Mikriukai iš Lietuvos į Kopenhagą, Vežame kiekvieną dieną

Kai reikia nuvykti iš Lietuvos į Kopenhagą, dažniausiai galvoji apie lėktuvą arba keltą. Bet mikriukas – tai kažkas tarpinio. Ne toks greitas kaip lėktuvas, bet patogesnis už keltą, ypač jei nenori sukti galvos dėl persėdimų. Tiesiog sėdi Lietuvoje, o po 18–20 valandų išlipi Kopenhagoje. Paprasta. Aišku, ne visada viskas sklandžiai, bet kada gyvenime viskas sklandžiai?

Kainos – kiek kainuoja kelionė mikriuku iš Lietuvos į Kopenhagą

1. Kokia yra kelionės mikriuku kaina iš Lietuvos į Kopenhagą?

Kaina priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos miesto išvyksti. Iš Vilniaus – apie 80–110 eurų, iš Kauno – 70–100, iš Klaipėdos – 60–90. Vasarą brangiau, žiemą pigiau. Bet svarbu ne tik kaina, o tai, kas už ją gauni. Kartą radau bilietą už 50 eurų iš Vilniaus – atrodė įtartinai pigu. Ir buvo – mikriukas buvo senas, sėdynės kietos, o vairuotojas kalbėjo tik rusiškai. Pigiai, bet nemaloniai. Dabar moku daugiau, bet renkuosi patikimesnius vežėjus.

2. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo išvykimo miesto?

Taip, ir gana žymiai. Arčiau Danijos esantys miestai – Klaipėda, Šiauliai – pigiau. Tolimesni – Vilnius, Kaunas – brangiau. Logiška – daugiau kilometrų, daugiau degalų, daugiau laiko. Bet yra ir kitų veiksnių – pavyzdžiui, jei važiuoji iš mažesnio miestelio, gali tekti mokėti daugiau, nes mikriukas turi specialiai ten važiuoti. Kartą mokėjau 120 eurų už kelionę iš kažkokio miestelio prie Alytaus – brangiau nei iš paties Alytaus, bet man ten reikėjo.

3. Ką daryti, jei neturiu pakankamai pinigų kelionei?

Galima derėtis. Ypač jei esi lojalus klientas arba keliauji grupėje. Kartą paprašiau nuolaidos, nes buvau paskutinė minutė ir liko laisvų vietų – davė 15 procentų. Bet ne visada pasiseka. Kitas variantas – ieškoti pigesnių dienų. Antradieniais ir trečiadieniais paprastai pigiau nei savaitgaliais. Ir dar – galima keliauti naktį, dažnai naktiniai reisai būna pigesni, nes mažiau norinčių. Aš asmeniškai nemėgstu naktinių kelionių – nemiegu gerai sėdėdamas, bet jei reikia sutaupyti, galima ištverti.

4. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?

Kartais. Pavyzdžiui, už papildomą bagažą – jei turi daugiau nei vieną lagaminą, gali tekti mokėti 10–20 eurų. Arba už specialius daiktus – dviratį, slidinėjimo įrangą. Bet dažniausiai tai būna nurodyta sąlygose. Problema atsiranda, kai žmonės neskaito. Kartą moteris atsivežė keturis lagaminus ir stebėjosi, kad reikia mokėti papildomai. „Bet juk čia mano asmeniniai daiktai!“ – piktinosi. Vairuotojas tik gūžtelėjo pečiais – taisyklės yra taisyklės. Svarbu skaityti smulkų šriftą.

5. Kaip gauti geriausią kainą?

Planuoti iš anksto, lyginti pasiūlymus, ir nebūti per daug išrankiam dėl laiko. Jei gali keliauti antradienį vietoj penktadienio – sutaupysi. Jei gali užsisakyti mėnesį prieš vietoj savaitės – vėlgi. Ir dar – sekti socialinius tinklus, kartais vežėjai skelbia akcijas. Bet aš asmeniškai nemėgstu per daug taupyti kelionės kokybės sąskaita. Geriau sumokėti 20 eurų daugiau ir važiuoti patogiai nei sėdėti sulūžusioje sėdynėje ir klausytis cypiančių stabdžių. Sveikas protas svarbiau nei pigumas.

Maršrutai – kur važiuoja mikriukai iš Lietuvos

6. Iš kurių Lietuvos miestų galima išvykti į Kopenhagą?

Dažniausiai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai. Bet jei paklausai vežėjų, jie dažnai veža ir iš mažesnių miestų – jei yra pakankamai keleivių. Pavyzdžiui, iš Panevėžio, Alytaus, Marijampolės. Kartais net iš visai mažų miestelių, jei kažkas užsisako grupę. Bet tai jau individualūs susitarimai. Man patinka, kad mikriukai yra lankstesni nei traukiniai ar lėktuvai – gali paimti ten, kur tau patogu, o ne tik iš didelių stočių.

7. Koks yra greičiausias maršrutas iš Lietuvos į Kopenhagą?

Per Latviją, Estiją, tada keltu iki Švedijos, o iš ten per Švediją į Daniją. Kelionė trunka apie 18–22 valandas, priklausomai nuo keltų ir eismo. Yra ir trumpesnių variantų, bet jie brangesni, nes reikia daugiau keltų. Man asmeniškai ilgesnis kelias kartais net geriau – spėji pailsėti, pažiūrėti filmą ar tiesiog miegoti. Svarbu, kad vairuotojas žinotų kelią ir nesuktų per kažkokius užkampius.

8. Ar mikriukas važiuoja tiesiai iki Kopenhagos centro?

Paprastai taip, bet ne visada. Dažniausiai maršrutas baigiasi autobusų stotyje arba kažkur netoli jos. Bet jei gyveni kitame miesto gale, gali paprašyti, kad išleistų patogesnėje vietoje – jei tai pakeliui, vairuotojas dažniausiai sutinka. Aišku, ne visada. Kartą paprašiau, kad išleistų prie prekybos centro, o vairuotojas atsakė: „Ne, čia ne mano maršrutas“. Suprantama – jis turi savo taisykles. Bet dauguma vairuotojų yra lankstūs, ypač jei mandagiai paprašai.

9. Kiek laiko trunka kelionė iš Vilniaus į Kopenhagą?

Apie 20–24 valandas, priklausomai nuo kelto ir eismo. Su keltu – ilgiau, bet patogiau. Be kelto – reikia važiuoti per Latviją ir Estiją, kas yra ilgiau. Kartą važiavau be kelto – užtruko 26 valandas, bet mačiau gražių vaizdų. Kita vertus, jei skubi, geriau rinktis keltą. Svarbu žinoti, kad keltai kartais vėluoja – ypač žiemą, kai būna audros. Tada kelionė gali užtrukti ir 28 valandas. Reikia būti tam pasiruošusiam.

10. Kaip dažnai važiuoja mikriukai iš Lietuvos į Kopenhagą?

Kasdien, bet ne visada iš visų miestų. Iš Vilniaus – kasdien, iš Kauno – kasdien arba kas antrą dieną, iš mažesnių miestų – rečiau. Savaitgaliais dažniau, nes daugiau keleivių. Bet jei planuoji iš anksto, visada gali rasti tinkamą variantą. Aš asmeniškai mėgstu keliauti antradieniais arba trečiadieniais – mažiau žmonių, ramesnė kelionė. Ir dar – mažesnė tikimybė, kad kas nors knarks šalia.

Patogumai – kas yra mikriuke kelionės metu

11. Ar mikriukuose yra oro kondicionierius?

Daugumoje – taip, bet ne visada jis veikia gerai. Ypač senesniuose mikriukuose vasarą gali būti karšta. Kartą važiavau mikriuku, kur kondicionierius veikė tik priekyje – gale buvo kaip saunoje. Žmonės pradėjo skųstis, vairuotojas tik gūžtelėjo pečiais: „Senas autobusas, ką padarysi“. Teko atidaryti langus, bet tada ėmė skersvėjis. Nemalonu. Dabar visada paklausiu prieš perkant bilietą, ar veikia kondicionierius. Mažas dalykas, bet svarbus.

12. Kokia yra bagažo leidžiama norma?

Paprastai leidžiama vienas didelis lagaminas ir vienas rankinis bagažas. Bet jei turi daugiau – pavyzdžiui, dviratį arba kažką neįprasto – reikia iš anksto pranešti. Kartą žmogus atėjo su trimis milžiniškais lagaminais ir dar dviem sportiniais krepšiais. Vairuotojas tik pažiūrėjo ir pasakė: „Čia ne sunkvežimis“. Teko palikti vieną lagaminą. Geriau visada skambinti ir klausti, ypač jei veži kažką didelio ar sunkaus. Vietos mikriuke ribota, ir kiti keleiviai taip pat turi bagažą.

13. Ar galima vežtis maistą ir gėrimus?

Taip, bet su saiku. Sviestiniai sumuštiniai ir vanduo – viskas gerai. Bet jei atsineši karštą kebabą su česnakiniu padažu, gali kilti problemų – kvapas pasklinda po visą saloną, o kiti keleiviai nebūtinai nori jausti tavo vakarienę. Alkoholis – oficialiai draudžiamas, bet kartais matau, kad kas nors slapta įsigeria. Vairuotojai dažniausiai užmerkia akis, jei tai ne per daug akivaizdu. Bet geriau nerizikuoti – ypač jei važiuoji su šeima arba nori ramiai miegoti.

14. Koks yra sėdynių išdėstymas – ar galima pasirinkti vietą?

Paprastai sėdynės išdėstytos 2+1 arba 2+2 formatu. Jei perki bilietą iš anksto, dažnai gali nurodyti pageidavimą – prie lango, prie praėjimo, priekyje ar gale. Bet tai ne visada garantuota. Kartą paprašiau vietos prie lango, o atvykęs radau, kad ten jau sėdi kažkas kitas. Vairuotojas tik gūžtelėjo pečiais – „Pirmas atėjo, tas ir sėdi“. Teko sėsti ten, kur buvo laisva. Nėra pasaulio pabaiga, bet nemalonu. Dabar visada ateinu anksčiau.

15. Ar mikriukuose yra tualetas?

Ne, mikriukuose tualetų paprastai nėra. Todėl ir daromi sustojimai kas kelias valandas. Bet kartais nutinka, kad reikia skubiai, o iki kito sustojimo dar valanda. Tada tenka kentėti arba prašyti vairuotojo, kad sustotų anksčiau. Vienas vairuotojas man pasakojo, kad kartą moteris prašė sustoti vidury lauko, nes negalėjo kentėti. Jis sustojo, bet pasakė: „Tik greitai, nes autobanas“. Keistos situacijos nutinka, bet žmonės yra žmonės – visko pasitaiko.

Saugumas – ką reikia žinoti apie kelionės saugumą

16. Ar mikriukai yra saugūs ilgoms kelionėms?

Paprastai – taip, bet visada reikia patikrinti. Patikimas vežėjas turi naujus arba gerai prižiūrėtus mikriukus, reguliariai atlieka techninę apžiūrą, o vairuotojai turi patirties ilgose kelionėse. Bet pasitaiko ir prastesnių variantų. Kartą važiavau mikriuku, kurio stabdžiai cypė kiekvieną kartą, kai vairuotojas stabdė. Nemalonu. Kitą kartą išlipau ir paprašiau grąžinti pinigus. Saugumas nėra kažkas, dėl ko verta derėtis – jei kas nors atrodo negerai, geriau ieškoti kito varianto.

17. Ką daryti, jei kelionės metu įvyksta avarija?

Pirma – išlikti ramiu. Vairuotojas turėtų žinoti, ką daryti – iškviesti pagalbą, užpildyti dokumentus. Keleiviams reikia tik bendradarbiauti. Svarbu turėti savo dokumentus ir draudimo informaciją. Kartą mačiau, kaip mikriukas susidūrė su lengvuoju automobiliu – niekas rimtai nenukentėjo, bet visi buvo sukrėsti. Vairuotojas ramiai viską sutvarkė, net pasiūlė kavos iš termoso. Tai ir yra profesionalumas – ne tik vairavimas, bet ir gebėjimas valdyti stresines situacijas.

18. Ar vairuotojai keičiasi kelionės metu?

Ilgesnėse kelionėse – dažniausiai taip. Pagal įstatymus, vairuotojas negali vairuoti ilgiau nei 4,5 valandos be pertraukos, o po to turi ilsėtis bent 45 minutes. Todėl dažnai yra du vairuotojai, kurie keičiasi. Bet pasitaiko, kad vienas vairuotojas bando „pratempti“ ilgiau – tai jau rizika. Aš visada stebiu – jei vairuotojas atrodo pavargęs, pradedu nerimauti. Kartą pasakiau: „Gal jau laikas pailsėti?“ Jis tik nusišypsojo ir sustojo. Geriau pasakyti nei tylėti.

19. Kaip elgtis, jei pametėte daiktą mikriuke?

Pirmiausia – skambinti vežėjui kuo greičiau. Jei daiktas rastas, paprastai jį galima atsiimti kitą dieną arba jie atsiunčia paštu (už papildomą mokestį). Bet ne visada pasiseka. Kartą palikau megztinį – niekada jo neatgavau. Kita vertus, draugas pametė telefoną, o vairuotojas pats paskambino į tą numerį, kurį turėjo iš bilieto – grąžino tą pačią dieną. Priklauso nuo žmonių sąžiningumo. Ir nuo to, ar tavo kontaktiniai duomenys yra teisingi.

20. Ar galima keliauti su augintiniais?

Tai priklauso nuo vežėjo. Vieni leidžia mažus augintinius specialiuose transportavimo dėžuose, kiti visiškai draudžia. Dideli šunys – beveik niekada. Kartą moteris bandė įsinešti katę be dėžės – ji iššoko ir pradėjo bėgioti po saloną. Vairuotojas buvo ne juokais supykęs. Geriau visada skambinti ir klausti iš anksto. Ir jei leidžia, pasirūpinti, kad augintinis būtų ramus – galbūt duoti jam kažką nuo nerimo. Kelionė stresuoja ne tik žmones.

Organizacija – kaip užsisakyti ir pasiruošti kelionei

21. Kaip užsisakyti bilietą mikriuku iš Lietuvos į Kopenhagą?

Paprastai per internetą – vežėjo svetainėje arba per tarpininkus. Bet aš dažniausiai skambinu tiesiogiai – taip galiu paklausti visko, kas man rūpi, ir iš karto gauti atsakymą. Internete kartais informacija būna pasenusi – pavyzdžiui, nurodytas laikas, kuris jau nebegalioja. Skambinant gauni šviežiausią informaciją. Aišku, reikia mokėti lietuviškai arba angliškai – kitaip gali būti sunku. Bet dauguma vairuotojų kalba bent minimaliai angliškai.

22. Kada geriausia užsisakyti bilietą?

Kuo anksčiau, tuo geriau – bent 3–4 dienas prieš kelionę. Ypač jei keliauji penktadienį arba sekmadienį – tai populiariausios dienos, ir vietos greitai išperkamos. Bet jei reikia skubiai, visada galima bandyti – kartais atsiranda laisvų vietų paskutinę minutę, nes kas nors atšaukė. Aš pats esu užsisakęs tą pačią dieną, bet tai rizikinga. Geriau planuoti. Ir dar – jei užsisakai iš anksto, dažnai gali geresnę kainą.

23. Ką daryti, jei reikia atšaukti arba pakeisti kelionės datą?

Priklauso nuo vežėjo politikos. Dauguma leidžia atšaukti arba pakeisti datą nemokamai, jei tai padarai bent 24 valandas prieš išvykimą. Bet jei atšauki paskutinę minutę, gali prarasti visą sumą arba tik dalį. Kartą susirgau ir paskambinau likus 6 valandoms – grąžino 70 procentų. Ne idealu, bet suprantama – jie jau buvo rezervavę man vietą. Svarbu skaityti sąlygas prieš perkant, kad nebūtų nemalonių staigmenų.

24. Kokių dokumentų reikia kelionei?

Asmens tapatybės kortelės arba paso. Jei keliauji iš Lietuvos į Daniją per Latviją, Estiją ir Švediją – tai Šengeno zona, tad papildomų vizų nereikia. Bet dokumentas turi būti galiojantis. Kartą žmogus bandė keliauti su pasu, kurio galiojimas baigėsi prieš savaitę – neįleido. Keista, kad jis to nepatikrino. Dar reikia turėti bilieto patvirtinimą – atspausdintą arba telefone. Ir jei turi specialių poreikių – pavyzdžiui, vaistus, kuriuos reikia vežti – geriau turėti receptą arba gydytojo pažymą.

25. Kaip pasiruošti ilgai kelionei mikriuku?

Pirma – patogi apranga. Nereikia puoštis, reikia jaustis patogiai. Antra – užkandžiai ir vanduo. Trečia – kažkas, ką veikti – knyga, filmas, muzika. Ketvirta – pagalvėlė ir pledas, jei nori miegoti. Penkta – kantrybė. Ilga kelionė vargina, ir ne viskas vyks sklandžiai. Aš visada pasiimu ir ausų kištukus – kartais kaimynas knarkia taip, kad negali miegoti. Maži dalykai, bet jie daro skirtumą tarp košmariškos ir pakenčiamos kelionės.

26. Ką daryti, jei mikriukas vėluoja?

Pirma – nesinervinti. Vėlavimai nutinka dėl daugybės priežasčių – eismas, oras, techniniai nesklandumai. Antra – skambinti vežėjui ir klausti, kiek vėluos. Trečia – jei vėluoja labai ilgai (daugiau nei 2 valandas), galima prašyti kompensacijos arba alternatyvaus transporto. Bet realiai – kartais tiesiog reikia laukti. Kartą laukiau keturias valandas, nes mikriukas sugedo kelyje.