Kopenhaga Vilnius autobusas – vežame kiekvieną dieną

Ar kada nors teko sėdėti prie kompiuterio vidury nakties ir ieškoti, kaip nuvažiuoti iš Kopenhagos į Vilnių? Jei taip – žinau, kaip jaučiatės. Keliauti tarp Danijos ir Lietuvos autobusu nėra kažkoks egzotinis maršrutas, bet pasirinkimų yra daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Vieni vežėjai važiuoja kasdien, kiti – tik savaitgaliais. Vieni stojasi penkiuose miestuose, kiti lekia be sustojimų. Šiame tekste surinkau visus klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų – nuo bilietų kainų iki bagažo taisyklių. Jei planuojate kelionę maršrutu Kopenhaga–Vilnius, čia rasite atsakymus.

Maršrutas – autobusas iš Kopenhagos į Vilnių

1. Ar tikrai yra tiesioginis autobusas iš Kopenhagos į Vilnių?

Taip, tiesioginiai reisai egzistuoja. Pagrindiniai vežėjai – Lux Express, Ecolines ir kai kurie mažesni vežėjai, kurie kartais dirba pagal sezoninį grafiką. Tiesioginis reisas trunka apie 18–22 valandas, priklausomai nuo to, kiek sustojimų daroma pakeliui. Vasarą būna daugiau reisų, žiemą – mažiau. Bet kiekvieną dieną bent vienas autobusas išvažiuoja. Kartais net du, jei savaitgalis ar šventės. Pernai vienas klientas skundėsi, kad nerado bilieto penktadienio vakarui – pasirodo, reisas buvo išparduotas prieš tris dienas. Taip nutinka, ypač prieš Kalėdas.

2. Kiek laiko trunka kelionė autobusu iš Kopenhagos į Vilnių?

Oficialiai – apie 18–20 valandų. Bet realybėje viskas priklauso nuo eismo, sienų patikrų ir to, ar vairuotojas spėja į keltą (jei važiuojama per jūrą). Būna, kad kelionė užtrunka ir 22 valandas, ypač žiemą, kai keliai slidūs ir reikia važiuoti lėčiau. Vienas vairuotojas man yra sakęs, kad rekordinis laikas buvo 16 valandų – bet tai buvo vasarą, be eismo ir be jokių nesklandumų. Realiu atveju planuokite visą parą.

3. Kur tiksliai išvyksta autobusas Kopenhagoje?

Dauguma tarptautinių autobusų išvyksta iš Ingerslevsgade gatvės, netoli Kopenhagos centrinės stoties (København H). Ten yra specialios autobusų stotelės, pažymėtos numeriais. Bet pasitaiko, kad vežėjas pakeičia išvykimo vietą – pavyzdžiui, dėl remonto ar renginio centre. Todėl visada patikrinkite bilietą prieš kelionę. Kartą vienas keleivis atėjo į senąją stotelę, o autobusas jau stovėjo kitoje pusėje – laimei, pamatė jį laiku. Nedidelis chaosas, bet viskas baigėsi gerai.

4. Kur autobusas stoja Vilniuje?

Vilniuje autobusai atvyksta į centrinę autobusų stotį, adresu Sodų g. 22. Tai pagrindinis taškas – patogu, nes šalia geležinkelio stotis, viešasis transportas, taksi. Jei atvykstate naktį, stotis veikia, bet kai kurios kavinės jau uždarytos. Yra buvę atvejų, kai keleiviai prašė išlaipinti anksčiau – pavyzdžiui, prie „Akropolio“ arba Pilaitėje. Dažniausiai vairuotojas sutinka, bet oficialiai tai nėra garantuota. Priklauso nuo vežėjo ir nuotaikos.

5. Ar autobusas stoja pakeliui tarp Kopenhagos ir Vilniaus?

Taip, dažniausiai stoja. Populiariausi sustojimai: Hamburgo, Berlyno, Poznanės, Varšuvos, Kauno. Bet ne kiekvienas reisas stoja visur. Yra „ekspres“ variantų, kurie važiuoja beveik be sustojimų – tik degalinėse. Ir yra „lėtieji“, kurie užsuka į mažesnius miestus. Jei jums reikia konkrečios vietos – pasitikrinkite prieš pirkdami bilietą. Vienas klientas manęs klausė, ar galima išlipti Rygoje. Atsakymas – ne, Ryga yra visai kitas maršrutas.

Bilietai – kainos ir pirkimas

6. Kiek kainuoja autobuso bilietas Kopenhaga–Vilnius?

Kainos svyruoja. Pigiausi bilietai – apie 25–35 eurus, jei perkate iš anksto. Bet jei perkate paskutinę dieną, gali kainuoti ir 50–70 eurų. Lux Express dažnai turi akcijų – kartais net 19 eurų už bilietą. Ecolines irgi turi nuolaidų, bet rečiau. Prieš šventes kainos šoka į viršų – tai natūralu, paklausa didelė. Vienas pažįstamas bandė pirkti bilietą prieš Velykas – liko tik verslo klasės vietos už 90 eurų. Brangu, bet ką padarysi.

7. Kur pirkti bilietą – internetu ar stotyje?

Internetas visada pigiau ir patogiau. Perkant stotyje gali būti brangiau, o dar ir eilės būna. Be to, perkant internetu gaunate elektroninį bilietą – užtenka parodyti telefone. Stotyje perkant kartais reikia mokėti grynais arba kortele, bet ne visada veikia terminalai. Vieną kartą klientas bandė pirkti bilietą Kopenhagos stotyje, bet kortelių skaitytuvas neveikė. Teko bėgti į bankomatą. Nepatogu. Geriau pirkit iš namų.

8. Ar galima grąžinti arba pakeisti bilietą?

Dauguma vežėjų leidžia grąžinti arba keisti bilietą, bet su sąlygomis. Paprastai reikia pranešti likus bent 24–48 valandoms iki išvykimo. Kai kurie vežėjai grąžina tik dalį sumos – pavyzdžiui, 70–80 procentų. Yra ir tokių, kurie visai negrąžina, jei bilietas pirktas su akcija. Todėl prieš perkant visada perskaitykite taisykles. Vienas klientas nusipirko bilietą su „non-refundable“ nuolaida, paskui susirgo – pinigų neatgavo. Skaudu, bet taisyklės yra taisyklės.

9. Kokios nuolaidos taikomos vaikams ir studentams?

Vaikams iki 12 metų dažniausiai taikoma 30–50 procentų nuolaida. Kūdikiai iki 2 metų kartais važiuoja nemokamai, bet be atskiros sėdimos vietos. Studentams – priklauso nuo vežėjo. Lux Express duoda nuolaidą su studento pažymėjimu, Ecolines – ne visada. Senjorams irgi kartais būna nuolaidų, bet ne visur. Reikia tikrinti konkrečiai. Viena mama su dviem vaikais klausė, ar gali gauti šeimos nuolaidą – deja, tokio dalyko nėra. Kiekvienas bilietas atskirai.

10. Ar bilietas galioja tik konkrečiam reisui?

Taip, paprastai bilietas susietas su konkrečiu reisu – data, laikas, maršrutas. Negalite atvykti kitą dieną ir sakyti „turiu bilietą“. Bet kai kurie vežėjai siūlo lanksčius bilietus, kurie leidžia keisti datą – už papildomą mokestį. Tai patogu, jei nežinote tikslios grįžimo datos. Vienas verslo klientas visada perka lanksčius bilietus, nes susitikimai dažnai keičiasi. Brangiau, bet ramiau.

Patogumai – kas autobuse

11. Ar autobuse yra Wi-Fi?

Dauguma šiuolaikinių tarptautinių autobusų turi Wi-Fi. Bet – ir tai svarbu – Wi-Fi ne visada veikia gerai. Ypač važiuojant per Lenkiją, kur ryšys kartais dingsta. Arba jei autobuse pilna žmonių, visi jungiasi, ir internetas tampa beveik nenaudojamas. Aš visada rekomenduoju turėti savo mobilųjį internetą kaip atsarginį variantą. Vienas klientas bandė dirbti nuotoliniu būdu per Wi-Fi – pusę kelionės prakeikė ryšį. Realybė tokia.

12. Ar yra rozetės telefonui krauti?

Taip, dauguma autobusų turi rozetes arba USB jungtis prie kiekvienos sėdynės. Bet ne visi – senesniuose autobusuose gali būti tik kelios bendros rozetės. Todėl patariu turėti savo power banką. Ypač jei kelionė ilga – 20 valandų be telefono krautuvo yra pragaras. Vienas vaikinas autobuse prašė pasiskolinti pakrovėją – niekas neturėjo. Jis sėdėjo be telefono 15 valandų. Nemalonu.

13. Ar autobuse yra tualetas?

Taip, visuose tarptautiniuose autobusuose yra tualetas. Jis yra gale arba vidury autobuso. Bet – ir tai reikia žinoti – tualetai ne visada idealios būklės. Ypač antroje kelionės pusėje. Vežėjai stengiasi prižiūrėti, bet kai 50 žmonių naudojasi vienu tualetu 20 valandų... na, suprantate. Be to, kai kurie vairuotojai užrakina tualetą važiuojant per miestus – dėl kvapo ar saugumo. Planuokitės pagal tai.

14. Kiek bagažo galima vežtis?

Paprastai leidžiama viena didelė bagažo dėžė (iki 20–25 kg) ir vienas rankinis bagažas. Bet tikslūs svoriai skiriasi priklausomai nuo vežėjo. Lux Express leidžia 30 kg, Ecolines – 25 kg. Viršsvoris kainuoja papildomai – apie 1–2 eurus už kilogramą. Ir dar – bagažo skyrius ribotas. Jei atvykstate paskutinis, gali tekti dėti lagaminą ant kelių. Taip yra buvę. Ne dažnai, bet pasitaiko.

15. Ar galima vežtis dviratį ar slidinėjimo įrangą?

Dviratį – sudėtinga. Dauguma vežėjų neima dviračių, nebent jie sulankstomi ir telpa į bagažo skyrių. Slidinėjimo įranga – priklauso. Žiemos sezonu kai kurie vežėjai priima slides už papildomą mokestį. Bet reikia pranešti iš anksto – negalite tiesiog atsinešti slidžių ir tikėtis, kad tilps. Vienas klientas bandė vežtis snieglentę – atsisakė priimti, nes netilpo. Teko palikti pas draugą Kopenhagoje.

Patirtis – kas nutinka kelyje

16. Kaip dažnai autobusas sustoja ilsėtis?

Paprastai kas 3–4 valandas yra trumpas sustojimas – 15–20 minučių. Dažniausiai degalinėse arba poilsio aikštelėse. Ten galima nusipirkti kavos, užkandžių, nueiti į tualetą. Bet ne visada sustojama ten, kur norėtumėte. Kartais sustojama vidury niekur – viena degalinė, trys automobiliai, jokios kavinės. Vienas keleivis pasakojo, kad sustojimo metu nusipirko sumuštinį, kuris buvo pasenęs. Nemalonu, bet taip nutinka mažose degalinėse.

17. Ar galima miegoti autobuse?

Galima, bet patogumas priklauso nuo sėdynės. Sėdynės atsilenkia, bet ne iki galo. Jei esate aukštas arba turite problemų su nugara – bus sunku. Aš visada rekomenduoju atsivežti kaklo pagalvėlę ir antklodę. Ir ausų kištukus – nes kažkas visada knarkia. Viena moteris man sakė, kad nemiegojo nė valandos per visą kelionę – šalia sėdėjęs vyras knarkė taip garsiai, kad net vairuotojas pastebėjo. Tokia jau ta autobusų romantika.

18. Ką daryti, jei pavėluoju į autobusą?

Jei pavėlavote – viskas. Autobusas nelaukia. Galite bandyti susisiekti su vežėju ir prašyti perkelti į kitą reisą, bet tai ne visada pavyksta. Ypač jei bilietas pigus arba akcinis. Vienas vaikinas vėlavo 10 minučių – autobusas jau buvo išvažiavęs. Teko pirkti naują bilietą kitai dienai. Brangi pamoka. Todėl visada atvykite bent 20–30 minučių anksčiau. Geriau palaukti stotyje negu stebėti, kaip autobusas nuvažiuoja be jūsų.

19. Ar autobuse galima valgyti ir gerti?

Taip, galima. Bet mandagumo dėlei venkite stipriai kvepiančio maisto. Niekas nenori 20 valandų uostyti silkės ar keptos vištos. Gėrimai – gerai, bet ne alkoholis. Dauguma vežėjų draudžia alkoholį autobuse. Ir dar – jei išpilsite ką nors ant sėdynės, gali tekti mokėti už valymą. Vienas keleivis išpylė kavą ant sėdynės – vairuotojas buvo nepatenkintas. Ne dėl sėdynės, bet dėl to, kad reikės valyti.

20. Ką daryti, jei pamiršau daiktus autobuse?

Susisiekite su vežėju kuo greičiau. Dauguma turi „pamestų daiktų“ sistemą – vairuotojai surenka paliktus daiktus ir perduoda į biurą. Bet ne visada pavyksta atgauti. Ypač jei tai maži dalykai – ausinės, įkrovikliai, skėčiai. Viena moteris paliko rankinę su dokumentais – laimei, vairuotojas pastebėjo ir grąžino. Bet tai buvo sėkmė. Visada patikrinkite sėdynę prieš išlipdami.

Saugumas – dokumentai ir taisyklės

21. Kokius dokumentus reikia turėti kelionei?

Jeigu esate ES pilietis – užtenka asmens tapatybės kortelės. Pasas nėra būtinas, bet rekomenduojamas – ypač jei keliaujate per ne Šengeno šalis. Jei turite leidimą gyventi – turėkite jį su savimi. Sienos patikros metu gali paprašyti. Vienas klientas važiavo tik su vairuotojo pažymėjimu – nepraleido. Teko grįžti namo už paso. Nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės. Beje, vaikams reikia atskiro dokumento – net jei keliauja su tėvais.

22. Ar autobuse yra saugos diržai?

Taip, visuose moderniuose autobusuose yra saugos diržai. Ir – svarbu – jie privalomi. Ypač važiuojant per Vokietiją, kur policija gali sustabdyti ir patikrinti. Jei nedėvite diržo – bauda. Ne vairuotojui, o jums. Vienas keleivis nemėgsta diržų ir atsisakė užsisegti – vairuotojas paprašė išlipti. Griežta, bet teisinga. Saugumas pirmiausia.

23. Ką daryti, jei autobusas sugenda kelyje?

Nutinka. Ne dažnai, bet nutinka. Paprastai vežėjas siunčia pakaitinį autobusą – gali tekti laukti 2–4 valandas. Kartais ilgiau. Maistas ir gėrimai paprastai nėra kompensuojami, bet kai kurie vežėjai duoda vandens. Vienas reisas sustojo vidury Lenkijos – variklis perkaipė. Keleiviai laukė tris valandas degalinėje. Nemalonu, bet visi saugiai pasiekė Vilnių. Tiesiog vėliau.

24. Ar važiuojant per sieną reikia išlipti iš autobuso?

Kartais taip. Šengeno zonoje paprastai ne – sienos kirtimas be patikros. Bet jei važiuojate per ne Šengeno šalį arba vyksta speciali patikra – gali reikėti išlipti su visu bagažu. Tai užtrunka 20–40 minučių. Ypač jei autobusas pilnas. Vienas vairuotojas pasakojo, kad kartą patikra truko valandą – muitininkai tikrino kiekvieną lagaminą. Retas atvejis, bet pasitaiko.

Išvada

Keliauti autobusu iš Kopenhagos į Vilnių nėra sudėtinga – reikia tik pasiruošti. Pirkite bilietą iš anksto, atvykite laiku, turėkite dokumentus ir power banką. Kelionė ilga, bet jei turite geras ausines ir kantrybės – viskas bus gerai. Autobusas veža kiekvieną dieną, ir tai yra patogiausias būdas grįžti namo, kai skrydžiai per brangūs arba jų tiesiog nėra. Sėkmės kelyje.