Mikrai į Kopenhagą, Vežame kiekvieną dieną

Mikroautobusai – tai mūsų kasdienybė. Ne dideli vilkikai, ne traukiniai, o paprasti mikrai, kurie važinėja tarp Lietuvos ir Kopenhagos beveik be sustojimų. Pradėjome nuo vieno mikroautobuso prieš penkerius metus, dabar turime visą parką. Ir viskas prasidėjo nuo to, kad vienas draugas paprašė nuvežti siuntą seseriai, kuri gyvena Kopenhagoje. Pagalvojau – o kodėl gi ne? Dabar tai jau pilnavertis verslas, bet tas pats principas – žmogui reikia pagalbos, mes padedame. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie mikroautobusų pervežimus.

Transportas – mikroautobusų parkas ir techninė būklė

1. Kokius mikroautobusus naudojate?

Naudojame Mercedes Sprinter ir Fiat Ducato – tai patikrinti modeliai, kurie tinka ilgoms kelionėms. Ne naujausi, bet reguliariai prižiūrimi. Prieš kiekvieną reisą tikriname padangas, stabdžius, skysčius. Turime ir keletą Volkswagen Crafter – jie šiek tiek erdvesni, tinkamesni didesnėms grupėms. Nemėgstame eksperimentuoti su nežinomais modeliais. Geriau patikrintas transportas nei naujas, bet neaiškus. Vieną kartą bandėme išsinuomoti naują mikroautobusą – pusiaukelėje sugedo generatorius. Nuo to laiko laikomės savo patikrintų modelių.

2. Ar mikroautobusai turi kondicionierių?

Taip, visi mūsų mikroautobusai turi kondicionierių. Vasarą be jo būtų tiesiog neįmanoma – 20 valandų kelionės be vėsinimo? Niekas to neištvertų. Bet žiemą kartais būna kita problema – šildymas. Vienas mikroautobusas turėjo problemų su šildymu praėjusią žiemą, tai keleiviai sėdėjo su striukėmis. Nemalonu. Dabar prieš kiekvieną žiemos reisą papildomai tikriname šildymo sistemą. Kondicionierius veikia gerai, bet šildymas – tai jautresnis dalykas, ypač senesniuose modeliuose.

3. Kiek bagažo telpa mikroautobuse?

Priklauso nuo to, kiek keleivių vežame. Jei mikroautobuse yra 8 keleiviai, bagažui lieka nedaug vietos – keli lagaminai ir tiek. Jei vežame tik siuntas – tada daugiau. Paprastai skaičiuojame taip: vienas keleivis – vienas lagaminas ir viena rankinė. Jei turite daugiau – reikia tartis iš anksto. Vieną kartą šeima atvyko su trimis vaikais ir penkiais lagaminais, dviem vežimėliais ir dar dviračiu. Netilpo. Teko ieškoti papildomo transporto. Dabar visada klausiame iš anksto, kiek bagažo bus.

4. Ar mikroautobusai turi Wi-Fi?

Taip, visuose mikroautobusuose yra Wi-Fi. Bet reikia suprasti, kad tai ne namų internetas – greitis priklauso nuo to, kur esame. Lenkijoje kartais signalas būna silpnas, ypač važiuojant per mažesnius miestelius. Danijoje paprastai geriau. Bet jei planuojate dirbti iš mikroautobuso – siunčiant didelius failus arba dalyvaujant video konferencijose – geriau turėti ir savo mobilų internetą kaip atsarginį variantą. Wi-Fi veikia, bet nėra 100 procentų patikimas.

5. Kaip dažnai mikroautobusai tikrinami techniškai?

Kas mėnesį atliekame profilaktinę apžiūrą – tepalų keitimą, stabdžių patikrinimą, padangų būklės įvertinimą. Kasmet – pilną techninę apžiūrą, kaip reikalauja įstatymai. Be to, prieš kiekvieną ilgą reisą vairuotojas pats patikrina pagrindinius dalykus – ar viskas veikia, ar nėra įtartinų garsų, ar skysčiai normoje. Tai ne formalumas – tai būtinybė. Vieną kartą vairuotojas pastebėjo keistą garsą prieš išvykimą – paaiškėjo, kad laisvos eigos guolis buvo sugedęs. Pakeitėme, ir mikroautobusas nuvažiavo be problemų. Jei būtume ignoravę tą garsą – galėjo būti blogai.

Maršrutai – kaip važiuojame į Kopenhagą

6. Kokiu maršrutu važiuojate į Kopenhagą?

Paprastai važiuojame per Lenkiją, tada per Vokietiją, ir galiausiai per Daniją. Tikslus maršrutas priklauso nuo to, kur reikia sustoti paimti keleivius ar siuntas. Pagrindinis kelias – Vilnius–Suvalkai–Varšuva–Poznanė–Berlynas–Hamburgas–Kopenhaga. Bet kartais važiuojame kitu keliu – per Ščeciną ir keltu į Daniją. Keltas užtrunka ilgiau, bet kartais tai greičiau nei važiuoti per visą Vokietiją. Ypač vasarą, kai Vokietijos greitkeliuose būna remontai ir kamščiai.

7. Ar važiuojate per keltą arba tiltą?

Ir per keltą, ir per tiltą – priklauso nuo situacijos. Tiltas (Øresundo tiltas) yra greitesnis, bet brangesnis. Keltas – lėtesnis, bet pigesnis ir kartais patogesnis, ypač jei reikia pailsėti. Paprastai naudojame keltą iš Vokietijos (Rostoko arba Gedsero) į Daniją. Kelionė keltu trunka apie 2 valandas. Per tą laiką keleiviai gali išeiti iš mikroautobuso, pavalgyti, pasivaikščioti. Tai tarsi mini pertrauka ilgoje kelionėje. Bet jei skubame – važiuojame per tiltą.

8. Kiek kilometrų nuo Lietuvos iki Kopenhagos?

Apie 1200–1400 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Iš Vilniaus tiesiausias kelias – maždaug 1200 km. Iš Klaipėdos – šiek tiek mažiau, apie 1100 km. Bet kilometrai ne viskas – svarbu, kiek laiko užtrunka. Vokietijos greitkeliuose nėra greičio apribojimų, tai ten galima važiuoti greičiau. Lenkijoje – kitas reikalas, ten greitis ribojamas, ir keliai ne visada geri. Bendrai – apie 1200–1400 km ir 18–20 valandų kelionės.

9. Ar darote papildomus sustojimus pakeliui?

Darome, bet ne per daug. Pagrindiniai sustojimai – degalinės, poilsio aikštelės, kartais greito maisto restoranai. Jei keleiviai prašo sustoti konkrečioje vietoje – stengiamės sutikti, bet tai priklauso nuo maršruto. Negalime sukti 50 kilometrų į šoną, kad kažkas galėtų aplankyti draugą. Bet jei tai pakeliui – kodėl ne. Vieną kartą keleivis paprašė sustoti prie Lenkijos prekybos centro, nes norėjo nusipirkti kažką, ko Lietuvoje negavo. Sustojome, palaukėme 20 minučių, nuvažiavome toliau. Jokių problemų.

10. Ar galima pasirinkti maršrutą?

Iš dalies. Jei turite pageidavimų – pavyzdžiui, norite važiuoti per tam tikrą miestą arba vengti tam tikro kelio – galime tai aptarti. Bet galutinį maršrutą sprendžiame mes, atsižvelgdami į visus užsakymus ir logistinius sumetimus. Negalime keisti maršruto dėl vieno keleivio pageidavimo, jei tai reikštų, kad kitiems bus nepatogu. Bet jei tai pagrįstas prašymas – pavyzdžiui, vengti mokamų kelių dėl biudžeto – stengiamės padėti.

Užsakymas – kaip užsisakyti mikroautobusą

11. Kaip užsisakyti vietą mikroautobuse?

Skambinate arba rašote mums – nurodote, kada norite vykti, iš kur, ir kiek žmonių bus. Mes patikriname, ar yra laisvų vietų, ir jei yra – rezervuojame. Paprastai prašome užsisakyti bent 2–3 dienas iš anksto, bet būna, kad žmonės skambina paskutinę minutę – ir kartais pavyksta. Bet negarantuojame. Ypač vasarą arba prieš šventes – vietos išgraibstomos greitai. Geriau užsisakyti anksčiau nei vėliau. Rezervacija patvirtinama, kai gauname avansą arba bent jau aiškų sutikimą.

12. Kiek kainuoja vieta mikroautobuse?

Keleivio vieta – nuo 80 iki 120 eurų, priklausomai nuo sezono ir maršruto. Tai įskaitant vieną bagažo vienetą. Jei vežatės daugiau daiktų – gali būti papildomas mokestis. Vaikams iki 12 metų taikome nuolaidą – apie 20–30 procentų. Kūdikiai, kurie sėdi tėvams ant kelių – nemokamai. Bet jei reikia specialios kėdutės – praneškite iš anksto, turime, bet ne visada pakankamai. Kainos nėra fiksuotos amžinai – jos gali keistis priklausomai nuo degalų kainų ir kitų veiksnių.

13. Ar galima atšaukti užsakymą?

Galima, bet su sąlygomis. Jei atšaukiate likus daugiau nei 48 valandoms iki išvykimo – grąžiname visą sumą. Jei likus mažiau nei 48 valandoms – grąžiname 50 procentų. Jei neatvykstate be pranešimo – pinigai negrąžinami. Tai griežta, bet reikalinga taisyklė. Mes rezervuojame jums vietą, atsisakome kitų užsakymų, ir jei jūs tiesiog neatvykstate – mes prarandame pinigus. Suprantame, kad nutinka nenumatytų dalykų, bet prašome bent jau pranešti. Pernai vienas žmogus neatvyko, neatsakė į skambučius, ir tik po trijų dienų parašė, kad „susirgo“. Tai nelabai sąžininga.

14. Ar reikia mokėti avansą?

Paprastai prašome 30–50 procentų avansą. Tai normali praktika – mes rezervuojame vietą, ir norime būti tikri, kad atvyksite. Avansą galima pervesti bankiniu pavedimu arba per mokėjimo sistemas. Likusią sumą galite sumokėti prieš išvykimą arba išvykimo dieną. Bet jei esate nuolatinis klientas – galime kalbėtis ir be avanso. Pasitikėjimas čia svarbus. Turime keletą klientų, kurie veža siuntas kas savaitę – jiems nereikia mokėti avanso, tiesiog suskaičiuojame mėnesio pabaigoje.

15. Ar išrašote sąskaitas?

Taip, išrašome. Jei reikia sąskaitos-faktūros – praneškite užsakymo metu, nurodykite įmonės rekvizitus. Išrašome ir fiziniams asmenims – paprastą kvitą arba sąskaitą, priklausomai nuo poreikio. Verslo klientams, kurie naudojasi mūsų paslaugomis reguliariai, sąskaitas išrašome automatiškai – kiekvieno mėnesio pabaigoje. Tai palengvina apskaitą abiem pusėms. Bet jei pamiršote paprašyti sąskaitos užsakymo metu – ne bėda, galime išrašyti ir vėliau.

Siuntos – ką vežame mikroautobusais

16. Kokio dydžio siuntas galima siųsti mikroautobusu?

Mikroautobusas nėra sunkvežimis, tai ribos yra. Mažos ir vidutinės siuntos – jokių problemų. Dėžės iki 1 metro ilgio, pločio ir aukščio – telpa be problemų. Didesni daiktai – baldai, dviračiai, sporto įranga – reikia tartis iš anksto. Vieną kartą žmogus norėjo siųsti biliardo stalą – aišku, netilpo. Bet dviratis arba skalbimo mašina – tai jau realiau. Svarbiausia – kad tilptų pro duris ir kad būtų saugu vežti. Jei abejojate – atsiųskite nuotrauką, mes pasakysime, ar tilps.

17. Ar vežate pavojingus krovinius?

Ne. Jokių degių medžiagų, sprogmenų, chemikalų, radioaktyvių medžiagų. Tai ne mūsų taisyklė – tai įstatymas. Net paprasti dalykai kaip dažai ar lakas gali būti pavojingi kroviniui, jei jie netinkamai supakuoti. Vieną kartą klientas bandė siųsti dėžę su dažais – vienas indas pratekėjo ir sugadino kitas siuntas. Nuo to laiko griežtai tikriname, kas yra dėžėse. Jei nežinome turinio – prašome atidaryti ir parodyti. Tai gali atrodyti įtariai, bet tai saugumo klausimas.

18. Kaip supakuoti siuntą mikroautobusui?

Stipri dėžė, lipni juosta, burbulinė plėvele trapiems daiktams. Užrašykite gavėjo vardą, pavardę, adresą ir telefono numerį ant dėžės. Jei siunta trapi – pažymėkite „DĖMESIO – TRAPU“. Mes stengiamės atsargiai elgtis su visomis siuntomis, bet žymėjimas padeda. Ir dar – nenaudokite per didelių dėžių mažiems daiktams. Tuščia vieta dėžėje reiškia, kad daiktas judės viduje ir gali sudužti. Geriau mažesnė dėžė su užpildymu nei didelė su tuščia erdve.

19. Ar galima siųsti augalus?

Galima, bet su išlygomis. Gyvi augalai yra jautrūs temperatūrai, drėgmei, ir transportavimui. Ilga kelionė mikroautobuse – ne pati geriausia aplinka augalams. Be to, yra fitosanitariniai reikalavimai – ne visus augalus galima laisvai vežti tarp šalių. Ypač jei augalas turi dirvožemio – gali būti problemų pasienyje. Geriausia pasitikrinti su Valstybine augalų tarnyba prieš siunčiant. Mes patys ne visada žinome taisykles, tai prašome klientų pasidomėti patiems.

20. Ką daryti, jei siunta per didelė mikroautobusui?

Yra keli variantai. Pirma – galime suorganizuoti didesnę transporto priemonę, pavyzdžiui, furgoną arba sunkvežimį. Antra – galime išardyti siuntą, jei tai įmanoma, ir vežti dalimis. Trečia – galime rekomenduoti kitą vežėją, kuris specializuojasi dideliuose kroviniuose. Mes ne visada galime padėti su labai dideliais siuntimais, bet visada stengiamės rasti sprendimą. Svarbiausia – pasakyti iš anksto, ką tiksliai norite vežti. Staigmenos paskutinę minutę niekam nepadeda.

Patirtis – kas nutinka kelyje

21. Ką daryti, jei mikroautobusas sugenda kelyje?

Tai nutinka, bet retai. Turime techninės pagalbos numerį, kuris veikia visoje Europoje. Jei gedimas nedidelis – pavyzdžiui, pradurta padanga – vairuotojas pats gali pakeisti. Jei rimtesnis – kviečiame techninę pagalbą. Kol laukiame, stengiamės, kad keleiviai būtų patogiai – jei yra galimybė, nuvežame į artimiausią degalinę arba kavinę. Pernai vasarą sugedo starteris Vokietijoje – laukėme 4 valandas, kol atvažiavo pagalba. Keleiviai kantriai laukė, bet buvo aišku, kad nuotaika prasta. Po to visiems davėme nuolaidą kitam reisui.

22. Ar vairuotojai kalba užsienio kalbomis?

Mūsų vairuotojai kalba lietuviškai ir rusiškai. Angliškai – pagrindai, bet ne visi sklandžiai. Jei jums reikia angliškai kalbančio vairuotojo – praneškite iš anksto, stengsimės priskirti tinkamą žmogų. Bet tai ne visada įmanoma. Danijoje ir Vokietijoje dauguma žmonių kalba angliškai, tai problemų neturėtų kilti. Lenkijoje – sunkiau, bet vairuotojai jau žino pagrindines frazes degalinėse ir restoranuose. Kalbos barjeras kartais sukelia nesusipratimų, bet tai išsprendžiama.

23. Kaip elgtis, jei kelyje įvyksta avarija?

Pirmiausia – saugumas. Jei niekas nenukentėjo – gerai. Jei kas nors sužeistas – kviečiame greitąją pagalbą. Tada – policija, draudimo kompanija. Mūsų vairuotojai žino procedūras, bet keleiviai turi bendradarbiauti – duoti parodymus, pasirašyti dokumentus. Tai nemaloni situacija, bet ji reta. Turime civilinės atsakomybės draudimą, tai žala turi būti padengta. Bet pats procesas užtrunka – gali tekti laukti kelias valandas, kol viskas bus sutvarkyta. Kantrybė čia labai svarbi.

24. Ar galima atšaukti kelionę dėl blogo oro?

Galima, bet mes to beveik nedarome. Blogas oras – sniegas, lietus, rūkas – yra mūsų kasdienybė. Vairuotojai yra apmokyti važiuoti sudėtingomis sąlygomis. Bet jei yra tikrai ekstremalios sąlygos – pavyzdžiui, audra arba ledo lietus – tada galime atidėti išvykimą. Saugumas svarbiau nei punktualumas. Vieną kartą žiemą buvo toks sniegas Lenkijoje, kad keliai buvo uždaryti. Teko laukti 6 valandas, kol keliai buvo pravažiuojami. Keleiviai suprato – niekas nenori rizikuoti.

Išvada

Mikroautobusai į Kopenhagą – tai ne prabanga, bet patikimas būdas nukeliauti arba išsiųsti siuntą. Mes nežadame tobulumo – kartais pavėluojame, kartais nutinka nesklandumų. Bet visada stengiamės būti sąžiningi ir rūpintis savo keleiviais bei siuntomis. Jei svarstote, ar verta važiuoti mikroautobusu – pabandykite. Dauguma mūsų klientų grįžta, ir tai geriausias įvertinimas. O jei turite klausimų – skambinkite. Mes visada atsakome.