Kopenhaga Airija vežimas kiekvieną dieną

Kopenhaga – Airija – tai maršrutas, kuris jungia du labai skirtingus, bet lietuviams svarbius taškus. Kopenhaga yra tranzito centras, o Airija – vienas populiariausių lietuvių emigracijos krypčių. Daugelis žmonių gyvena Danijoje dirba, bet turi giminaičių ar draugų Airijoje. Kiti – atvirkščiai. Šis maršrutas atsirado natūraliai – klientų paklausa paskatino mus sujungti šias dvi kryptis. Važiuojame kiekvieną dieną – iš Kopenhagos į Dubliną, į Korką, kartais į kitus miestus. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus apie šį neeilinį maršrutą.

Maršrutas – Kopenhaga Airija kasdieniniai pervežimai

1. Kaip vyksta maršrutas iš Kopenhagos į Airiją?

Maršrutas eina per Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada keltu per Anglijos kanalą arba tiesiogiai keltu iš Prancūzijos. Priklauso nuo sezono ir keltų tvarkaraščių. Kartais važiuojame per Jungtinę Karalystę, bet su Brexit situacija tai pasidarė sudėtingiau – muitinės, dokumentai, papildomi mokesčiai. Bandome rasti optimaliausią kelią kiekvieną kartą. Vieną kartą važiavome per Škotiją, nes Anglijos kelias buvo uždarytas – užtrukome ilgiau, bet pasiekėme Dubliną. Ne viskas pagal planą, bet tikslas svarbesnis už kelią.

2. Kiek laiko trunka kelionė iš Kopenhagos į Airiją?

Tai ilgiausias mūsų maršrutas – maždaug 24–30 valandų, priklausomai nuo to, kiek keltų ir koks kelias. Su vienu keltu galima ir greičiau, su dviem – ilgiau. Rekordinis laikas buvo 22 valandos – viskas suveikė idealiai, jokių vėlavimų, greiti keltai. Blogiausias atvejis – 36 valandos, kai keltas pavėlavo aštuonias valandas dėl audros. Keleiviai miegojo keltuose, laukė uostuose. Sunku, bet mes ne valdome gamtos. Tik planuoja aplink ją.

3. Kokių miestų Airijoje pasiekiate?

Pagrinde Dublino ir Korko – tai du pagrindiniai mūsų tikslai. Taip pat galime pristatyti į Limeriką, Galvėjų arba Voterfordą, bet tai priklauso nuo užsakymų. Jei yra pakankamai žmonių vienoje kryptimi – važiuojame. Jei ne – prašome pasiekti Dubliną arba Korką ir iš ten naudotis vietiniu transportu. Airijos autobusų tinklas gana geras, bet ne toks kaip Vakarų Europoje. Vienas žmogus norėjo nuvažiuoti į mažą kaimelį Donegalo grafystėje – mes pristatėme iki artimiausio miesto, o iš ten jis susirado taksi. Kartais reikia lankstumo iš abiejų pusių.

4. Ar važiuojate kasdien iš Kopenhagos į Dubliną?

Taip, kasdien. Dublinas – pagrindinis tikslas. Rytais išvykstame iš Kopenhagos, vakarais – iš Dublino atgal. Tarp keltų ir sienų – tai ilgas kelias, bet mes jį išmanome. Vieną kartą klaidingai nurodėme išvykimo laiką – keleiviai atvyko valanda anksčiau. Mes pranešėme ir pasiūlėme laukti arba grįžti vėliau. Visi nusprendė palaukti – ir gerai, nes kitas reisas tik po dienos. Maža klaida, bet išmokėme būti atidesniems su laiko nurodymais.

5. Ar važiuojate per Angliją ar aplink?

Priklauso nuo situacijos. Po Brexit per Angliją važiuoti sudėtingiau – reikia papildomų dokumentų, muitinės patikros, laiko. Bet kartais tai greičiau nei aplink, todėl verta. Mes turime visus reikiamus leidimus važiuoti per Jungtinę Karalystę, bet kelionė suplanuojama ilgiau. Klientui mes paaiškiname skirtumą ir leidžiame pasirinkti. Vienas žmogus norėjo važiuoti per Angliją dėl to, kad norėjo pamatyti Londoną – mes pristatėme iki Londono, jis praleido dieną, tada tęsė kelionę su kitu reisu. Ne standartinis sprendimas, bet įmanomas.

6. Kiek keltų reikia kelionei į Airiją?

Paprastai vienas arba du keltai – priklauso nuo maršruto. Per Angliją – vienas keltas iš Prancūzijos ar Olandijos, tada važiuojame per Anglijos ir Velso teritoriją iki Dublino. Jei aplenkiam Angliją – reikia keltus iki Prancūzijos, tada iki Airijos. Keltų laikas – nuo dviejų valandų iki visos nakties. Ilgiausias keltas buvo 18 valandų – visi keleiviai ilsėjosi keltuose, miegojo kajutėse. Ne visiems patiko – viena moteris bijojo vandens, bet suvaldė baimę. Keltas nėra baisus, bet pirmą kartą visada jaudina.

Dokumentai – reikalavimai vežimui iš Kopenhagos į Airiją

7. Kokių dokumentų reikia vykstant iš Kopenhagos į Airiją?

Airija yra ES narė, bet ne Šengeno zonos dalis. Tai reiškia, kad reikia paso arba asmens tapatybės kortelės. Lietuvos piliečiams – pakanka ID kortelės. Bet jei važiuojate per Jungtinę Karalystę – reikia paso, nes JK nebe ES. Tai painu, bet svarbu suprasti. Vienas žmogus važiavo tik su ID kortele, bet mes važiavome per Angliją – teko keisti maršrutą, kad nereiktų JK sienos kirsti. Užtruko ilgiau, bet dokumentų neatitikimas nepadėjo. Todėl visada rekomenduojame turėti pasą – jis veikia visur.

8. Ar reikia vizos lietuviams vykstant į Airiją?

Nereikia. Lietuvos piliečiams nereikia vizos Airijoje – tai ES šalis. Bet jei planuojate dirbti ar ilgai gyventi – reikia registruotis Airijos institucijose. PGN (Personal Public Number) – tai numeris, kurį reikia gauti dirbantiems. Mes nekonsultuojame dėl to – tai ne mūsų sritis. Bet žinome, kad be PGN sunku gauti darbą. Vienas mūsų keleivių klausė, kaip gauti tą numerį – mes nukreipėme į tinklalapį, kuriame viskas paaiškinta. Ne viską žinome, bet žinome, kur ieškoti.

9. Ką daryti, jei važiuoju per Jungtinę Karalystę?

Jeigu maršrutas eina per JK – reikia paso. ID kortelė nebegalioja JK po Brexit. Taip pat gali reikėti vizos, jei nesate ES pilietis. Papildomai – muitinės patikra. Tai viską pailgina. Mes informuojame keleivius iš anksto, jei maršrutas eis per JK. Jei neturi paso – siūlome kitą maršrutą arba atidedame kelionę. Vienas žmogus išvyko be paso į JK sieną – grąžintas atgal. Mes nekalti – jis turėjo žinoti. Bet stengiamės informuoti, kad taip neatsitiktų.

10. Ar vaikams reikia kokių specialių dokumentų?

Taip pat kaip suaugusiems – paso arba ID kortelės. Jei vaikas važiuoja be tėvų – reikia notarinio sutikimo. Ypač kai kertamos sienos – muitinės pareigūnai klausia, kur tėvai. Viena močiutė važiavo su anūku – neturėjo sutikimo iš tėvų. Laimei, muitinės pareigūnai suprato situaciją, bet užtruko valandą skambučių. Po to mes visada prašome tokius dokumentus iš anksto. Geriau popierius rankose, nei nervų audra prie sienos.

11. Ar reikia pasitikrinti sveikatos dokumentus?

Nereikia specialių sveikatos dokumentų vykstant į Airiją, bet Europos sveikatos draudimo kortelė rekomenduojama. Taip pat – fizinis pasirengimas ilgai kelionei. Žmonės su lėtinėmis ligomis turėtų turėti vaistų visai kelionei, nes Airijos vaistinėse ne visada lengva gauti tą patį vaistą. Vienas žmogus pamiršo insuliną – mes sustojome vaistinėje, bet jie negalėjo parduoti be recepto. Užtrukome, kol suradome kliniką. Dabar visada prašome patikrinti vaistus prieš išvykimą. Tai gyvybiškai svarbu.

Buitinė dalis – kasdieniniai vežimai iš Kopenhagos į Airiją

12. Kur sustojame kelionės metu?

Sustojame degalinėse, poilsio aikštelėse, keltuose ir uostuose. Maršrute yra keletas privalomų sustojimų – pavyzdžiui, vairuotojų poilsis kas keturias su puse valandos. Mes laikomės visų taisyklių, net jei tai reiškia ilgesnę kelionę. Saugesnis vairuotojas – saugesnė kelionė. Keleiviai kartais nepatenkinti, kad reikia laukti – vienas vyras piktinosi, kad vairuotojas miega, kai jis skuba. Bet mes neaukojame saugumo dėl greičio. Taisyklės yra taisyklės.

13. Ką veikti ilgos kelionės metu?

Ką nori – miegoti, skaityti, žiūrėti filmus, klausyti muzikos. Mes neteikiame pramogų, bet turime Wi-Fi. Ausinės yra būtinybė – kiti keleiviai nori ramybės. Vienas žmogus visa kelią kalbėjo telefonu – garsiai. Kiti nepatenkintu, bet mes negalime uždrausti. Tiesiog mandagiai paprašėme kalbėti tyliau. Jis suprato. Bendra erdvė reikalauja bendros kultūros. Tai ne mūsų taisyklė – tai paprastas mandagumas.

14. Ar galima pasiimti maistą į kelionę?

Galima, bet prašome ne per daug kvapnių produktų. Ilgoje kelionėje – dvidešimt keturias valandas – maistas yra svarbu. Mes sustojame kavinėse ir degalinėse, kur galima nusipirkti maisto. Bet pigiau pasiimti iš namų. Viena moteris atsinešė visą keptuvę cepelinų – visi mikroautobuse kvėpavo cepelinais dvi valandas. Skanu, bet kvapas stiprus. Nuo to laiko prašome, kad maistas būtų supakuotas sandariai. Maža pamoka iš didelės keptuvės.

15. Ar mikroautobuse yra kur miegoti?

Nėra atskirų lovų, bet sėdynės atsilenkia. Kai kurie žmonės puikiai miega, kiti – visai negali. Priklauso nuo žmogaus. Ilgoms kelionėms rekomenduojame atsivežti pagalvėlę, pledą ir ausines su triukšmo slopinimu. Jei važiuojame keltu – ten yra kajutės su lovomis, bet tai papildomai kainuoja. Mes galime užsakyti, bet neprivalome. Vienas žmogus atsisakė kajutės, norėjo miegoti sėdėdamas – ryte atrodė, kaip pravažiavęs traukinį. Pavalgė, atsigavo. Kūnas prisitaiko, net jei ne iš karto.

Siuntos – vežimas iš Kopenhagos į Airiją

16. Ar vežame siuntas iš Kopenhagos į Airiją?

Taip, vežame. Siuntos – tai antra pagal populiarumą paslauga šiame maršrute. Lietuviai siunčia daiktus giminaičiams, draugams, vaikams, kurie studijuoja Airijoje. Dažniausiai – drabužiai, maistas, dovanos. Kartais – sunkesni daiktai, pavyzdžiui, baldai. Siuntos vežamos kartu su keleiviais arba atskirai, priklausomai nuo dydžio. Vienas žmogus siuntė visą lagaminą daiktų – mes pristatėme per tris dienas. Jis nustebo greičiu. Mes irgi džiaugėmės – viskas suveikė sklandžiai.

17. Kiek kainuoja siuntos siuntimas į Airiją?

Kaina priklauso nuo svorio, dydžio ir skubumo. Standartinė siunta – pigiau. Skubi – brangiau. Didelė siunta – dar brangiau. Tiksliausią kainą gaunate užklausę tiesiogiai. Palyginus su paštu – mes dažnai esame pigiau ir greičiau, ypač siuntoms, kurios sunkios arba didelės. Paštas turi svorio ir dydžio apribojimus. Mes – lankstesni. Bet už viską reikia mokėti – kuras, keltai, laikas. Pigiausia nebūtinai geriausia, brangiausia nebūtinai reikalinga. Reikia rasti pusiausvyrą.

18. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas į Airiją?

Maždaug 3–5 dienos, priklausomai nuo to, ar siunta išvyksta iš karto ar laukia kito reiso. Savaitgaliais – ilgiau. Taip pat priklauso nuo muitinės – jei siunta keliauja per JK, muitinė gali užtrukti papildomą dieną. Mes nekontroliuojame muitinės, bet stengiamės, kad dokumentai būtų tvarkingi, kad procesas vyktų greičiau. Kartais muitinės pareigūnai klausia – mes atsakome, bet tai laiko kaina. Svarbu, kad siuntos dokumentai būtų aiškūs, kad nekiltų klausimų.

19. Ar galima siųsti maistą į Airiją?

Galima, bet su apribojimais. Lakštiniai produktai į Airiją irgi draudžiami. Augaliniai produktai ribojami. Bet nuotraukų produktai – leidžiami. Vienas žmogus norėjo siųsti šaltibarščių pakelį – mes paaiškinome, kad tai neįmanoma, nes produktas greitai genda. Jis nustebo – galvojo, kad šaltibarščiai rūgštiniai ir atlaikys. Ne visada taip. Maistas turi būti supakuotas tinkamai ir turi atitikti ES reikalavimus. Mes patariame, bet nekontroliuojame kiekvieno pakelio.

20. Kaip sekti siuntą iš Kopenhagos į Airiją?

Siuntos sekimas veikia per mūsų sistemą. Gaunate sekimo numerį, galite stebėti, kur siunta yra. Bet kaip minėjau kituose maršrutuose – sistema kartais vėluoja. Per ilgesnes keliones, ypač per kelis keltus, informacija gali atsinaujinti tik kas kelias valandas. Vienas žmogus skambino kas dvi valandas – suprantamas nerimas, bet mes negalime pagreitinti sistemos. Siunta pasieks tikslą, tiesiog reikia kantrybės. Kantrybė – geriausias draugas logistikoje.

Keltai – keltų pasirinkimas vežimui į Airiją

21. Kokiais keltais važiuojame?

Naudojame skirtingus keltų operatorius, priklausomai nuo maršruto. Dažniausiai – DFDS, Stena Line arba Irish Ferries. Kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų. DFDS – geras aptarnavimas, bet brangesnis. Stena Line – daugiau reisų, bet gali būti perpildyta. Irish Ferries – specializacija į Airiją, bet mažiau reisų. Mes renkamės pagal kainą, laiką ir patogumą. Vieną kartą pasirinkome pigesnį keltą – pasirodė, kad nėra kajučių. Keleiviai miegojo bendrose patalpose. Ne visiems patiko, bet pigiau atsiėjo.

22. Kiek kainuoja keltas?

Kelto kaina įeina į bendrą kelionės kainą, bet galima pasirinkti papildomus patogumus – kajutę, maitinimą, prioritetinį įlaipinimą. Tai papildomai. Standartinis kelto bilietas – tai tik vieta mikroautobuse keltu. Vienas žmogus pas prašė prabangią kajutę – mes užsisakėm, bet kainavo tiek pat, kiek pusė kelionės kainos. Jis nesusimastė. Prabanga yra prabanga – ji kainuoja. Bet jei nori patogiai – verta. Ypač per naktinį keltą, kai reikia miegoti.

23. Ar bijoti jūrų ligos keltu?

Dauguma žmonių neturi problemų, bet kai kurie jaučiasi blogai. Ypač per audrą – keltas siūbuoja, ir silpnesniems skrandžiams sunku. Rekomenduojame paimti vaistų nuo jūrų ligos prieš keltą. Taip pat – nevalgyti labai sunkiai prieš keltą. Vienas vaikinas valgė riebų maistą prieš keltą – pirmosios valandos buvo labai nemalonios. Mes jau žinome, kad taip nutinka, bet negalime drausti valgyti. Tiesiog perspėjame. Kiekvienas pats sprendžia.

Išvados – Kopenhaga Airija reguliarūs vežimai

Kopenhaga – Airija maršrutas yra vienas sudėtingiausių, bet ir vienas reikalingiausių. Daug lietuvių turi ryšius su Airija, ir šis maršrutas leidžia palaikyti tuos ryšius. Ne viskas vyksta sklandžiai – keltai vėluoja, sienose eilės, dokumentai painūs. Bet mes turime patirties ir žinių, kaip su tuo susitvarkyti. Kiekviena kelionė – tai naujas iššūkis, bet ir nauja galimybė padėti žmogui pasiekti tikslą. Ačiū, kad pasitikite mumis, ir saugios kelionės.