Antradieniais į Kopenhagą ir kiekvieną savaitės dieną vežame

Dirbu pervežimų srityje jau ne pirmus metus. Kartais žmonės skambina ir klausia: „Ar tikrai antradieniais važiuojate į Kopenhagą?" Taip, važiuojame. Ir ne tik antradieniais – iš tikrųjų kursuojame kiekvieną savaitės dieną. Maršrutai iš Lietuvos į Danijos sostinę jau seniai tapo mūsų kasdienybe. Keleiviai, siuntos, kartais net kroviniai – viskas juda gana reguliariai. Žinoma, ne viskas vyksta kaip laikrodyje, bet stengiamės, kad žmogus žinotų, kada ir kur jį paimsime. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie reguliarius reisus į Kopenhagą.

Tvarkaraščiai – reisai į Kopenhagą iš Lietuvos

1. Ar iš tiesų vežate antradieniais, ar čia tik skelbimas?

Antradieniais tikrai važiuojame – tai vienas iš populiariausių dienų. Bet jei antradienis jums netinka, yra ir kitų variantų. Iš esmės turime reisus kasdien, nors kai kurios dienos užsipildo greičiau. Pavyzdžiui, penktadieniais būna didesnis srautas, nes žmonės nori savaitgalį pasiekti Kopenhagą ar aplink ją esančius miestus. Antradienis dažniausiai ramesnis, todėl tiems, kas nemėgsta grūsties transporte, gali būti net geresnis pasirinkimas. Užsakant bilietą iš anksto, galima pasirinkti konkrečią dieną ir laiką.

2. Kada tiksliai išvyksta autobusas ar mikroautobusas?

Išvykimo laikas priklauso nuo miesto, iš kurio paimame. Iš Vilniaus dažniausiai pajudame anksti ryte – apie 5-6 valandą. Iš Kauno kiek vėliau, apie 7-8. Bet čia ne geležinis grafikas – kartais, kai susirenka daugiau keleivių iš vieno taško, galime pradėti anksčiau arba šiek tiek pavėlinti. Tikslų laiką pranešame prieš dieną arba tą pačią dieną ryte. Vieną kartą buvo, kad žmogus iš Šiaulių užsiregistravo, o mes net nežinojome, kad reikia ten sukti – teko skubiai derinti maršrutą. Taip nutinka, bet sprendžiame.

3. Kiek trunka kelionė iki Kopenhagos?

Nuo Vilniaus iki Kopenhagos – maždaug 14-16 valandų, priklausomai nuo eismo ir keltų grafiko. Tai ilgas kelias, nes reikia kirsti Lenkiją, paskui Vokietiją, o tada dar keltu arba tiltu į Daniją. Jei plaukiame keltu iš Rostoko arba Gedserio, ten dar pridėkite kelias valandas. Kai kurie keleiviai nustemba, kiek ilgai užtrunka – jie galvojo, kad čia kaip iki Rygos. Ne, čia rimtesnis atstumas. Bet mikroautobuse laikas praeina greičiau, ypač kai galima sustoti pakeliui.

4. Ar galima pasirinkti konkrečią savaitės dieną?

Taip, galima. Mes ne tik antradieniais vežame – kaip minėjau, turime reisus kiekvieną dieną. Tiesiog antradienis dažniausiai minimas, nes tai populiari diena tarp nuolatinių klientų. Jei norite trečiadienį ar sekmadienį – prašome, registruokitės. Vienintelis dalykas – savaitgaliais gali būti mažiau vietų, nes kartais mažiau vairuotojų dirba. Bet jei užsisakote bent kelias dienas prieš, problemų nekyla. Svarbiausia – pranešti laiku, o ne paskutinę minutę.

5. Kas nutinka, jei praleidžiu suplanuotą reisą?

Nutinka dažniau, nei manote. Žmogus užmiega, pavėluoja į stotį, automobilis neužsiveda – priežasčių būna visokių. Jei praleidote reisą, skambinkite kuo greičiau. Dažniausiai galime perkelti į kitą dieną be papildomo mokesčio, ypač jei pranešate iš anksto. Bet jei tiesiog neatvykote ir nieko nepasakėte – tada jau sunkiau. Vienas vyriškis taip padarė – neatėjo, neskambino, o po savaitės piktinosi, kad pinigų negrąžinome. Na, tokie dalykai ne mūsų pusėje. Komunikacija svarbu.

Maršrutai – kaip važiuojame į Kopenhagą

6. Koks maršrutas – per keltą ar per tiltą?

Dauguma reisų eina per keltą – paprastai iš Vokietijos pusės, iš Rostoko arba iš Sassnitz. Keltas plaukia į Gedserį arba į Rødbyhavn, iš ten jau Danijos keliais iki Kopenhagos. Yra galimybė važiuoti ir per tiltą – per Fehmarn arba per Oresund tiltą iš Švedijos pusės, bet tai priklauso nuo maršruto. Keltas dažniausiai pigiau išeina, nors užtrunka ilgiau. Kartais keleiviai nori greičiau – tada deriname kitą variantą. Viskas priklauso nuo situacijos.

7. Ar sustojate pakeliui?

Taip, sustojame. Ilgoje kelionėje žmogui reikia išlipti, prasitempti kojas, nueiti į tualetą. Paprastai darome 2-3 sustojimus – vieną Lenkijoje, vieną Vokietijoje, o kartais ir prieš pat keltą. Kavos galima nusipirkti, užkąsti. Bet nesitikėkite, kad tai bus kaip degalinė su kavinėmis – kartais sustojame tiesiog aikštelėje prie greitkelio. Vieną kartą Lenkijoje sustojome tokioj vietoj, kur net tualetas neveikė – keleiviai nelabai patenkinti buvo, bet ką padarysi. Ne visada viskas idealu.

8. Ar vežate tiesiai iki Kopenhagos centro?

Taip, stengiamės pristatyti kuo arčiau centro. Pagrindinė stotelė būna netoli Københavns Hovedbanegård – centrinės stoties. Bet jei žmogus reikalauja, kad jį paimtume arba išleistume konkrečioje vietoje – viešbutyje, adrese – tai irgi galima aptarti. Papildomas mokestis gali būti, jei tai tolokai nuo maršruto. Bet dažniausiai žmonės nori tiesiog patekti į centrą, o iš ten jau patys susitvarko. Mums svarbu, kad žmogus žinotų, kur jį išleisime – kad neatsidurtų kažkur užmiestyje be plano.

9. Kiek laiko užtrunka kelto persikėlimas?

Priklausomai nuo kelto maršruto – nuo pusantros iki dviejų valandų. Rostoko-Gedserio keltas trunka apie dvi valandas. Tai ne greitasis keltas, o paprastas. Bet tame laike galima išlipti iš mikroautobuso, pasivaikščioti po laivą, nusipirkti maisto ar gėrimų. Kai kurie keleiviai tiesiog sėdi ir miega – ypač jei naktinis reisas. Asmeniškai man keltas patinka – tai pertrauka, kai niekas neskuba. Žinoma, jei jūra banguoja, tai jau kitas reikalas. Bet Baltijos jūra ne visada tokia.

10. Ar važiuojate pro kokius kitus miestus Danijoje?

Kartais taip. Priklauso nuo to, kas užsisako. Jei kažkas nori į Odense arba į Aarhus – galime pridėti tą kryptį. Bet pagrindinis tikslas – Kopenhaga. Jei yra paklausos, galime daryti lankstesnį maršrutą, ypač kai susirenka grupė žmonių, norinčių į skirtingus Danijos miestus. Vieną kartą vežėme keleivius ir į Kolding, ir į Kopenhagą – teko daryti kilpą, bet visiems tiko. Lankstumas mūsų darbe reikalingas, kitaip neišgyventume.

Kainos – kiek kainuoja reisas į Kopenhagą

11. Kiek kainuoja bilietas į Kopenhagą?

Kainos skiriasi priklausomai nuo miesto, iš kurio išvykstate. Iš Vilniaus – brangiau, iš Kauno – šiek tiek pigiau, iš mažesnių miestų – dar kitaip. Paprastai kalbame apie 80-120 eurų vienam žmogui už vieną kryptį. Bet tai ne fiksuota – gali būti akcijų, gali būti brangiau, jei labai didelė paklausa. Siuntos kainuoja atskirai, pagal svorį ir dydį. Tiksliausia kaina – kai skambinate ir pasakote, iš kur ir kada norite vykti. Tada galime tiksliau suskaičiuoti.

12. Ar yra nuolaidų grupei arba nuolatiniams keleiviams?

Taip, yra. Jei važiuojate su mumis reguliariai – kas savaitę ar kas mėnesį – galime sutarti mažesnę kainą. Grupėms taip pat taikomos nuolaidos. Pavyzdžiui, jei keturi žmonės važiuoja kartu, gali gauti geresnį tarifą nei kiekvienas atskirai. Bet čia jau reikia kalbėtis konkrečiai – ne visada vienodai. Kartais priklauso nuo to, kur sėdi, ar nori papildomos vietos bagažui. Smulkmenos, bet jos veikia galutinę kainą.

13. Ką daryti, jei neturiu tiek pinigų iš karto?

Suprantame, kad ne visada lengva sumokėti visą sumą iš karto. Galima tartis dėl avanso – sumokėti dalį, o likusią prieš išvykstant ar net kelionės metu. Bet tai priklauso nuo situacijos. Jei žmogus yra nuolatinis klientas – pasitikėjimo daugiau. Jei pirmą kartą – prašome visą sumą iš anksto. Vieną kartą buvo taip, kad žmogus pažadėjo sumokėti Danijoje, o tada dingo ir neatsiliepė. Tokių atvejų po to priverčia būti atsargesniems. Bet principingai atsisakyti padėti – ne mūsų stilius.

14. Ar kaina priklauso nuo savaitės dienos?

Šiek tiek taip. Savaitgaliais ir prieš šventes kainos gali būti aukštesnės, nes paklausa didesnė. Paprastomis dienomis – antradienį, trečiadienį – pigiau. Bet skirtumas nėra milžiniškas – kalbame apie 10-20 eurų skirtumą. Jei jums nesvarbu, kurią dieną važiuoti, rinkitės vidurį savaitės – sutaupysite. Žmonės dažnai nori penktadienį ar sekmadienį, nes tada patogiau su darbais ar mokslais, bet finansiškai tai nebūtinai geriausias pasirinkimas.

15. Ar į kainą įeina kelto bilietai?

Taip, kelto bilietai paprastai įskaičiuoti į bendrą kainą. Mes jau suskaičiuojame viską – ir degalus, ir keltą, ir kelio mokesčius. Jums nereikia atskirai nieko mokėti. Bet jei norite papildomų paslaugų kelte – kajutę, maistą – tai jau jūsų reikalas. Mūsų kaina apima tik persikėlimą su transporto priemone. Kažkas kartą manė, kad kelte nemokamai maitina – deja, ne. Maistą reikia pirkti patiems arba pasiimti iš namų.

Siuntos – ką galima vežti į Kopenhagą

16. Ar vežate tik keleivius, ar ir siuntas?

Vežame abu. Keleiviai – pagrindinis mūsų verslas, bet siuntos taip pat svarbi dalis. Ypač tarp Lietuvos ir Danijos, kur daug emigrantų, kurie siunčia daiktus giminėms arba atgal į tėvynę. Kartais tai būna maisto produktai, kartais drabužiai, kartais dokumentai. Siuntos keliauja tame pačiame mikroautobuse arba atskirai, priklausomai nuo dydžio. Svarbu tik, kad turinys būtų legalus ir tinkamai supakuotas.

17. Ką negalima siųsti?

Draudžiami dalykai – narkotikai, ginklai, sprogmenys – aišku, kad ne. Bet yra ir subtilesnių dalykų. Pavyzdžiui, alkoholis ir tabakas turi kiekių ribas, jei kertate sieną. Vaistai – tik su receptu. Gyvūnai – su veterinariniais dokumentais. Vieną kartą kažkas bandė siųsti dėžę su gyvomis vištomis – rimtai. Ne, taip negalima. Maisto produktai irgi turi taisykles – ne viską galima vežti per sieną. Geriau pasiteirauti iš anksto, nei paskui aiškintis su muitine.

18. Kaip turi būti supakuota siunta?

Stabiliai ir saugiai. Kartoninė dėžė, lipni juosta, aiškus adresas – tai minimumas. Jei siunčiate kažką trapią – stiklą, elektroniką – reikia papildomos apsaugos. Burbulinė plėvelė, putplastis, kas nors minkšto. Vieną kartą atsiuntė siuntą su stikliniais indais, suvyniotais tik į laikraštį – pusė sudužo. Žmogus kaltino mus, bet mes ne pakuotojai. Jei siunta blogai supakuota, atsakomybė tenka siuntėjui. Mes stengiamės atsargiai elgtis, bet kelyje būna visko – duobės, posūkiai, stabdymas.

19. Kiek kainuoja siuntos siuntimas?

Priklauso nuo svorio, dydžio ir skubumo. Lengva siunta – iki 5 kg – gali kainuoti 15-25 eurus. Didesnė, sunkesnė – atitinkamai daugiau. Jei reikia pristatyti tą pačią dieną – dar brangiau. Standartinis siuntos pristatymas – per 1-2 dienas, priklausomai nuo to, kada išvyksta reisas. Yra žmonių, kurie siunčia reguliariai – jiems taikome geresnes sąlygas. Bet kiekvieną kartą reikia žiūrėti individualiai, nes viena siunta gali būti plika dėžė, o kita – sunkus kompresorius.

20. Ar galima siųsti maistą?

Galima, bet su apribojimais. Mėsos ir pieno produktai – riboti kiekiai, ypač jei kertate ES sieną. Nors Lietuva ir Danija abi ES, muitinė vis tiek gali tikrinti. Konservuotas maistas – paprastai problemų nekelia. Šviežias maistas – priklauso nuo kiekio ir rūšies. Dažniausiai lietuviai siunčia lašinių, sūrio, duonos – tai tradiciniai dalykai. Bet kai vienas žmogus bandė siųsti 20 kg šviežios mėsos be jokių dokumentų – teko atsisakyti. Rizikuoti negalime.

Patogumai – kas mikroautobuse

21. Ar mikroautobuse yra Wi-Fi?

Daugumoje mūsų transporto priemonių – taip, yra. Bet nereikia tikėtis greičio kaip namie. Kartais ryšys silpnas, ypač Lenkijos keliuose, kur toliau nuo miestų. Bet šiaip naršyti, parašyti žinutę – tikrai galima. Keleiviai dažniausiai klausia dėl Wi-Fi, nes nori filmus žiūrėti ar darbą dirbti. Mes suprantame – ilga kelionė, reikia kažką veikti. Bet jei reikia stabilaus ryšio skambučiui – geriau naudoti savo mobilųjį.

22. Ar galima įsinešti maisto ir gėrimų?

Taip, galima. Tik prašome be stipraus kvapo – mikroautobuse mažai vietos, ir jei kas nors atsidaro konservuotus silkės konservus, visi kiti kenčia. Taip yra buvę – ne kartą. Vanduo, sumuštiniai, vaisiai – prašome. Alkoholis – saikingai, bet mes ne draudžiame. Tik kad paskui nebūtų problemų su elgesiu. Vieną kartą keleivis per daug išgėrė ir pradėjo dainuoti vidury nakties – ne visiems patiko. Bet tai išimtys, ne taisyklė.

23. Kiek bagažo galima vežti?

Standartiškai – vienas didelis lagaminas arba kelioninis krepšys ir vienas rankinis bagažas. Jei turite daugiau – reikia pranešti iš anksto, kad galėtume sutalpinti. Papildomas bagažas gali kainuoti papildomai, ypač jei užima daug vietos. Bet mes nesame aviakompanija – nekreipsime dėmesio, jei lagaminas 2 kg viršija limitą. Svarbu, kad tilptų ir kad nereikėtų atsisakyti kitų keleivių daiktų. Vieną kartą žmogus atsivežė irklentę – tai jau buvo iššūkis.

24. Ar mikroautobuse yra kondicionierius?

Taip, yra. Vasarą tai būtina – be kondicionieriaus 16 valandų neįmanoma išbūti. Žiemą – šildymas. Bet kartais sistema genda, ir tada tenka kentėti. Pernai vasarą vienas mikroautobusas sugedo kondicionierius vidury Vokietijos – 35 laipsniai karščio, visi prakaituoja. Sustojome degalinėje, pabandėme sutvarkyti, bet nepavyko. Teko tęsti kelionę su atidarytais langais. Nemalonu, bet taip nutinka su technika. Stengiamės prižiūrėti, bet 100 proc. garantijos nėra.

25. Ar yra galimybė pasilenkti sėdynę?

Taip, sėdynės reguliuojamos. Galima atsilošti, kad būtų patogiau miegoti. Mikroautobusai nėra prabangūs – tai ne pirma klasė lėktuve – bet stengiamės, kad būtų patogu. Yra pagalvėlės ir pledai, jei reikia. Ilgoje kelionėje komfortas svarbus, todėl investuojame į geresnes sėdynes. Bet jei esate labai aukštas – gali būti ankštoka. Atvirai pasakius, mikroautobusai nėra skirti 2 metrų ūgio žmonėms, bet susitvarkome.

26. Kiek žmonių telpa viename mikroautobuse?

Priklausomai nuo modelio – nuo 8 iki 16 keleivių. Mes stengiamės neperpildyti – geriau mažiau žmonių ir daugiau erdvės, nei kaip silkės statinėje. Bet kartais, kai paklausa didelė, tenka priimti daugiau. Ypač prieš Kalėdas ar vasarą, kai visi nori grįžti arba išvykti. Tada gali būti ankščiau nei įprastai. Bet tai laikina – ne nuolatinė būsena. Žmonės kartai nepatenkinti, kad per daug keleivių, bet mes ne visada galime prognozuoti srautą.

Kasdieniniai reisai į Kopenhagą iš Lietuvos – tai ne tik paslauga, bet ir tiltas tarp dviejų šalių. Žmonės važiuoja dirbti, aplankyti artimųjų arba tiesiog pakeisti aplinką. Mes stengiamės, kad kelionė būtų kuo sklandesnė, nors kartais viskas eina ne pagal planą. Svarbiausia – komunikacija ir pasitikėjimas. Jei turite klausimų, skambinkite – visada atsakysime.