Vežame naminius gyvūnus iš Danijos kiekvieną dieną

Įvadas Kai reikia pervežti augintinį iš Danijos atgal į Lietuvą, dažniausiai kyla ne tik logistinių, bet ir emocinių klausimų. Kaip jis jausis kelionėje? Ar viskas bus tvarkoje su dokumentais? Mes tai suprantame, nes patys esam pravažiavę tą kelią ne vieną kartą. Mūsų komanda veža gyvūnus kasdien, tad žinome, kur dažniausiai kliūva ir ką reikia padaryti, kad kelionė praeitų sklandžiai. Čia atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus – nuo dokumentų iki narvo paruošimo. Tikimės, kad tai padės jums jaustis ramiau prieš patikint savo keturkojį draugą mums.

Dokumentai – naminių gyvūnų pervežimas iš Danijos

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant šunį iš Danijos?

Pirmiausia – Europos Sąjungos gyvūno augintinio pasas. Jį turi išduoti licencijuotas veterinarijos gydytojas Danijoje. Jame turi būti pažymėta mikroschema, pasiutligės skiepo data (ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki išvykimo) ir galiojanti sveikatos pažyma. Kartais žmonės pamiršta, kad pasas turi galioti visą kelionės laiką. Be to, jei šuo keliauja ne su savininku, o su kitu asmeniu, reikia notariškai patvirtinto įgaliojimo. Viena mūsų klientė buvo supainiojusi datas – skiepas buvo pasibaigęs prieš dvi dienas, tad teko viską tvarkyti skubiai. Patariame viską patikrinti bent savaitę prieš išvykstant.

2. Ar reikia papildomų leidimų, jei vežu katę?

Katėms galioja tos pačios taisyklės kaip ir šunims – EU pasas, mikroschema ir pasiutligės skiepas. Tačiau yra vienas niuansas: jei katė turi tam tikrų veislių (pvz., bengalų), kartais prašoma papildomos dokumentacijos, kad ji nėra laukinė. Tai pasitaiko retai, bet mes esam susidūrę su tokiu atveju – klientas nežinojo, kad jo katė turi dalį laukinio kraujo, ir muitinėje kilo klausimų. Visada patikrinkite savo gyvūno kilmės dokumentus, jei kyla abejonių.

3. Ką daryti, jei dokumentai pasimetė prieš pat kelionę?

Tai nėra pasaulio pabaiga, bet reikia veikti greitai. Susisiekite su veterinarijos gydytoju Danijoje, kuris išdavė pasą – jie gali išduoti dublikatą. Tai gali užtrukti iki 2 darbo dienų. Mes patys buvom situacijoje, kai klientas prarado pasą paskutinę dieną – pavyko susitarti su veterinaru, kad išrašytų naują per valandą, bet tai kainavo papildomai. Geriausia dokumentus laikyti atskirame aplanke ir fotografuoti telefonu.

4. Ar reikia sveikatos pažymos iš konkrečios klinikos?

Ne, bet ji turi būti išduota veterinaro, kuris yra įgaliotas išduoti EU gyvūno augintinio pasus. Danijoje tai dažniausiai visos didesnės klinikos. Mes turime partnerių Kopenhagoje ir Orhuse, kurie gali padėti skubiais atvejais. Kartą klientas nuėjo į mažą kliniką, kur veterinaras nežinojo naujausių reikalavimų – sveikatos pažymoje trūko vieno antspaudo, ir mes turėjome viską perdaryti. Todėl rekomenduojame patikrinti, ar veterinaras turi patirties su tarptautiniais pervežimais.

Paruošimas – kaip paruošti gyvūną kelionei iš Danijos

5. Kaip paruošti narvą kelionei?

Narvas turi atitikti IATA reikalavimus: tvirtas, su ventiliacijos angomis, pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, atsisukti ir atsigulti. Dugną patieskite sugeriančia medžiaga – mes naudojame specialius įklotus, bet tinka ir senas rankšluostis. Įdėkite mėgstamą žaislą ar pledą su namų kvapu. Vienas mūsų klientas buvo įdėjęs per mažą narvą dideliam retriveriui – šuo negalėjo normaliai atsigulti, tad kelionė buvo nemaloni. Matavimus galite rasti mūsų svetainėje arba klausti mūsų tiesiogiai.

6. Ar galima duoti vaistų nuo kelionės baimės?

Taip, bet tik pasitarus su veterinaru. Kai kurie raminamieji gali sukelti šalutinį poveikį, ypač jei gyvūnas niekada jų nebandė. Mes patariame prieš ilgesnę kelionę išbandyti vaistus namuose, kad pamatytumėte, kaip gyvūnas reaguoja. Turėjom atvejį, kai šuniui buvo duota per stipri dozė – jis buvo apsnūdęs visą dieną po kelionės. Geriau naudoti natūralias priemones, pvz., feromonų apykakles arba ramunėlių ekstraktą.

7. Ką daryti, jei gyvūnas labai nervinasi prieš kelionę?

Suprantama, kad tai kelia stresą. Prieš kelionę išveskite jį ilgesniam pasivaikščiojimui, kad išnaudotų energiją. Venkite didelių pokyčių rutinoje – nekeiskite maisto ar miego vietos. Mes pastebėjome, kad gyvūnai, kurie yra pratę prie narvo namuose, kelionėje jaučiasi geriau. Jei jūsų augintinis niekada nebuvo narve, pradėkite pratinti bent prieš dvi savaites. Kartą vežėm katiną, kuris buvo visiškai nepratęs prie narvo – jis miaukė visą kelią, bet galiausiai nurimo, kai uždengėm narvą lengva skraiste.

8. Kiek maisto ir vandens duoti prieš kelionę?

Paskutinį didesnį maitinimą duokite 4-6 valandas prieš išvykstant. Vanduo turi būti prieinamas iki pat kelionės pradžios, tačiau nerekomenduojame duoti didelių kiekių paskutinę valandą, kad išvengtumėte pykinimo. Mes visada turime vandens ir dubenėlių automobilyje, bet geriau, jei gyvūnas būtų šiek tiek alkanas nei persivalgęs. Ypač šunys linkę gerti daug, kai nervinasi – tai gali sukelti diskomfortą.

Kelionė – naminių gyvūnų transportavimas iš Danijos

9. Kaip vyksta pati kelionė?

Gyvūnai vežami specialiai pritaikytuose automobiliuose su klimato kontrole. Narvai yra pritvirtinti, kad neslidinėtų. Stojame kas 3-4 valandas trumpiems pasivaikščiojimams ir vandens pertraukėlėms. Maršrutas iš Danijos į Lietuvą trunka apie 12-14 valandų, priklausomai nuo eismo ir sienos kontrolės. Mes vengiame naktinių važiavimų, nebent klientas prašo kitaip – gyvūnams geriau keliauti dienos šviesoje.

10. Ar gyvūnai vežami kartu su kitais gyvūnais?

Taip, bet mes skiriame šunis ir kates. Taip pat atsižvelgiame į gyvūnų dydį ir temperamentą. Agresyvūs ar labai bailūs gyvūnai vežami atskirai. Kartą turėjom situaciją, kai du maži šunys puikiai sutiko, bet trečias, didesnis, pradėjo loti – teko juos atskirti. Mūsų vairuotojai turi patirties su gyvūnų elgesiu ir žino, kaip reaguoti.

11. Ką daryti, jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota?

Tai gali nutikti dėl eismo, oro sąlygų ar muitinės patikrinimų. Mes visada turime atsargos maisto, vandens ir vaistų, jei reikia. Informuojame klientą apie bet kokius vėlavimus. Vieną kartą dėl sniego Lenkijos keliuose kelionė užtruko 18 valandų – gyvūnai buvo pavargę, bet viskas baigėsi gerai. Svarbiausia – ne panikuoti ir pasitikėti vairuotojo sprendimais.

12. Ar galiu sekti savo gyvūno kelionę?

Taip, siūlome gyvą GPS sekimą per nuorodą, kurią atsiunčiame prieš kelionę. Taip pat vairuotojas gali atsiųsti nuotraukas ar trumpą vaizdo įrašą pertraukėlių metu. Suprantame, kad atsiskyrimas nuo augintinio yra sunkus, todėl stengiamės kuo daugiau komunikuoti. Vienas klientas prašė nuotraukų kas valandą – mes sutikome, nors tai šiek tiek trukdė vairuotojui.

Sveikata – gyvūnų gerovė pervežimo metu

13. Ką daryti, jei gyvūnas suserga kelionės metu?

Mūsų vairuotojai turi pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams ir žino pagrindinius simptomus. Jei situacija rimta, stabdome artimiausioje veterinarijos klinikoje. Mes turime sutartis su keliomis klinikomis maršrute. Kartą katei prasidėjo vėmimas dėl judesio ligos – davėme vaistų, kuriuos rekomendavo veterinaras, ir ji greitai atsigavo. Svarbiausia – neignoruoti simptomų.

14. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Negalima, jei nėštumas yra paskutinės dvi savaitės. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu galima, bet reikalingas veterinaro leidimas. Mes patys atsisakėm vežti labai nėščią kalę – rizika buvo per didelė. Geriau planuoti pervežimą anksčiau arba palaukti, kol šuniukai atsives.

15. Kaip elgtis su senais ar sergančiais gyvūnais?

Jiems reikia daugiau dėmesio. Dažniau stabdome, duodame vaistus pagal veterinaro nurodymus ir stebime būklę. Turėjom vežti 14 metų šunį su širdies problemomis – važiavome lėčiau, dažniau tikrinome. Jis kelionę ištvėrė gerai, bet savininkas buvo labai susirūpinęs. Mes suprantame tokį nerimą.

16. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako gerti vandenį?

Tai dažna problema dėl streso. Galite pabandyti į vandenį įlašinti šiek tiek sultinio (be druskos) arba naudoti švirkštą (be adatos) lėtai į burną. Mes turime specialių drėkinamųjų gelių, kurie padeda. Svarbiausia – nepriversti, o skatinti. Kartais gyvūnai geria tik tada, kai niekas nemato.

Dokumentacija – pervežimas ir muitinė

17. Ar reikia mokėti muito mokesčius vežant gyvūną?

Ne, jei gyvūnas keliauja su jumis kaip asmeninis augintinis ir nėra skirtas pardavimui. Tačiau jei vežate daugiau nei 5 gyvūnus, gali būti taikomi komerciniai mokesčiai. Mes visada patariame turėti dokumentus, įrodančius, kad gyvūnas yra jūsų (pvz., pirkimo sutartį ar registracijos pažymėjimą). Vieną kartą muitininkai patikrino, kai vežėm tris kates – viskas buvo tvarkoje, bet užtruko valandą.

18. Kokia tvarka kertant sieną?

Sustojame pasienio kontrolės punkte, kur veterinaras patikrina dokumentus ir gyvūną. Tai gali užtrukti nuo 30 minučių iki 2 valandų. Mes pasirūpiname, kad dokumentai būtų tvarkingi, kad procesas būtų greitesnis. Kartais eilės būna ilgos, ypač vasarą – nieko negalime padaryti, bet informuojame klientą.

19. Ką daryti, jei dokumentai netinka pasienyje?

Tai retai, bet pasitaiko. Dažniausiai trūksta antspaudo arba neteisingai užpildyta data. Mes turime kontaktus veterinarų, kurie gali padėti ištaisyti klaidas nuotoliniu būdu, bet tai kainuoja laiko ir pinigų. Geriausia – patikrinti viską prieš išvykstant. Vieną kartą veterinaras Danijoje buvo pamiršęs pasirašyti – laimei, pastebėjome prieš pat sieną.

20. Ar reikia deklaruoti gyvūną muitinėje?

Taip, bet tai darome mes kaip vežėjai. Jums tereikia turėti dokumentus pasiruošus. Kartais muitininkai klausia apie gyvūno vertę – jei tai grynaveislis, gali prašyti registracijos dokumentų. Mes patariame turėti bent nuotrauką telefone su mikroschemos numeriu.

Specialūs atvejai – neįprasti pervežimai

21. Ar vežate egzotinius gyvūnus, pvz., roplius ar paukščius?

Taip, bet jiems taikomis griežtesnės taisyklės. Paukščiams reikalingi papildomi tyrimai dėl paukščių gripo, o ropliams – CITES leidimai, jei jie saugomos rūšys. Mes rekomenduojame kreiptis į specializuotą veterinarą prieš planuojant pervežimą. Turėjom vežti papūgą – dokumentų tvarkymas užtruko dvi savaites.

22. Kaip vežate labai didelius šunis, pvz., dogus?

Dideliems šunims reikia erdvesnių narvų, kuriuos specialiai užsakome. Jie vežami atskirai, kad turėtų daugiau vietos. Mūsų automobiliai pritaikyti iki 80 kg sveriantiems gyvūnams. Vieną kartą vežėm 75 kg mastifą – jis užėmė pusę automobilio, bet kelionė praėjo sklandžiai.

23. Ar galima vežti gyvūną su negalia?

Taip, bet reikia pasirūpinti papildomomis priemonėmis – vežimėliu, paklotais ar vaistais. Mes turime patirties su aklais šunis ir katėmis su amputuotomis galūnėmis. Svarbiausia – išankstinė komunikacija, kad galėtume pasiruošti. Viena katė be kojos keliavo puikiai – jos savininkė buvo paruošusi viską iki smulkmenų.

24. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga pervežimo metu?

Tai baisiausias scenarijus, bet mes turime protokolą. Nedelsiant sustabdome automobilį, uždarome duris ir naudojame skanėstus bei ramų balsą. Turime GPS antkaklius atsarginiams atvejams. Iki šiol mums nepasitaikė, kad gyvūnas pabėgtų, bet esam treniruotis tokioms situacijoms. Geriausia – patikrinti narvo užraktus prieš kiekvieną kelionę.

Paslaugos – ką mes siūlome

25. Ar galite paimti gyvūną iš namų Danijoje?

Taip, siūlome paėmimo iš namų paslaugą didžiuosiuose Danijos miestuose. Tai kainuoja papildomai, bet taupo jūsų laiką. Mūsų vairuotojas atvyksta sutartu laiku, patikrina dokumentus ir paima gyvūną. Kartą klientas vėlavo 30 minučių – mes palaukėm, bet pranešėm, kad tai gali turėti įtakos grafikui.

26. Kokia yra kaina ir kas ją įtakoja?

Kaina priklauso nuo atstumo, gyvūno dydžio ir papildomų paslaugų (pvz., paėmimas iš namų ar specialus narvas). Vidutiniškai kelionė iš Danijos į Lietuvą kainuoja nuo 250 iki 400 eurų. Mes nesiūlome labai pigių paslaugų, nes tai reikštų kompromisus dėl saugumo ar komforto. Geriau mokėti daugiau ir būti ramiems.

Išvada Tikimės, kad šie atsakymai padėjo išsklaidyti abejones. Vežant gyvūną iš Danijos svarbiausia – pasiruošimas, kantrybė ir patikimas vežėjas. Mes kasdien dirbame su šiais klausimais, todėl žinome, kas veikia, o kas ne. Jei turite daugiau klausimų, visada galite kreiptis tiesiogiai. Saugios kelionės jums ir jūsų augintiniui!