Vežame kates į Kopenhagą kiekvieną dieną

Praėjusį mėnesį vežėme rainą katiną vardu Brikas. Jo šeimininkė persikraustė į Kopenhagą, o Brikas liko pas mamą Lietuvoje. Po trijų mėnesių ilgesio nusprendė, kad laikas suvienyti šeimą. Brikas keliavo ramiai – miegojo beveik visą kelią. Bet ne visos katės tokios. Kai kurios kniaukia, kitos slepiasi kamputyje, trečios bando ištrūkti. Vežame kates į Kopenhagą kiekvieną dieną, ir per tą laiką matėme visko. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką išmokome, ir atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdime iš kačių šeimininkų.

Katės specifika – vežame kates į Kopenhagą

1. Ar katės sunkiau išgyvena kelionę nei šunys?

Paprastai taip. Katės yra teritoriniai gyvūnai, jos nemėgsta pokyčių. Namai yra jų karalystė, o narvelis, transporto priemonė, svetimi kvapai – tai viskas, ko jos nemėgsta. Šunys dažniau prisitaiko, jiems svarbiau būti su žmogumi. Katėms svarbiau būti savo teritorijoje. Todėl katės dažniau patiria stresą kelionės metu. Bet tai nereiškia, kad kelionė joms pavojinga – tiesiog reikia daugiau pasiruošimo ir supratimo. Dauguma kačių išgyvena kelionę gerai, ypač jei šeimininkas pasiruošia tinkamai.

2. Kaip atpažinti, kad katinas patiria stresą?

Ženklų yra daug. Kai kurios katės kniaukia – garsiai, be perstojo. Kitos tyli, bet dreba. Trečios bando slėptis, susisuka į kamuoliuką. Ketvirtos pradeda kvėpuoti greitai, seilėtis. Penktos tiesiog sėdi ir spokso į vieną tašką – tai irgi streso ženklas. Svarbu atskirti normalų nerimą nuo rimto streso. Jei katinas kvėpuoja labai greitai, seilėjasi arba atrodo apatiškas – tai gali būti rimta. Tokiu atveju reikia stoti ir vertinti situaciją.

3. Ar katės vemja kelionės metu?

Dažniau nei šunys, taip. Pykinimas yra viena dažniausių problemų vežant kates. Ypač jei katinas nepratęs prie transporto. Mes stengiamės važiuoti kuo sklandžiau, bet kelyje yra posūkių, stabdymų, nelygumų. Jei žinote, kad jūsų katinas linkęs pykinti – praneškite. Galime imtis papildomų priemonių – pavyzdžiui, pastatyti narvelį ten, kur mažiau judėjimo, arba dažniau stoti. Taip pat galite pasitarti su veterinaru dėl vaistų nuo pykinimo.

4. Ką daryti, jei katinas kniaukia visą kelionę?

Tai nutinka, ir tai nemalonu visiems – ir katinui, ir mums, ir kitiems gyvūnams. Pirmiausia – bandome nuraminti. Kalbamės, duodame vandens, patikriname, ar narvelis patogus. Jei kniaukimas nepraeina – skambiname savininkui, klausiame, ar tai normalu. Kartais žmogus pasako „taip, jis taip daro, kai nepatenkintas". Tada tiesiog reikia išlaukti. Bet kartais kniaukimas reiškia kažką rimčiau – skausmą, ligą. Mes stengiamės atskirti šiuos dalykus.

5. Ar galima katei duoti raminamųjų?

Tik pasitarus su veterinaru. Ne pagal interneto patarimus, ne pagal draugės rekomendaciją. Veterinaras žino jūsų katiną, jo sveikatą, svorį. Jis gali parinkti tinkamą preparatą ir dozę. Yra natūralių priemonių – feromonų purškalo, kuris ramina. Yra ir medikamentinių – bet jie turi šalutinį poveikį. Mes ne prieš raminamuosius, bet mes prieš saviveiklą. Viena tabletė gali padėti, kita – pakenkti. Skirtumas – dozėje ir preparate.

Dokumentai – vežame kates į Kopenhagą

6. Kokių dokumentų reikia katei?

Tokių pat, kaip ir bet kuriam kitam gyvūnui – paso su skiepais, mikročipo, kartais veterinaro pažymos. Katės nėra kažkokia išimtis – taisyklės vienodos. Pasiutligės skiepas privalomas, mikročipas privalomas, pasas privalomas. Be šių dokumentų – niekur. Nesvarbu, kad jūsų katinas niekada neišeina iš namų – taisyklės galioja visiems. Ir tai gerai – tai saugo ir jūsų katiną, ir kitus gyvūnus.

7. Ar katei reikia specialių skiepų?

Ne specialių, bet reikiamų. Pasiutligės skiepas – privalomas. Be to, rekomenduojami skiepai nuo kačių gripo, kačių leukemijos. Bet tai jau rekomendacijos, ne reikalavimai. Svarbiausia – pasiutligės skiepas ir jo galiojimas. Jei skiepas pasibaigęs – reikia pakartoti. Ir atminkite – pasiutligės skiepas turi būti padarytas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Tai dažnai pamirštama.

8. Ką daryti, jei katinas neturi paso?

Reikia gauti. Kreipkitės į savo veterinarijos gydytoją, jis išduos ES gyvūno pasą. Tai nėra sudėtinga ar brangu – tiesiog reikia laiko. Pase bus įrašyti visi skiepai, mikročipo numeris, gyvūno duomenys. Be paso katinas negali keliauti – tai ne mūsų taisyklė, tai ES reikalavimas. Jei katinas niekada nebuvo skiepytas – reikės pradėti nuo skiepų, ir tai gali užtrukti kelias savaites.

9. Ar Danija turi specialių reikalavimų katėms?

Ne tokių specialių kaip šunims. Danija turi draudžiamų šunų veislių sąrašą, bet katėms to nėra. Pagrindiniai reikalavimai – pasas, mikročipas, skiepai. Bet visada rekomenduoju pasitikrinti prieš kelionę, nes taisyklės gali keistis. Ypač jei vežate neįprastą veislę arba katiną iš ne ES šalies. Bet paprastai – katėms paprasčiau nei šunims.

10. Ar reikia karantino Danijoje?

Ne, jei turite visus dokumentus. Karantinas taikomas tik tada, kai kažkas trūksta – skiepų, dokumentų, mikročipo. Jei viskas tvarkinga – katinas gali iš karto keliauti su jumis. Bet jei kažkas trūksta – Danijos tarnybos gali reikalauti karantino. Tai gali trukti kelias savaites, ir tai yra brangu. Todėl – pasiruoškite iš anksto.

Narvelis – vežame kates į Kopenhagą

11. Kokį narvelį pasirinkti katei?

Tvirtą, su ventiliacija, tinkamo dydžio. Katinas turi galėti atsistoti, apsisukti, atsigulti. Per mažas narvelis – stresas. Per didelis – katinas gali blaškytis. Optimalus dydis – kad katinas galėtų patogiai atsigulti ir turėti šiek tiek vietos judėti. Plastikiniai narveliai geriau nei vieliniai – jie saugesni, mažiau stimuliuoja katiną. Ir svarbu – durys turi būti saugiai uždaromos. Katės yra meistrės pabėgimams.

12. Ar galiu naudoti minkštą nešioklę?

Nerekomenduojame ilgoms kelionėms. Minkštos nešioklės tinka trumpiems pervežimams – pas veterinarą, į svečius. Bet 18 valandų kelionei – ne. Jos nėra pakankamai tvirtos, ventiliacija prastesnė, ir katinas gali ištrūkti. Be to, minkšta nešioklė nesaugo katiną taip gerai, kaip kietas narvelis. Mes turime savo narvelius, pritaikytus transportavimui – galime išnuomoti, jei neturite tinkamo.

13. Ką dėti į narvelį?

Pledą arba rankšluostį su namų kvapu. Mažą dubenėlį vandens, pritvirtintą prie narvelio sienelės. Galbūt mažą kraiko dėžutę, jei kelionė ilga – bet tai neprivaloma. Jokių laisvai mėtosi daiktų. Jokių mažų žaislų, kuriuos katinas gali praryti. Ir jokių daiktų, kurie gali sužeisti. Kuo mažiau – tuo geriau. Svarbiausia – katinas, vanduo, ir kažkas su pažįstamu kvapu.

14. Kaip pripratinti katiną prie narvelio?

Palaipsniui. Padėkite narvelį namuose atvirą, įdėkite ten skanėstų, leiskite katinui prie jo priprasti. Po kelių dienų uždarykite duris kelioms minutėms, palaipsniui ilginkite laiką. Negalima tiesiog įdėti katiną į narvelį pirmą kartą kelionės dieną – tai bus traumuojanti patirtis. Pripratinimas turėtų prasidėti bent savaitę prieš kelionę. Geriau anksčiau. Kuo labiau katinas pripratęs prie narvelio, tuo mažiau streso kelionės metu.

15. Ar uždengti narvelį kelionės metu?

Dažniausiai taip. Uždengtas narvelis sukuria jaukesnę, saugesnę aplinką. Katinas nemato aplinkos, kuri jį gąsdina, bet turi oro. Mes naudojame lengvą antklodę arba rankšluostį. Svarbu, kad būtų ventiliacija – negalima visiškai uždengti. Bet šiaip – taip, uždengimas padeda. Dauguma kačių nurimsta, kai nemato aplinkos.

Maistas ir vanduo – vežame kates į Kopenhagą

16. Ar maitinti katiną prieš kelionę?

Ne. Geriau duoti paskutinį maistą likus 4-6 valandoms iki kelionės. Pilnas skrandis + transportas = pykinimas. Tai ne žiaurumas – tai praktiškumas. Suaugęs katinas gali išbūti be maisto 24 valandas be jokios žalos sveikatai. Vanduo – visada. Bet maistas – ne. Po kelionės, kai katinas atvyks į naujus namus, galės pavalgyti. O kelionės metu – tik vanduo.

17. Ką daryti, jei katinas nevalgo kelionės metu?

Nieko. Tai normalu. Katės dažnai atsisako maisto, kai yra stresinėje situacijoje. Tai ne problema – tai instinktas. Svarbu, kad vandenį gertų. Jei katinas negeria vandens – tai jau rimčiau. Galite pabandyti lašinti vandenį ant lūpų arba siūlyti iš švirkšto (be adatos, žinoma). Bet jei katinas tiesiog nevalgo – nepergyvenkite. Jis pavalgys, kai atvyks ir nurims.

18. Ką daryti, jei katinas viduriuoja kelionės metu?

Sustojame, valome, keičiame paklotą. Nemalonu, bet tai nutinka. Viduriavimas gali būti streso pasekmė, bet gali būti ir ligos požymis. Jei viduriavimas stiprus arba su krauju – tai rimta, reikia veterinaro. Jei nedidelis – tiesiog valome ir stebime. Mes turime paklotų, popieriaus, valymo priemonių – esame pasiruošę. Bet praneškite savininkui, kad žinotų.

19. Ar galima katei duoti skanėstų kelionės metu?

Nerekomenduojame. Skanėstai gali sukelti pykinimą, be to, katinas gali užspringti, jei transportas kratosi. Geriau palaukti, kol atvyksite. Jei labai norite kažką duoti – duokite labai mažą gabalėlį, kad katinas turėtų ką veikti. Bet geriau – ne. Kelionė nėra tinkamas metas eksperimentams su maistu.

Kelionės eiga – vežame kates į Kopenhagą

20. Kaip dažnai tikrinamos katės kelionės metu?

Kas 3-4 valandas, kai stojame. Patikriname vandenį, pažiūrime, ar katinas ramus, ar nėra problemų. Jei katinas labai neramus – stojame dažniau. Mes neignoruojame signalų. Bet taip pat nereikia tikrinti kas valandą – tai tik dar labiau trikdo katiną. Subalansuotas požiūris – reguliarus tikrinimas be perteklinio trikdymo.

21. Ar katės gali būti kartu su šunimis?

Taip, bet atskirai. Kiekvienas gyvūnas savo narvelyje, narveliai pastatyti taip, kad gyvūnai nematytų vienas kito, jei tai kelia stresą. Katės ir šunys gali keliauti tame pačiame mikroautobuse, bet ne tame pačiame narvelyje. Ir geriau, kad jie nebūtų per arti. Mes žinome, kaip išdėstyti narvelius, kad visi jaustųsi patogiai.

22. Ką daryti, jei katinas bando ištrūkti?

Įsitikinti, kad narvelis saugiai uždarytas. Katės yra meistrės pabėgimams – jos gali atidaryti užraktus, pralįsti pro mažus tarpus. Todėl naudojame narvelius su saugiais užraktais. Jei katinas bando ištrūkti – tai streso ženklas. Galime uždengti narvelį, kad katinas nematytų aplinkos. Bet jei katinas agresyviai bando ištrūkti – gali tekti stoti ir nuraminti.

23. Ar galima katiną išimti iš narvelio kelionės metu?

Ne. Tai pavojinga tiek katinui, tiek vairuotojui, tiek kitiems gyvūnams. Katinas gali iššokti pro duris, gali pulti kitus gyvūnus, gali pasislėpti ten, kur jo nerasime. Narvelis yra saugiausia vieta katei kelionės metu. Net jei katinas labai prašo išeiti – ne. Po kelionės galės lakstyti kiek nori.

Atvykimas – vežame kates į Kopenhagą

24. Kaip elgtis, kai katinas atvyksta į naujus namus?

Pirmiausia – leiskite katinui išeiti iš narvelio savo tempu. Negalima traukti jo jėga. Atidarykite narvelį ir palaukite. Katinas gali išeiti iš karto arba gali sėdėti narvelyje kelias valandas. Abu variantai normalūs. Antra – paruoškite vieną kambarį su viskuo, ko reikia – maistas, vanduo, kraiko dėžutė. Leiskite katinui priprasti prie vieno kambario prieš leisdami po visus namus. Trečia – būkite kantrūs. Pripratimas gali užtrukti kelias dienas ar net savaites.

25. Ką daryti, jei katinas atvykęs slepiasi?

Normalu. Katės slepiasi, kai yra stresinėje situacijoje. Nauja vieta, nauji kvapai, nauji garsai – tai daug. Leiskite katinui slėptis. Negalima jo traukti iš slėptuvės. Tiesiog palikite maistą, vandenį, ir palaukite. Katinas išeis, kai bus pasiruošęs. Tai gali užtrukti kelias valandas ar kelias dienas. Svarbiausia – nespausti.

26. Ką daryti, jei katinas atsisako naudotis kraiko dėžute?

Patikrinkite, ar kraiko dėžutė tinkama – ar tinkamas kraikas, ar tinkama vieta. Katės gali atsisakyti naudotis dėžute, jei kraikas kitoks nei namuose, jei dėžutė per maža, jei ji stovi triukšmingoje vietoje. Pabandykite naudoti tą patį kraiką, kurį naudojote namuose. Ir būkite kantrūs – kartais reikia laiko, kad katinas priprastų prie naujos dėžutės naujoje vietoje.

Išvada

Vežame kates į Kopenhagą kiekvieną dieną, ir kiekviena katė yra kitokia. Vienos keliauja ramiai, kitos kniaukia visą kelią. Bet visos atvyksta sveikos, ir tai svarbiausia. Pasiruošimas yra raktas – dokumentai, narvelis, pripratinimas. Jei viską padarysite teisingai, kelionė praeis sklandžiai. O jei kas nors neaišku – skambinkite. Mes ne tik vežame – mes patariame, padedame, rūpinamės. Jūsų katinas yra svarbus ir mums.