Šuns vežimas į Denmark

Prieš trejus metus gavau skambutį iš vyro, kuris kraustėsi į Orhusą dėl darbo. Jis turėjo penkerių metų labradorą ir visiškai nežinojo, kaip jį ten nugabenti. „Ar galiu tiesiog įsodinti į automobilį ir važiuoti?" – paklausė jis. Na, teoriškai taip, bet praktiškai yra daug niuansų. Šuns vežimas į Denmark – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra sudėtingas, kai žinai, ką daryti. Nuo tada esu padėjęs dešimtims šunų savininkų, ir šiame straipsnyje pasidalinsiu visomis žiniomis, kurias sukaupiau. Vežame kiekvieną dieną, ir jūsų šuo gali būti kitas.

Pasiruošimas – šuns vežimas į Denmark

1. Kada pradėti ruoštis šuns vežimui į Denmark?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealu – bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Pirmiausia reikia patikrinti, ar šuo turi mikročipą, ar skiepai galioja, ar yra pasas. Jei kažko trūksta – reikia laiko sutvarkyti. Pavyzdžiui, jei pasiutligės skiepas pasibaigęs, reikia pasiskiepyti ir palaukti 21 dieną. Tai jau trys savaitės. Be to, reikia susirasti vežėją, suderinti datą, gauti veterinarinę pažymą. Viskas užtrunka. Turėjome klientą, kuris paskambino prieš dvi dienas ir norėjo vežti šunį – pasirodė, kad skiepas pasibaigęs. Teko atidėti. Planavimas iš anksto išvengia tokių nemalonumų.

2. Kaip patikrinti, ar šuo turi visus reikiamus skiepus?

Pasiimkite šuns pasą ir pažiūrėkite į skiepų įrašus. Svarbiausia – pasiutligės vakcina. Ji turi būti galiojanti (paprastai skiepijama kas 1-3 metus, priklausomai nuo vakcinos). Be to, rekomenduojama, bet ne privaloma, turėti skiepus nuo šunų maro, parvovirusės, hepatito. Jei pasas pasimetė arba neaišku – nueikite pas veterinarą, jis patikrins pagal mikročipą. Vienas mano pažįstamas manė, kad jo šuo paskiepytas, bet veterinaras rado, kad paskutinis skiepas buvo prieš ketverius metus – pasenęs. Geriau patikrinti iš anksto, nei sužinoti pasienyje.

3. Kokio dydžio narvas reikia šuns kelionei?

Narvas turi būti toks, kad šuo galėtų atsistoti, atsisukti ir atsigulti pilnu ilgiu. Ne per didelis – kad neslidinėtų, bet ir ne per mažas. Matuokite šunį: nuo nosies galiuko iki uodegos pagrindo – tai ilgis, nuo žemės iki galvos viršaus – tai aukštis. Pridėkite 10-15 centimetrų abiem kryptimis. Pavyzdžiui, vidutinio dydžio šuniui (kokeris, biglis) reikia maždaug 80x55x60 cm narvo. Dideliam šuniui (labradoras, vokiečių aviganis) – 100x70x75 cm. Mes turime įvairių dydžių narvų, bet jei jūsų šuo labai didelis – praneškite iš anksto, kad paruoštume tinkamą.

4. Ar reikia pratinti šunį prie narvo prieš kelionę?

Tai labai rekomenduojama. Šuo, kuris niekada nebuvo narve, kelionės metu gali labai stresuoti. Pratinkite palaipsniui: pirmą dieną padėkite atvirą narvą kambaryje, įdėkite skanėstų. Antrą dieną – uždarykite duris kelioms minutėms. Trečią – palikite pusvalandžiui. Po savaitės šuo turėtų jaustis patogiai. Vienas mūsų klientas pradėjo pratinti savo retriverį prie narvo likus mėnesiui iki kelionės – rezultatas buvo puikus. Šuo įlipo pats, atsigulė ir užmigo. Kitas klientas to nepadarė – jo šuo klykė pirmas tris valandas. Skirtumas akivaizdus.

5. Ką įdėti į narvą kartu su šunimi?

Įdėkite minkštą paklotą arba pledą – kad šuo turėtų kur patogiai atsigulti. Jei šuo turi mėgstamą žaislą – įdėkite, bet ne per daug, kad neužimtų vietos. Dubenėlį vandens – pritvirtintą prie narvo, kad neišsipiltų. Galima įdėti marškinėlius su jūsų kvapu – tai ramina. Neduokite kaulų ar skanėstų, kurie gali užspringti. Ir jokiu būdu – pavadėlio ar antkaklio narve. Šuo gali užsikabinti ir uždusti. Vienas veterinaras mums pasakojo apie atvejį, kai šuns pavadėlis įstrigo tarp narvo grotų – baisu pagalvoti. Saugumas pirmiausia.

Dokumentai – šuns vežimas į Denmark

6. Kokie dokumentai reikalingi šuns vežimui į Denmark?

Trys pagrindiniai dalykai: ES gyvūno pasas, mikročipas ir pasiutligės skiepas. Pase turi būti įrašytas mikročipo numeris, skiepų datos, veterinaro antspaudas. Be to, prieš kelionę (ne anksčiau kaip prieš 10 dienų) reikia gauti veterinarinę sveikatos pažymą. Jei šuo vežamas ne savininko – reikia įgaliojimo. Viskas turi būti originaluose dokumentuose. Mes patys patikriname dokumentus prieš išvykstant, bet geriau, jei jūs tai padarysite iš anksto. Mažiau streso visiems. Ir atminkite – be dokumentų šuo tiesiog nebus praleistas pasienyje.

7. Ką daryti, jei šuo paskiepytas ne Lietuvoje?

Nesvarbu, kur šuo paskiepytas – svarbu, kad skiepas būtų įrašytas ES gyvūno pase. Jei šuo paskiepytas, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Lenkijoje, ir turi tą šalį atitinkantį pasą – galioja. Bet jei pasas ne ES formato – reikia konvertuoti. Tai daro veterinaras, kuris patikrina mikročipą, perkelia skiepų įrašus į ES pasą. Turėjome klientą, kuris atsivežė šunį iš Ukrainos – ten kitoks pasas. Teko eiti pas veterinarą, gauti naują ES pasą, užregistruoti skiepus. Užtruko porą dienų. Bet pavyko.

8. Ar reikia kirmino gydymo prieš kelionę?

Šunims į Denmark kirmino gydymas nėra privalomas, bet rekomenduojamas. Ypač echinokokams – tai parazitas, kuris gali būti pavojingas. Veterinaras gali duoti tabletę prieš kelionę – tai paprasta ir pigu. Bet jei pamiršote – ne tragedija. Svarbiau pasiutligės skiepas. Tačiau, jei vežate šunį į Švediją per Denmark – ten kirmino gydymas jau privalomas. Tad jei planuojate toliau keliauti – pasidarykite. Vienas mūsų klientas to nežinojo – teko ieškoti veterinaro Švedijoje, kad galėtų keliauti toliau. Nemalonu ir brangu.

9. Ką daryti, jei šuns pasas pasibaigęs?

Pasas negali „pasibaigti" – jis galioja visą gyvūno gyvenimą. Bet skiepai gali pasibaigti. Jei pasiutligės skiepas nebegalioja – reikia pakartotinai skiepyti ir laukti 21 dieną. Jei kiti skiepai pasenę – reikia atnaujinti. Veterinaras tiesiog įrašys naujus skiepus į tą patį pasą. Jei pasas sugadintas arba pamestas – reikia naujo. Veterinaras išduos dublikatą pagal mikročipo numerį. Tai užtrunka kelias dienas. Todėl, jei planuojate kelionę – patikrinkite pasą dabar, ne prieš pat išvykimą. Aš pats mačiau, kaip žmogus stovėjo pasienyje su pasibaigusiu skiepu – jo veidas pasakė viską.

10. Ar reikia šuns nuotraukos dokumentuose?

ES gyvūno pase yra vieta nuotraukai, bet ji neprivaloma. Dauguma pasų neturi nuotraukos – užtenka mikročipo. Bet kai kurie savininkai įdeda nuotrauką, kad būtų lengviau identifikuoti. Tai nėra bloga mintis, ypač jei šuo atrodo tipiškai – pavyzdžiui, juodas labradoras. Su nuotrauka lengviau įrodyti, kad pasas priklauso būtent tam šuniui. Bet pasienyje pagrindinis identifikavimo būdas yra mikročipas – jie nuskaito ir palygina su paso numeriu. Nuotrauka – tik papildomas dalykas.

Kelionė – šuns vežimas į Denmark

11. Kaip elgtis su šunimi kelionės dieną?

Ryte – ilgas pasivaikščiojimas. Šuo turi atlikti visus reikalus, pramankštinti kojas, pavargti. Pavargęs šuo – ramesnis šuo. Po pasivaikščiojimo – lengvas pusryčiai, bet ne pilnas dubuo. Tada – ramiai, be streso, į narvą. Jei šuo pratęs prie narvo – įlips pats. Jei ne – padėkite, bet neverkite ir nesijaudinkite. Šuo jaučia jūsų emocijas. Vienas klientas taip jaudinosi, kad pradėjo verkti – jo šuo iškart suprato, kad kažkas negerai, ir pradėjo loti. Ramybė. Tai raktas. Patikėkite mums – mes žinome, ką darome.

12. Ką daryti, jei šuo loja kelionės metu?

Lovimas – normali šuns reakcija į stresą. Mes esame prie to pripratę. Pirmas valandas šuo gali loti, kol pavargs arba pripras prie aplinkos. Nesijaudinkite – mes jo nebaudžiame ir neignoruojame. Patikriname, ar viskas gerai, ar vanduo yra, ar narvas patogus. Kartais padeda uždengti narvą antklode – tamsa ramina. Kartais – tyliai grojanti muzika. Vienas šuo liovėsi loti tik tada, kai vairuotojas pradėjo su juo kalbėtis – nuo tada jis tai daro su visais lojančiais šunimis. Kiekvienas šuo kitoks, ir mes ieškome, kas veikia.

13. Kaip dažnai šuo gauna vandens kelionės metu?

Vanduo narve yra visą laiką – mes naudojame specialius buteliukus, kurie pritvirtinami prie narvo grotų. Šuo gali gerti bet kada. Be to, kiekvieno sustojimo metu patikriname, ar vanduo neužšalo (žiemą) arba neišgaravo (vasarą). Jei šuo negeria iš buteliuko – duodame iš dubenėlio sustojimo metu. Svarbiausia – kad dehidratacija neįvyktų. Per 14-16 valandų kelionę šuo turi gauti pakankamai vandens. Mes neleidžiame, kad gyvūnas kentėtų nuo troškulio. Tai mūsų atsakomybė.

14. Ar šuo gali vaikščioti sustojimų metu?

Taip, ir mes tai rekomenduojame. Kiekvieno sustojimo metu (kas 3-4 valandas) išvedame šunį pasivaikščioti. Turime pavadėlius ir ieškome saugios vietos – toliau nuo kelio, uždaroje erdvėje. Šuo gali atlikti reikalus, pramankštinti kojas, įkvėpti gryno oro. Tai svarbu ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – šuo supranta, kad kelionė turi pertraukas, ir nurimsta. Vienas šuo taip mėgo sustojimus, kad pradėdavo vizginti uodegą, kai tik automobilis lėtėdavo. Jis žinojo, kad tuoj galės išlipti.

15. Ką daryti, jei šuo bijo automobilių?

Baimė automobiliams – dažna problema, ypač jei šuo anksčiau turėjo blogą patirtį. Prieš kelionę rekomenduoju pasitarti su veterinaru dėl raminamųjų. Yra natūralių variantų – feromonų purškalai, raminamieji lašai. Taip pat galima pratinti palaipsniui – pirmiausia sėdėti automobilyje neįjungus variklio, tada trumpi pasivažinėjimai, tada ilgesni. Bet jei laiko nėra – raminamieji yra geriausias sprendimas. Mes patys turime feromonų purškalą automobilyje – purškiame prieš kiekvieną kelionę. Ar tai padeda? Sunku pasakyti, bet šunys atrodo ramesni.

Atvykimas – šuns vežimas į Denmark

16. Kas atsitinka, kai šuo atvyksta į Denmark?

Kai atvykstame, pirmiausia patikriname, ar šuo sveikas ir ramus. Tada susisiekiame su gavėju – ar tai būtų naujas šeimininkas, ar šeimos narys. Laukiame, kol jis atvyksta, ir perduodame šunį. Gavėjas pasirašo, kad gavo gyvūną, ir patikrina dokumentus. Mes parodome, kaip šuo elgėsi kelionės metu, ar valgė, ar gėrė. Vienas naujas šeimininkas Danijoje buvo taip susijaudinęs, kad pamiršo pasiimti dokumentus – teko grįžti kitą dieną. Juokinga dabar, bet tada buvo streso. Visada turėkite sąrašą, ko reikia.

17. Ar šuo gali jaustis blogai po ilgos kelionės?

Taip, tai normalu. Po 14-16 valandų kelionės šuo gali būti pavargęs, sumišęs, nenorėti ėsti. Tai praeina per 1-2 dienas. Svarbu duoti jam ramybę, vandenį, pažįstamą aplinką. Neskubėkite su maistu – tegul pats paprašo. Jei šuo neėda ilgiau nei 24 valandas arba atrodo labai vangus – kreipkitės į veterinarą. Bet dažniausiai – tai tik nuovargis. Vienas šuo po kelionės miegojo 18 valandų iš eilės – jo naujas šeimininkas jaudinosi, bet mes nuraminome. Kitą dieną šuo lakstė kaip pamišęs. Poilsio reikia.

18. Kaip padėti šuniui adaptuotis naujoje vietoje?

Pirmosios dienos – svarbios. Leiskite šuniui tyrinėti naują aplinką savo tempu. Nenuveskite iškart į triukšmingą parką arba į svečius. Pirmiausia – namai, kiemas, aplinka. Turėkite pažįstamų daiktų – tą patį dubenėlį, tą patį pledą, tą patį žaislą. Laikykite panašų režimą – tą pačią valandą šerti, tą pačią valandą vesti pasivaikščioti. Vienas šuo adaptavosi per dieną – jis buvo jaunas ir socialus. Kitas užtruko dvi savaites – jis buvo vyresnis ir bijojo naujovių. Kiekvienas šuo kitoks, ir kantrybė yra raktas.

19. Ar galite padėti, jei šuo pabėgo atvykus?

Tai baisiausias košmaras, bet mes esame tam pasiruošę. Pirmiausia – ne panikuokite. Šuo greičiausiai yra netoliese, išsigandęs. Ieškokite ramiai, šaukite vardu, parodykite skanėstą. Jei šuo turi mikročipą – jį galima surasti per duomenų bazę. Mes patys padedame ieškoti, jei esame dar vietoje. Turėjome vieną atvejį – šuo iššoko iš automobilio prieš pat perduodant jį šeimininkui. Bėgo 20 minučių, kol pavargęs sustojo prie medžio. Pagavome, viskas gerai. Bet tai buvo pamoka – visada uždėkite pavadėlį prieš atidarant duris.

20. Ką daryti, jei šuo susirgo po kelionės?

Jei šuo susirgo per pirmąsias kelias dienas po kelionės – tai gali būti susiję su stresu. Viduriavimas, vėmimas, apetito praradimas – dažni po stresinės kelionės. Bet jei simptomai rimti arba tęsiasi ilgiau nei 2-3 dienas – kreipkitės į veterinarą. Pasakykite, kad šuo ką tik keliavo ilgą kelią – tai padės diagnozuoti. Mes visada prašome klientų pranešti, jei kas nors negero nutinka po kelionės – norime žinoti, ar mūsų paslauga buvo tinkama. Vienas šuo susirgo po kelionės – pasirodė, kad jis suvalgė kažką degalinėje, kol mes nematėme. Nuo tada stebime atidžiau.

Specialūs klausimai – šuns vežimas į Denmark

21. Ar vežate šunis su specialiais poreikiais?

Vežame. Šunys su negalia, vyresni šunys, šunys su lėtinėmis ligomis – visi gali keliauti. Svarbu, kad veterinaras leistų kelionę, ir kad mes žinotume apie specialius poreikius iš anksto. Turėjome aklą šunį – mes tiesiog kalbėjome su juo ramiai, kad žinotų, jog nėra vienas. Turėjome šunį su epilepsija – jo šeimininkė paliko vaistus su instrukcija. Turėjome labai seną šunį, kuris vos vaikščiojo – padėjome jam įlipti, padėjome minkštą paklotą. Kiekvienas šuo nusipelno saugios kelionės, nesvarbu, kokia jo būklė.

22. Ką daryti, jei šuo agresyvus kitų gyvūnų atžvilgiu?

Pasakykite mums iš anksto. Mes galime jį vežti atskirai, toliau nuo kitų gyvūnų. Arba pasiūlyti individualų pervežimą. Svarbiausia – kad šuo būtų saugiame, sustiprintame narve, iš kurio negalėtų išeiti. Mes neatsisakome agresyvių šunų – mes tiesiog imamės papildomų atsargumo priemonių. Vienas rotveileris buvo toks agresyvus, kad mes įdėjome jį į dvigubą narvą – vienas viduje, kitas išorėje. Atrodė kaip kosminis laivas, bet veikė. Šuo ramiai keliavo, niekas nenukentėjo. Kūrybiškumas kartais reikalingas.

23. Ar galima vežti šuniuką, kuris dar per jaunas skiepams?

Pagal ES taisykles, šuniukas turi būti paskiepytas nuo pasiutligės ir sulaukęs bent 12 savaičių amžiaus, kad galėtų keliauti. Tai reiškia, kad jaunesnio nei 3 mėnesių šuniuko vežti negalima. Yra išimtys – jei šuniukas keliauja su mama, kuri paskiepyta, bet tai sudėtinga. Geriausia palaukti, kol šuniukas sulauks reikiamo amžiaus, pasiskiepys ir praeis 21 diena. Tai kantrybės reikalas. Vienas veisėjas norėjo vežti 8 savaičių šuniuką – teko paaiškinti, kad neįmanoma. Jis suprato ir palaukė mėnesį.

24. Kiek kainuoja šuns vežimas į Denmark?

Kaina priklauso nuo šuns dydžio ir maršruto. Mažą šunį (iki 10 kg) vežame nuo 150 eurų, vidutinį (10-25 kg) – nuo 180 eurų, didelį (25-40 kg) – nuo 220 eurų, labai didelį (virš 40 kg) – nuo 280 eurų. Tai orientacinės kainos – galutinė priklauso nuo to, iš kur ir kur vežame. Jei reikia individualaus pervežimo – kaina kitokia. Visada pasakome tikslią kainą prieš užsakant. Jokių paslėptų mokesčių, jokių staigmenų. Sąžiningumas – mūsų principas.

25. Kaip užsisakyti šuns vežimą į Denmark?

Skambinkite arba rašykite mums. Papasakokite apie savo šunį – veislę, dydį, amžių, sveikatos būklę. Pasakykite, iš kur ir kur reikia vežti, kada planuojate. Mes paklausime apie dokumentus – ar turite pasą, mikročipą, skiepus. Tada pasiūlysime datą ir kainą. Jei tinka – suderiname viską ir laukiame kelionės dienos. Paprasta. Bet prašome – skambinkite bent prieš 3-4 dienas. Paskutinės minutės užsakymai kartais pavyksta, bet geriau planuoti iš anksto. Jūsų šuo nusipelno geriausio pasiruošimo.

Šuns vežimas į Denmark – tai kelionė, kuri gali būti streso kupina arba sklandi. Viskas priklauso nuo pasiruošimo. Dokumentai, narvas, raminamieji, patikimas vežėjas – tai keturi kertiniai akmenys. Mes vežame kiekvieną dieną, turime patirties su visų dydžių ir charakterių šunimis. Jei planuojate vežti savo šunį – pradėkite ruoštis dabar. Ir nesijaudinkite – jūsų šuo bus gerose rankose. Sėkmės.