Ko reikia vežant šunį į Kopenhagą? Vežame kasdien

Prieš keletą metų draugas paprašė pagalbos – jam reikėjo pervežti savo vokiečių aviganį iš Kauno į Kopenhagą. Jis pats išvyko anksčiau, o šuo liko pas tėvus. Tada supratau, kiek daug klausimų kyla žmonėms, kurie pirmą kartą susiduria su gyvūnų pervežimu. Kokie dokumentai? Koks narvas? Kiek tai kainuoja? Ar šuo ištvers ilgą kelionę? Dabar, kai vežame šunis į Kopenhagą kasdien, galiu atsakyti į šiuos klausimus iš patirties. Tikiu, kad šis tekstas padės jums pasiruošti.

Pasiruošimas – ko reikia vežant šunį į Kopenhagą

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant šunį į Daniją?

Pirmiausia – ES augintinio pasas. Jį išduoda bet kuri veterinarijos klinika, kurioje jūsų šuo yra registruotas. Pase turi būti pažymėti visi skiepai, ypač pasiutligės vakcina. Be to, šuo turi būti paženklintas mikroschema – tai privaloma visoje ES. Dar reikalinga veterinarinė pažyma, išduota ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Vienas klientas atėjo su pasu, kuriame pasiutligės skiepas buvo pasibaigęs prieš savaitę – teko skubiai skiepyti ir laukti. Tad patikrinkite datas iš anksto.

2. Kada reikia pradėti ruošti dokumentus?

Rekomenduoju pradėti bent dvi savaites prieš planuojamą kelionę. Pasiutligės skiepas turi galioti, o jei reikia naujo skiepo – imunitetas susiformuoja per 21 dieną. Taigi, jei skiepas nebegalioja, negalėsite vežti šuns tris savaites. Buvęs atvejis, kai šeimininkė skambino pirmadienį, o penktadienį jau norėjo vežti šunį – paaiškėjo, kad skiepas pasibaigęs. Teko atidėti. Veterinarinę pažymą galima gauti greičiau, bet skiepų grafiko neapgausi.

3. Ar reikia papildomų tyrimų vežant šunį?

Paprastai ne, bet jei šuo turi sveikatos problemų – veterinaras gali rekomenduoti papildomus tyrimus. Pavyzdžiui, kraujo tyrimą arba širdies patikrinimą. Danija nereikalauja specifinių laboratorinių tyrimų šunims iš Lietuvos, bet jei jūsų šuo serga lėtine liga – geriau turėti veterinarinę išvadą anglų kalba. Kartą vežėme šunį su epilepsija – šeimininkas davė išsamų ligos aprašymą ir vaistų sąrašą. Tai labai padėjo, kai Danijos pusėje reikėjo paaiškinti situaciją.

4. Kokio dydžio narvas reikalingas šuniui?

Narvas turi būti pakankamai didelis, kad šuo galėtų patogiai atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Tai IATA reikalavimas. Matuokite šunį nuo nosies galiuko iki uodegos pagrindo ir nuo žemės iki galvos viršaus. Pridėkite 10-15 centimetrų. Pavyzdžiui, vidutinio dydžio šuniui (20-30 kg) reikia maždaug 80x60x60 cm narvo. Turėjome atvejį, kai atvežė šunį narve, kuriame jis vos tilpo – teko skolinti mūsų rezervinį. Geriau pasitikrinti iš anksto nei gėdytis prieš išvykstant.

5. Ar galima vežti šunį be narvo?

Ne, tai neįmanoma ir nesaugu. Šuo privalo būti narve visos kelionės metu. Net jei jūsų šuo labai ramus ir paklusnus – atviroje erdvėje jis gali išsigąsti staigaus garso ar judesio ir pabėgti. Be to, jei kelionėje dalyvauja kiti gyvūnai – narvai apsaugo nuo konfliktų. Vienintelė išimtis – labai maži šunys, kurie gali keliauti minkštame transporteryje ant galinės sėdynės, bet tai galioja tik trumpoms kelionėms. Ilgoms kelionėms – tik kietas narvas.

Kelionė – šuns vežimas į Kopenhagą

6. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Kopenhagą?

Priklausomai nuo maršruto ir eismo sąlygų – 18-24 valandos. Važiuojame per Latviją, Estiją, tada keltu arba tiltu per Švediją. Stojame kas 3-4 valandas, kad šunys galėtų išsivaikščioti ir atsigerti. Vasarą kelionė gali trukti ilgiau dėl eismo, žiemą – dėl oro sąlygų. Vieną kartą dėl sniego audros Švedijoje užtrukome papildomas 3 valandas. Nemalonu, bet saugumas svarbiau. Šunys tą dieną buvo labai kantrūs, daugiau nei mes.

7. Kaip dažnai šuo gali išeiti iš narvo kelionės metu?

Stojame kas 3-4 valandas, ir kiekvieno sustojimo metu šuo gali išeiti pasivaikščioti. Tai trunka 15-20 minučių – pakankamai, kad atliktų reikalus ir prasimankštintų. Jei šuo labai neramus arba turi sveikatos problemų – sustojame dažniau. Turėjome šunį su šlapimo pūslės problemomis – sustojome kas 2 valandas. Nepatogu, bet svarbiau šuns sveikata. Visada turime vandens ir dubenėlių, tad troškulys ne problema.

8. Ką daryti, jei šuo vemja kelionės metu?

Kai kurie šunys linkę vemti transporto priemonėje – tai normalu, ypač jei jie nepratę prie ilgų kelionių. Prieš kelionę nešerkite šuns 4-6 valandas, tai sumažina riziką. Jei šuo vemia – sustojame, išvalome narvą ir duodame šiek tiek vandens. Jei vėmimas kartojasi – vertiname situaciją. Buvęs atvejis, kai šuo vėmė penkis kartus – pasirodė, kad šeimininkas davė riebaus maisto prieš kelionę. Po to šuo gėrė tik vandenį ir viskas susitvarkė.

9. Ar šuo gali keliauti su kitais gyvūnais?

Taip, bet tik jei jie pažįstami ir nesipyksta. Turime atskirus skyrius, tad net jei šuo keliauja su kate – jie nemato vienas kito. Bet jei du šunys iš tos pačios šeimos – gali keliauti kartu, jei šeimininkas leidžia. Svarbu, kad abu būtų socializuoti. Kartą vežėme tris šunis iš vienos šeimos – jie gulėjo vienas šalia kito ir ramiai miegojo. Bet jei šuo agresyvus arba nepažįsta kitų gyvūnų – geriau vežti atskirai.

10. Kaip elgtis, jei šuo loja visą kelionę?

Tai nutinka, ypač su jaunais arba labai energingais šunimis. Pirmiausia – stengiamės nuraminti balsu, bet ne per daug, kad nesukeltume papildomo streso. Kartais padeda uždengti narvą antklode – šuo mato mažiau ir raminasi. Jei lojimas nepraeina – galime duoti veterinaro rekomenduotą raminamąją priemonę, bet tik su šeimininko leidimu. Turėjome šunį, kuris lojo pirmas 4 valandas, paskui pavargo ir užmigo. Kaimynai kelionėje turbūt nebuvo patenkinti, bet ką padarysi.

11. Ar galima vežti šunį žiemą?

Taip, žiema nėra kliūtis. Mūsų transportai turi šildymą, tad šuo nešąla. Bet žiema turi kitų iššūkių – slidūs keliai, trumpesnės dienos, kartais uždaryti keliai dėl sniego. Vieną žiemą teko apvažiuoti per Švediją, nes pagrindinis kelias buvo užblokuotas. Kelionė pailgėjo 4 valandomis, bet šunys buvo šilti ir saugūs. Svarbiau nei oras yra pasiruošimas – patikrinkite, ar dokumentai tvarkoje, ar narvas tinkamas.

Šuns sveikata – ką žinoti prieš vežimą į Kopenhagą

12. Ar reikia skiepyti šunį prieš kelionę?

Pasiutligės skiepas privalomas ir turi galioti. Be to, rekomenduoju patikrinti, ar šuo paskiepytas nuo kitų ligų – maro, parvoviruso, hepatito. Nors Danija to nereikalauja, geriau būti pasiruošusiam. Ypač jei šuo susidurs su kitais gyvūnais Kopenhagoje. Vienas klientas atsisakė papildomų skiepų – po mėnesio skambino, kad šuo susirgo. Nežinau, ar tai susiję, bet gailėjosi. Skiepai pigiau nei gydymas.

13. Kaip paruošti šunį ilgai kelionei?

Pratinkite prie narvo palaipsniui – pradėkite nuo kelių minučių, palaipsniui ilginkite. Leiskite šuniui miegoti narve naktį prieš kelionę. Dieną prieš kelionę ilgai pasivaikščiokite, kad šuo pavargtų. Nešerkite riebaus maisto – duokite lengvą maistą likus 4-6 valandoms iki išvykimo. Vanduo visada turi būti prieinamas. Jei šuo linkęs į stresą – pasitarkite su veterinaru dėl natūralių raminamųjų priemonių. Neduokite žmogiškų vaistų – tai gali būti pavojinga.

14. Ką daryti, jei šuo serga kelionės dieną?

Jei šuo vemja, viduriuoja arba karščiuoja – geriau atidėti kelionę. Ilga kelionė sergančiam šuniui yra papildomas stresas ir rizika. Buvęs atvejis, kai šeimininkas atvežė šunį su viduriavimu – paaiškėjo, kad tai buvo infekcija. Teko atšaukti kelionę ir siųsti pas veterinarą. Nemalonu, bet sveikata svarbiau. Jei abejojate – pasitarkite su veterinaru prieš kelionę. Geriau prarasti dieną nei rizikuoti šuns sveikata.

15. Ar šuo gali vartoti vaistus kelionės metu?

Taip, jei šuo vartoja vaistus reguliariai – duokite mums vaistus su aiškiomis instrukcijomis. Mes pasirūpinsime, kad šuo gautų vaistus tinkamu laiku. Svarbu, kad vaistai būtų originalioje pakuotėje su veterinaro receptu. Turėjome šunį su diabetu – šeimininkė davė insuliną su išsamiais nurodymais. Viskas praėjo sklandžiai. Bet jei tai naujas vaistas, kurį šuo dar nebandė – nekeliaukite. Pirmiau išbandykite namie ir stebėkite reakciją.

16. Kaip elgtis, jei šuo turi alergiją?

Praneškite mums apie bet kokias alergijas – maisto, vaistų, aplinkos. Mes vengsime alergenų, kiek įmanoma. Jei šuo alergiškas tam tikriems valymo produktams – naudosime hipoalerginius. Turėjome šunį, kuris buvo alergiškas vištienai – šeimininkė davė specialų maistą visai kelionei. Viskas gerai, bet svarbu, kad mes žinotume iš anksto. Alerginė reakcija kelionės viduryje būtų labai nemaloni tiek šuniui, tiek mums.

Narvas ir įranga – šuns vežimas į Kopenhagą

17. Kokį narvą pasirinkti šuniui?

Rekomenduoju kietą plastikinį narvą su metalinėmis grotelėmis priekyje. Jis tvirtas, saugus ir lengvai valomas. Minkšti transporteriai tinka tik labai mažiems šunims. Narvas turi turėti ventiliacijos angas iš visų pusių, išskyrus dugną. Dugnas turi būti ne slidus – įdėkite minkštą paklotą arba seną rankšluostį. Vienas klientas atvežė šunį narve be pakloto – šuo slydo visą kelionę. Nemalonu. Tad pasirūpinkite patogumu.

18. Ar galima dėti žaislus į narvą?

Taip, bet tik minkštus žaislus be mažų detalių, kurias šuo galėtų nuryti. Kaulai ir kieti žaislai netinka – kelionės metu šuo gali užspringti. Mėgstamas žaislas gali nuraminti šunį, ypač jei jis jaučia šeimininko kvapą. Turėjome šunį, kuris nešiojosi suplyšusį pliušinį meškiuką – jis buvo jo ramybės šaltinis. Bet jei šuo linkęs graužti ir ryti – geriau be žaislų. Saugumas pirmiausia.

19. Ką dėti į narvą kartu su šunimi?

Minkštą paklotą, vandens buteliuką su gertuve (ne dubenį – jis išsipils) ir, jei norite, kažką su jūsų kvapu – marškinėlius ar pledą. Tai padeda šuniui jaustis saugiau. Maisto paprastai nededame į narvą – šuo gali vemti. Geriau duoti maistą per sustojimus. Turėkite maišelį su šuns maistu visai kelionei – mes pasirūpinsime maitinimu pagal jūsų nurodymus.

20. Ar reikia žymėti narvą?

Taip, rekomenduoju priklijuoti lipduką su šuns vardu, šeimininko kontaktine informacija ir bet kokiomis svarbiomis pastabomis – pavyzdžiui, „agresyvus svetimiems" arba „diabetas". Tai padeda mums greitai reaguoti į situaciją. Be to, jei narvas atsitiktinai atsiskirtų nuo šuns – lipdukas padėtų identifikuoti. Skamba kraštutinai, bet saugume nėra smulkmenų. Mes taip pat žymime kiekvieną narvą savo numeriu.

Pristatymas – šuns atvykimas į Kopenhagą

21. Kaip vyksta šuns pristatymas Kopenhagoje?

Pristatome tiesiai į nurodytą adresą. Prieš atvykstant susisiekiame su gavėju, kad jis būtų pasiruošęs. Perduodame šunį kartu su dokumentais ir daiktais. Paprastai pristatymas trunka 15-20 minučių. Stengiamės, kad šis momentas būtų kuo mažiau stresinis. Šuo išeina iš narvo, apuosto naują vietą, ir viskas. Turėjome atvejį, kai šuo taip apsidžiaugė pamatęs šeimininką, kad pradėjo šokinėti ir klykti – gražus momentas.

22. Ką daryti, jei negaliu priimti šuns nurodytu laiku?

Praneškite mums kuo anksčiau. Galime palaukti valandą ar dvi, bet jei vėlavimas ilgesnis – turime partnerių Kopenhagoje, kurie gali laikinai prižiūrėti šunį. Tai papildomai kainuoja, bet geriau nei palikti šunį be priežiūros. Vienas klientas vėlavo tris valandas dėl susitikimo – jo šuo tuo metu pasivaikščiojo su mūsų partneriu. Šuo turbūt net nesuprato, kad kažkas ne taip.

23. Ar galiu sekti šuns kelionę?

Taip, siunčiame atnaujinimus kelionės metu – nuotraukas, trumpus aprašymus, GPS vietą. Žinau, kad šeimininkai jaudinasi, tad stengiamės būti kuo skaidresni. Galite skambinti bet kada – atsakysime. Turėjome klientę, kuri skambino kas valandą – suprantama, tai jos šuo. Nepykstame. Svarbu, kad jaustumėtės ramūs dėl savo augintinio saugumo.

24. Ką daryti, jei šuo atvykęs elgiasi keistai?

Po ilgos kelionės šuo gali būti pavargęs, išsigandęs arba neįprastai ramus. Tai normalu – duokite jam laiko adaptuotis. Pirmą dieną neperkraukite naujais įspūdžiais – leiskite apuosti aplinką savo tempu. Jei šuo nevalgo arba elgasi labai neįprastai ilgiau nei parą – kreipkitės į veterinarą. Bet dažniausiai po gero miego šuo grįžta į normalią būseną. Kelionė yra stresas, bet laikinas.

Išvada

Vežant šunį į Kopenhagą svarbiausia – pasiruošimas. Dokumentai, tinkamas narvas, sveikatos patikrinimas. Mes vežame kasdien, tad galime pritaikyti grafiką prie jūsų poreikių. Kiekvienas šuo skirtingas – vieni keliauja ramiai, kiti loja visą kelią. Svarbu, kad jūs pasirūpintumėte savo augintinio poreikiais, o mes pasirūpinsime saugia kelione. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai.