Ko reikia vežant šunį į Denmark? Vežame kasdien

Vežant šunį į Denmark, reikia žinoti daugiau nei tik maršrutą. Šiandien važiuojame į Skandinaviją beveik kasdien, todėl susiduriame su pačiomis įvairiausiomis situacijomis – nuo paprastų dokumentų tvarkymo iki tų atvejų, kai šuo tiesiog atsisako įlipti į transporto priemonę. Jei planuojate savo keturkojį draugą vežti į Denmark, šis straipsnis padės suprasti, ko tikrai prireiks, o kas yra tik bereikalingas galvos skausmas. Kalbėsime apie dokumentus, skiepus, transportavimo dėžes ir visus tuos mažus dalykus, kurių niekas neprisimena prieš kelionę. Dirbame su gyvūnų pervežimu ilgai, todėl žinome, kas veikia, o kas – tik popieriuje gražiai atrodo.

Dokumentai – šuns vežimas į Denmark

1. Kokie dokumentai reikalingi šuniui vežti į Denmark?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Be jo iš viso neverta pradėti. Tada reikia mikroschemos (čipo), kuri turi būti įskaitoma ir suvesta į pasą. Trečia – galiojanti pasiutligės vakcinacija. Jei skiepas padarytas pirmą kartą, reikia palaukti 21 dieną iki kelionės. Be to, rekomenduojama turėti veterinarijos pažymą, nors Denmark nereikalauja papildomo sveikatos patikrinimo prieš įvažiavimą. Tačiau kartais pasienyje klausia, ir tada geriau turėti viską po ranka. Mes patys prašome klientų atsiųsti dokumentų kopijas prieš paėmimą – taip išvengiame nemalonių staigmenų kelyje.

2. Ar reikia mikroschemos (čipo) šuniui?

Taip, privaloma. Be mikroschemos joks dokumentas negalioja. Čipas turi būti ISO 11784/11785 standarto, 15 skaitmenų. Jei jūsų šuo turi senesnį čipą, kuris neatitinka standarto – gali būti problemų. Vienas mūsų klientas iš Kauno turėjo tokį atvejį: veterinaras seniau įdėjo ne tą čipą, ir pasienyje Danijoje kilo klausimų. Teko ieškoti papildomos įrangos, kad jį perskaitytų. Užtruko porą valandų. Todėl prieš kelionę visada patikrinkite, ar jūsų čipas skaitomas standartine įranga. Tai užtrunka penkias minutes bet kurioje veterinarijos klinikoje.

3. Kiek laiko galioja pasiutligės skiepas?

Priklauso nuo vakcinos gamintojo. Dažniausiai – vieneri metai, bet yra ir tokių, kurios galioja trejus metus. Svarbiausia, kad skiepas būtų padarytas po čipo įdėjimo – kitaip negalioja. Taip, tai keista taisyklė, bet tokia yra. Jei šuo paskiepytas prieš čipavimą, reikia skiepyti iš naujo. Ir tada laukti tų 21 dienų. Viena šeima iš Vilniaus skambino mums panikavusi – skiepas padarytas, bet čipas įdėtas po to. Teko viską daryti iš naujo. Geriau tai patikrinti anksčiau, ne prieš pat išvykimą.

4. Ar reikia papildomo sveikatos patikrinimo prieš kelionę?

Formaliai Denmark nereikalauja papildomos veterinarijos pažymos iš ES šalių. Bet aš visada rekomenduoju nueiti pas veterinarą prieš kelionę. Ne dėl dokumentų – dėl pačio šuns. Jei gyvūnas serga, kelionė jam bus kančia. O mes pastebime, kad kai kurie šunys kelyje pradeda vemti ar viduriuoti dėl streso. Veterinaras gali patarti, ką duoti prieš kelionę, arba pasakyti, kad geriau palaukti. Turėjome atvejį, kai šuo su skrandžio problemomis važiavo 18 valandų – nebuvo gražu. Dabar visada klausiame, ar gyvūnas sveikas.

5. Kaip užregistruoti šunį Danijos sistemoje?

Danijoje šunys registruojami nacionalinėje gyvūnų duomenų bazėje. Jei atvykstate ilgiau nei 4 mėnesiams, turite užregistruoti šunį per 4 savaites. Registracija vyksta per veterinarą Danijoje – jis suveda čipo duomenis į sistemą. Trumpalaikiam buvimui (atostogos, vizitas) registracija nebūtina. Bet jei persikeliate gyventi – būtina. Be to, Danijoje yra draudžiamų veislių sąrašas – apie tai reikia žinoti prieš vežant. Mūsų klientai kartais to nežino, ir tada būna nemalonūs pokalbiai su vietos valdžia.

Transportavimas – kaip vežti šunį į Denmark

6. Kokio dydžio transportavimo dėžė reikalinga?

Dėžė turi būti tokio dydžio, kad šuo galėtų atsistoti, atsisukti ir atsigulti. Ne didesnė – per didelė dėžė yra nesaugi. Gamintojai turi dydžių lenteles pagal veislę, bet geriausia matuoti patį šunį. Aukštis nuo žemės iki ausų viršaus plius 5 cm, ilgis nuo nosies iki uodegos plius 10 cm. Plastikinės dėžės su metalinėmis durimis yra standartas. Kartoninės ar minkštos – netinka. Vienas klientas atvežė šunį didžiulėje medinėje dėžėje – ji netilpo į mūsų transportą. Teko ieškoti kitos. Dabar visada prašome išmatuoti dėžę prieš atvykstant.

7. Ar šuo gali važiuoti laisvai, be dėžės?

Pagal ES taisykles, gyvūnai turi būti saugiai pritvirtinti transporto priemonėje. Tai reiškia dėžę, tvirtinimo diržus ar specialų gardą. Laisvas šuo automobilyje yra pavojus – tiek jam pačiam, tiek vairuotojui. Mūsų transportuose šunys važiuoja specialiose dėžėse, pritvirtintose prie grindų. Kai kurie klientai prašo leisti šuniui sėdėti ant sėdynės – negalime. Ne todėl, kad nenorime, bet dėl saugumo. Turėjome atvejį, kai šuo iššoko iš dėžės (durelės nebuvo gerai uždarytos) ir pradėjo lakstyti po transportą. Niekam nesmagu 14 valandų važiuoti su nerimaujančiu gyvūnu.

8. Kiek laiko trunka kelionė į Denmark?

Priklauso nuo maršruto. Iš Vilniaus iki Kopenhagos – maždaug 14-16 valandų, priklausomai nuo sustojimų ir eismo. Iš Kauno – panašiai. Iš Klaipėdos galima plaukti keltu, kas sutrumpina vairavimo laiką, bet prideda kitų rūpesčių. Mes paprastai darome sustojimus kas 3-4 valandas – šunys turi išeiti, atsigerti vandens, prasibėgti. Tai prailgina kelionę, bet gyvūnui būna daug geriau. Kartais klientai klausia, ar galima nuvažiuoti be sustojimų – galima, bet nerekomenduoju. Šuo po 10 valandų dėžėje būna labai prastos būklės.

9. Ar galima vežti šunį naktį?

Taip, ir kartais net geriau. Naktį mažiau eismo, vėsiau (vasarą tai svarbu), o šunys dažniausiai miega. Mes turime maršrutus, kurie išvyksta vakare ir atvyksta ryte – šunys didžiąją dalį kelionės pramiega. Bet ne visi šunys gerai reaguoja į tamsą ir nežinomą aplinką. Jauni šuniukai arba labai nerimastingi gyvūnai gali būti priešingai – naktį jaudintis labiau. Viena kalytė iš Panevėžio visą naktį inkštė – niekas negalėjo jos nuraminti. Ryte, kai prašvito, nurimo ir užmigo. Keistas dalykas, bet pasitaiko.

10. Ką daryti, jei šuo blogai jaučiasi kelyje?

Pirmiausia – sustoti. Leisti šuniui išeiti, atsigerti, nusiraminti. Jei vemia – nieko neduoti valgyti, tik vandenį mažais gurkšneliais. Veterinarai rekomenduoja prieš kelionę nešerti 4-6 valandas. Mes visada turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams – nuo vaistų nuo pykinimo iki raminamųjų. Bet vaistus duodame tik su šeimininko sutikimu arba veterinaro rekomendacija. Kartą šuo pradėjo stipriai drebėti ir seiliuotis – pasirodo, turėjo epilepsiją, apie ką šeimininkai nepaminėjo. Dabar visada klausiame apie sveikatos problemas iš anksto.

Maitinimas – šuns poreikiai kelionėje

11. Kiek vandens reikia šuniui kelionėje?

Maždaug 50-60 ml vienam kilogramui kūno svorio per parą. Tai reiškia, kad 20 kg šuo per 16 valandų kelionės turėtų išgerti apie 0,7-1 litrą vandens. Mes visada turime šviežio vandens, bet kai kurie šunys atsisako gerti ne iš savo dubenėlio. Todėl prašome šeimininkų įdėti pažįstamą dubenį į dėžę. Taip pat rekomenduojame pilti vandenį iš namų – ne dėl kokybės, o dėl pažįstamo skonio. Skamba keistai, bet veikia. Šuo, kuris negeria kelyje, greičiau pavargsta, pradeda drebėti, kartais net alpsta. Tai rimta.

12. Ar galima maitinti šunį prieš kelionę?

Ne. Geriausia nešerti 4-6 valandas prieš kelionę. Pilnas skrandys + transporto judėjimas = didelė tikimybė vemti. O kai šuo vemia dėžėje, tada jau prasideda tikras chaosas – kvapas, stresas, reikia stabdyti ir valyti. Mes turime tokių atvejų kas antrą savaitę vasarą, kai žmonės pamiršta arba pagaili šuns ir pamaitina prieš pat išvykimą. Po kelionės pradžios galima duoti nedidelį kiekį sauso ėdalo, bet tik po kelių valandų, kai šuo apsipranta su transportu. Šlapias maistas kelyje – bloga idėja.

13. Ką daryti, jei šuo atsisako gerti kelyje?

Bandyti kitą dubenį, kitą vandenį, kartais padeda įlašinti truputį sultinio (be druskos ir svogūnų). Jei visiškai negeria ilgiau nei 6-8 valandas – tai jau problema. Ypač vasarą. Mes turėjome prancūzų buldogą, kuris atsisakė gerti visą kelionę – 14 valandų. Veterinaras Danijoje sakė, kad jam buvo dehidratacija. Dabar, jei šuo negeria ilgiau nei 4 valandas, stabdome ir bandome kitus būdus – švirkštu (be adatos) į burną, ledukais, šlapiu ėdalu. Kraštutiniais atvejais – veterinaras.

Sveikata – šuns būklė kelionėje į Denmark

14. Ar reikia vaistų nuo kirminų prieš kelionę?

Formaliai Denmark nereikalauja, bet Echinococcus multilocularis (kaspinuotis) yra aktuali problema Skandinavijoje. Todėl rekomenduojama prieš kelionę duoti vaistų nuo kaspinuočių. Tai turi būti padaryta ne vėliau kaip 120 valandų (5 dienos) prieš įvažiavimą ir ne anksčiau kaip 24 valandos. Veterinaras turi tai pažymėti pase. Mes vieną kartą vežėme šunį be šio žymėjimo – Danijoje paprašė parodyti dokumentą, nerado įrašo, ir teko ieškoti vietinio veterinaro, kad padarytų procedūrą vietoje. Užtruko pusę dienos. Dabar visada primename klientams.

15. Ką daryti, jei šuo serga kelyje?

Priklauso nuo simptomų. Jei vemia ar viduriuoja – sustoti, leisti pailsėti, negirdyti dideliais kiekiais. Jei karščiuoja – ieškoti artimiausios veterinarijos klinikos. Mes turime maršrutų, kuriais važiuojame per Vokietiją, ir ten veterinarijos klinikų daugiau nei pakeliui per Lenkiją. Bet geriausia prevencija – prieš kelionę nueiti pas veterinarą. Ypač jei šuo turi lėtinių problemų. Turėjome atvejį, kai šuo su širdies liga važiavo be jokių vaistų – šeimininkai nežinojo, kad reikia. Kelyje prasidėjo problemos. Laimei, spėjome iki Danijos, bet buvo labai neramu.

16. Ar šuo gali užsikrėsti kelyje?

Rizika yra, bet ji nedidelė, jei laikotės pagrindinių taisyklių. Nesileiskite šuns bendrauti su nežinomais gyvūnais sustojimų metu. Neleiskite gerti iš balų ar viešų vandens šaltinių. Nepalikite maisto atvirame dubenyje, kurį gali paliesti kiti gyvūnai. Mes sustojame specialiai pritaikytose vietose, kurios yra atskirtos nuo kitų gyvūnų. Bet kartais tenka stoti degalinėje, ir ten jau nieko nepadarysi. Vienas mūsų kliento šuo susirgo parvoviroze po kelionės – neaišku, ar kelyje užsikrėtė, ar jau buvo užsikrėtęs prieš tai. Bet tai retas atvejis.

Veislės – specialūs reikalavimai Denmark

17. Kokios šunų veislės draudžiamos Danijoje?

Danijoje draudžiama laikyti 13 veislių ir jų mišrūnus: pitbulterjerą, amerikiečių stafordšyro terjerą, bulterjerą, tosą, amerikiečių buldogą, boerboelą, kangalą, centr. Azijos aviganį, kaukazo aviganį, š. Italijos aviganį, rotveilerį (be tam tikrų išimčių), brazilų mastifą ir argentiniečių dogą. Jei vežate vieną iš šių veislių – gali būti rimtų problemų. Šuo gali būti konfiskuotas. Mes atsisakome vežti draudžiamas veisles į Denmark, nes neprisiimame atsakomybės už pasekmes. Prieš užsakant pervežimą, visada patikrinkite, ar jūsų šuo nėra draudžiamųjų sąraše.

18. Ar brachicefalinėms veislėms reikia specialių sąlygų?

Taip. Buldogai, mopsai, prancūzų buldogai, pekinai – visi trumpasnukiai šunys turi kvėpavimo problemų. Jiems karštis yra pavojingesnis nei kitoms veislėms. Mes vežame juos tik su kondicionieriumi, o vasarą – tik naktį arba anksti ryte. Turime specialias dėžes su geresne ventiliacija. Bet net ir su visomis priemonėmis, kartais būna problemų. Vienas prancūzų buldogas pradėjo dusti pakeliui – teko stabdyti, dėti šlapias rankšluosčius, leisti atvėsti. Dabar prašome brachicefalinių veislių šeimininkus pasirašyti papildomą sutikimą, kad supranta riziką.

19. Kaip vežti didelių veislių šunis?

Dideli šunys – didelės dėžės – daugiau vietos. Paprasta matematika. Mūsų transportai pritaikyti iki 50 kg šunims, bet yra ir tokių, kurie sveria daugiau. Tada reikia specialios dėžės, kuri užima beveik visą transporto plotą. Kainuoja brangiau, bet nėra kito kelio. Vokiečių dogai, mastifai, bernų zenenhundai – visi jie reikalauja daugiau dėmesio. Ypač seni didelių veislių šunys, kuriems sunku ilgai sėdėti dėžėje. Turime specialius čiužinukus, kad būtų minkščiau. Bet jei šuo negali atsistoti dėžėje – mes jo nevežame. Saugumas pirmiausia.

Kaina – kiek kainuoja šuns vežimas į Denmark

20. Kiek kainuoja šuns pervežimas į Denmark?

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų: šuns dydžio, maršruto, sezono, papildomų paslaugų. Mažas šuo (iki 10 kg) gali kainuoti nuo 150 iki 250 eurų. Vidutinis (10-25 kg) – 200-350 eurų. Didelis (25-50 kg) – 300-500 eurų. Tai orientacinės kainos, jos keičiasi priklausomai nuo degalų kainų, keltų bilietų ir kitų dalykų. Vasarą brangiau, nes didesnė paklausa. Žiemą galima rasti geresnių pasiūlymų. Mes visada skaičiuojame individualiai, nes kiekvienas užsakymas skirtingas. Pigiausias variantas ne visada geriausias – kartais reikia mokėti daugiau už patikimumą.

21. Kas įeina į pervežimo kainą?

Paprastai: paėmimas iš nurodytos vietos, transportavimas, sustojimai, vanduo kelionėje, pristatymas į adresą Denmark. Kas neįeina: veterinaro paslaugos, papildomi dokumentai, draudimas (jei pageidaujate), specialios dėžės nuoma (jei neturite savo). Kartais klientai galvoja, kad kaina apima viską – ne visada. Mes aiškiai nurodome, kas įskaičiuota, o kas – už papildomą mokestį. Bet būna nesusipratimų. Vienas klientas manė, kad mes tvarkome visus dokumentus – ne, mes tik pervežame. Dokumentus tvarkote patys arba samdote tam specialistą.

22. Ar yra papildomų mokesčių?

Gali būti: už nestandartinį laiką (naktį, savaitgalį), už papildomą sustojimą, už laukimą (jei vėluojate atvykti), už specialias sąlygas (labai didelis šuo, agresyvus gyvūnas). Taip pat – keltų bilietai, jei maršrutas eina per jūrą. Mes stengiamės viską įskaičiuoti į pradinę kainą, bet kartais atsiranda nenumatytų dalykų. Pavyzdžiui, vienas klientas paprašė sustoti trijuose papildomuose miestuose pakeliui – tai kainuoja papildomai. Arba kai šuo sugadina dėžę – tada reikia kompensacijos. Visada geriau aptarti viską iš anksto.

Paruošimas – kaip paruošti šunį kelionei

23. Kaip pripratinti šunį prie transportavimo dėžės?

Pamažu. Pirmiausia pastatykite dėžę namuose su atviromis durimis. Įdėkite skanėstų, žaislų. Leiskite šuniui pačiam eiti vidun ir išeiti. Po kelių dienų uždarykite duris trumpam – 5 minutėms, paskui 10, paskui 30. Palaipsniui ilginkite laiką. Paskui pradėkite trumpus pasivažinėjimus – iki parduotuvės ir atgal. Jei šuo dėžėje rėkia – neišleiskite iškart, palaukite, kol nutils. Kitaip išmokysite, kad rėkimas = išėjimas. Tai procesas, kuris gali užtrukti savaitę ar dvi. Bet verta. Šuo, kuris mėgsta savo dėžę, kelionėje jausis daug geriau.

24. Ką įdėti į šuns dėžę kelionės metu?

Patį svarbiausią – pažįstamą antklodę ar pledą su namų kvapu. Tai nuramina labiau nei bet kokie vaistai. Tada – vandens dubenėlį (pritvirtintą prie dėžės sienos), kelis mėgstamus skanėstus, galbūt žaislą (bet ne tą, kurį galima suėsti ar sukramtyti). Nerekomenduojame dėti maisto – jis gali išsibarstyti ir pritraukti vabzdžių. Taip pat – nedėkite nieko, kas gali uždusti arba ką šuo gali praryti. Mes matėme visko: nuo plastikinių maišelių iki vaikiškų kojinių. Šunys kelyje iš nuobodulio kramto viską, kas papuola.

25. Ar reikia raminamųjų vaistų kelionei?

Tai priklauso nuo šuns. Jei jūsų gyvūnas labai nerimastingas – galbūt. Bet vaistus turi skirti veterinaras, ne jūs patys. Yra natūralių raminamųjų – feromonų apykaklės, natūralūs papildai su triptofanu ar L-teaninu. Vaistai su acepromazinu seniau buvo populiarūs, bet dabar veterinarai jų nerekomenduoja – jie slopina judėjimą, bet ne nerimą. Šuo bijo, bet negali judėti – tai dar blogiau. Mes prašome klientų pasitarti su veterinaru bent savaitę prieš kelionę. Ne prieš pat – vaistai gali turėti šalutinį poveikį, ir geriau tai pamatyti namie, ne kelyje.

Atvykimas – kas laukia Denmark

26. Kas vyksta atvykus į Denmark?

Paprastai nieko ypatingo. Mes pristatome šunį į nurodytą adresą, perduodame dokumentus, paaiškiname, kaip gyvūnas jautėsi kelionėje. Kartais pasienyje ar uoste gali paprašyti parodyti pasą – bet tai retai. Dažniausiai viskas vyksta sklandžiai. Bet būna ir kitaip. Vieną kartą Danijos muitinėje sustabdė mūsų transportą, nes sistema parodė, kad čipas nesutampa su dokumentais. Pasirodo, veterinaras Lietuvoje suklydo vieną skaičių. Užtruko dvi valandas, kol išsiaiškinome. Dabar visada patikriname čipo numerį du kartus prieš išvykimą.

Išvada

Vežant šunį į Denmark, svarbiausia – pasiruošimas. Dokumentai, skiepas, čipas, tinkama dėžė, sveikas gyvūnas. Visa tai skamba paprastai, bet praktikoje dažnai kažkas praleidžiama. Mes vežame kasdien, todėl matome, kas veikia, o kas – ne. Jei turite klausimų – klauskite prieš kelionę, ne po jos. Geriau vienu skambučiu daugiau nei viena problema kelyje. Saugios kelionės jums ir jūsų keturkojui draugui.