Gyvūnų pervežimas iš Denmark į Lietuvą

Kai žmonės galvoja apie gyvūnų transportavimą, dažniausiai galvoja apie vežimą į užsienį. Bet yra ir kita pusė – gyvūnų pervežimas iš Denmark į Lietuvą. Ši paslauga reikalinga ne rečiau: žmonės grįžta po emigracijos, perka gyvūnus Danijoje, veža augintinius pas tėvus. Pats pirmas toks užsakymas buvo prieš porą metų – moteris iš Orhuso vežė savo katiną pas mamą į Kauną. Ji jaudinosi, kad katinas neištvers kelionės, bet viskas praėjo sklandžiai. Nuo tada vežame kiekvieną dieną abiem kryptimis, ir šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie gyvūnų pervežimą iš Denmark į Lietuvą.

Paslaugos – gyvūnų pervežimas iš Denmark į Lietuvą

1. Kaip organizuojamas gyvūnų pervežimas iš Denmark į Lietuvą?

Procesas labai panašus į vežimą į Denmark, tik atvirkščiai. Mes atvažiuojame į Denmark, paimame gyvūną iš nurodyto adreso, pasirūpiname dokumentų patikra ir vežame į Lietuvą. Maršrutas – per Švediją, keltu per Baltijos jūrą, tada per Latviją į Lietuvą. Arba per Vokietiją ir Lenkiją – priklauso nuo situacijos. Svarbiausia – kad gyvūnas būtų saugus ir patogus visą kelią. Mes vežame kiekvieną dieną, tad nereikia laukti savaitėmis, kol susidarys grupė. Užsakote, suderiname, važiuojame.

2. Ar paimate gyvūną iš bet kurios Denmark vietos?

Taip, važiuojame per visą Denmark. Kopenhaga, Orhusas, Odenzė, Alborgas, Esbergas – tai pagrindiniai miestai, bet ne vieninteliai. Jei gyvenate mažesniame miestelyje – atvažiuosime ir ten. Vienintelis dalykas – jei adresas labai nutolęs nuo pagrindinio maršruto, gali tekti derinti laiką. Pavyzdžiui, jei gyvenate Bornholmo saloje – reikia papildomo kelto. Bet mes esame tam pasiruošę. Svarbiausia – pranešti tikslų adresą iš anksto, kad galėtume suplanuoti maršrutą ir laiką.

3. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Denmark į Lietuvą?

Nuo Kopenhagos iki Vilniaus – apie 14-16 valandų, priklausomai nuo maršruto. Jei važiuojame per Švediją ir keltą – greičiau. Jei per Vokietiją ir Lenkiją – ilgiau, bet kartais patikimiau, ypač žiemą, kai keltai gali vėluoti. Iš Orhuso – dar 2-3 valandos papildomai. Iš Alborgo – dar daugiau. Visada pasakome preliminarų laiką prieš kelionę, bet negalime garantuoti tikslios valandos. Kelyje visko nutinka – kamščiai, eilės pasienyje, oro sąlygos. Svarbiausia – saugiai ir sveikai pristatyti gyvūną.

4. Ar teikiate paėmimo paslaugą iš Denmark oro uosto?

Taip, galime paimti gyvūną iš Kopenhagos ar Billundo oro uosto. Tai dažnai reikalinga, kai žmogus atskrenda su gyvūnu, bet negali jo pats vežti toliau. Pavyzdžiui, atskrenda iš Amerikos su šunimi, o tada reikia vežti į Lietuvą. Mes susitinkame oro uoste, paimame gyvūną su dokumentais, ir vežame. Vienintelis dalykas – reikia suderinti laiką, nes skrydžiai vėluoja. Turėjome atvejį, kai lėktuvas vėlavo 4 valandas – mes laukėme. Nemalonu, bet gyvūnas svarbiau nei mūsų grafikas.

5. Ar galite paimti gyvūną iš Denmark prieglaudos?

Taip, tai gana dažnas užsakymas. Žmonės įsivaikina gyvūnus iš Danijos prieglaudų ir nori juos atsivežti į Lietuvą. Procesas šiek tiek sudėtingesnis, nes reikia papildomų dokumentų iš prieglaudos – įvaikinimo sutarties, veterinarinių įrašų. Bet mes su tuo dirbame ir žinome, ko reikia. Vienas mūsų klientas įsivaikino seną katiną iš prieglaudos prie Orhuso – katinas buvo labai bailus, bet kelionės metu nurimo. Dabar jis gyvena Kaune ir yra laimingiausias katinas pasaulyje. Bent jau taip sako jo naujas šeimininkas.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas iš Denmark į Lietuvą

6. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną iš Denmark į Lietuvą?

Tie patys dokumentai, kaip ir vežant į Denmark – ES gyvūno pasas, mikročipas, galiojantys skiepai. Veterinarinę pažymą turi išduoti Danijos veterinaras – ne Lietuvos. Ji galioja 10 dienų. Jei gyvūnas turi Danijos pasą – puiku, jis galioja visoje ES. Jei pasas išduotas kitoje šalyje – irgi galioja, svarbu, kad būtų ES formato. Vienintelis dalykas – jei gyvūnas skiepytas Danijoje, o pasas išduotas Lietuvoje – reikia, kad veterinaras Danijoje įrašytų skiepą į tą patį pasą. Tai paprasta procedūra.

7. Ar reikia kažko specialaus vežant gyvūną iš Denmark?

Ne, specialių reikalavimų nėra. Svarbiausia – kad dokumentai būtų tvarkingi ir gyvūnas sveikas. Vienintelis dalykas – jei vežate gyvūną, kuris buvo Danijoje ilgiau nei 4 mėnesius, gali reikėti papildomos registracijos Danijos veterinarijos tarnyboje. Bet tai retas atvejis. Dažniausiai žmonės veža gyvūnus, kurie Danijoje buvo trumpai – atostogų metu arba trumpalaikio vizito metu. Tokiu atveju užtenka standartinių dokumentų. Visada galite pasitikslinti su mumis – mes žinome reikalavimus.

8. Ką daryti, jei gyvūno pasas išduotas Danijoje?

Tai visiškai gerai. Danijos veterinarai išduoda ES gyvūno pasus, kurie galioja visoje Europos Sąjungoje. Pasas bus danų kalba, bet turi standartizuotą formatą, kurį supranta visur. Jei norite, veterinaras Lietuvoje gali įrašyti papildomą informaciją lietuvių kalba, bet tai nebūtina. Turėjome klientą, kurio šuo turėjo Danijos pasą – Lietuvos pasienyje pažiūrėjo, nuskaitė mikročipą, ir viskas. Jokių problemų. Svarbu, kad pasas būtų ES formato, o ne kažkoks vietinis dokumentas.

9. Ar reikia deklaruoti gyvūną Lietuvos pasienyje?

Taip, bet tai paprasta procedūra. Pasienyje parodote gyvūno pasą, pareigūnas nuskaito mikročipą, patikrina skiepų įrašus. Jei viskas gerai – praleidžia. Kartais net nereikia išlipti iš automobilio – pareigūnas prieina prie lango, pažiūri dokumentus, ir tiek. Bet kartais – ypač naktį arba savaitgaliais – gali tekti palaukti, kol atsiras veterinarinis inspektorius. Tai gali užtrukti nuo 10 minučių iki valandos. Priklauso nuo pasienio punkto ir nuo to, kiek žmonių eina. Mes renkamės mažiau apkrautus punktus.

10. Ką daryti, jei dokumentai danų kalba ir niekas nesupranta?

ES gyvūno pasas turi standartizuotą formatą – visi įrašai yra tose pačiose vietose, nepriklausomai nuo kalbos. Pareigūnai žino, kur ieškoti mikročipo numerio, skiepų datų, veterinaro antspaudo. Bet jei norite – galite pasidaryti vertimą. Tai nėra privaloma, bet kartais padeda. Ypač jei pasas turi kažkokių neįprastų įrašų. Vienas mūsų klientas turėjo pasą su ranka rašytais pastabomis danų kalba – pareigūnas nesuprato, teko aiškinti. Po to mes visada rekomenduojame paprašyti veterinaro, kad rašytų aiškiai ir, jei įmanoma, anglų kalba.

Kelionė – gyvūnų pervežimas iš Denmark į Lietuvą

11. Kaip paruošti gyvūną kelionei iš Denmark?

Tas pats principas, kaip vežant į Denmark: nešerkite 4-6 valandas prieš kelionę, pasivaikščiokite su šunimi, įdėkite pažįstamą daiktą į narvą. Bet yra vienas papildomas dalykas – jei gyvūnas gyveno Danijoje ilgiau, jis gali būti pripratęs prie kitokios aplinkos. Pavyzdžiui, Danijoje daugiau žalumos, ramiau – gyvūnas gali būti labiau atsipalaidavęs. Kelionė gali jį išmušti iš komforto zonos. Todėl rekomenduoju palaipsniui pratinti prie transportavimo narvo, jei gyvūnas jo nežino. Geriau pradėti ruoštis bent savaitę prieš kelionę.

12. Koks maršrutas geriausias iš Denmark į Lietuvą?

Priklauso nuo metų laiko ir oro sąlygų. Vasarą geriausias maršrutas – per Švediją ir keltą. Žiemą – per Vokietiją ir Lenkiją, nes Baltijos jūroje gali būti audros, ir keltai neplaukia. Mes visada renkamės saugiausią maršrutą konkrečią dieną. Pavyzdžiui, pernai gruodį dėl audros teko važiuoti per Vokietiją – kelionė užtruko 20 valandų vietoj 16, bet saugiai. Klientas suprato, nes alternatyva buvo laukti dvi dienas, kol jūra nurims. Saugumas svarbiau nei greitis.

13. Ar galima sekti gyvūną kelionės metu?

Taip, siunčiame GPS nuorodas kas kelias valandas. Be to, galime atsiųsti nuotrauką arba padaryti vaizdo skambutį. Vienas tėvas Danijoje vežė savo šunį pas sūnų į Lietuvą – jis prašė nuotraukų kas valandą. Suprantama, jaudinosi. Siuntėme, ir jis ramiau jautėsi. Technologijos leidžia būti ryšyje, ir mes tuo naudojamės. Svarbiausia – kad jūs žinotumėte, jog viskas gerai, ir kad jūsų gyvūnas yra saugus. Tai mūsų prioritetas.

14. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelionės metu?

Tai nutinka retai, bet esame pasiruošę. Turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams – vaistus nuo pykinimo, raminamuosius, tvarsčius. Jei situacija rimta – sustojame artimiausioje veterinarijos klinikoje. Vieną kartą vežėme šunį iš Kopenhagos, kuris pradėjo viduriuoti ties Vokietijos pasieniu – sustojome, radome kliniką, veterinaras apžiūrėjo, davė vaistų. Šuo atsigavo, ir mes toliau važiavome. Svarbiausia – neslėpti problemos ir reaguoti greitai. Gyvūno sveikata svarbiau nei bet kas kitas.

15. Kaip elgtis su gyvūnu keltu iš Švedijos?

Keltas iš Švedijos (paprastai iš Nynäshamno arba Karlshamno) plaukia apie 8-10 valandų. Gyvūnai lieka transporto priemonėje – tai leidžiama. Mes patikriname, ar narvas saugiai pritvirtintas, paliekame vandens ir išeiname. Kelto metu galime kelis kartus nusileisti patikrinti gyvūnų. Vienas dalykas – kai kurie gyvūnai bijo laivo vibracijos. Tam turime raminamųjų antkaklių. Kitas dalykas – jei jūra banguota, gyvūnas gali vemti. Bet tai retai. Dauguma gyvūnų tiesiog miega keltu – tai jiems kaip didelis, vibruojantis lopšys.

Atvykimas – gyvūnų pervežimas iš Denmark į Lietuvą

16. Kas atsitinka, kai gyvūnas atvyksta į Lietuvą?

Kai atvykstame, susisiekiame su gavėju ir pristatome gyvūną į nurodytą adresą. Gavėjas pasirašo, kad gavo gyvūną, patikrina dokumentus ir gyvūno būklę. Mes papasakojame, kaip sekėsi kelionė, ar gyvūnas ėdė, ar gėrė, ar buvo kokių nors problemų. Vienas senelis Kaune taip apsidžiaugė pamatęs savo anūko šunį, kad pradėjo verkti. Tai buvo gražus momentas. Mes ne tik vežame gyvūnus – mes sujungiame šeimas. Skamba patetiškai, bet tai tiesa.

17. Ar gyvūnui reikia adaptacijos laikotarpio Lietuvoje?

Taip, ypač jei gyvūnas gyveno Danijoje ilgiau. Klimatas, kvapai, garsai – viskas kitokia. Lietuvoje daugiau triukšmo, daugiau automobilių, kitokie keliai. Gyvūnui gali prireikti kelių dienų, kad priprastų. Svarbu duoti jam ramybę, pažįstamą aplinką, panašų režimą. Vienas katinas iš Kopenhagos pirmas tris dienas slėpėsi po lova – jo naujas šeimininkas jaudinosi. Bet ketvirtą dieną katinas išlipo, pradėjo tyrinėti, ir dabar jis karalius tame bute. Kantrybė – raktas.

18. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako ėsti po kelionės?

Tai normalu pirmą dieną ar dvi. Gyvūnas pavargęs, sumišęs, nežino, kur yra. Duokite jam vandens, bet neskubinkite su maistu. Jei po 24 valandų vis dar neėda – pasiūlykite kažką labai skanaus – virtą vištieną, konservus. Jei po 48 valandų vis dar neėda – kreipkitės į veterinarą. Bet dažniausiai – tai tik stresas. Vienas šuo po kelionės neėdė pusantros dienos – jo naujas šeimininkas jaudinosi, bet mes nuraminome. Trečią dieną šuo suėdė viską, kas buvo dubenyje, ir paprašė dar. Alkanas buvo.

19. Ar galite pristatyti gyvūną tiesiai į naujus namus Lietuvoje?

Taip, tai mūsų standartinė paslauga. Mes paimame gyvūną Danijoje ir pristatome į bet kurį Lietuvos adresą. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – bet kur. Netgi mažesni miesteliai. Svarbiausia – tikslus adresas ir žmogus, kuris priims gyvūną. Negalime palikti gyvūno prie durų ir išvažiuoti. Turi būti žmogus. Vienas klientas prašė pristatyti katiną į kaimą prie Druskininkų – važiavome papildomus 80 kilometrų nuo pagrindinio kelio, bet pristatėme. Katinas iškart įlindo po lova, bet tai jau kita istorija.

20. Ką daryti, jei gavėjas neatvyksta laiku?

Tai nutinka, ir tai nemalonu. Mes laukiame, bet ne amžinai. Paprastai laukiame 30-60 minučių, tada skambiname ir aiškinamės. Jei gavėjas vėluoja dėl priežasties – laukiame ilgiau. Bet jei negalime susisiekti – turime problemą. Turėjome atvejį, kai gavėjas pamiršo, kad šuo atvyksta tą dieną – jis buvo kitame mieste. Teko laukti tris valandas. Nemalonu, bet šuo buvo saugus ir patogus mūsų transporto priemonėje. Po to mes visada siunčiame priminimą dieną prieš kelionę – kad niekas nepamirštų.

Kainos – gyvūnų pervežimas iš Denmark į Lietuvą

21. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Denmark į Lietuvą?

Kainos panašios kaip vežant į Denmark – nuo 150 eurų už mažą gyvūną iki 280 eurų už labai didelį. Bet gali skirtis priklausomai nuo to, iš kur Denmark paimame. Jei iš Kopenhagos – standartinė kaina. Jei iš Alborgo ar Esbergo – gali būti šiek tiek brangiau dėl papildomų kilometrų. Visada pasakome tikslią kainą prieš užsakant. Jokių paslėptų mokesčių. Vienintelis dalykas – jei reikia skubaus pervežimo, kaina gali būti didesnė. Bet tai aptariame iš anksto.

22. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies?

Daugiausia kainą lemia dydis, ne rūšis. Mažas gyvūnas – mažesnė kaina, didelis – didesnė. Nesvarbu, ar tai šuo, katė ar triušis. Bet yra išimčių – pavyzdžiui, jei vežate egzotinį gyvūną, kuriam reikia specialių sąlygų (temperatūros, drėgmės), kaina gali būti didesnė. Taip pat, jei gyvūnas turi specialių poreikių – vaistus, dažnesnius sustojimus – tai gali įtakoti kainą. Bet tai išimtys. Dažniausiai kaina priklauso tik nuo dydžio ir maršruto.

23. Ar galima mokėti Danijos kronomis?

Taip, priimame ir eurus, ir Danijos kronas. Apskaičiuojame pagal tą dieną galiojantį valiutos kursą. Taip pat galima mokėti pavedimu – į mūsų sąskaitą Lietuvoje arba Danijoje, jei turime. Vienas klientas mokėjo dalimis – pusę prieš kelionę, pusę po pristatymo. Sutikome, nes jis buvo nuolatinis klientas. Bet paprastai prašome visą sumą prieš kelionę arba iš karto po pristatymo. Svarbiausia – kad viskas būtų sutarta iš anksto, be jokių nesusipratimų.

24. Ar teikiate nuolaidas nuolatiniams klientams?

Taip, nuolatiniams klientams visada randame geresnę kainą. Ypač jei vežate reguliariai – pavyzdžiui, kas mėnesį ar kas kelis mėnesius. Turime klientą, kuris veža savo šunį pirmyn ir atgal kas tris mėnesius – jam taikome 15 procentų nuolaidą. Tai abipusiai naudinga – jis gauna geresnę kainą, mes turime stabilų užsakymą. Be to, nuolatiniai klientai gauna pirmenybę, kai reikia skubaus pervežimo. Lojalumas vertinamas.

25. Kada reikia mokėti – prieš ar po paslaugos?

Priklauso nuo susitarimo. Dauguma klientų moka pavedimu prieš kelionę – tai paprasčiau. Bet galima mokėti ir po pristatymo – grynaisiais arba pavedimu. Vienintelis dalykas – jei mokate po paslaugos, prašome apmokėti tą pačią dieną. Ne po savaitės, ne po mėnesio. Turėjome klientą, kuris žadėjo mokėti kitą dieną, o sumokėjo po dviejų mėnesių – teko priminti kelis kartus. Nemalonu. Todėl stengiamės, kad mokėjimas būtų aiškus ir laiku.

26. Ar išrašote sąskaitą faktūrą?

Taip, išrašome sąskaitą faktūrą. Tai svarbu tiems, kurie veža gyvūną verslo tikslais arba nori dokumentuoti išlaidas. Sąskaitoje nurodome paslaugos pavadinimą, sumą, datą. Jei reikia sąskaitos juridiniam asmeniui – prašome įmonės duomenų iš anksto. Galime išrašyti tiek lietuvių, tiek anglų kalba. Vienas klientas prašė sąskaitos anglų kalba, nes ją pateikė savo darbdaviui Danijoje – padarėme. Jokių problemų.

Gyvūnų pervežimas iš Denmark į Lietuvą – tai paslauga, kurios prireikia dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Mes vežame kiekvieną dieną, turime patirties, žinome reikalavimus. Jei planuojate grįžti iš Denmark su savo augintiniu – susisiekite su mumis. Padėsime su dokumentais, maršrutu, viskuo. Jūsų gyvūnas nusipelno saugios ir patogios kelionės namo. Sėkmės.