Gyvūnų pervežimas Danija, Vežame kiekvieną dieną

Prieš keletą metų gavau skambutį iš vyro, kuris persikraustė iš Aarhus į Kauną. Jis turėjo du šunis – vieną didelį, vieną mažą – ir nežinojo, nuo ko pradėti. „Ar jie gali važiuoti kartu?" „Kiek tai užtruks?" „Ar reikia kažkokių popierių?" Atsakiau į visus klausimus, ir po dviejų savaičių abu šunys saugiai pasiekė Lietuvą. Nuo tada tokių skambučių gauname kas savaitę. Gyvūnų pervežimas Danija yra viena iš tų paslaugų, kurios paklausa nuolat auga – vis daugiau žmonių kraustosi tarp šių dviejų šalių, ir augintiniai keliauja kartu. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai, ir pasidalinsiu patirtimi, kurią sukaupėme per metus.

Paslaugos – gyvūnų pervežimas Danija pasiūla

1. Kokias gyvūnų pervežimo paslaugas teikiate?

Vežame kompanioninius gyvūnus – šunis, kates, triušius, jūrų kiaulytes, paukščius, mažus graužikus. Maršrutai: Danija–Lietuva ir Lietuva–Danija, kryptimis abiem pusėm. Vežame tiek su šeimininku, tiek be palydos. Galime paimti iš namų arba iš sutarto taško, pristatyti į konkrečią vietą. Kiekvienas vežimas yra individualus – nėra vieno šablono, kuris tinka visiems. Vienas klientas nori, kad paimtume šunį iš jo buto Kopenhagoje ir pristatytume mamai į Kauną. Kitas klientas atveža katę į sutartą taškų ir prašo pristatyti į konkretų adresą Odesėje. Mes prisitaikome.

2. Ar vežate tik į Lietuvą ar ir į kitas šalis?

Pagrindiniai maršrutai yra Danija–Lietuva ir Lietuva–Danija. Bet jei reikia pristatyti gyvūną į kitą šalį – Vokietiją, Lenkiją, Švediją – galime tai suorganizuoti. Priklauso nuo atstumo ir logistikos. Vienas klientas prašė pervežti šunį iš Kopenhagos į Berlyną – sutikome, nes Berlynas yra pakeliui. Bet jei kas nors prašytų vežti į Ispaniją – tai jau kitas maršrutas, ir reikėtų atskirai derinti. Esame lankstūs, bet turime ir savo ribas – negalime važiuoti bet kur bet kada.

3. Ar teikiate skubaus pervežimo paslaugą?

Kartais, priklauso nuo situacijos. Jei gyvūnui reikia skubios pagalbos – pavyzdžiui, šeimininkas pateko į ligoninę ir gyvūną reikia pervežti pas giminaičius – stengiamės padėti kuo greičiau. Bet „skubu" nereiškia „šiandien" – vis tiek reikia laiko pasiruošti, patikrinti dokumentus, suplanuoti maršrutą. Greičiausiai galime išvykti kitą dieną po užsakymo. Jei reikia greičiau – reikia derinti individualiai. Vienas atvejis buvo tikrai skubus: šeimininkas mirė, ir šunį reikėjo pervežti pas jo seserį į Lietuvą. Tai buvo emocionali situacija, ir mes padarėme viską, kad kuo greičiau pristatytume šunį. Užtruko dvi dienas, bet šuo saugiai pasiekė naujus namus.

4. Ar galima užsisakyti reguliarų pervežimą – pvz., kas savaitę?

Taip, jei turite poreikį reguliariam vežimui – pavyzdžiui, veislynas, kuris siunčia šuniukus į Daniją – galime sudaryti ilgalaikę sutartį su specialiomis sąlygomis. Kaina tada būna mažesnė, grafikas fiksuotas, ir jūs žinote, kad kiekvieną savaitę ar mėnesį gyvūnas bus pervežtas. Turime keletą tokių klientų – veislynus, gyvūnų prieglaudas, kurios bendradarbiauja tarp Lietuvos ir Danijos. Tai abiem pusėms naudinga – jie turi patikimą partnerį, mes turime stabilų užimtumą.

5. Ar vežate gyvūnus iš prieglaudų?

Taip, ir tai viena iš mūsų mėgstamiausių paslaugų. Gyvūnų prieglaudos dažnai ieško namų užsienyje, ir mes padedame pervežti gyvūnus iš Lietuvos į Daniją arba atvirkščiai. Šie gyvūnai dažnai yra išgyvenę daug – benamystę, traumas, aplaidumą – tad jiems reikia dar daugiau švelnumo ir kantrybės. Vienas šuo iš prieglaudos, kurį vežėme, pirmas valandas sėdėjo susigūžęs dėžės kamputyje. Po šešių valandų jis jau gulėjo ant nugaros ir prašė pilvo paglostymo. Tokie momentai yra geriausia mūsų darbo dalis.

6. Kuo skiriasi gyvūno pervežimas nuo paprasto krovinio pervežimo?

Skirtumas milžiniškas. Krovinys nereikalauja priežiūros, empatijos, sprendimų realiu laiku. Gyvūnas – reikalauja. Jis gali susirgti, išsigąsti, atsisakyti vandens, pradėti loti vidury nakties. Jis turi būti maitinimas, girdomas, vedamas pasivaikščioti. Jis turi būti stebimas – ar ne per karšta, ar ne per šalta, ar neserga. Tai ne darbas su kroviniu – tai darbas su gyva būtybe, kuri negali pasakyti, kas negerai. Todėl gyvūnų pervežimas kainuoja daugiau ir reikalauja daugiau laiko nei paprastas krovinys. Ir todėl mes tuo specializuojamės – tai ne šalutinis verslas, o pagrindinis.

Saugumas – gyvūnų pervežimas Danija apsauga

7. Kaip užtikrinate gyvūnų saugumą kelionės metu?

Keli lygiai: transporto priemonė su klimato kontrolės sistema, specialiai pritaikyta gyvūnų skyriumi, minkštu pagrindu ir ventiliacija. Kiekvienas gyvūnas pritvirtintas – arba dėžėje, arba diržu. Vairuotojai su patirtimi ir mokymais. Reguliarūs sustojimai kas 3–4 valandas. Pirmosios pagalbos rinkinys gyvūnams. Draudimas. Ir, svarbiausia – dėmesys. Mes ne tik vežame gyvūną – mes juo rūpinamės. Tai skamba kaip reklama, bet tai tiesa. Kai veži gyvūną 16 valandų, jis tampa tavo atsakomybe, ir tu negali jo ignoruoti.

8. Ką darote, jei įvyksta avarija?

Tokios situacijos yra labai retos, bet esame tam pasiruošę. Pirmas prioritetas – žmonių saugumas. Antras – gyvūnų saugumas. Turime veiksmų planą: iš karto išvedame gyvūnus iš transporto priemonės, patikriname būklę, kviečiame pagalbą. Turime atsarginę transporto priemonę, kurią galime iškviesti, jei mūsų mikroautobusas sugenda arba yra pažeistas. Draudimas dengia gyvūnų sveikatos išlaidas, jei jos atsiranda dėl avarijos. Laimei, per visus veiklos metus neturėjome rimtos avarijos – tik smulkių įbrėžimų ir pradurtų padangų. Bet pasiruošimas yra svarbus net tada, kai jo neprireikia.

9. Ar transporto priemonės yra specialiai pritaikytos gyvūnams?

Taip. Mūsų mikroautobusai yra modifikuoti specialiai gyvūnų vežimui: papildoma ventiliacija, klimato kontrolė, minkštas ir neslidus pagrindas, tvirtinimo taškai dėžėms, pertvaros tarp gyvūnų. Nenaudojame paprastų mikroautobusų, kuriuose vežame baldus – gyvūnams yra atskiras transportas. Tai kainuoja daugiau, bet saugumas yra svarbiau nei pelnas. Vienas klientas, pamatęs mūsų mikroautobusą, pasakė: „čia kaip gyvūnų viešbutis ant ratų". Na, gal ir ne viešbutis, bet stengiamės, kad būtų kuo patogiau.

10. Ką darote, jei gyvūnas bando pabėgti sustojimo metu?

Visi sustojimai yra kontroliuojami. Šunys vedami su pavadėliu ir antkakliu, katės nevedamos iš dėžės (jos paprastai nenori išeiti svetimoje vietoje). Turime atsarginį pavadėlį, antsnukį, skanėstus viliojimui. Vienas šuo, kurį vežėme, ištrūko iš pavadėlio degalinėje – bėgo apie 50 metrų, paskui sustojo ir pažiūrėjo atgal, lyg klausdamas: „o dabar ką?" Pagavome per minutę. Nuo tada visada naudojame dvigubą pavadėlį – vieną prie antkaklio, kitą prie diržo. Du kartus saugiau.

11. Ar gyvūnai yra drausti kelionės metu?

Taip, visi gyvūnai yra drausti mūsų transporto draudimu. Tai reiškia, jei kas nors nutinka dėl mūsų kaltės – avarija, aplaidumas – draudimas dengia gyvūno gydymo išlaidas. Bet draudimas nepadengia, jei problema atsirado dėl šeimininko kaltės – pavyzdžiui, jis nepaminėjo sveikatos problemų arba davė netinkamą dėžę. Todėl prašome būti sąžiningais – tai saugo ir jus, ir mus. Vienas atvejis: katinas susižeidė leteną dėl to, kad dėžė buvo su aštria briauna. Šeimininkas pats ją pagamino. Draudimas nepadengė, bet mes vis tiek padėjome – nuvežome pas veterinarą ir apmokėjome sąskaitą. Kartais reikia daryti daugiau nei reikalauja sutartis.

12. Kaip elgiatės su gyvūnais, kurie yra agresyvūs?

Agresyvūs gyvūnai vežami su papildomomis atsargumo priemonėmis: antsnukis (jei reikia), atskira erdvė, minimalus kontaktas. Bet mes nebaudžiame gyvūno už agresiją – ji dažniausiai kyla iš baimės, ne iš blogio. Stengiamės suprasti priežastį ir ją pašalinti. Vienas šuo urzgė ant visų, kas priartėjo prie jo dėžės. Paaiškėjo, kad jis buvo mušamas ankstesniame name – kiekvienas artėjantis žmogus jam reiškė pavojų. Mes tiesiog palikome jį ramybėje, kalbėjome ramiai, nedavėme jokios priežasties bijoti. Po kelių valandų jis nustojo urzgti. Po dienos – vizgino uodegą. Gyvūnai jaučia, kai su jais elgiasi gerai.

Logistika – gyvūnų pervežimas Danija organizavimas

13. Kaip planuojate maršrutą?

Maršrutas planuojamas atsižvelgiant į kelis veiksnius: kur paimti gyvūną, kur pristatyti, kiek gyvūnų vežame, kokios oro sąlygos, koks eismas. Paprastai važiuojame pagrindiniais keliais – per Vokietiją, Lenkiją – bet kartais reikia nukrypti, jei reikia paimti gyvūną iš nutolusios vietos. Planuojame su laiko atsarga – geriau atvykti anksčiau nei vėluoti. Ir visada turime planą B: jei kelias uždarytas, jei transportas sugenda, jei oras pasikeičia. Logistika yra tai, kas skiria profesionalą nuo mėgėjo.

14. Kiek gyvūnų galite vežti vienu metu?

Priklauso nuo dydžio. Mūsų mikroautobuse telpa iki 6–8 mažų gyvūnų (katės, maži šunys) arba 3–4 dideli šunys. Bet mes niekada neperkrauname – kiekvienas gyvūnas turi turėti pakankamai erdvės. Jei užsakymų daugiau nei telpa, planuojame papildomą reisą arba deriname kitą datą. Saugumas ir komfortas yra svarbiau nei pelnas. Vieną kartą turėjome 10 užsakymų vienai dienai – padalijome į du reisus. Brangiau mums, bet gyvūnams geriau.

15. Ar galite paimti gyvūną iš bet kurios Danijos vietos?

Iš principo taip, bet priklauso nuo atstumo. Pagrindiniai paėmimo taškai: Kopenhaga, Aarhus, Odense, Aalborg, Esbjerg. Jei gyvūnas yra mažame miestelyje toli nuo pagrindinio maršruto, gali reikėti papildomo mokesčio už nuvažiavimą. Bet stengiamės padėti – vieną kartą važiavome 80 kilometrų nuo pagrindinio kelio, kad paimtume katiną iš mažo kaimelio. Šeimininkė negalėjo atvežti pati – neturėjo automobilio. Mes atvažiavome. Tai nebuvo pelninga, bet tai buvo teisinga.

16. Kada išvykstate ir kada atvykstate?

Priklauso nuo maršruto ir užsakymų. Paprastai išvykstame anksti ryte – 5–6 valandą – kad galėtume atvykti tą pačią dieną arba ankstyvą kitos dienos rytą. Iš Danijos į Lietuvą – 16–18 valandų. Iš Lietuvos į Daniją – 14–16 valandų. Bet tai tik orientaciniai skaičiai – realus laikas priklauso nuo eismo, oro, sustojimų. Visada informuojame apie numatomą atvykimo laiką ir, jei kas nors keičiasi, pranešame iš karto. Komunikacija yra raktas – mes nemėgstame nežinomybės, ir jūs taip pat.

17. Ar galite vežti gyvūną su persėdimu?

Paprastai ne – gyvūnas vežamas tiesiogiai nuo paėmimo iki pristatymo. Persėdimai reiškia papildomą stresą, papildomą riziką, papildomą laiką. Vienintelė išimtis – jei gyvūnas turi būti pristatytas į vietą, kuri yra toli nuo pagrindinio maršruto. Tada galime perduoti gyvūną vietiniam partneriui, bet tik su šeimininko sutikimu ir tik jei partneris yra patikimas. Mes turime keletą tokių partnerių Lietuvoje ir Danijoje, bet naudojamės jais retai. Tiesioginis vežimas yra saugiausias.

Gyvūnų tipai – gyvūnų pervežimas Danija įvairovė

18. Kokių veislių šunis vežate dažniausiai?

Visokių. Labradorai, vokiečių aviganiai, haskiai, prancūzų buldogai, čihuahua, maltos bišonai, kokerpanieliai – sąrašas ilgas. Kiekviena veislė turi savo ypatumus: haskiai karščiuoja greičiau, prancūzų buldogai turi kvėpavimo problemų, čihuahua šąla net vasarą. Mes žinome šiuos skirtumus ir pritaikome sąlygas. Vienas dalykas, kurį pastebėjome: mišrūnai dažnai būna sveikesni ir mažiau stresuoja nei grynaveisliai. Galbūt todėl, kad jie mažiau selektyviai veisiami ir turi stipresnę imuninę sistemą. Bet tai tik mano pastebėjimas, ne mokslinis faktas.

19. Ar vežate kates su skirtingais charakteriais?

Taip, ir skirtumai būna didžiuliai. Viena katė visą kelią murkia, kita – slepiasi dėžės kamputyje, trečia – draskosi ir loja (taip, kai kurios katės loja). Mes prisitaikome prie kiekvienos katės charakterio: ramioms paliekame daugiau erdvės, bijančioms uždengiame dėžę, agresyvioms duodame daugiau vietos ir mažiau kontakto. Viena katė, kurią vežėme, buvo tokia rami, kad šeimininkė paskambino paklausti, ar ji gyva. Buvo gyva, tiesiog miegojo. Kitos katės elgiasi taip, lyg pasaulis griūtų. Kiekviena kitaip.

20. Ar vežate egzotinius gyvūnus – iguanas, gyvates, vorus?

Egzotinius gyvūnus vežame atsargiai ir tik su visais reikiamais dokumentais. Kai kurie egzotiniai gyvūnai yra saugomi pagal CITES konvenciją, ir jų vežimui reikia specialių leidimų. Be to, egzotiniai gyvūnai turi specifinius poreikius – temperatūrą, drėgmę, mitybą – kuriuos sunku užtikrinti mikroautobuse. Prieš vežant egzotinį gyvūną, visada prašome pasikonsultuoti su veterinaris ir pateikti visą informaciją apie gyvūno poreikius. Vieną kartą vežėme chameleoną – reikėjo specialios lempos ir tam tikros temperatūros. Sutvarkėme, bet tai buvo sudėtingiau nei vežti šunį.

21. Ar vežate gyvūnus, kurie yra tarpusavyje susipykę?

Jei gyvūnai iš tos pačios šeimos ir paprastai sutaria, bet turi „blogų dienų" – vežame, bet atskirai. Jei gyvūnai nuolat konfliktuoja – vežame atskirose transporto priemonėse arba skirtinguose reisuose. Negalime rizikuoti, kad gyvūnai susistumdytų ir susižeistų. Vienas klientas turėjo du katinus, kurie „kartais susipyksta". Pervežėme juos atskirose dėžėse, toliau vienas nuo kito. Viskas praėjo gerai, bet buvo akivaizdu, kad jie vienas kito nemėgsta – urzgė per dėžes. Gerai, kad buvo atskirti.

22. Ką daryti, jei gyvūnas yra nėščia?

Nėščius gyvūnus vežame tik ankstyvoje ar vidurinėje nėštumo stadijoje. Paskutinėmis savaitėmis prieš gimdymą – ne. Rizika per didelė.