Mašinų vežimas iš Danijos – viskas, ką reikia žinoti

Lietuviai masiškai perka automobilius Danijoje. To priežastys aiškios – gera būklė, patikimi modeliai, dažnai geresnė kaina nei Lietuvoje. Bet nusipirkti – pusė darbo. Reikia dar parsigabenti. Mašinų vežimas iš Danijos – paslauga, kurios paklausa nuolat auga, ir tai nestebina. Šiame tekste atsakysime į visus klausimus, kuriuos žmonės užduoda prieš ir po automobilio įsigijimo Danijoje. Kalbėsime atvirai – be reklaminių šūkių, su realiais pavyzdžiais iš praktikos.

Pasirinkimas – kaip išsirinkti vežėją

1. Į ką atkreipti dėmesį renkantis mašinų vežėją iš Danijos?

Pirmas dalykas – patirtis konkrečiai su Danijos maršrutais. Ne su Europa apskritai, o su Danija. Skirtingos šalys, skirtingi reikalavimai. Antras – ar vežėjas turi savo transportą, ar naudojasi subrangovais. Savo tralai reiškia didesnę kontrolę. Trečias – draudimas. Be jo net nekalbėkite. Ketvirtas – komunikacija. Jei įmonė neatsako į skambučius ar atsako po trijų dienų, ką darysite, kai mašina įstrigs pusiaukelėje? Mes atsakome per kelias valandas, ir tai ne reklama – tai būtinybė.

2. Ar pigiausias pasiūlymas visada geriausias?

Ne. Ir tai ne klišė. Pigiausias pasiūlymas dažnai reiškia, kad kažkur sutaupyta – gal draudimas minimalus, gal vairuotojas be patirties, gal tralas techniškai netvarkingas. Vienas klientas pasirinko pigiausią variantą – mašina atvažiavo su įlenktu sparnu. Vežėjas sakė „jau buvo", klientas sakė „nebuvo". Dokumentų su nuotraukomis nebuvo, ir niekas nieko neįrodė. Mes visada fotografuojame automobilį prieš pakrovimą – tai apsaugo abi puses. Pigumas kartais kainuoja brangiau.

3. Kaip patikrinti vežėjo patikimumą?

Internete galima rasti atsiliepimų, bet ne visada jie tikri. Geriau paklausti pažįstamų – kas vežė, kas ką rekomenduoja. Dar galima patikrinti, ar įmonė registruota, ar turi reikiamas licencijas. Lietuvoje tarptautiniam krovinių gabenimui reikia licencijos – be jos dirbti negalima. Mes turime. Dar vienas patikimumo ženklas – ar įmonė gali pateikti ankstesnių gabenimų pavyzdžių. Mes galime, bet ne visada rodom – klientų privatumas svarbu.

4. Ar verta rinktis vežėją, kuris siūlo mašinų paiešką Danijoje?

Priklauso. Jei pats nežinote, ko ieškote, arba negalite nuvykti apžiūrėti – taip, verta. Bet atminkite, kad tas, kuris ieško ir veža, gali turėti interesų konflikto. Mes kartais padedame klientams rasti automobilius, bet visada sakome – pats sprendimas priklauso jums. Mes galime patikrinti būklę, nuvažiuoti apžiūrėti, bet galutinį tašką dedate jūs. Vienas žmogus prašė rasti „golfą iki 3000 eurų" – radom tris variantus, jis išsirinko kitą, kurį pats rado. Ir tai normalu.

Dokumentai – ką reikia žinoti apie popierizmą

5. Kokius dokumentus reikia gauti iš pardavėjo Danijoje?

Registracijos liudijimą (registreringsattest), pirkimo-pardavimo sutartį, išregistravimo pažymą (afmeldingsattest) – tai pagrindiniai. Dar gali prireikti techninės apžiūros dokumentų, jei automobilis neseniai praėjo „syn" (taip danai vadina techninę apžiūrą). Be išregistravimo pažymos automobilio iš Danijos išvežti negalima – tai svarbu. Kartais pardavėjas sako „aš tau išregistruosiu vėliau" – negerai. Reikia, kad viskas būtų sutvarkyta prieš gabenimą, kitaip turėsite problemų kelyje.

6. Ar reikia notarinio patvirtinimo pirkimo dokumentams?

Paprastai ne. Danijoje pirkimo-pardavimo sutartis tarp privačių asmenų gali būti paprasta – užtenka abiejų parašų ir pagrindinių duomenų. Bet jei abejojate, galite kreiptis pas notarą – tai ne pakenks. Mes patys rekomenduojame standartinę sutarties formą, kurią galima rasti internete – joje yra visi reikiami laukai. Svarbiausia – teisingi VIN numeriai, kaina, data ir abiejų šalių duomenys. Viskas turi sutapti su registracijos liudijime.

7. Ką daryti, jei pardavėjas nenori išregistruoti automobilio?

Tai raudona vėliava. Jei pardavėjas atsisako išregistruoti – kažkas negerai. Gal automobilis turi skolų, gal jis vogtas, gal dokumentai netvarkingi. Mes tokiu atveju rekomenduojame nutraukti sandorį. Geriau prarasti užstatą negu įsigyti problemų. Vienas klientas vis tiek nusipirko tokią mašiną – paskui paaiškėjo, kad automobilis buvo areštuotas dėl buvusio savininko skolų. Teismai, advokatai, pinigai – niekam to nereikia.

8. Ar reikia vertimo dokumentams iš danų kalbos?

Lietuvoje „Regitrai" paprastai užtenka originalių dokumentų – danų kalba suprantama sistemoje. Bet jei kyla abejonių ar norite būti tikri – pasidarykite vertimą. Tai kainuoja keliasdešimt eurų, bet sutaupo laiko, jei kažkas dokumentuose neaišku. Mes patys kartais padedame suprasti, kas parašyta, bet nesame oficialūs vertėjai. Geriau kreiptis į profesionalą, jei reikia notariškai patvirtinto vertimo.

Keltai – mašinų vežimas per jūrą

9. Kokie keltų maršrutai iš Danijos yra populiariausi?

Pagrindiniai maršrutai – Kopenhaga–Gedser–Rostokas, arba tiesiogiai iš Fredericshavn į Geteborgą, jei reikia Švedijos. Lietuviai dažniausiai naudoja maršrutą per Vokietiją – iš ten jau žemės keliu per Lenkiją į Lietuvą. Yra ir tiesioginiai keltai iš Danijos į Lietuvą – Klaipėdos uostas priima tokius reisus, bet jie rečiau ir brangiau. Mes dažniausiai važiuojame per Vokietiją – greičiau ir lanksčiau. Bet kiekvienas atvejis individualus.

10. Kiek kainuoja keltas tralui su automobiliu?

Priklauso nuo maršruto ir sezono. Kopenhaga–Rostokas – apie 200–350 eurų už tralą su vienu automobiliu. Tai jau įskaičiuota į bendrą gabenimo kainą, kurią mes nurodome klientui. Atskirai keltų bilietų paprastai neperkame – viskas viename pakete. Vasarą keltai brangesni, ypač liepą ir rugpjūtį – tada visi poilsiautojai. Žiemą pigiau, bet rečiau kursuoja.

11. Ar keltai vėluoja ir kaip tai veikia gabenimo terminus?

Taip, vėluoja. Ir ne retai. Audros, techniniai gedimai, eilės uostuose – priežasčių daug. Mes visada į terminus įtraukiame buferį – jei sakome 3 dienos, tai reiškia, kad paprastai būna 2, bet gali būti ir 4. Geriau pažadėti daugiau ir pristatyti greičiau, negu atvirkščiai. Vieną žiemą dėl audros Baltijos jūroje visi keltai buvo atšaukti dviem dienoms – niekas negalėjo nieko padaryti. Klientai suprato, bet nervų kainavo visiems.

12. Ar galiu pats važiuoti keltu su savo automobiliu?

Žinoma, galite. Bet tada nekalbame apie mašinų vežimą – tai jau savarankiškas gabenimas. Keltų bilietus galite nusipirkti internetu. Problema ta, kad iš Danijos iki Lietuvos – ilgas kelias, ir ne visi nori ar gali tiek važiuoti. Be to, jei automobilis dar neregistruotas, su juo važiuoti negalima. Tada belieka tik tralas. Mes nebandome atkalbėti nuo savarankiško važiavimo – tiesiog sakome, kad tai ne visada praktiška.

Kaina – kiek realiai kainuoja mašinų vežimas

13. Iš ko susideda galutinė mašinų vežimo kaina?

Degalai, vairuotojo darbas, kelto bilietas, draudimas, nusidėvėjimas – tai pagrindiniai komponentai. Dar pridėkite administracines išlaidas – komunikacija, dokumentų tvarkymas, koordinavimas. Kartais reikia papildomų išlaidų – stovėjimo aikštelė, papildomas draudimas, speciali įranga. Mes visada bandome kainą pateikti skaidriai, bet kartais žmogus klausia „kodėl taip brangu?" – tada išskaidome kiekvieną eilutę. Kai mato, kur eina pinigai, supranta.

14. Ar galima derėtis dėl vežimo kainos?

Galima, bet ne visada prasminga. Mes turime apatinę ribą, žemiau kurios tiesiog neįmanoma dirbti. Jei konkurentas siūlo gerokai pigiau – pagalvokite, iš ko jis taupo. Gal draudimo neturi, gal vairuotojas nemoka, gal tralas vos važiuoja. Mes ne pigiausi rinkoje, bet ir ne brangiausi. Kainą atitinkame kokybę. Vienas žmogus derėjosi pusvalandį – nuleidome 30 eurų, bet jis norėjo 200. Tiesiog neįmanoma, ir tiek.

15. Kada reikia mokėti – prieš ar po gabenimo?

Paprastai dalį avansu, likutį – pristatymo metu. Avansas – 20–30 procentų, kad būtume tikri, jog užsakymas rimtas. Likutis – kai automobilis jau vietoje ir klientas patenkintas. Mes neprašome visos sumos iš anksto – tai nesąžininga. Bet ir dirbti visiškai be avanso negalime – buvo atvejų, kai žmogus užsakė, mes nuvažiavome, o jis dingo. Tokių dalykų norime išvengti.

16. Ar kaina priklauso nuo automobilio vertės?

Ne. Mums nesvarbu, ar vežame „Toyota" už 2000 eurų, ar „BMW" už 20 000. Kainą lemia maršrutas, automobilio dydis ir būklė – ar važiuoja, ar ne. Brangesnis automobilis gali reikalauti daugiau atsargumo, bet tai nekeičia bazinės kainos. Tik jei reikia specialaus draudimo ar uždaro tralo – tada taip. Bet tai jau papildomos paslaugos, ne bazinė kaina.

Problemos – kas gali nutikti gabenimo metu

17. Ką daryti, jei automobilis sugenda pakeliui?

Priklauso nuo gedimo. Jei tralas sugenda – tai mūsų problema, siunčiame kitą. Jei vežamas automobilis (kai kurie važiuoja savomis jėgomis) sugenda – sprendžiame vietoje. Galime užkelti ant tralo, galime kviesti techninę pagalbą. Svarbiausia – pranešti mums iš karto, o ne bandyti taisyti pačiam. Vienas klientas bandė pats sutvarkyti variklio gedimą Vokietijos pakelėje – padarė tik blogiau. Geriau palikti specialistams.

18. Ar dažnai nutinka nemalonių situacijų gabenimo metu?

Dažnai – ne. Bet pasitaiko. Vėluojantys keltai, uždaryti keliai dėl remonto, policijos patikrinimai – visa tai dalis darbo. Mes su tuo susiduriame kasdien ir žinome, kaip elgtis. Problema būna, kai klientas nežino, kas vyksta, ir pradeda nerimauti. Todėl komunikacija tokia svarbi. Geriau pranešti apie nedidelį vėlavimą, negu tylėti ir leisti žmogui spėlioti.

19. Ką daryti, jei gabenimo metu apgadintas automobilis?

Fotografuoti, užfiksuoti, informuoti mus. Mes turime draudimą, ir jei žala mūsų kaltė – kompensuojame. Svarbu tai padaryti iš karto, o ne po savaitės. „Pastebėjau įbrėžimą po mėnesio" – sunku įrodyti, kad tai nutiko gabenimo metu. Todėl visada prašome kartu su vairuotoju apžiūrėti automobilį prieš pakrovimą ir po iškrovimo. Tai abipusė apsauga.

20. Ar gabenimas gali būti atšauktas?

Gali, bet tai retas atvejis. Jei atšaukiate jūs – avansas negrąžinamas, nes mes jau suplanavome maršrutą, rezervavome kelto bilietą. Jei atšaukiame mes – grąžiname viską. Bet taip nutinka labai retai. Paskutinį kartą atšaukėme dėl to, kad vairuotojas susirgo, o pakaitinio nebuvo – grąžinome pinigus ir padėjome rasti kitą vežėją. Svarbiausia – sąžiningumas.

Specifika – skirtingų tipų automobilių vežimas

21. Ar vežate elektromobilius iš Danijos?

Taip, ir tokių užsakymų vis daugiau. Elektromobilių vežimas turi savo specifiką – baterija turi būti pakrauta bent 20 procentų, kad būtų galima užkrauti ant tralo. Jei baterija tuščia – reikia gervės. Dar vienas dalykas – kai kurie elektromobiliai turi labai žemą prošvaisą, todėl reikia specialių bėgių. „Tesla Model 3" – vienas populiariausių modelių gabenimui iš Danijos. Žmonės ten perka elektromobilius, nes danai gana aktyviai pereina prie elektros.

22. Kaip vežti automobilį su nevažiuojančia pavara?

Jeigu variklis dirba, bet ratai nesisuka – reikia specialaus tralo su gervės įranga. Jei automobilis visiškai nejudina – reikia dar daugiau įrangos. Mes turime abiejų tipų tralus, bet svarbu žinoti iš anksto. Vienas klientas pasakė „mašina važiuoja", bet paaiškėjo, kad važiuoja tik atbuline – priekinė pavarų dėžė sugedusi. Vairuotojas sugebėjo užkrauti, bet užtruko ilgiau. Dabar visada klausiame ne tik „ar važiuoja", bet ir „kaip važiuoja".

23. Ar galima vežti nebaigtą restauruoti automobilį?

Galima, bet sudėtingiau. Jei automobilis be ratų, be durų, be variklio – reikia specialaus požiūrio. Dažniausiai tokie automobiliai vežami ant specialių platformų. Kaina didesnė, terminai ilgesni. Bet mes neatsisakome – tiesiog reikia žinoti detales. Vienas žmogus vežė seną „VW Käfer" be stogo iš Danijos – reikėjo uždengti, kad nepūstų vėjas pakeliui. Suradome sprendimą, bet tai parodo, kad kiekvienas atvejis kitoks.

24. Ar vežate motociklus ir kitą techniką iš Danijos?

Motociklus – taip, nors tai ne mūsų pagrindinis profilis. Motociklų gabenimas paprastesnis, bet reikia specialių tvirtinimų. Kainuoja mažiau nei automobilio gabenimas. Kitą techniką – sniego motociklus, keturračius – taip pat vežame, bet rečiau. Svarbiausia – matmenys ir svoris. Jei telpa ant tralo ir neviršija leistino svorio – vežame. Jei ne – rekomenduojame kitus vežėjus, specializuojančius sunkiojoje technikoje.

Po gabenimo – ką daryti atvežus mašiną

25. Ką daryti iš karto po automobilio atgabenimo į Lietuvą?

Apžiūrėti automobilį – ar viskas vietoje, ar nėra naujų įbrėžimų. Tada – techninė apžiūra. Be jos toliau niekas nejuda. Paruoškite dokumentus – Danijos registracijos liudijimą, išregistravimo pažymą, pirkimo sutartį. Viskas turi būti originaluose. Tada „Regitra" – registracija. Ir pabaigoje – draudimas. Be draudimo nevažinėkite. Vienas klientas iškart po atgabenimo nuvažiavo į parduotuvę ir gavo baudą už važiavimą be draudimo – 50 eurų. Nedaug, bet nemalonu.

26. Kiek laiko užtrunka registracija Lietuvoje?

Jei visi dokumentai tvarkingi – viena diena „Regitroje". Bet prieš tai reikia techninės apžiūros – tai dar viena diena. Iš viso – 2–3 dienos, jei skubate. Jei dokumentuose kažkas neaišku ar trūksta – gali užtrukti savaitę. Mes rekomenduojame iškart po atgabenimo eiti tvarkyti dokumentus, o ne laukti. Kuo ilgiau laukiate, tuo labiau pamirštate detales, ir gali kilti problemų.

Mašinų vežimas iš Danijos – sudėtingesnis procesas, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Bet su tinkamu pasiruošimu ir patikimu vežėju viskas įveikiama. Svarbiausia – komunikacija, dokumentai ir kantrybė. Jei turite klausimų – klauskite. Mes čia ne tam, kad parduotume paslaugą, o kad padėtume suprasti, kaip viskas veikia.