perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Daniją:
Automobilių pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 450€
Danija → Lietuva kaina nuo 600€
Krovinius vežame į Daniją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntas vežame į Daniją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Motociklų pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 200€
Danija → Lietuva kaina nuo 200€
Keleivius vežame į Daniją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Kai žmonės planuoja kelionę automobiliu tarp Lietuvos ir Danijos, dažnai kyla krūva klausimų, ypač jei toks maršrutas pasirenkamas pirmą kartą. Galvoji, ar spėsi? Kiek degalų reikės? O kaip su keltu ar mokesčiais? Juk norisi, kad kelionė būtų kuo sklandesnė ir be jokių staigmenų, tiesa? Aš pats, būdamas transporto srityje, kasdien susiduriu su įvairiausiais scenarijais, tad pasistengsiu paaiškinti, ką tikrai svarbu žinoti, jog kelionė tarp Lietuvos ir Danijos automobiliu neišvargtų ir būtų maloni. Niekam nepatinka papildomos problemos kelyje, ypač ilgoje.
Na, čia niekada nebūsi tikras. Žinai, viskas priklauso nuo maršruto pasirinkimo, konkretaus atvykimo taško Danijoje ir, aišku, kokiame mieste Lietuvoje pradedi. Tarkim, iš Vilniaus iki Kopenhagos, jei važiuoji tiesiai ir per Vokietiją su keltu, gali užtrukti apie 12–15 valandų gryno vairavimo laiko. Bet čia neįskaičiuotas poilsis, eismo spūstys (o jų, patikėkit, Vokietijoje tikrai pasitaiko, ypač aplink didžiuosius miestus!) ar kokie nors netikėtumai. Aš visada rekomenduoju pridėti kelias valandas rezervo. Ne kartą teko matyti, kaip žmonės skaičiuoja minučių tikslumu, bet paskui susiduria su realybe ir tenka nervuotis. Geriau turėti laiko atsargą ir ramiai naviguoti.
Dažniausiai žmonės renkasi vieną iš dviejų pagrindinių variantų. Pirmasis – tai per Lenkiją ir Vokietiją, o tada keltu iš Vokietijos į Daniją (pavyzdžiui, iš Rostoko ar Puttgardeno). Kitas variantas – važiuojant per Lenkiją, Vokietiją ir tada tiltu Oresund iš Švedijos į Daniją, arba tiesiai pro Jyllandą. Viskas priklauso nuo to, į kurią Danijos dalį važiuoji. Jei į rytinę (Kopenhagos pusę), dažnai keltas iš Vokietijos ar tiltai iš Švedijos yra patogiau. Jei į vakarinę (pvz., Orhusą), tada sausumos kelias per Vokietiją gali būti greitesnis. Man asmeniškai patinka tas su keltu, nes gali šiek tiek pailsėti, išjungti variklį ir atitrūkti nuo kelio. Visgi, patarčiau pasitikrinti kainas ir tvarkaraščius prieš planuojant kelionę automobiliu Lietuva Danija.
Ne, jokių specialių registracijų, kad keliautum automobiliu, paprastai nereikia. Tiesiog sėdi ir važiuoji. Bet aišku, reikia turėti visus reikalingus dokumentus, kurie reikalingi bet kurioje kelionėje už Lietuvos ribų. Tai yra asmens tapatybės kortelė arba pasas, vairuotojo pažymėjimas, automobilio techninės apžiūros talonas, registravimo liudijimas ir, svarbiausia, galiojantis civilinės atsakomybės draudimas. Jei automobilis ne tavo, gerai turėti ir savininko raštišką leidimą. Tai tokia rutina, žinai. Juk nenori sustabdytas kelyje aiškintis, kodėl trūksta dokumentų. Taip pat atkreipk dėmesį, kad Danijoje (ir Vokietijoje) reikalaujama, jog būtų matomumo liemenė ir pirmosios pagalbos vaistinėlė. Nu, pagrindus žinai, tikrai.
Degalų kaina yra vienas didesnių kelionės kaštų, ir čia niekada neatspėsi, kiek tiksliai išleisi. Na, apskaičiuoti gali apytiksliai, žinoma. Pirmiausia, sužinok savo automobilio vidutines kuro sąnaudas 100 km. Tada pasiskaičiuok atstumą iki galutinio taško. Pavyzdžiui, apie 1000-1200 km, jei su keltu. Tada pažiūrėk dabartines kuro kainas Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Danijoje. Lenkijoje kuro kainos dažnai būna žemesnės, Vokietijoje – vidutinės, Danijoje – aukštesnės. Mano patirtis rodo, kad verta prisipildyti baką Lenkijoje. Skirtumas gali būti gana apčiuopiamas. Aišku, visada geriausia turėti programėlių, kurios rodo kuro kainas realiu laiku. Tai šiek tiek padeda sutaupyti. Bet viskas keičiasi labai greitai. Vakar viena kaina, šiandien jau kita. Nieko čia nepadarysi.
Lietuvoje ir Danijoje lengviesiems automobiliams kelių mokesčių tradiciniu vinječių pavidalu arba mokamų kelių nėra, bet... yra išimčių. Danijoje reikia mokėti už pravažavimą didžiaisiais tiltais, pavyzdžiui, Storebælt tiltą, jungiantį Zelandijos ir Fyn salą. Kaina, priklausomai nuo automobilio tipo, gali svyruoti. O resursų paieška internete parodys tikslesnę sumą. Vokietijoje lengviesiems automobiliams irgi nėra kelių mokesčių, bet Lenkijoje yra keletas mokamų greitkelių ruožų, ypač jei važiuoji A2 autostrada. Visada patikrink maršrutą "Google Maps" ar kitose programėlėse – jos parodo, kur yra mokami keliai. Dažnai žmonės nustemba, kai pasiekia mokėjimo punktą ir nežino, kaip reaguoti. Geriau būti pasiruošus. Sumos nėra kosminės, bet jos sumuojasi.
Didžiuosiuose miestuose, kaip Kopenhaga ar Orhusas, parkavimo vietų rasti gali būti tikras iššūkis ir, atvirai pasakius, brangu. Ypač centre. Dažnai tenka stovėti mokamuose parkingo namuose arba zonose, kur reikia mokėti už valandas ar dienas. Reikia atidžiai stebėti ženklus, nes baudos už neteisingą parkavimą Danijoje tikrai didelės. Mažuose miesteliuose ar užmiesčio teritorijose situacija geresnė, bet vis tiek verta būti budriam. Geriausia būtų iš anksto pasidomėti parkavimo galimybėmis ten, kur planuojate apsistoti. Aš pats kartą Kopenhagoje ilgai sukausi, kol radau vietą, ir vėliau gavau baudą, nes nepastebėjau laiko limito. Tikrai nepatogu ir brangu buvo. Nepamenu kada kažkada tai nutiko.
Na, jei automobilis sugenda – čia jau nemalonus reikalas, bet pasitaiko, žinai. Pirmas dalykas – įsijunk avarines šviesas ir, jei įmanoma, patrauk automobilį į saugią vietą kelkraštyje. Tada pasistatyk avarinį ženklą. Būtinai apsivilk matomumo liemenę. Toliau, jei turi draudimą su pagalba kelyje, skambink jiems. Jie dažniausiai organizuoja transportavimą į artimiausią servisą ar net parvežimą. Jei neturi tokio draudimo, teks ieškoti vietinių pagalbos tarnybų – paprastai numeriai būna nurodyti ant kelio ženklų arba tiesiog reikės pasinaudoti Google. Svarbiausia, kad tokiu atveju svarbiausia yra saugumas, o tik tada remontas. Lenkijoje pigiau remontas, bet Vokietijoje galima tikėtis geresnės kokybės. Niekada nežinai, kas pasitaikys.
Danijoje reikalavimai padangoms yra, sakyčiau, gana lankstūs, bet vis tiek svarbu žinoti. Ten nėra privalomas žieminių padangų naudojimas, kaip, pavyzdžiui, kai kuriose Skandinavijos šalyse ar Lietuvoje nuo lapkričio. Tačiau, jei oro sąlygos reikalauja, t.y., sninga, slidu, tuomet rekomenduojama turėti žiemines padangas. Dygliuotos padangos Danijoje apskritai yra draudžiamos. Lietuvoje, aišku, žieminės privalomos nuo lapkričio iki balandžio pradžios. Vokietijoje irgi yra „situacinis“ reikalavimas – žieminės padangos privalomos tik tada, kai yra žiemos sąlygos. Prieš kelionę visada patikrink šalių, per kurias vyksi, taisykles. Visi reikalavimai dėl padangų yra aktualūs, kai kelionė automobiliu Lietuva Danija tęsiasi per šias šalis. Kad nebūtų staigmenų.
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (žalia korta) galioja visose ES šalyse, tad papildomo draudimo dėl to nereikia. Bet aš visada rekomenduoju pagalvoti apie KASKO draudimą, jei kažkas nutiktų automobiliui – avarija, vagystė ar net koks nors akmenukas į stiklą įskeltų. Taip pat verta pasidomėti ir kelionės draudimu sau ir keleiviams, kuris padengtų medicinines išlaidas ar bagažo praradimą. Nėra privaloma, bet, žinai, juk geriau turėti ir neprireiks, nei reikės ir neturėsi. Ypač jei vyksti ne vienas. Juk kartais pasitaiko tų smulkių avarijų, kurios atrodo nekaltos, bet gali kainuoti nemažai. O tie draudimai dažnai pasižymi labai neaiškiomis sąlygomis, kurios paaiškėja tik kai reikia. Tad atidžiai skaityk smulkų šriftą.
Geriausias laikas keliauti – tai, kai tau patogiausia. Bet, be abejo, yra ir niuansų. Vasara (nuo birželio iki rugpjūčio) yra populiariausias metas, ir tada reikia tikėtis daugiau eismo, ypač keltai gali būti perpildyti, o vietos viešbučiuose brangesnės. Pavasaris (balandis-gegužė) ir ruduo (rugsėjis-spalis) yra puikūs variantai, nes eismas ramesnis, orai dar malonūs, o kainos žemesnės. Žiema gali būti iššūkis dėl slidžių kelių ir ankstyvo temimo, bet Danija ir Lenkija turi gerai prižiūrimus kelius. Žiūrėk, kad kelionė automobiliu Lietuva Danija nesutaptų su šventiniu laikotarpiu. Vengčiau didžiųjų švenčių, kai visi važiuoja – Kalėdos, Velykos. Tada kelionė gali tapti tikru išbandymu.
Pasas arba asmens tapatybės kortelė – privaloma. Vairuotojo pažymėjimas – be jo niekur, aišku. Automobilio registracijos liudijimas ir techninės apžiūros talonas – irgi būtini. Labai svarbu yra galiojantis automobilio civilinės atsakomybės draudimas, vadinamoji žalioji korta. Jeigu automobilis ne jūsų nuosavybė, o, tarkim, išsinuomotas arba priklauso kitam asmeniui, tuomet reikalingas ir notaro patvirtintas automobilio savininko įgaliojimas, leidžiantis jums keliauti tuo automobiliu už šalies ribų. Be to, patikrinkite, ar visi dokumentai yra galiojantys, kad kelionėje netektų susidurti su problemomis. Pavyzdžiui, pasas pasibaigęs galiojimas. Arba techninė apžiūra, nors atrodo, kad iki kitos dar toli, bet kelionėje gali pasibaigti. Žinai, visko pasitaiko. Svarbiausia, kad Registreingsaattest būtų tvarkingas.
Nors dauguma draudimo bendrovių jau siūlo virtualius polisus, ir Lietuvoje, ir kitose ES šalyse oficialiai pripažįstama elektroninė draudimo versija, aš visada rekomenduoju turėti su savimi atspausdintą civilinės atsakomybės draudimo poliso kopiją. Ypač žaliosios kortos kopiją. Tiesiog, kad būtų užtikrinta. Juk technika kartais genda, telefonas gali išsikrauti ar interneto ryšys dingti pačiu netinkamiausiu metu, kai, sakykim, pareigūnas paprašo parodyti dokumentus. Tada popierinė versija tikrai gelbėja. Niekada negali žinoti, kam ir kur prireiks. Oficialiai, popieriaus nereikia, bet praktikoje – geriau turėti. Nes policininkai, ypač Lenkijoje, kartais keisti pasitaiko.
Nuomojantis automobilį, svarbiausia įsitikinti, kad nuomos sutartyje aiškiai nurodyta, jog jums leidžiama keliauti į užsienį, ypač per tam tikras šalis. Daugelis nuomos kompanijų reikalauja, kad apie tarptautines keliones būtų pranešta iš anksto, ir gali taikyti papildomus mokesčius ar reikalauti specialaus draudimo. Visada paprašykite nuomos kompanijos įgaliojimo, patvirtinančio, kad turite teisę tuo automobiliu keliauti už Lietuvos ribų. Ne kartą esu girdėjęs, kad žmonės turėjo problemų pasienyje, nes neturėjo reikiamų dokumentų nuomoto automobiliui. O tada, žinai, planai visai nueina į šalį. Geriau išsiaiškinti viską su nuomos punktyje. Įsitikinkite, kad esate apdovanotas visais reikalingais dokumentais, nes kelionė automobiliu Lietuva Danija su nuomotu auto turi savo subtilybių.
Danijoje eismas vyksta dešine puse, kaip ir Lietuvoje. Greičio apribojimai panašūs: miestuose – 50 km/h, užmiesčio keliuose – 80 km/h, greitkeliuose – 110-130 km/h, bet visada stebėkite ženklus, nes jie gali skirtis. Danijoje labai griežtai žiūrima į alkoholio kiekį kraujyje (leistina norma 0,5 promilės) ir telefono naudojimą vairuojant. Vaikai iki 135 cm ūgio privalo sėdėti specialioje kėdutėje. Taip pat Danija labai orientuota į dviratininkus, todėl reikia būti itin atidiems sankryžose ir aplink miestus. Daugybė dviračių takų, ir dviratininkai tikisi, kad juos praleis. Ne kartą mačiau, kaip iš klaidų važiavimo padaugėjo. Būkite atidūs, nes baudos didelės, o avarijos tikrai niekam nereikia.
Dauguma danų, ypač jaunesni, puikiai kalba angliškai, tad susikalbėti neturėtų būti jokių problemų. Tikrai ne. Net ir senesnė karta dažnai supranta ir gali bendrauti angliškai, ypač aptarnavimo sektoriuje. Nebent nuvažiuosite į kokį visišką užkampį, bet tai menkai tikėtina, juk keliaujate per pagrindinius kelius ir miestus. Jei vis dėlto kiltų kokių nors kalbinių kliūčių, technologijos ateina į pagalbą – "Google Translate" ar panašios programėlės visada gali padėti. Tad dėl kalbos tikrai nesijaudinkite. Viso labo, tai ne koks Kinijos kaimas, o Vakarų Europa, kur anglų kalba yra antra valstybinė. Svarbu mokėti bent pagrindine frazę, kaip "atsiprašau".
Nakvynės kaina priklauso nuo daugybės faktorių – vietos, sezono, viešbučio tipo. Lenkijoje pigiau, Vokietijoje brangiau, Danijoje – dar brangiau. Jei norite sutaupyti, ieškokite pigesnių motelių ar „B&B“ užmiesčio teritorijose, o ne dideliuose miestuose. Reikėtų planuoti apie 50-100 eurų už naktį Lenkijoje ar Vokietijoje, o Danijoje jau nuo 70-150 eurų už paprastą kambarį. Aišku, galima rinktis ir kempingus, jei oras leidžia ir turite reikalingą įrangą (nešate su savimi, žinai, palapinę ir visa kita). Viešbučių rezervavimo programėlės, tokios kaip "Booking.com" ar "Airbnb", gali padėti rasti geriausius pasiūlymus iš anksto. Svarbu rezervuotis iš anksto, ypač sezono metu, nes kitaip gali tekti permokėti arba ieškoti vietos paskutinę minutę. (Pats kartą vidury nakties ieškojau, nespamenu kur, gal ties Lenkijos siena – tikrai nemaloni patirtis).
Lietuvoje, žinoma, privaloma turėti automobilio pirmosios pagalbos vaistinėlę ir gesintuvą. Šios taisyklės yra nustatytos siekiant užtikrinti saugumą kelyje ir greitą pagalbą nelaimės atveju. Vokietijoje ir Danijoje, nors tiesiogiai nereikalaujama gesintuvo lengviesiems automobiliams (kitaip nei vaistinėlės ir atšvaitinės liemenės Vokietijoje), visada rekomenduojama jį turėti, nes tai gali išgelbėti gyvybes ir turtą. Pirmosios pagalbos vaistinėlė Vokietijoje – privaloma, Danijoje – rekomenduojama. Aš pats visada stengiuosi, kad mano automobilyje būtų ir vaistinėlė, ir gesintuvas. Geriau turėti ir nepanaudoti, nei atsitiks nelaimė ir neturėsi kuo padėti. Nu čia jau toks reikalas, kuriuo juk nepiktnaudžiausi. Bet gerai, kad yra.
Greičio apribojimai Danijoje yra gana griežti, ir jų reikia laikytis. Miestuose paprastai 50 km/h, užmiestyje 80 km/h, greitkeliuose 110-130 km/h, bet visada atkreipkite dėmesį į kelio ženklus, nes jie yra pirminis šaltinis. Danijoje yra nemažai greičio matuoklių, ir jie dažnai būna paslėpti arba nepastebimi, tad geriau važiuoti be rizikos. Nėra jokios tolerancijos viršytam greičiui. Baudos gali būti labai didelės, kartais siekiančios ir kelis šimtus eurų, o kartais už didelį viršijimą net teises gali atimti. Tad geriau nesigilinti ir važiuoti pagal taisykles. Vokietijoje ir Lenkijoje situacija panaši, o greičio matuoklių ten irgi pakanka. Visos programėlės, kurios rodo matuoklius, yra tik pagalba, bet ne garantas. Juk kartais jie būna naujose vietose. Kažkada važiavau ir užstrigau prie mažo, nežinomo miesto, kur staiga atsirado radaras, nors jo ten anksčiau nebuvo. Negatyvi patirtis, bet pamoka. Kelionė automobiliu Lietuva Danija reikalauja atidumo.
Kelionė su augintiniu yra rimtas dalykas, tad reikia pasiruošti iš anksto. Europos Sąjungoje galioja bendros taisyklės dėl augintinių pervežimo. Būtinai reikalingas gyvūno pasas, kuriame būtų nurodytos visos privalomos vakcinos, ypač nuo pasiutligės. Gyvūnas turi būti pažymėtas mikroschema. Kai kurios šalys gali turėti papildomų reikalavimų, pavyzdžiui, dėl tam tikrų veislių draudimo, bet tai Danijai retai aktualu. Visada rekomenduojama, kad gyvūnas kelionės metu būtų specialioje saugioje dėžėje ar pritvirtintas specialiu diržu, kad jis būtų saugus ir nekeltų pavojaus kelyje. Prieš kelionę pasikonsultuokite su veterinaru dėl visų reikalingų dokumentų ir sveikatos patikrinimų. Ir svarbiausia – planuokite dažnesnius sustojimus poilsiui, kad augintinis galėtų pasivaikščioti, atsigerti vandens ir nusiprausti. Man teko vežti katę, ir teisingai supakuoti, žinote, labai svarbu. Viskas, kad tik kelionė automobiliu Lietuva Danija būtų patogi.
Taip, tarp Lietuvos ir Danijos yra vienos valandos laiko skirtumas. Lietuva yra Rytų Europos laiko juostoje (EET, UTC+2), o Danija – Centrinės Europos laiko juostoje (CET, UTC+1). Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, kai Lietuvoje 12 valanda dienos, Danijoje yra 11 valanda ryto. Šis laiko skirtumas gali atrodyti nedidelis, bet planuojant susitikimus, keltų išvykimus ar atvykimą į nakvynės vietą, visada reikia atsižvelgti į vietinį laiką. Tai padeda išvengti nesusipratimų, ypač jei skaičiuoji laiką labai tiksliai. Juk nenori pavėluoti į keltą, nes pamiršai apie laiko juostą. Aš pats esu padaręs tokią klaidą jaunystėje, ir teko laukti kito kelto. Pasimokiau iš savo klaidų.
Kelionėje per Lenkiją, Vokietiją ir Daniją rasite pakankamai degalinių, viešojo maitinimo įstaigų ir specialiai įrengtų poilsio aikštelių su tualetais. Lenkijoje degalinės ir tualetai dažnai būna paprastesni, bet funkcionalūs. Vokietijoje ir Danijoje poilsio aikštelės ir degalinės yra labai gerai išvystytos, švarios ir su visais patogumais, dažnai būna ir restoranų, parduotuvių. Kai kurie tualetai gali būti mokami (pvz., Vokietijoje), bet dažniausiai už mokestį išduodamas kuponas, kurį galima panaudoti degalinės parduotuvėje. Rekomenduoju daryti reguliarius sustojimus kas 2-3 valandas, kad pailsėtumėte, išsitiestumėte ir atliktumėte reikalus. Išvengsite nuovargio, o kelionė bus malonesnė. Esu vežęs klientų, kurie labai neįvertino poilsio svarbos, o tada jau sunkiai sekėsi. Nu tai ką, visko pasitaiko.
Keliauti naktį yra saugu, ypač per pagrindinius greitkelius. Europos Sąjungos kelių tinklas yra gerai apšviestas ir stebimas. Tačiau, aišku, yra ir tam tikrų rizikų. Naktį eismas būna mažesnis, bet gali padidėti greitis ir atsirasti pavargusių vairuotojų. Taip pat gali būti sunkiau pastebėti kelio ženklus, aplinką ar gyvūnus (ypač Lenkijoje ir Vokietijos miškuose). Aš pats asmeniškai labiau mėgstu važiuoti dieną, nes geriau matau, ką darau, ir esu budresnis. Jei vis dėlto planuojate kelionė automobiliu Lietuva Danija nakties metu, įsitikinkite, kad esate gerai pailsėję, ir darykite dažnesnius sustojimus. Saugumas visada pirmoje vietoje. Nėra nieko blogiau nei pavargęs vairuotojas už vairo.
Visose kelionės šalyse, išskyrus Daniją, pagrindinė valiuta yra euras (Lietuva, Lenkija, Vokietija). Danijoje – Danijos krona (DKK). Nors daugumoje vietų Danijoje galima atsiskaityti banko kortelėmis, o daugelyje vietų netgi labiau mėgstama, visada gera idėja turėti šiek tiek vietinės grynųjų pinigų (DKK), ypač smulkioms išlaidoms: arbatpinigiams, turgeliui ar kokiam nors smulkiam pirkiniui, kur netyčia kortelės gali ir nepriimti. Lenkijoje ir Vokietijoje, aišku, eurai tinka visur, bet vietinė Lenkijos valiuta (zlotai) irgi praverčia. Geriausia prieš kelionė pasiimti keliolika eurų grynaisiais ir keisti į kronas jau atvykus į Daniją arba tiesiog naudotis bankomatu pasiekus šalį. Juk pinigų keitimas oro uostuose ar keltuose dažnai būna su nekokybišku kursu. Kelionė automobiliu Lietuva Danija pinigų reikalaus.
Pats didžiausias pavojus kelyje, žinote, yra neatidumas ir nuovargis. Tai ne koks nors laukinis kraštas, o Europa, bet vis tiek veržiasi mintis apie vagystes. Ypač Lenkijoje, didelių degalinių aikštelėse ar atokiau nuo miesto, pasitaiko atvejų, kai iš automobilių vagiamos vertybės, arba bandoma vogti krovinius iš sunkvežimių. Nors su lengvuoju automobiliu tokia rizika mažesnė, vis tiek patariu nepalikti vertingų daiktų matomose vietose. Parkuojant naktį, rinktis gerai apšviestas, judrias vietas. Avarijos rizika visada egzistuoja, todėl svarbiausia važiuoti atsargiai, laikytis taisyklių ir būti budriam. Juk kelionė automobiliu Lietuva Danija turi būti saugi. Bėdos dėl technikos gedimų irgi kartais nutinka, bet tam juk turime pagalbą kelyje? Tikrai, nepamirškime apdrausti. Bet didžiausias pavojus yra ne kitų, o pats žmogus, jei jis pavargės ir neužmigos.
Jei, neduokdie, pakliūtumėte į eismo įvykį, pirmiausia pasirūpinkite savo ir keleivių saugumu – įjunkite avarines šviesas, užsidėkite atšvaitinę liemenę ir pastatykite avarinį ženklą. Jei yra sužeistų, nedelsiant kvieskite pagalbą (bendras pagalbos numeris ES – 112). Tada, jei įmanoma ir saugu, nufotografuokite įvykio vietą, automobilių padėtį ir pažeidimus. Apsikeiskite draudimo ir kontaktiniais duomenimis su kitais eismo įvykio dalyviais. Jei yra nesutarimų dėl kaltės arba didelė žala, būtinai kvieskite policiją. Vėliau nedelsiant praneškite apie įvykį savo draudimo kompanijai. Nors tikiuosi, kad niekam to neprireiks, bet geriau žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje, nei pasimesti. Ypač jei įvyksta avarija užsienyje, procesai gali būti sudėtingesni ir visai kitokie nei Lietuvoje, pavyzdžiui, Vokietijoje popierizmas yra galingesnis. Kelionė automobiliu Lietuva Danija reikalauja pasiruošimo, net ir blogiausiems scenarijams.
Išvada: Kelionė automobiliu iš Lietuvos į Daniją gali tapti puikia patirtimi, jei tinkamai jai pasiruošite. Svarbiausia – atidžiai suplanuoti maršrutą, susidėti visus reikalingus dokumentus ir pasidomėti konkrečių šalių eismo taisyklėmis. Nereikia pamiršti apie poilsio svarbą ir netikėtumus kelyje, kurie, kad ir kaip norėtume, kartais pasitaiko. Tinkamas pasiruošimas padės išvengti nereikalingo streso ir leis mėgautis kiekviena kelionės akimirka. Suprantu, kad tai ne pats lengviausias maršrutas, bet tikrai įveikiamas ir vertas pastangų. Saugiai pasiekite tikslą ir mėgaukitės Danija, ar bet kuriuo kitu tikslu.