Kelionė į Lietuvą iš Kopenhagos automobiliu

Kiekvieną savaitę sulaukiu klausimų apie važiavimą iš Kopenhagos į Lietuvą nuosavu automobiliu. Kaip yra tikrai? Kiek trunka, kiek kainuoja, ko tikėtis? Dirbu pervežimų srityje jau ne pirmus metus, ir nors mes dažniausiai gabename automobilius tralu, daugelis žmonių pasirenka patys sėsti už vairo. Ypač tie, kurie Danijoje nusipirko mašiną ir nori ją atsivaryti namo. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus — remdamasis savo patirtimi ir tų, kurie tą kelią nuvažiavo ne kartą.

Maršrutas – automobilių transportavimas iš Kopenhagos į Lietuvą

1. Koks yra populiariausias maršrutas iš Kopenhagos į Lietuvą?

Pats populiariausias ir dauguma vairuotojų renkamas kelias eina per Jutlandiją, Vokietiją, o po to per Lenkiją iki Lietuvos sienos. Iš Kopenhagos važiuojate tiltu arba keltu iki Zelandijos, tada per greitkelius iki Vokietijos. Iš Vokietijos tęsiate per Berlyną, Poznanė iki Varšuvos, ir tada jau Lietuvos link. Bendras atstumas — maždaug 1200–1300 kilometrų, priklausomai nuo to, kur tiksliai Lietuvoje reikia atvykti. Į Vilnių bus keliais šimtais kilometrų ilgiau nei į Klaipėdą, akivaizdu.

2. Kiek laiko užtrunka visa kelionė automobiliu?

Realistiškai — 14–18 valandų gryno važiavimo. Bet niekas taip nevažiuoja. Dažniausiai žmonės išvyksta ryte, nakčiai sustoja Vokietijoje ar Lenkijoj, ir kitą dieną pasiekia Lietuvą. Vieną kartą pažįstamas bandė varyti be sustojimų — atvažiavo į Vilnių po 22 valandų, bet sakė, kad paskutinės dvi valandos buvo labai pavojingos. Susikaupimas išsenka. Rekomenduoju bent vieną nakvynę pakelyje.

3. Ar reikia keltu kirsti Baltijos jūrą, ar galima tik tiltu?

Galima abiejais būdais. Tiltas — tiesioginis kelias per Øresundą iš Kopenhagos į Malmę, tada toliau per Švediją ir keltu iki Vokietijos arba aplinkui per Danijos žemyninę dalį. Bet dauguma lietuvių, kurie važiuoja iš Kopenhagos, naudoja keltą iš Frederikshavn arba Hirtshals į Vokietiją — iki Sassnitz ar Rostock. Tai sutrumpina kelią ir išvargina mažiau. Nors keltas kainuoja, pliusas tas, kad pailsite porą valandų.

4. Kiek kainuoja kelionė automobiliu iš Kopenhagos į Lietuvą?

Priklauso nuo daug ko. Degalai — maždaug 120–180 eurų, priklausomai nuo mašinos ir kuro kainos. Jei naudojat keltą, tai dar papildomai 80–150 eurų vienam automobiliui ir vienam žmogui. Mokami keliai Vokietijoje dažniausiai nemokami lengviesiems automobiliams, bet Lenkijoje yra mokami autostradų ruožai. Nakvynė pakelyje — 30–60 eurų. Bendrai susidėjus, apie 250–400 eurų vien kelionės išlaidos. Plius maistas, galimos staigmenos.

5. Kokių dokumentų reikia kelionei per ES šalis?

Jei esate ES pilietis, užtenka asmens tapatybės kortelės ar paso. Automobilio registracijos liudijimas, vairuotojo pažymėjimas, privalomasis draudimas — viskas turi galioti. Jei mašina dar registruota Danijoj, įsitikinkite, kad draudimas galioja keliavimui už Danijos ribų. Kartais būna taip — draudimas galioja tik teritorijoje, ir žmogus to nežino. Tai labai nemaloni atradima pasienyje ar, dar blogiau, eismo įvykio metu. Patikrinkite iš anksto.

Draudimas – automobilių draudimas kelionėje į Lietuvą

6. Ar lietuviškas draudimas galioja Danijoje ir atvirkščiai?

Paprastai ES šalyse galioja principas, kad privalomasis draudimas (vadinamasis „žaliasis kortas") galioja visose valstybėse narėse. Bet tai nereiškia, kad bet kuris draudimas. Jei mašina registruota Danijoj ir turite tenykštį ansvarsforsikring, jis turėtų galioti Lietuvoje. Tačiau kasko — jau ne visada. Vienas klientas atsimenu paliko mašiną stovėti Vilniuje, kažkas subraižė, ir Danijos draudimas atsisakė mokėti, nes draudžiamasis įvykis nutiko už Danijos ribų. Skaitykite sąlygas.

7. Ką daryti, jei prieš kelionę baigiasi techninė apžiūra?

Techninė apžiūra turi galioti kelionės metu — tai absoliutus reikalavimas. Jei baigiasi, ją reikia praeiti dar Danijoje arba susitvarkyti Lietuvoje prieš registraciją. Bet čia yra vienas niuansas: jei mašina jau yra nurašyta arba išregistruota Danijoje (kas dažnai nutinka prieš parduodant ar išvežant), tai techninės galite ir nebeturėti. Tokiu atveju reikia transportuoti automobilį, o ne juo važiuoti. Tai dažna situacija ir žmonės vis tiek bando varyti — rizikuoja baudomis.

8. Ar verta daryti papildomą draudimą kelionei?

Nu, jei važiuojate su mašina, kurios vertė didelė — tikrai verta. Pagalvokit: 1200+ kilometrų, svetimi keliai, kartais prasti keliai Lenkijoje, pavargęs vairuotojas. Vienas akmuo nuo sunkvežimio gali pramušti priekinį stiklą. Arba lengvas eismo įvykis stovėjimo aikštelėje. Papildomas draudimas kainuoja gal 20–40 eurų kelionei, bet suteikia ramybę. Aišku, niekas neverčia. Bet kai kas nutinka, visada gaila, kad nepadarei.

Keliai – kelių būklė važiuojant iš Kopenhagos į Lietuvą

9. Kokia kelių kokybė Danijoje?

Danijos keliai — vieni geriausių Europoje. Lygūs, gerai paženklinti, su aiškia ženklų sistema. Greitkelių dauguma be mokesčių. Vienintelis dalykas — vėjas. Ypač ant tiltų ir atviruose ruožuose, stiprus šoninis vėjas gali mėtyti mašiną. Tai ką žmonės kartais pamiršta. Teko vieną kartą matyti priekabą nuverstą ant tilto — vėjas padarė savo. Bet šiaip Danijoj važiuoti malonu.

10. Ar Vokietijos greitkeliuose yra greičio apribojimų?

Vokietijos Autobahn — tai legenda. Daugumoje ruožų nėra greičio ribojimo lengviesiems automobiliams. Bet tai nereiškia, kad galite lėkti kiek širdis geidžia. Rekomenduojamas greitis — 130 km/h, tai vadinamoji „Richtgeschwindigkeit". Jei viršijate ir nutinka avarija, draudimas gali mažinti išmoką dėl neatsargumo. Be to, yra daug ruožų su laikinais apribojimais dėl remonto darbų. O dar greitkelių remontai Vokietijoj — jie amžini.

11. Kaip yra su keliais Lenkijoje?

Lenkija — tai loterija. Yra puikių autostradų, ypač naujieji ruožai link Varšuvos ir toliau. Bet yra ir senų, duobėtų kelių. Mokami autostradų ruožai reikalauja mokesčio — galima mokėti elektroniniu būdu arba prie būdelių. Vienas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį: Lenkijos keliuose daug sunkvežimių. Labai daug. Jie lenkia vienas kitą ir sukuria kamščius. Ypač penktadieniais ir pirmadieniais, kada lietuviai važiuoja pirmyn-atgal. Reikia kantrybės.

12. Ar reikia mokėti už kelius Lenkijoje?

Taip, tam tikruose ruožuose. A2 autostrada nuo Vokietijos sienos iki Varšuvos — mokama. A4 aplink Krokuvą — mokama. Mokesčiai nėra dideli, bet reikia pasiruošti. Galima mokėti grynais prie barjerų arba per e-TOLL sistemą (elektroninė). Anksčiau buvo ViaToll, dabar pakeista į e-TOLL. Jei važiuojate retai, paprasčiau tiesiog mokėti grynais. Bet eilės prie būdelių kartais erzina — ypač vasarą.

Dokumentai – automobilių registravimas iš Danijos

13. Ką daryti, jei mašina dar registruota Danijoje?

Jei automobilis vis dar registruotas Danijoje, galite juo važiuoti su daniškais numeriais — kol draudimas ir techninė apžiūra galioja. Tačiau jei planuojate mašiną registruoti Lietuvoje, pirmiausia reikia ją išregistruoti Danijoje (afmelding). Tai darote per SKAT (Danijos mokesčių tarnybą) arba internetu. Gausite išregistravimo patvirtinimą — jis reikalingas Lietuvoje registracijai. Žinokit, tai gali užtrukti keletą dienų, tad nesitikėkite, kad viskas įvyks per vieną dieną.

14. Ar reikia mokėti muito mokestį gabenant automobilį į Lietuvą?

Kadangi Lietuva ir Danija yra ES narės, jokio muito nėra. Tai didelis pranašumas. Jei automobilis jau yra ES teritorijoje (o Danija yra), jis laisvai juda tarp šalių be jokių muito mokesčių. Tačiau PVM klausimas yra kitoks — apie tai kitame klausime. Svarbu turėti visus pirkimo dokumentus: pirkimo-pardavimo sutartį, buvusio savininko duomenis, registracijos liudijimą. Be dokumentų — problemos garantuotos.

15. Kaip su PVM perkant mašiną Danijoje?

Čia yra vienas tų dalykų, kuriuos reikia suprasti iš karto. Jei perkate automobilį iš privataus asmens Danijoje, PVM jau yra sumokėtas ir jokių papildomų mokesčių Lietuvoje nereikia. Bet jei perkate iš įmonės (autosalono arba tarpininko), gali būti taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas. Tai reiškia, kad Lietuvoje reikės deklaruoti ir sumokėti PVM. Tai nėra papildomas mokestis — tiesiog perkėlimas. Bet tą reikia padaryti, kitaip VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija) susidomės. Vienas pažįstamas pamiršo — teko ne tik mokėti PVM, bet ir baudą.

Keltas – keltai iš Kopenhagos į Lietuvą

16. Ar yra tiesioginis keltas iš Kopenhagos į Lietuvą?

Tiesioginio kelto iš Kopenhagos į Lietuvą nėra. Tačiau yra keletas maršrutų, kurie artimi. DFDS plaukia iš Klaipėdos į Karlshamn (Švedija), o iš ten galima nuvažiuoti iki Kopenhagos. Tai populiarus variantas tiems, kas nenori varyti per visą Vokietiją. Kitas variantas — keltas iš Kiel (Vokietija) į Klaipėdą arba iš Swinoujscie (Lenkija) į Lietuvą. Pasirinkimų yra, bet reikia planuoti iš anksto, ypač vasarą.

17. Kiek kainuoja keltas su automobiliu?

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo maršruto ir sezono. Keltas iš Vokietijos (Kiel ar Rostock) į Klaipėdą su lengvuoju automobiliu ir vienu keleiviu gali kainuoti nuo 100 iki 250 eurų. Vasarą — brangiau, žiemą — pigiau. Jei reikia kajutės (o jei plaukimas trunka 10+ valandų, tai reikia), tai dar papildomai 40–100 eurų. Rezervuokite iš anksto — paskutinės minutės kainos būna kosminės. Ypač liepą ir rugpjūtį.

18. Ar galiu keltu vežti automobilį su daiktais viduje?

Taip, bet su tam tikromis taisyklėmis. Daiktai automobilio viduje turi būti saugiai sudėti. Draudžiama vežti degius skysčius, dujų balionus ir kitus pavojingus daiktus. Keltas — ne jūsų asmeninis furgonas. Vienas žmogus bandė keltu vežti automobilį, prikrautą senų padangų, ir jam neleido. Uoste esanti saugos tarnyba patikrino ir pasakė: arba iškraunat, arba neplaukiat. Tad neperkraukite mašinos ir laikykitės taisyklių.

Nakvynė – nakvynės vietos pakeliui į Lietuvą

19. Kur geriausia nakvoti važiuojant iš Kopenhagos?

Dauguma žmonių stoja nakčiai Vokietijoje ar Lenkijoje. Populiarūs taškai: Hamburgo apylinkės (jei važiuojat per Jutlandiją), Berlyno prieigos (jei jau pirmą dieną spėjot pravažiuot Vokietiją), arba Poznanė (Lenkija). Aš rekomenduoju Lenkiją — ten pigiau, ir kitą dieną jau esate labai arti Lietuvos. Booking.com arba Airbnb — visada rasite variantų. Tik neužsisakinėkite per brangiai — tai tik viena nakvynė pakeliui.

20. Ar saugu nakvoti mašinoje stovėjimo aikštelėse?

Techniškai — galima, bet nepatariu. Ypač Vokietijos autostradų stovėjimo aikštelėse — jos gali būti pavojingos naktį. Vagystės iš automobilių pasitaiko. Lenkijos aikštelėse prie degalinių saugiau, bet vis tiek. Geriau sumokėti 30 eurų už pigų viešbutį ir miegoti ramiai, nei naktį nervintis dėl savo mašinos. Be to, po 10 valandų vairavimo kūnas reikalauja horizontalios padėties, o ne sėdėjimo už vairo.

21. Ar yra nemokamų poilsio vietų pakeliui?

Taip, yra. Vokietijoje vadinamosios „Raststätte" — poilsio aikštelės su tualetais, kartais su degalinėmis ir mažais restoranais. Lenkijoje panašios. Nemokamos, bet labai paprastos. Tualetai ne visada švarūs. Bet jei reikia tik trumpam prigulti ir pailsėti — užtenka. Tik nepamirškite, kad automobiliuose su vaikais ar ilgesnėse kelionėse tokios vietos tampa gyvybiškai svarbios. Vaikai po 6 valandų mašinoje — tai atskiras iššūkis.

Saugumas – saugumo patarimai kelionėje automobiliu

22. Ką daryti, jei sugenda automobilis pakeliui?

Tai nutinka dažniau, nei galvojat. Ypač su mašinomis, kurios perkamos Danijoje ir nebuvo kruopščiai patikrintos prieš pirkimą. Jei sugenda — pirmiausia saugiai pastatykite ant kelio krašto, įjunkite avarinius, užsidėkite liemenę. Tada skambinkite pagalbos tarnybai. ADAC (Vokietijoje) arba PZM (Lenkijoje) — tai pagalbos kelyje organizacijos. Jei turite draudimą su pagalba kelyje — dar geriau. Svarbiausia — nepanikuoti. Tai tik mašina, ją galima sutvarkyti.

23. Kaip elgtis, jei policija sustabdo kelyje?

Ramiai. Parodykite dokumentus, bendraukite mandagiai. Lenkijos policija kartais stabdo tikrinimui — tai normalu. Jei viskas tvarkoje su dokumentais, problemų nebus. Lenkijoje baudos mokamos vietoje arba pavedimu — grynaisiais nebepriima vietoje nuo kelių metų. Vokietijoje policija retai stabdo be priežasties, bet jei stabdo, elkitės ramiai. Turėkite tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, jei jūsų lietuviškas senesnis formato — tai palengvina bendravimą.

24. Ar pavojinga važiuoti naktį per Lenkiją?

Nepavojinga, bet ne tai, ką rekomenduoju. Kelių apšvietimas prastas už miestų, gyvūnai gali išbėgti į kelią (briedžiai Lenkijos rytuose yra reali grėsmė), ir pats vairuotojas pavargsta greičiau tamsiu paros metu. Be to, jei kas nutinka naktį — pagalba gali atvykti lėčiau. Aš asmeniškai stengiuosi nevažiuoti tamsiuoju paros metu, ypač nežinomuose keliuose. Ryte išvykti, vakare būti vietoje — tai geriausias ritmas.

25. Ką daryti su draudimu, jei nutinka eismo įvykis užsienyje?

Pirmiausia — avarinis protokolas. Užpildykite Europos eismo įvykio deklaraciją, jei yra kitas dalyvis. Fotografuokite viską. Išsikeiskite duomenimis. Praneškite policijai, jei yra sužeistųjų arba ginčo. Tada skambinkite savo draudimo bendrovei. Jei turite pagalbos kelyje draudimą — jie organizuos evakuaciją. Jei ne — ieškokite vietinės pagalbos. Tai nemaloni situacija, bet turint tvarkingus dokumentus viskas išsisprendžia. Blogiausia, kai žmogus neturi draudimo arba jis negalioja — tada viskas iš savo kišenės.

26. Ar verta vežtis atsarginį ratą ir įrankius?

Tai nevertinimas, o prievolė. Atsarginis ratas, domkratas, raktas — tai minimumas. Dar praverčia refleksinė liemenė, avarinis trikampis, vaistinėlė, žibintuvėlis. Vokietijoje ir Lenkijoje privalomi dalykai šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos, bet pagrindas tas pats. Vienas draugas važiavo be atsarginio rato, pradūrė padangą Lenkijos kaime, ir teko laukti tris valandas, kol atvyko pagalba. Trys valandos, kurias galėjo praleisti jau Lietuvoje. Smulkmena, bet erzina.

Išvada

Kelionė automobiliu iš Kopenhagos į Lietuvą yra visiškai įmanoma ir daugeliu atvejų geresnis pasirinkimas nei gabenimas tralu, ypač jei mašina tvarkinga ir jūs turite laiko. Svarbiausia — pasiruošimas. Patikrinkite dokumentus, draudimą, mašinos būklę. Suplanuokite maršrutą, nakvynę, biudžetą. Ir neskubėkite. Geriau atvažiuoti pavargusiam, bet sveikam, nei skubėti ir rizikuoti. Kelią jau žinote — beliko jį nuvažiuoti.