perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Daniją:
Automobilių pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 450€
Danija → Lietuva kaina nuo 600€
Krovinius vežame į Daniją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntas vežame į Daniją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Motociklų pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 200€
Danija → Lietuva kaina nuo 200€
Keleivius vežame į Daniją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Tralo paslaugos maršrutu Lietuva – Kopenhaga jau seniai nebe naujiena. Kiekvieną dieną kažkas veža automobilį šiuo maršrutu – vieni perka, kiti parduoda, treti tiesiog nori parsigabenti savo transporto priemonę. Tralas yra patogiausias būdas, kai automobilis negali važiuoti pats arba kai nenorite rizikuoti ilgu važiavimu. Vienas žmogus man skambino ir sakė – nusipirkau mašiną Kopenhagoje, bet bijau važiuoti per visą Europą. Suprantama. Tralas išsprendžia šią problemą. Apie viską, ką reikia žinoti – skaitykite žemiau esančiuose klausimuose.
Kaina priklauso nuo automobilio dydžio, svorio ir būklės. Paprastai lengvojo automobilio tralavimas iš Lietuvos į Kopenhagą kainuoja tarp 450 ir 750 eurų. Jei automobilis nevažiuojantis – kaina gali būti didesnė, nes reikia papildomos įrangos. Dideli visureigiai ar furgonai taip pat kainuoja daugiau. Konkreti kaina nustatoma tik įvertinus situaciją – kartais užtenka vienos nuotraukos, kartais reikia tikslaus adreso. Pigiausias variantas ne visada geriausias, nes per maža kaina gali reikšti prastesnę paslaugą. Geriau iš karto klausti, kas įeina į kainą.
Iš dalies taip. Savaitgaliais ir penktadieniais paprastai daugiau užsakymų, todėl kainos gali būti kiek aukštesnės. Vidury savaitės – antradienį, trečiadienį – dažnai galima rasti geresnę kainą, nes transporto priemonės važiuoja ne visai pilnos. Bet tai ne taisyklė, kuri galioja visada. Kartais net ir šeštadienį pavyksta susitarti dėl geros kainos, jei maršrutas sutampa. Svarbu ne laukti paskutinės dienos, nes tada pasirinkimas mažesnis. Planavimas iš anksto visada atsiperka tiek kaina, tiek laiku.
Be automobilio tipo, svarbu ir tai, kur tiksliai Lietuvoje ar Kopenhagoje jis stovi. Jei vieta sunkiai pasiekiama – gali prireikti papildomo laiko. Taip pat svarbu, ar automobilis turi galiojančią registraciją, ar ne. Dar vienas dalykas – ar reikia pristatyti iki konkrečios vietos, ar užtenka atvežti į didesnį miestą. Kuo tikslesnis maršrutas, tuo tikslesnė kaina. Šiaip tai visada geriau pasakyti viską iš karto, net jei atrodo nesvarbu. Netikslumai gali brangiai kainuoti.
Pas mus – ne. Bet rinkoje pasitaiko, kad pradinė kaina būna graži, o paskui atsiranda „papildomi mokesčiai" už pakrovimą, nuvežimą, dokumentus. Todėl visada rekomenduoju klausti konkrečiai – kas įeina į kainą ir kas ne. Jei vežėjas neatsako aiškiai, tai jau signalas. Mūsų atveju kaina visada derinama iš anksto ir ji galutinė. Nebent atsitinka kažkas visiškai netikėto – pavyzdžiui, automobilis pasirodo sunkesnis nei buvo sakyta. Bet tai išimtys, o ne taisyklė.
Dauguma žmonių moka pavedimu – tai paprasčiausia. Galima mokėti ir grynais, bet tai priklauso nuo situacijos. Kai kurie klientai nori mokėti tik pristačius automobilį, kiti sutinka avansą. Abu variantai įmanomi, svarbu susitarti iš anksto. Kortele mokėti ne visada patogu, nes vežėjas gali neturėti kortelių skaitytuvo. Bet pavedimas visada veikia. Svarbu tik nepamiršti nurodyti užsakymo numerio arba automobilio valstybinių numerių mokėjimo paskirtyje. Kitaip gali būti painiavos.
Paprastai nuo 1 iki 3 dienų. Viskas priklauso nuo to, kada surenkamas automobilis ir koks maršrutas. Tiesioginis važiavimas iš Vilniaus iki Kopenhagos trunka apie 14-16 valandų, bet realiai su sustojimais, krovimu ir dokumentais – tai viena ilga diena arba dvi trumpos. Jei automobilis paimamas ryte, dažnai kitą rytą jau būna Kopenhagoje. Bet jei reikia dar kažką paimti pakeliui – gali užtrukti ilgiau. Geriausia planuoti su vienos dienos rezervu.
Taip, bet tai kainuoja daugiau. Skubus tralavimas reiškia, kad automobilis paimamas tą pačią arba kitą dieną ir vežamas be sustojimų. Tai brangiau, nes transporto priemonė važiuoja beveik tuščia arba specialiai dėl vieno užsakymo. Bet kartais gyvenimas taip susiklosto – pavyzdžiui, žmogus parduoda mašiną Kopenhagoje ir pirkėjas laukia. Tada skubumas suprantamas. Reikia tik suprasti, kad skubus nereiškia neapgalvotas – vis tiek reikia sutvarkyti dokumentus.
Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent 2-3 dienas iš anksto, kad būtų laiko viską suderinti. Jei užsakote pirmadienį, trečiadienį-ketvirtadienį automobilis jau gali būti Kopenhagoje. Bet jei skambinate penktadienį vakare ir norite, kad pirmadienį ryte mašina jau stovėtų ten – tai gali būti per ankšta. Ypač vasarą arba prieš šventes, kai užsakymų daugiau. Planavimas iš anksto duoda ne tik geresnę kainą, bet ir ramybę.
Savaitgaliais – taip, nors ne visada pilnu tempu. Šeštadieniais dažnai vyksta pakrovimai. Sekmadieniais rečiau, bet ekstra atvejais galima. Švenčių dienomis – priklauso nuo to, kokia šventė. Jei tai ilgas savaitgalis, gali būti, kad tralavimas nusikelia į pirmą darbo dieną. Bet jei automobilis jau pakrautas – jis važiuoja net ir per šventes. Svarbu tik iš anksto žinoti, kad nebūtų nesusipratimų dėl pristatymo laiko.
Tai priklauso nuo to, kada užsakymas patvirtinamas. Paprastai sutariamas konkretus laiko intervalas – pavyzdžiui, „trečiadienį tarp 10 ir 14 valandos". Tiksliai minutė į minutę sunku pasakyti, nes eismas kartais būna nenuspėjamas. Bet vairuotojas visada skambina iš anksto. Vienas klientas buvo nustebęs, kad atvažiavome 20 minučių anksčiau – jis dar kavą gėrė. Bet geriau anksčiau nei vėliau.
Reikia automobilio registracijos dokumento, pirkimo-pardavimo sutarties arba įgaliojimo. Jei automobilis išregistruotas – reikia išregistravimo pažymos. Dar gali prireikti asmens dokumento kopijos. Vienas žmogus buvo pamiršęs pirkimo sutartį – teko siųsti skanuotą versiją, bet viskas išsisprendė. Geriausia visus dokumentus turėti vienoje vietoje, kad nereikėtų ieškoti paskutinę minutę. Tai paprastas dalykas, bet labai svarbus sklandžiam procesui.
Jei automobilis vežamas tarp ES šalių – muitinės procedūrų paprastai nereikia. Lietuva ir Danija abi yra ES, todėl procesas paprastas. Bet jei automobilis registruotas ne ES šalyje – gali prireikti. Dažniausiai pasitaikanti situacija – automobilis pirktas Danijoje, bet registruotas Norvegijoje. Tada reikia aiškintis atskirai. Paprastam ES viduje pervežimui užtenka standartinių dokumentų. Bet jei abejojate – visada geriau paklausti iš anksto.
Priklauso nuo to, kokie dokumentai. Jei trūksta smulkmenos – dažnai galima sutvarkyti vietoje. Bet jei dokumentų iš viso nėra – tralavimas negali būti atliktas. Tai ne mūsų taisyklės, o įstatymai. Kartais žmonės nežino, kad jiems reikia kažkokio dokumento. Tada bandome padėti, pasakyti, kur kreiptis. Bet jei dokumentai akivaizdžiai netvarkingi – geriau sutvarkyti prieš vežant. Tai sutaupo laiko ir nervų.
Taip, išduodame važtaraštį (CMR), kuriame nurodyta, kas vežama, iš kur, kur. Tai dokumentas, kuris apsaugo tiek mus, tiek klientą. Dar išduodame sąskaitą faktūrą, jei reikia. Kai kurie klientai prašo nuotraukų prieš ir po pakrovimo – tai irgi galima. Svarbu, kad žmogus jaustųsi ramus ir turėtų viską juodu ant balto. Popierinis dokumentas visada geriau nei žodinis susitarimas.
Nevažiuojantis automobilis turi savo specifiką. Pirmiausia, reikia nurodyti, kad jis nevažiuojantis – tai svarbu tiek kainai, tiek logistikai. Dokumentuose tai pažymima. Jei automobilis be registracijos – reikia papildomų dokumentų. Kartais reikia leidimo iš savivaldybės, jei automobilis stovi viešoje vietoje. Vienas atvejis buvo, kai automobilis stovėjo jau tris mėnesius ir savininkas net nežinojo, ar jis dar ten. Pasirodė, kad stovi, bet jau su baudos lapeliu.
Automobilis tvirtinamas specialiais diržais ir grandinėmis ant tralo. Priklauso nuo to, kokį variantą klientas pasirenka. Atviras tralas pigiau, bet automobilis vežiamas lauke. Uždaras transportas brangiau, bet apsaugotas nuo oro sąlygų. Abiem atvejais saugumas yra prioritetas. Vairuotojai turi patirties su skirtingais automobiliais. Kiekvienas automobilis yra apdraustas pervežimo metu. Tai reiškia, kad jei kas nors atsitinka – žala atlyginama. Bet taip nutinka labai retai.
Taip, kiekvienas traluojamas automobilis yra apdraustas. Draudimas galioja nuo pakrovimo momento iki pristatymo. Jei atsitinka avarija arba automobilis apgadinamas – draudimas atlygina žalą. Bet draudimas turi ribas. Jei automobilis vežamas su asmeniniais daiktais viduje – jie gali būti nedrausti. Todėl visada sakome – išimkite vertingus daiktus. Vienas klientas paliko brangius įrankius bagažinėje – nors automobilis atkeliavo saugiai, geriau nerizikuoti.
Reikia užfiksuoti žalą, padaryti nuotraukas ir pranešti vežėjui. Mes tada pranešame draudimo kompanijai. Svarbu tai padaryti iš karto, ne po savaitės. Jei žala pastebima tik pristačius – reikia pažymėti važtaraštyje per 24 valandas. Dažniausiai žalos būna smulkios – įbrėžimai. Bet net ir smulkmenos turi būti užfiksuotos. Geriau per daug dėmesio skirti nei per mažai.
Kai kurie vežėjai turi GPS sekimą. Kiti neturi, bet vairuotojas gali paskambinti. Mes paprastai informuojame klientą, kai automobilis pakrautas, kai išvyksta ir kai artėja prie tikslo. Vienas klientas norėjo tikslaus laiko kas valandą – tai jau per daug, bet suprantame, kad pirmą kartą vežant gali būti neramu. Svarbiausia – komunikacija.
Tai retai, bet pasitaiko. Jei sugenda tralas – ieškome alternatyvos. Gali būti, kad atsiunčiama kita transporto priemonė. Svarbiausia, kad kliento automobilis nenukenčia. Jis tiesiog stovi saugiai ant tralo ir laukia. Vienas kartas buvo, kai tralas sugedo netoli Hamburgo – teko laukti 6 valandas. Klientas nervinosi, bet automobilis buvo saugus. Galiausiai viskas gerai baigėsi.
Beveik visus – lengvuosius automobilius, visureigius, furgonus, mikroautobusus, motociklus. Svarbiausia, kad automobilis tilptų ant tralo. Jei automobilis labai didelis – gali prireikti specialaus tralo. Motociklams yra specialūs laikikliai. Kiekvienas atvejis individualus, bet principas tas pats – saugiai nuvežti iš taško A į tašką B.
Taip, tai viena iš mūsų specialybių. Nevažiuojantis automobilis reikalauja daugiau pastangų – reikia specialios įrangos. Dažniausiai nevažiuojantys automobiliai būna po avarijos arba su variklio gedimu. Vienas atvejis – žmogus nusipirko Audi, bet variklis užkaitęs. Reikėjo tempti su gerve. Užtruko ilgiau, bet automobilis saugiai pasiekė Kopenhagą. Svarbu tik iš anksto pasakyti, kad automobilis nevažiuojantis.
Techniškai galima, bet nerekomenduojame. Asmeniniai daiktai nėra drausti, ir jei kažkas dingsta – niekas neatsako. Be to, papildomas svoris gali turėti įtakos kainai. Geriau vertingus daiktus pasiimti atskirai. Vienas klientas vežė automobilį pilną knygų – svoris buvo nemažas, bet knygos nevertingos. Bet brangią elektroniką geriau pasiimti.
Prabangūs automobiliai paprastai vežami uždaru transportu. Tai brangiau, bet saugiau. Uždaras transportas apsaugo nuo akmenėlių, purvo, lietaus. Sportiniai automobiliai dažnai turi žemą prošvaisą, todėl reikia specialaus rampų kampo. Vienas Porsche vežimas buvo tikras iššūkis – automobilis toks žemas, kad paprastas tralas netiko. Reikėjo specialaus žemo profilio tralo. Bet tai mūsų darbas – rasti sprendimą.
Taip, elektromobilių tralavimas tampa vis dažnesnis. Ypač Tesla modeliai. Specifika ta, kad elektromobiliai sunkesni dėl baterijos. Dar svarbu, kad baterija nebūtų visiškai išsikrovusi – kartais reikia minimalaus įkrovimo. Vienas atvejis – Tesla su 2 proc. baterijos. Vos užvažiavo ant tralo. Bet pavyko. Elektromobiliai nėra problema, tiesiog reikia žinoti specifiką.
Paprastai maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, tada Daniją. Tai greičiausias kelias – per Varšuvą, Berlyną, Hamburgą, tada į Kopenhagą. Yra ir alternatyvus maršrutas – per Švediją, bet jis ilgesnis. Populiariausias variantas – per Vokietiją. Tai greičiausia ir dažniausiai pigiausia. Bet viskas priklauso nuo to, kur automobilis paimamas. Kartais kitas maršrutas būna patogiau.
Paprastai ne – važiuojama sausuma per tiltą arba keltu trumpam atstumui. Jei vežama per Švediją – tada gali būti ilgesnis keltas. Keltas reiškia papildomą laiką, bet kartais tai vienintelis būdas. Automobiliai keltuose stovi saugiai, pritvirtinti. Tai normali praktika.
Dažniausiai traluojame iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Bet traluojame ir iš mažesnių miestų. Tiesiog mažesniuose miestuose gali būti sudėtingiau privažiuoti su dideliu tralu, todėl kartais sutariame susitikti patogioje vietoje. Vienas klientas gyveno kaime – susitikome degalinėje. Praktiškas sprendimas.
Žinoma. Vilnius yra populiariausia, bet toli gražu ne vienintelė. Kaunas, Klaipėda, Šiauliai – viskas įmanoma. Kaina gali skirtis priklausomai nuo atstumo. Svarbu tik iš anksto pasakyti, kur tiksliai reikia paimti. Netikslumai gali sukelti vėlavimą.
Žiema – iššūkis, bet ne kliūtis. Lenkijos ir Vokietijos keliai žiemą būna prižiūrimi, bet kartais būna sudėtingiau. Vairuotojai turi patirties ir žiemines padangas. Vienintelis dalykas – žiemą tralavimas gali užtrukti ilgiau. Ir kaina gali būti kiek didesnė. Bet automobiliai vežami ir žiemą, ir vasarą.
Pirmiausia sutariame laiką ir vietą. Vairuotojas atvyksta su tralu, susisiekia su klientu ir pradeda pakrovimą. Jei automobilis važiuojantis – jis užvažiuoja ant tralo pats. Jei nevažiuojantis – naudojama gervė. Pakrovimas trunka nuo 20 minučių iki valandos. Vairuotojas padaro nuotraukas prieš pakrovimą. Tada klientas pasirašo važtaraštį, ir automobilis išvyksta.
Geriausia, jei vietoje yra savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Jei savininkas negali – gali būti draugas arba pardavėjas. Svarbu, kad tas žmogus galėtų perduoti raktus, dokumentus ir pasirašyti važtaraštį. Vienas atvejis – savininkas Lietuvoje, o automobilis pas draugą. Draugas neturėjo įgaliojimo – teko siųsti skanuotą. Geriausia viską sutvarkyti iš anksto.
Pristatymas panašus į paėmimą – vairuotojas atvyksta į sutartą vietą, susisiekia su klientu. Klientas apžiūri automobilį, pasirašo važtaraštį. Jei pastebima žala – tai pažymima iš karto. Po to klientas gauna raktus ir dokumentus. Viskas trunka apie 15-30 minučių. Vienas klientas taip džiaugėsi, kad pamiršė pasirašyti – teko grįžti. Bet tai smulkmena.
Galima įgalioti kitą asmenį arba sutarti kitą laiką. Jei nei vienas variantas netinka – galima palikti automobilį saugomoje aikštelėje. Bet tai ne idealus variantas. Geriausia, kai klientas pats priima automobilį. Mes stengiamės būti lankstūs, bet reikia abipusio supratimo.
Taip, galima. Bet priklauso nuo to, kada atšaukiate. Jei prieš dieną ar dvi – paprastai be baudų. Jei jau automobilis pakrautas – sudėtingiau. Konkretūs terminai derinami užsakymo metu. Svarbu pranešti kuo anksčiau. Vienas klientas atšaukė, kai vairuotojas jau buvo pakeliui – tai nemalonu, bet supratome. Gyvenime visko būna.
Pirmiausia – susisiekti su vežėju. Gali būti daug priežasčių – spūstis, kelio remontas. Jei vėluojama kelias valandas – tai normalu. Jei vėluojama dieną ar daugiau – reikia aiškintis rimčiau. Mes visada informuojame, jei kažkas vėluoja. Vienas atvejis – tralas vėlavo 4 valandas dėl avarijos kelyje. Nemalonu, bet niekas negali to kontroliuoti.
Užfiksuoti pažeidimus nuotraukomis, pažymėti važtaraštyje ir pranešti. Jei pažeidimai pastebimi tik pristačius – pranešti per 24 valandas. Svarbu turėti nuotraukas prieš pakrovimą. Jei nuotraukų nėra – sunkiau įrodyti. Todėl visada rekomenduojame fotografuoti automobilį prieš pakrovimą. Tai užtrunka 5 minutes, bet gali sutaupyti nervų.
Tai labai retas atvejis. Dažniausiai „dingimas" reiškia, kad kažkas užtruko, o komunikacija nutrūko. Tikras dingimas – tai jau sukčiavimas. Deja, tokių atvejų pasitaiko su neaiškiais vežėjais. Todėl svarbu rinktis patikimą vežėją. Mes dirbame skaidriai. Bet rinkoje ne visi tokie sąžiningi.
Tai negeras ženklas. Jei kaina buvo sutarta – papildomi mokesčiai neturėtų atsirasti. Bet kartais būna pagrįstų priežasčių. Geriausia turėti rašytinį susitarimą. Mes visada deriname kainą iš anksto ir jos nekeičiame be rimtos priežasties. Skaidrumas labai svarbus.
Patikimas vežėjas turi svetainę, kontaktus, atsiliepimus. Jis atsako į klausimus, aiškiai nurodo kainą. Nepatikimas dažnai bendrauja tik per skelbimus, siūlo įtartinai mažą kainą. Rekomendacijos iš draugų – geriausias būdas. Internete atsiliepimai gali būti suklastoti.
Taip, dauguma užsakymų priimami telefonu. Tai greičiausias būdas. Elektroniniu paštu taip galima, bet procesas ilgesnis. Ypač jei reikia greitai – telefonas geriau. Vienas klientas rašė el. laišką tris dienas. Telefonu būtų užtekę 15 minučių. Svarbiausia – kad gautume visą reikiamą informaciją.
Taip, be Lietuvos traluojame ir iš Latvijos, Estijos, Lenkijos. Principas tas pats – tik maršrutas kitoks. Kainos skiriasi priklausomai nuo atstumo. Lietuva yra populiariausia, bet jei reikia iš Rygos ar Talnio – taip pat galime padėti.
Jei automobilis sugenda prieš tralavimą – galima vežti nevažiuojantį. Tai kainuoja daugiau, bet įmanoma. Svarbu tik žinoti, kokios problemos. Vienas atvejis – automobilis užsivedė, bet pakrovus ant tralo išsikrovė akumuliatorius. Reikėjo šokti nuo tralo ir užvesti. Smulkmena, bet parodo, kad reikia būti pasiruošusiam.
Galima, bet sudėtingiau. Automobilis be numerių negali važiuoti viešais keliais, todėl reikia iš karto pakrauti. Be to, be numerių gali būti problemų su dokumentais. Svarbu turėti dokumentus, kurie įrodo nuosavybę. Kitaip gali kilti įtarimų.
Surinkti dokumentus, išimti vertingus daiktus, nufotografuoti automobilį, sutarti laiką ir vietą, būti vietoje sutartu laiku. Tai viskas. Nereikia specialaus pasiruošimo. Paprasta, bet kartais žmonės pamiršta net dokumentus.
Draudimas nėra būtinas tralavimui, bet rekomenduojamas. Tralavimo metu automobilis yra apdraustas vežėjo draudimu. Kai automobilis jau Kopenhagoje – jis turi būti apdraustas. Vienas klientas pamiršo atnaujinti draudimą ir gavo baudą. Geriau pasirūpinti iš anksto.
Reikia lizingo bendrovės leidimo. Tai svarbu, nes sutartyje dažnai būna apribojimų. Be leidimo gali būti problemų. Geriausia susisiekti su lizingo bendrove ir gauti raštišką leidimą. Tai gali užtrukti kelias dienas. Vienas klientas bandė be leidimo – prie sienos kilo klausimų.
Ne. Areštuotas automobilis negali būti traluojamas. Bandymas gali sukelti teisinių problemų. Prieš vežant reikia patikrinti – tai galima padaryti per Registrų centrą. Vienas atvejis – žmogus nusipirko automobilį, nežinodamas, kad jis areštuotas. Tralavimas buvo sustabdytas.
Automobilis su užsienietiškais numeriais gali būti traluojamas, bet reikia registracijos dokumentų. Jei numeriai ES šalies – viskas paprasta. Jei ne ES – gali prireikti papildomų dokumentų. Svarbu, kad numeriai atitiktų dokumentus.
Patys neregistruojame, bet galime nukreipti pas specialistus. Registracija Danijoje – atskiras procesas. Mes galime tik pristatyti automobilį. Bet dažnai žmonės klausia, ką daryti toliau, ir mes stengiamės padėti patarimais. Svarbu pasidomėti registracijos procesu iš anksto.
Išvada
Tralo paslauga maršrutu Lietuva – Kopenhaga – tai patikimas būdas pervežti automobilį be rizikos ir streso. Kiekvieną dieną vežame, ir tai jau įprastas darbas. Svarbiausia – rasti patikimą vežėją, turėti visus dokumentus ir sutarti aiškias sąlygas. Kaina priklauso nuo daugelio dalykų, bet ji yra protinga. Laikas – nuo vienos iki trijų dienų. Saugumas – garantuotas. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai.