Kelionė į Lietuvą iš Denmark automobiliu

Kai pirmą kartą sėdau už vairo ir išvažiavau iš Kopenhagos link Lietuvos, nežinojau ko tikėtis. Kelias ilgas, bet ne toks baisus, kaip atrodo iš pradžių. Per daug metų veždamas automobilius ir pats važiuodamas šiuo maršrutu, išmokau vieno – pasiruošimas yra viskas. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie kelionę automobiliu iš Danijos į Lietuvą. Nesvarbu, ar kraustotės, ar vežate nusipirktą mašiną, ar tiesiog norite grįžti namo – čia rasite visą reikalingą informaciją. Kalbėsiu iš patirties, ne iš vadovėlio.

Maršrutas – kelias iš Danijos į Lietuvą automobiliu

1. Koks trumpiausias maršrutas iš Danijos į Lietuvą?

Trumpiausias kelias veda per Vokietiją ir Lenkiją. Iš Kopenhagos važiuojate į Rostoką, tada per Berlyną, Poznanę, Varšuvą ir toliau iki Lietuvos sienos. Bendras atstumas – apie 1100-1200 kilometrų, priklausomai nuo to, kur Danijoje pradedate. Jei esate Šiaurės Jutlandijoje, galite rinktis keltą iš Frederikshavno į Geteborgą, bet tai dažniau apsimoka Švedijos kryptimi. Realiai dauguma važiuoja per Kopenhagą ir Oresundo tiltą. Važiuojant be didelių sustojimų, kelionė trunka apie 11-13 valandų. Bet aš niekada nerekomenduoju to daryti be poilsio – pavargęs vairuotojas kelyje yra didžiausia rizika.

2. Ar reikia keltis keltu, ar galima važiuoti sausuma?

Galima abiem būdais. Sausuma važiuojate per Oresundo tiltą į Švediją, tada per tiltus į Daniją – atvirkščiai. Bet dažniau žmonės renkasi keltą iš Danijos į Vokietiją, kad išvengtų ilgo važiavimo per Švediją. Keltas Rostock-Gedser arba Puttgarden-Rodbyhavn sutrumpina kelią. Pats dažniausiai naudoju Rostock maršrutą – keltas plaukia apie dvi valandas, per tą laiką galima pailsėti. Kainos svyruoja nuo 50 iki 150 eurų už automobilį, priklausomai nuo sezono ir laivo. Vasarą brangiau, žiemą pigiau, bet žiemą ir bangos didesnės – ne visiems patinka.

3. Kiek laiko užtrunka kelionė automobiliu iš Kopenhagos į Vilnių?

Realiai – 12-14 valandų gryno važiavimo laiko. Bet niekas taip nevažiuoja. Su sustojimais, pietumis, degalinėmis – realiai 15-17 valandų. Aš pats esu važiavęs per 13 valandų, kai reikėjo skubėti, bet tai buvo vienas kartas ir daugiau taip nedaryčiau. Geriausias variantas – padalinti kelionę į dvi dienas. Nakvynė Varšuvoje arba Lodzėje kainuoja 30-50 eurų, o ryte važiuojate toliau pailsėję. Ypač jei vežate daiktus ar važiuojate su šeima, skubėti neverta. Sienos kirtimas Lenkijoje-Lietuvoje dabar greitas, bet kartais būna eilių vasarą.

4. Kokios kelių sąlygos Lenkijoje?

Lenkija pastaraisiais metais labai pagerino savo kelius. Autostrados A1, A2 ir A4 yra geros kokybės, su mokamais ruožais. Mokestis už autostradą Lenkijoje nėra didelis – 20-40 zlotų už atkarpą. Problema ta, kad ne visi keliai vienodai geri. Kai kurie regioniniai keliai, ypač rytų Lenkijoje, vis dar prasti. Jei važiuojate ne pagrindine autostrada, pasiruoškite duobėms. Pats kartą nusukau nuo A2, norėdamas sutrumpinti kelią – gailėjausi po 20 minučių. Dabar laikausi pagrindinių kelių, net jei reikia aplenkti. Žiemą Lenkijoje keliai valomi, bet ne visada laiku, tad atsargumas būtinas.

Dokumentai – ko reikia kelionei automobiliu

5. Kokie dokumentai reikalingi važiuojant iš Danijos į Lietuvą?

Pirmiausia – galiojantis asmens tapatybės dokumentas arba pasas. Lietuvos piliečiams užtenka ID kortelės, nes abi šalys yra Šengeno zonoje. Automobiliui reikia vairuotojo pažymėjimo, techninės apžiūros dokumento ir draudimo. Jei mašina ne jūsų – įgaliojimas nuo savininko. Tai labai svarbu, nes be įgaliojimo gali kilti problemų pasienyje, net jei formaliai sienos nėra. Aš pats mačiau, kaip žmogų sustabdė patikrinimui Vokietijoje ir jis negalėjo įrodyti, kad mašina jo – užtruko kelias valandas aiškintis. Dar rekomenduoju turėti žaliąją kortelę – tarptautinį draudimą. Be jos gali neįleisti arba priversti pirkti draudimą vietoje.

6. Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Europos Sąjungoje – ne. Lietuviškas ar daniškas vairuotojo pažymėjimas galioja visoje ES. Tarptautinis pažymėjimas reikalingas tik važiuojant už ES ribų. Bet yra vienas niuansas – jei pažymėjimas seno pavyzdžio, be nuotraukos arba ne plastikinis, gali kilti klausimų. Mano patarimas – pasidarykite naują, jei senas. Tai kainuoja keliasdešimt eurų, bet ramiau. Dar svarbu – jei pažymėjimas išduotas ne ES šalyje, tada tarptautinis reikalingas. Pavyzdžiui, jei kas nors turi ukrainietišką pažymėjimą ir gyvena Danijoje – jam reikia tarptautinio arba keisti į danišką. Patikrinkite galiojimo datą prieš išvažiuojant.

7. Ką daryti, jei baigiasi techninė apžiūra kelionės metu?

Tai nemaloni situacija, bet sprendžiama. Jei techninė apžiūra baigiasi Danijoje, galite ją praeiti ten – daniška TA galioja visoje ES. Jei mašina registruota Lietuvoje ir TA baigiasi, geriau praeiti Lietuvoje prieš išvažiuojant arba grįžus. Problema ta, kad kitų šalių TA centrai gali neatitikti lietuviškų reikalavimų. Esu turėjęs klientą, kuris praeidino Vokietijoje, grįžo į Lietuvą – reikėjo daryti iš naujo. Techniškai turėtų galioti, bet praktiškai ne visada pripažįsta. Geriausia – pasirūpinti iš anksto. Jei jau taip nutiko, važiuokite atsargiai, venkite policijos dėmesio, ir kuo greičiau praeikite TA Lietuvoje.

8. Ar reikia deklaruoti grynuosius pinigus?

Jei vežate daugiau nei 10 tūkstančių eurų grynais – taip, reikia deklaruoti. Tai galioja visoje ES. Deklaracija pildoma pasienyje arba muitinėje. Niekas neklaus, jei vežate 500 eurų, bet 15 tūkstančių – jau klausimų bus. Ypač jei atrodo įtartinai. Mano pažįstamas vežė pinigus automobiliui pirkti, nedeklaravo – sustabdė patikrinimui Vokietijoje, pinigus laikinai konfiskavo, užtruko savaitę, kol grąžino. Nemalonu. Jei perkate mašiną, geriau daryti pavedimą arba naudoti kelis pavedimus. Grynaisiais atsiskaityti už automobilį – rizikinga ir dėl saugumo, ir dėl dokumentų.

Išlaidos – kiek kainuoja kelionė automobiliu

9. Kiek kainuoja degalų kelionei iš Danijos į Lietuvą?

Priklauso nuo automobilio ir kuro tipo. Dyzelinis automobilis, kuris sunaudoja 6-7 litrus šimtui kilometrų – apie 70-90 eurų degalų vienam reisui. Benzininis, kuris eina 8-9 litrus – 100-130 eurų. Dyzelis Danijoje brangesnis nei Lenkijoje, todėl protinga pilti pilną baką prieš įvažiuojant į Vokietiją, o Lenkijoje – pilti iki galo prieš Lietuvą. Lenkiškas dyzelis pigiausias maršrute. Aš pats visada taip darau – sutaupau 10-15 eurų vien degaluose. Dar reikia įskaičiuoti kelto mokestį, jei plaukiate. Su keltu bendra kelionės kaina degalams ir keltui – apie 150-250 eurų, priklausomai nuo sezono.

10. Kiek kainuoja keltas iš Danijos į Vokietiją?

Keltų kainos labai skiriasi priklausomai nuo maršruto ir sezono. Rostock-Gedser – apie 80-120 eurų už automobilį su vairuotoju. Puttgarden-Rodbyhavn – panašiai, 70-110 eurų. Papildomas keleivis – 20-40 eurų. Vasarą, ypač liepą-rugpjūtį, kainos šoka aukštyn, o vietų gali nebūti be išankstinės rezervacijos. Aš kartą važiavavau be rezervacijos rugpjūtį – laukiau 6 valandas eilėje. Dabar visada užsisakau internetu prieš kelias dienas. Scandlines ir Stena Line – pagrindiniai operatoriai. Dar yra pigesnių variantų naktiniais keltais, bet jie ne visada patogūs. Plius – naktį plaukiant galima miegoti kajutėje, bet tai papildomai kainuoja.

11. Ar brangu važiuoti mokamais keliais?

Ne per daug, bet susidaro. Vokietijoje keliai nemokami lengviesiems automobiliams – tai gera žinia. Lenkijoje mokamos autostrados kainuoja 20-60 zlotų už visą atkarpą nuo sienos iki Lietuvos. Tai maždaug 5-15 eurų. Lietuvoje reikia vinjetės – metinė kainuoja apie 90 eurų, bet galima pirkti ir trumpalaikes. Jei važiuojate tik vieną kartą, savaitės vinjetė užtenka – kainuoja apie 15 eurų. Bendrai mokami keliai kelionėje kainuoja 30-50 eurų. Galima važiuoti ir nemokamais keliais, bet tai prideda 2-3 valandas. Mano nuomone, neverta taupyti – laikas brangesnis. Ypač jei vežate krovinį arba važiuojate su šeima.

12. Kiek kainuoja nakvynė pusiaukelėje?

Lenkijoje nakvynė palyginti pigi. Varšuvoje ar Lodzėje galima rasti viešbutį už 30-60 eurų dviems asmenims. Hostelyje – dar pigiau, 15-25 eurai. Booking.com arba Airbnb rodo gerus variantus. Aš dažniausiai nakvoju Lodzėje – ji maždaug pusiaukelėje tarp Vokietijos sienos ir Lietuvos. Miestas neblogas, yra kur pavalgyti, o viešbučiai pigesni nei Varšuvoje. Kartą nakvojau mažame miestelyje netoli autostrados – 25 eurai už kambarį, pusryčiai įskaičiuoti. Neblogai. Jei važiuojate vienas, galima ir automobilyje permiegoti degalinėje, bet tai ne pats patogiausias variantas. Ypač žiemą.

Saugumas – ką žinoti apie kelią

13. Ar saugu važiuoti per Lenkiją naktį?

Sąlyginai saugu, bet aš nerekomenduoju. Autostradose – gerai, apšviesta, judėjimas vyksta. Bet mažesniuose keliuose naktį – kita istorija. Tamsūs keliai, kartais be žymėjimo, elniai ir stirnos šoka į kelią. Esu matęs ne vieną avariją dėl laukinių gyvūnų. Dar – pavargę vairuotojai. Naktį daug sunkvežimių, kurie važiuoja be poilsio, ir tai pavojinga. Pats bandžiau važiuoti naktį vieną kartą – užmigau prie vairo sekundei, pabudau nuo to, kad mašina nuslydo nuo kelio. Nuo to karto važiuoju tik dieną arba darau ilgus sustojimus. Jei jau reikia važiuoti naktį – dažnai sustokite, gerkite kavą, atsiverskite langą.

14. Ką daryti, jei sugenda automobilis Lenkijoje?

Pirmiausia – neprarasti ramybės. Jei turite draudimą su technine pagalba kelyje – skambinkite jiems. Dauguma draudimų turi partnerius Lenkijoje. Jei neturite – ieškokite vietinio serviso. Lenkijoje autoservisų daug, o kainos žemesnės nei Vakarų Europoje. Paprastas remontas – stabdžių, diržo, akumuliatoriaus – kainuoja 50-150 eurų. Sudėtingesnis – daugiau. Mano draugui užvirė variklis netoli Poznanės – remontas kainavo 400 eurų, bet kitur būtų 800. Svarbu – nevažiuokite toliau su sugedusia mašina. Tai pavojinga ir gali pabloginti situaciją. Jei reikia – išsikvieskite tralą. Lenkijoje tralo paslauga kainuoja 100-200 eurų už 100 kilometrų.

15. Kaip elgtis, jei sustabdė policija?

Ramiai ir mandagiai. Lenkijos policija dažniausiai draugiška, ypač jei matys, kad bendradarbiaujate. Turėkite dokumentus paruoštus – vairuotojo pažymėjimą, registracijos liudijimą, draudimą. Jei nemokate lenkiškai – anglų kalba tinka, bet ne visi pareigūnai ja kalba. Gestai ir šypsena padeda. Baudos Lenkijoje mokamos vietoje arba pavedimu – grynaisiais jau nebeima. Greičio viršijimas – nuo 50 iki 500 zlotų, priklausomai nuo viršijimo. Mano patirtis – kartą gavau baudą už greitį, 200 zlotų. Sumokėjau pavedimu per banko programėlę. Nemalonu, bet ne pasaulio pabaiga. Svarbiausia – nebandyti duoti kyšio. Tai baudžiama ir gali baigtis labai blogai.

16. Ar reikia žieminės padangos važiuojant žiemą?

Lenkijoje žieminės padangos nėra privalomos, bet rekomenduojamos. Lietuvoje – privalomos nuo lapkričio iki balandžio. Vokietijoje – privalomos esant žiemiškoms sąlygoms. Taigi, jei važiuojate žiemą, be žieminių padangų negalima. Aš pats mačiau, kaip žmogus su vasarinėmis padangomis sukosi ant ledo netoli Suvalkų – baisu žiūrėti. Dar rekomenduoju turėti sniego grandines, ypač jei važiuojate į Lietuvą sausio-vasario mėnesiais. Kartais keliai būna nevalyti, ypač regioniniai. Grandinės kainuoja 30-60 eurų, o gali išgelbėti situaciją. Ir dar – įsimeskite šluotą sniegui valyti ir ledo grandiklį. Mažos smulkmenos, bet labai reikalingos.

Praktiniai patarimai – kas palengvina kelionę

17. Ką valgyti ir kur sustoti pakeliui?

Lenkijoje maistas pigus ir skanus. Autostradose yra „MOP" stotelės – degalinės su kavinėmis. Kainos aukštesnės nei mieste, bet vis tiek pigiau nei Vokietijoje. Pietūs – 15-25 zlotai (4-6 eurai). Rekomenduoju sustoti ne tik degalinėse, bet ir mažesniuose miestuose – ten maistas geresnis ir pigesnis. Pylsza arba Wroclaw – geri variantai pietums. Aš pats mėgstu lenkišką barščių sriubą ir cepelinus – skanu ir sotu. Jei važiuojate su vaikais – McDonald's arba KFC yra beveik prie kiekvienos autostrados. Vandens ir užkandžių visada turėkite automobilyje. Kartą užstrigau spūstyje 3 valandas be maisto – nemalonu.

18. Kokias programėles naudoti navigacijai?

Google Maps – pats patikimiausias variantas šiam maršrutui. Rodo eismo sąlygas realiu laiku, perspėja apie spūstis ir avarijas. Waze – taip pat geras, ypač dėl vartotojų pranešimų apie policiją ir radarus. Aš naudoju abu – Google Maps pagrindinei navigacijai, Waze papildomai. Dar rekomenduoju atsisiųsti žemėlapius offline – Lenkijoje kartais dingsta ryšys mažesniuose keliuose. Jei naudojate GPS įrenginį – TomTom arba Garmin – atnaujinkite žemėlapius prieš kelionę. Seni žemėlapiai gali vesti per uždarytus kelius arba remontuojamas atkarpas. Pats kartą važiavau pagal seną GPS – nuvedė į kelią, kurio jau nebuvo.

19. Kaip pasiruošti ilgai kelionei automobiliu?

Pradėkite nuo automobilio patikros. Padangos, stabdžiai, skysčiai, diržai – viskas turi būti tvarkoje. Prieš ilgą kelionę verta nuvažiuoti į servisą, net jei mašina atrodo gerai. Aš pats visada taip darau – kainuoja 50-100 eurų, bet ramiau. Tada – dokumentai. Sudėkite visus vienoje vietoje, kad nereikėtų ieškoti. Pinigai – turėkite ir grynų, ir kortelę. Lenkijoje ne visur priima korteles, ypač mažesnėse parduotuvėse. Telefonas – įkrautas, su pakrovėju automobilyje. Vandens, užkandžių, pledas – jei kas nutiktų. Vaistinėlė – privaloma. Avarinis ženklas, liemenė – taip pat. Mažos smulkmenos, bet be jų – ne.

20. Ką daryti, jei pavargote vairuoti?

Sustokite. Taip paprasta. Pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis už girtą – tai ne aš sugalvojau, tai tyrimai rodo. Jei jaučiate, kad akys merkiasi, kad nebesusikoncentruojate – sustokite degalinėje, išlipkite, pasivaikščiokite, išgerkite kavos. 15-20 minučių pertrauka gali išgelbėti gyvybę. Jei labai pavargote – miegokite. 20 minučių miego automobilyje geriau nei valanda rizikingo vairavimo. Aš pats taisyklė – kas 2-3 valandos sustojimas. Net jei atrodo, kad nereikia. Geriau atvykti valanda vėliau nei visai neatvykti. Jei važiuojate dviese – keiskitės. Tai geriausias variantas ilgai kelionei.

Atvykimas – ką žinoti apie Lietuvą

21. Kokie keliai Lietuvoje?

Pagrindiniai keliai – geri. A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda), A2 (Vilnius-Panevėžys) – autostrados, greitis iki 130 km/h. Kitur – 90 arba 70 km/h. Problema su regioniniais keliais – jie prastesni nei pagrindiniai. Duobės, nelygumai, kartais be žymėjimo. Ypač pavasarį, kai tirpsta sniegas – keliai būna baisūs. Mano patarimas – laikykitės pagrindinių kelių, net jei navigacija siūlo trumpesnį kelią per kaimus. Laikas svarbiau nei atstumas. Dar – greičio matuoklių daug. Lietuvoje baudos už greičio viršijimą griežtos, nuo 30 eurų iki kelių šimtų. Policija stovi ir su nežymėtais automobiliais.

22. Kaip patekti į Vilnių iš Lenkijos sienos?

Iš sienos iki Vilniaus – apie 150 kilometrų. Važiuojate A5 keliu per Marijampolę, tada A16 iki Vilniaus. Kelias geras, autostrada. Maždaug 1,5-2 valandos, priklausomai nuo eismo. Vilniuje eismas intensyvus, ypač rytą ir vakarą. Jei atvykstate piko metu – pasiruoškite spūstims. Navigacija padės išvengti blogiausių vietų. Parkavimas Vilniuje mokamas centre – 1-2 eurai už valandą. Yra ir nemokamų vietų toliau nuo centro. Jei nežinote miesto – geriau naudoti navigaciją net ir trumpiems atstumams. Vilnius painus tiems, kas pirmą kartą – vienos krypties gatvės, staigūs posūkiai.

23. Ką daryti atvykus – registracija, draudimas?

Jei grįžtate gyventi į Lietuvą – reikia deklaruoti gyvenamąją vietą. Tai daroma seniūnijoje arba internetu per Elektroninius valdžios vartus. Automobilį reikia perregistruoti, jei jis registruotas Danijoje – per 30 dienų. Techninė apžiūra, draudimas – viskas turi būti lietuviška. Draudimas Danijoje negalios Lietuvoje, reikia vietinio. Kasko – neprivalomas, bet rekomenduojamas. Dar – sveikatos draudimas. Jei grįžtate iš Danijos, praneškite Sodrai, kad nutraukiate draudimą ten ir registruojatės čia. Biurokratija, bet reikalinga. Geriau viską sutvarkyti iš karto, nei vėliau gauti baudas ar prarasti teises.

24. Ar verta vežti daiktus automobiliu iš Danijos?

Priklauso nuo kiekio. Jei mažai – taip, automobilyje telpa nemažai. Sulenkite galines sėdynes, sudėkite dėžes. Bet jei kraustotės – geriau samdyti pervežimo įmonę. Automobiliu galima vežti asmeninius daiktus, bet ne prekes pardavimui. Muitinė gali klausinėti, jei atrodo, kad vežate per daug. Ypač elektronikos, alkoholio, cigarečių. Lietuvoje leidžiama įsivežti asmeniniam naudojimui – 800 cigarečių, 10 litrų stipraus alkoholio, 90 litrų vyno. Daugiau – reikia mokėti muito mokesčius. Mano patarimas – vežkite tik tai, ko tikrai reikia. Likusį galima atsiųsti vėliau arba nupirkti Lietuvoje. Dažnai pigiau.

25. Ką daryti, jei kelyje nutiko avarija?

Pirmiausia – įjunkite avarinį signalą, užsidėkite liemenę, pastatykite avarinį ženklą. Tada – patikrinkite, ar visi sveiki. Jei yra sužeistų – skambinkite 112 (pagalbos numeris visoje ES). Jei avarija nedidelė ir nėra sužeistų – pildykite eismo įvykio deklaraciją. Ją turėkite automobilyje – galima atsispausti iš draudimo bendrovės svetainės. Nuotraukos – būtinai darykite. Automobilių padėtis, žalos, numeriai. Be nuotraukų vėliau sunku įrodyti kas nutiko. Draudimas – praneškite kuo greičiau. Jei avarija Lenkijoje ar Vokietijoje – vietinė policija padės. Svarbiausia – nesipykti su kitu vairuotoju, net jei jis kaltas. Emocijos nepadeda.

26. Ar verta važiuoti vienam, ar geriau samdyti pervežimą?

Priklauso nuo situacijos. Jei kraustotės su visa šeima ir daiktais – geriau samdyti. Jei vežate tik vieną automobilį be krovinio – galite važiuoti patys. Bet skaičiuokite: degalai 100-150 eurų, keltas 80-120 eurų, nakvynė 30-50 eurų, maistas 20-30 eurų. Išeina 250-350 eurų, plius 12-14 valandų kelio. Pervežimas automobiliu kainuoja 400-700 eurų, bet jūs sėdite namie. Mano nuomone, jei laikas brangesnis už pinigus – samdykite. Jei mėgstate vairuoti ir turite laiko – važiuokite patys. Abu variantai geri. Svarbu pasverti, kas jums svarbiau – pinigai ar laikas. Aš pats abu būdus išbandžiau, ir abu tinka skirtingoms situacijoms.

Išvada

Kelionė automobiliu iš Danijos į Lietuvą – tai ne tik transportas iš taško A į tašką B. Tai patirtis, kuri gali būti ir maloni, ir varginanti, priklausomai nuo pasiruošimo. Svarbiausia – pasirūpinti dokumentais, automobiliu ir savimi. Nepamirskite poilsio, neskubėkite, mėgaukitės keliu. Jei turite klausimų – kreipkitės, visada padėsiu. Saugios kelionės.