Iš Denmark į Lietuvą su mašina – ką reikia žinoti prieš vežant automobilį

Kai pirmą kartą reikėjo parvežti mašiną iš Danijos, pats nežinojau nuo ko pradėti. Viskas atrodė paprasta – nusiperki, sėdi ir važiuoji. Bet realybė kiek kitokia. Yra dokumentų, kuriuos reikia sutvarkyti, yra maršruto klausimų, yra techninių dalykų, apie kuriuos niekas nekalba, kol nesusiduri. Šitas tekstas – tai mano patirtis ir tai, ką išmokau dirbdamas su pervežimais jau ne vienerius metus. Jei planuojat vežtis automobilį iš Danijos į Lietuvą, čia rasit atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus. Ne viskas bus gražu, bet bus tikra.

Dokumentai – automobilių pervežimas iš Denmark į Lietuvą

1. Kokių dokumentų reikia norint parvežti mašiną iš Danijos?

Pirmiausia – pirkimo-pardavimo sutartis. Be jos niekur. Tada registracijos liudijimas (daniškas vadinasi registreringsattest), kurį pardavėjas priduoda prieš parduodamas. Dar reikia išregistruoto automobilio pažymėjimo – be jo Danijos pasienyje gali kilti klausimų. Ir žinoma, draudimas. Laikinas tranzitinis draudimas, nes su danišku draudimu Lietuvoje nevažinėsit. Kartais žmonės pamiršta pasiimti techninės apžiūros dokumentą, nors Danijoje jis nėra toks griežtas kaip pas mus. Bet kai kurie klientai nori viską turėti tvarkingai, tai ir šitą rekomenduoju pasiimti.

2. Ar reikia išregistruoti automobilį Danijoje prieš vežant?

Taip, privaloma. Danijoje automobilis turi būti išregistruotas prieš išvežimą iš šalies. Tai daro pardavėjas arba tu pats, jei susitariate. Procesas paprastas – nueini į SKAT (tai jų mokesčių institucija, atsakinga už transporto registraciją), pateiki prašymą ir gauni išregistravimo pažymą. Be jos muitinėje gali būti problemų. Vienas mano klientas pamiršo šitą žingsnį – teko grįžti atgal į Kopenhagą, prarado dvi dienas. Nedaug, bet nervų kainavo.

3. Ką daryti, jei pardavėjas nenori išregistruoti automobilio?

Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Dažniausiai pardavėjas tiesiog nežino procedūros arba tingi. Tada paaiškink jam, kad be išregistravimo tu negalėsi legaliai išvežti mašinos. Jei vis tiek atsisako – geriau ieškok kito automobilio. Rimtai. Nes paskui turėsi problemų su muitine, su registracija Lietuvoje, su viskuo. Vienas vaikinas iš Kauno bandė apeiti sistemą – nusipirko mašiną be išregistravimo, mūsų muitinėje užstrigo trims savaitėms. Galiausiai viskas išsisprendė, bet kainavo papildomai ir pinigų, ir laiko.

4. Ar reikalingas CMR važtaraštis vežant savo automobilį?

Ne, jei veži savo asmeninį automobilį savo reikmėms, CMR nereikia. CMR reikia tik tada, kai veži kaip krovinį – tai yra, kai pervežimo paslaugą teikia įmonė. Jei pats vairuoji savo naujai pirktą mašiną, užtenka pirkimo dokumentų ir draudimo. Bet jei samdai pervežėją – tada jau kitas reikalas. Įmonė turi turėti licenciją, CMR draudimą, visus popierius tvarkoje. Čia jau nebe tavo galvos skausmas, bet pasitikrinti visada verta.

5. Kokie dokumentai reikalingi muitinėje Lietuvoje?

Muitinėje reikės pirkimo-pardavimo sutarties, išregistravimo pažymos iš Danijos, deklaracijos (pildoma vietoje arba iš anksto per iMAS sistemą), ir žinoma – asmens dokumento. Jei automobilis naujas arba mažai naudotas, gali reikėti įrodymo, kad jis atitinka ES standartus. Kartais prašo techninės specifikacijos lapo. Vieną kartą muitininkas paprašė parodyti netgi nuotraukas iš skelbimo – norėjo įsitikinti, kad mašina ta pati. Keista, bet taip nutinka.

Kaina – kiek kainuoja parvežti mašiną iš Danijos

6. Kiek vidutiniškai kainuoja automobilio pervežimas iš Danijos į Lietuvą?

Priklauso nuo būdo. Jei veži ant tralo – nuo 600 iki 1200 eurų, priklausomai nuo maršruto ir sezono. Vasarą brangiau, nes paklausa didesnė. Jei pats vairuoji – pigiau, bet tada skaičiuok degalus, keltą, draudimą, maistą kelyje. Išeina apie 300-500 eurų, bet prarandi dvi dienas. Ir dar pavargsti. Aš asmeniškai rekomenduoju tralą, jei mašina brangesnė arba jei nenori rizikuoti. Bet čia jau kiekvieno reikalas.

7. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo automobilio tipo?

Taip, žinoma. Paprastas sedanas – standartinė kaina. Visureigis arba didesnis automobilis – brangiau, nes užima daugiau vietos trale. Senoviniai automobiliai arba labai žemi sportiniai – dar brangiau, nes reikia specialaus pakrovimo. Elektriniai automobiliai – čia jau atskira istorija, nes kai kurie vežėjai prašo papildomai dėl svorio. Baterija sveria nemažai. Vienas klientas vežėsi Tesla Model X – mokėjo beveik 1400 eurų, nes mašina sunki ir plati.

8. Kas įeina į pervežimo kainą?

Paprastai – paėmimas iš nurodytos vietos Danijoje, transportavimas iki Lietuvos, ir pristatymas į nurodytą adresą. Bet ne visada. Kai kurios įmonės skaičiuoja papildomai už pristatymą į kitą miestą, ne tik į Vilnių ar Kauną. Būna, kad kaina nurodyta be draudimo – tada reikia papildomai mokėti. Visada klausk kas įeina į kainą, kad nebūtų staigmenų. Mano patirtis rodo, kad pigiausias pasiūlymas ne visada geriausias – kartais tenka mokėti du kartus.

9. Ar galima derėtis dėl pervežimo kainos?

Galima, bet ne visada verta. Jei veži ne sezono metu – lapkritį, sausį – tada šansų daugiau. Vasarą, kai visi veža, vežėjai gali sau leisti rinktis klientus. Bet jei turi kelis automobilius arba gali lanksčiai derinti datą – visada galima tartis. Vienas mano pažįstamas vežėjas sako, kad geriausias klientas tas, kuris neskuba. Nes tada jis gali optimizuoti maršrutą, pakrauti pilną tralą ir pasiūlyti geresnę kainą.

10. Kada pigiausia vežti automobilį iš Danijos?

Žiemos mėnesiai – nuo lapkričio iki vasario. Mažiau paklausos, vežėjai nori užpildyti tralus, todėl kainos krenta. Dar galima sutaupyti, jei sutinki su lanksčia data – tada vežėjas gali tave įdėti į maršrutą, kai jam patogu. Bet jei skubi – mokėsi daugiau. Tokia jau ta rinka. Kaip ir visur kitur – už skubėjimą mokama papildomai.

Maršrutas – kelias iš Danijos į Lietuvą

11. Koks trumpiausias maršrutas iš Danijos į Lietuvą?

Trumpiausias – per keltą. Iš Kopenhagos arba iš Frederikshavno keltu į Vokietiją, tada per Lenkiją iki Lietuvos. Per Kopenhagą – keltas į Rostoką arba Gedser-Rostock linija. Per Frederikshavną – keltas į Gothenburgą, bet tada reikia važiuoti per Švediją, kas ilgiau. Populiariausias variantas – Kopenhaga-Rostokas, tada A19 iki Berlyno, A2 iki Poznanės, ir tada į Lietuvą. Viso apie 1200-1300 kilometrų, priklausomai nuo to, kur Danijoje pradedi.

12. Ar galima važiuoti be kelto, tik sausuma?

Galima, bet ilgiau. Reikia važiuoti per Jutlandiją į pietus, tada per Vokietiją, Lenkiją ir į Lietuvą. Viso apie 1500-1600 kilometrų. Užtrunka ilgiau, bet sutaupai ant kelto. Keltas Kopenhaga-Rostokas kainuoja apie 100-200 eurų, priklausomai nuo sezono ir automobilio dydžio. Jei neskubi ir nori sutaupyti – sausuma geras variantas. Bet jei vertini laiką – keltas be konkurencijos.

13. Kiek laiko užtrunka kelionė su mašina iš Danijos?

Su keltu – apie 18-24 valandos, priklausomai nuo to, kiek laiko reikia laukti kelto. Pats važiavimas – apie 12-14 valandų, bet reikia pridėti poilsį, valgymą, galbūt nakvynę. Realiai – dvi dienos patogiai, viena diena jei labai skubi. Aš asmeniškai rekomenduoju nepervertinti savęs. Vienas klientas bandė per vieną dieną – nuvažiavo, bet paskui tris dienas atsigavo. Pavargęs vairuotojas – pavojingas vairuotojas.

14. Kokios keltų linijos jungia Daniją su Vokietija?

Pagrindinės – Scandlines (Gedser-Rostock ir Rødby-Puttgarden), DFDS (Kopenhaga-Oslo, bet čia ne į Vokietiją), ir Stena Line. Populiariausia tarp vežančių automobilius – Scandlines Gedser-Rostock. Keltas plaukia apie dvi valandas, kursuoja dažnai. Dar yra Rødby-Puttgarden, bet ten trumpesnė distancija ir dažniau būna eilės vasarą. Rekomenduoju užsisakyti bilietą iš anksto, ypač jei veži didesnį automobilį.

Techniniai klausimai – automobilio paruošimas kelionei

15. Ar reikia techninės apžiūros prieš vežant mašiną iš Danijos?

Teisiškai – ne, jei veži ant tralo. Mašina nevažiuoja savo ratais, tai techninės nereikia. Bet jei pats vairuoji – tada taip, mašina turi būti techniškai tvarkinga. Bent jau stabdžiai, padangos, šviesos. Danijoje techninė vadinama „syn" ir atliekama kas dvejus metus. Jei mašina turi galiojantį „syn" – gerai. Jei ne – gali kilti klausimų pasienyje, nors dažniausiai niekas netikrina. Bet geriau turėti nei neturėti.

16. Kokios padangos turi būti uždėtos?

Priklauso nuo sezono. Žiemą (nuo spalio iki balandžio) – žieminės padangos. Vasarą – vasarinės. Jei veži tralu – nesvarbu, bet jei pats vairuoji – svarbu. Ypač jei važiuoji per Vokietiją, kur žieminės padangos privalomos esant žiemiškoms sąlygoms. Lenkijoje ir Lietuvoje tas pats. Vienas mano klientas važiavo vasarį su vasarinėmis – Lenkijoje gavo baudą. Nedaug, bet nemalonu.

17. Ar reikia papildomos įrangos vežant automobilį?

Jeigu veži tralu – ne. Jei pats vairuoji – taip. Avarinis trikampis, liemenė, pirmosios pagalbos rinkinys. Vokietijoje reikalauja ir gesintuvo, nors ne visada tikrina. Lenkijoje – avarinis ir liemenė privalomi. Lietuvoje – tas pats. Dar rekomenduoju turėti atsarginį ratą arba bent remonto komplektą. Nes jei pradursi padangą vidury Vokietijos – nebus linksma. Patikėkit, kalbu iš patirties.

18. Ką daryti, jei automobilis sugenda kelyje?

Pirmiausia – ne panikuoti. Užvažiuoti ant kelkraščio, įjungti avarinį, užsidėti liemenę ir pastatyti trikampį. Tada skambinti pagalbos kelyje tarnybai. Jei turi draudimą su pagalbos kelyje paslauga – dar geriau. ADAC Vokietijoje, PZM Lenkijoje, Lietuvoje – bet kuri draudimo įmonė. Jei mašina nebevažiuoja – reikės tralo. Ir tada jau kainuos. Todėl prieš kelionę visada rekomenduoju patikrinti bent jau pagrindinius dalykus – alyvą, aušinimo skystį, stabdžius.

Registracija Lietuvoje – ką daryti atvežus mašiną

19. Per kiek laiko reikia užregistruoti automobilį Lietuvoje?

Įstatymas sako – per 30 dienų nuo įvežimo. Bet geriau daryti greičiau, nes kuo ilgiau delsi, tuo daugiau popierizmo. Registracija vyksta „Regitroje" – reikia pateikti dokumentus, sumokėti mokestį, praeiti techninę apžiūrą. Viskas užtrunka vieną-dvi dienas, jei viskas tvarkoje. Bet jei trūksta dokumentų – gali užtrukti ir savaitę. Vienas klientas atėjo be išregistravimo pažymos – teko laukti, kol atsiųs iš Danijos. Užtruko beveik dvi savaites.

20. Kiek kainuoja registracija Lietuvoje?

Registracijos mokestis – apie 30-50 eurų, priklausomai nuo automobilio. Techninė apžiūra – apie 30 eurų. Dar gali būti taršos mokestis, jei automobilis senesnis arba daug teršia. Tai jau gali būti nuo 50 iki kelių šimtų eurų. Viską suskaičiavus – apie 100-400 eurų, priklausomai nuo situacijos. Ne daug, bet nemalonu, kai nesitiki. Ypač tas taršos mokestis – kai kurie žmonės apie jį nežino ir nustemba.

21. Ar reikia mokėti PVM už automobilį iš Danijos?

Ne, jei automobilis jau buvo registruotas Danijoje ir yra naudotas. ES viduje PVM jau sumokėtas. Bet jei perkate naują automobilį iš Danijos – tada PVM reikės mokėti Lietuvoje. Tai svarbus skirtumas. Vienas žmogus nusipirko beveik naują mašiną – metų senumo – ir manė, kad nereikės mokesčių. Pasirodo, reikėjo, nes ji nebuvo pakankamai ilgai naudota. Skaudi pamoka.

22. Ką daryti, jei automobilis neatitinka Lietuvos standartų?

Tai retai, bet pasitaiko. Dažniausiai – žibintai (kairėje pusėje šviečia kitaip), arba spidometras myliomis. Tada reikia perdaryti. Žibintus galima pakeisti arba sureguliuoti – kainuoja apie 50-150 eurų. Spidometrą – brangiau, bet dauguma modernių mašinų rodo ir km/h, ir mylias. Jei automobilis labai specifinis – gali tekti kreiptis į „Regitrą" dėl individualaus patvirtinimo. Tai užtrunka, bet įmanoma.

Draudimas – ką reikia žinoti

23. Koks draudimas reikalingas vežant automobilį iš Danijos?

Tranzitinis draudimas. Jis galioja kelionei iš Danijos iki Lietuvos, paprastai 5-30 dienų. Kainuoja apie 50-150 eurų, priklausomai nuo automobilio vertės ir draudimo tipo. Galima užsisakyti internetu – yra įmonių, kurios specializuojasi tranzitiniame draudime. Svarbu – daniškas draudimas negalioja už Danijos ribų, bent jau ne visada. Todėl nesitikėkit, kad galėsit važiuoti su tuo, ką turit. Patikrinkit prieš išvažiuojant.

24. Ar galima gauti draudimą vienai dienai?

Taip, galima. Yra trumpalaikio draudimo paslaugų, kurios leidžia apsidrausti nuo vienos dienos iki mėnesio. Tai patogu, jei pats vairuoji mašiną ir žinai, kad užtruksi tik kelias dienas. Bet atkreipkit dėmesį – kuo trumpesnis terminas, tuo brangesnė dienos kaina. Kartais pigiau imti savaitei nei trims dienoms. Keista logika, bet tokia jau ta draudimo matematika.

25. Ką daryti, jei įvyksta avarija kelyje?

Pirmiausia – įsitikinti, kad visi sveiki. Tada – avarinis, trikampis, liemenė. Iškviesti policiją, jei yra nukentėjusiųjų arba didelė žala. Užpildyti eismo įvykio deklaraciją (Europos formą). Fotografuoti viską – mašinas, žalą, vietą. Ir pranešti draudimo įmonei kuo greičiau. Jei turi tranzitinį draudimą – jis turėtų galioti. Bet skaitykit sąlygas, nes kai kurie draudimai negalioja tam tikrose šalyse arba tam tikromis aplinkybėmis.

Praktiniai patarimai – kas dažniausiai užmirštama

26. Ką dažniausiai pamiršta žmonės veždami mašiną iš Danijos?

Dokumentus. Rimtai. Pusė mano klientų pamiršta kažką – arba išregistravimo pažymą, arba pirkimo sutarties kopiją, arba draudimo popierius. Dar dažnai pamiršta pasiimti raktų pakabuką su kodu (jei yra), serviso knygelę, arba papildomus raktus. Vienas žmogus paliko netgi asmeninius daiktus bagažinėje – drabužius, dokumentus, netgi pasą. Laimei, vežėjas pastebėjo ir grąžino. Bet ne visada taip pasiseka.

27. Ar reikia rezervuoti keltą iš anksto?

Rekomenduoju. Ypač vasarą ir savaitgaliais. Keltai būna perpildyti, ir gali tekti laukti kito reiso – o tai reiškia kelias valandas ar net pusę dienos. Rezervavimas internetu užtrunka penkias minutes, ir turi garantuotą vietą. Kaina dažniausiai ta pati, kartais net pigiau perkant iš anksto. Vienas klientas nerezervavo – atvažiavo į uostą ir sužinojo, kad kitas keltas tik po šešių valandų. Nemalonu.

28. Ką vežtis į kelionę automobiliu?

Vandens, užkandžių, telefono įkroviklį, grynųjų pinigų (ne visur priima korteles, ypač mažose degalinėse Lenkijoje), ir gerą nuotaiką. Dar rekomenduoju turėti atsarginį telefono pakrovėją ir power banką. GPS telefone veikia, bet jei išsikraus – būsi kaip be rankų. Ir žemėlapį atsarginį, jei kas. Senamadiška, bet kartais gelbsti. Aš visada turiu popierinį žemėlapį bagažinėje – juokiasi, kol prireikia.

29. Ar galima vežti daiktus automobilyje pervežimo metu?

Jeigu veži tralu – paprastai taip, bet su apribojimais. Daiktai turi būti bagažinėje, ne ant sėdynių. Jokių pavojingų medžiagų, jokių didelių kiekių alkoholio ar tabako (muitinė gali klausinėti). Ir svarbu – vežėjas neatsako už daiktus viduje. Jei kažkas dings arba suges – tavo reikalas. Todėl vertingus daiktus geriau nešiotis su savimi, o ne palikti mašinoje.

30. Ką daryti, jei muitinėje sulaiko automobilį?

Nepanikuoti. Klausyti, ką sako muitininkai, ir bendradarbiauti. Dažniausiai sulaiko dėl dokumentų trūkumo arba įtarimų dėl deklaruotos vertės. Jei viskas tvarkoje – paleis per kelias valandas. Jei ne – gali tekti palikti mašiną muitinėje ir grįžti su trūkstamais dokumentais. Nemalonu, bet ne pasaulio pabaiga. Svarbiausia – turėti visus popierius tvarkoje prieš išvykstant. Tai išvengia 90 procentų problemų.

Išvada

Vežti mašiną iš Danijos į Lietuvą nėra raketų mokslas, bet reikia pasiruošti. Dokumentai, draudimas, maršrutas, techninė būklė – viskas svarbu. Geriau skirti papildomą valandą pasiruošimui nei paskui prarasti dienas tvarkant problemas. Jei abejojat – kreipkitės į specialistus. Mes dirbam su pervežimais kasdien ir žinom, kur dažniausiai kliūva. Sėkmės kelyje.