Iš Danijos į Lietuvą su mašina

Kai nusiperki automobilį Danijoje, kyla natūralus klausimas – kaip jį parsigabenti namo? Vienas populiariausių variantų – važiuoti pačiam. Iš Danijos į Lietuvą su mašina yra apie 1200 kilometrų, ir tai nėra trumpa kelionė, bet daugelis lietuvių ją įveikia be problemų. Pats esu važiavęs šį maršrutą ne kartą – kartais vienas, kartais su draugu, kartais net su naujai pirktu automobiliu, kurio dar gerai nepažįstu. Šiame tekste pasidalinsiu viskuo, ką reikia žinoti prieš leidžiantis į šią kelionę – nuo maršruto pasirinkimo iki dokumentų ir netikėtų situacijų pakeliui.

Pasiruošimas – iš Danijos į Lietuvą su mašina

1. Ką reikia pasiruošti prieš važiuojant iš Danijos į Lietuvą?

Pirmiausia – dokumentai. Turite turėti pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio registracijos liudijimą, išregistravimo pažymą (jei automobilis jau išregistruotas). Be to – draudimą. Jei automobilis Danijoje jau išregistruotas, jo draudimas nebegalioja, todėl reikia pasirūpinti tranzitiniu draudimu arba laikinuoju draudimu kelionei. Dar – techninė būklė. Patikrinkite padangas, stabdžius, skysčius, šviesas. Ilgoje kelionėje bet koks gedimas gali sukelti didelių rūpesčių. Ir galiausiai – navigacija. Žinoma, telefone turite GPS, bet visada naudinga turėti atsarginį variantą – popierinį žemėlapį arba iš anksto parsisiųstus maršrutus.

2. Koks geriausias maršrutas iš Danijos į Lietuvą?

Yra keli variantai. Populiariausias – per Vokietiją ir Lenkiją. Iš Kopenhagos važiuojate į Gedser arba Rødby, persikeliate keltu į Vokietiją (Rostocką arba Puttgardeną), tada per Berlyną, Poznanę, Varšuvą iki Lietuvos sienos. Tai greičiausias kelias – apie 12-14 valandų be sustojimų. Kitas variantas – aplenkti keltą ir važiuoti per Jutlandiją bei tiltą į Švediją, tada per Švediją ir keltu į Latviją arba Estiją. Tai ilgesnis, bet kartais pigesnis maršrutas, ypač jei keltų bilietai brangūs. Trečias variantas – visiškai be keltų, per Danijos-Švedijos tiltą ir tada per visą Švediją bei keltu į Lietuvą. Kiekvienas maršrutas turi savo privalumų ir trūkumų.

3. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Danijos į Lietuvą su mašina?

Įprastomis sąlygomis – 12-14 valandų, jei važiuojate be didelių sustojimų. Bet realiai – planuokite 15-18 valandų, nes reikia sustoti degalinėse, pailsėti, galbūt palaukti kelto. Aš paskutinį kartą važiavęs iš Kopenhagos iki Vilniaus užtrukau 16 valandų – sustojau tris kartus, pavalgiau, išgėriau kavos, ir dar teko palaukti keltą valandą ilgiau nei planuota. Jei važiuojate ne vienas, galite keistis vairuotojais, ir tai pagreitina procesą. Bet jei vienas – būtinai ilsėkitės. Nuovargis kelyje yra viena didžiausių rizikų, ir neverta rizikuoti dėl kelių valandų.

4. Kiek kainuoja kelionė iš Danijos į Lietuvą su mašina?

Suskaičiuokime. Keltas iš Danijos į Vokietiją – 50-150 eurų, priklausomai nuo sezono ir automobilio dydžio. Degalų – apie 150-200 eurų, priklausomai nuo automobilio ir degalų kainų. Kelių mokesčiai – Vokietijoje nemokama, Lenkijoje – apie 20-30 eurų už greitkelius. Maistas ir gėrimai pakeliui – 20-50 eurų. Iš viso – apie 250-450 eurų, priklausomai nuo pasirinkimų. Palyginimui – profesionalus auto vežimas tralu kainuoja 400-700 eurų. Taigi, važiuojant pačiam galima sutaupyti, bet ne visada daug, ir dar reikia pridėti savo laiką bei jėgas.

5. Kokių dokumentų reikia kelionei iš Danijos į Lietuvą?

Asmeniniai dokumentai – pasas arba asmens tapatybės kortelė (ES piliečiams užtenka). Vairuotojo pažymėjimas – galiojantis. Automobilio dokumentai – registracijos liudijimas, pirkimo-pardavimo sutartis, išregistravimo pažyma. Draudimas – tranzitinis arba laikinasis. Jei automobilis dar registruotas Danijoje ir turi draudimą – patikrinkite, ar draudimas galioja kitose šalyse. Dar vienas dalykas – jei automobilis ne jūsų vardu, reikia įgaliojimo. Aš vieną kartą pamiršau įgaliojimą – teko grįžti į Kopenhagą, ir tai kainavo papildomą dieną. Nuo to laiko visada pasitikrinu visus dokumentus prieš išvykstant.

Keltas – iš Danijos į Lietuvą su mašina

6. Kokie keltai plaukia iš Danijos į Vokietiją?

Du pagrindiniai operatoriai – Scandlines ir DFDS. Scandlines plaukia iš Gedser į Rostocką ir iš Rødby į Puttgardeną. DFDS plaukia iš Kopenhagos (Frederikshavn) į Kylį arba Oslą, bet tai labiau šiauriniai maršrutai. Populiariausias maršrutas yra Rødby-Puttgardenas – trumpiausias, tik 45 minutės. Bet ir brangiausias, ypač vasarą. Gedser-Rostockas trunka apie 2 valandas, bet kaina mažesnė. Bilietus galima užsisakyti internetu iš anksto – rekomenduoju, nes vietoje gali būti brangiau ir gali tekti laukti eilėje.

7. Ar būtina užsisakyti kelto bilietą iš anksto?

Būtina – ne, bet labai rekomenduojama. Ypač vasarą, savaitgaliais arba švenčių dienomis. Tada keltai būna perpildyti, ir galite praleisti kelias valandas laukdami. Aš vieną kartą važiavau liepos mėnesį be išankstinio bilieto – teko laukti 3 valandas, nes visi artimiausi reisai buvo pilni. Nuo to laiko visada užsisakau iš anksto. Be to, internetu dažnai būna pigiau. Užsisakant galite pasirinkti pageidaujamą laiką, ir atvykus į uostą tiesiog pravažiuojate pro specialų langelį. Patogu ir greita.

8. Kiek kainuoja keltas iš Danijos į Vokietiją?

Kaina priklauso nuo maršruto, sezono ir automobilio dydžio. Rødby-Puttgardenas – apie 80-120 eurų už automobilį su vairuotoju. Gedser-Rostockas – apie 60-100 eurų. Papildomi keleiviai – 10-20 eurų asmeniui. Vasarą kainos aukštesnės, žiemą – mažesnės. Dar yra galimybė užsisakyti premium bilietą su papildomomis paslaugomis – greitesnis įlaipinimas, geresnė vieta, prieiga prie poilsio zonos. Bet jei tik reikia persikelti – standartinis bilietas visiškai pakanka. Svarbu tik neužmiršti pasiimti bilieto patvirtinimo – popierinio arba telefone.

9. Ką daryti, jei praleidau keltą?

Nepanikuokite. Paprastai keltai plaukia kas 1-2 valandas, todėl teks palaukti kitą reisą. Bet jei turite iš anksto užsisakytą bilietą – patikrinkite, ar jis galioja kitam laikui. Kai kurie bilietai yra lankstūs ir leidžia keisti laiką nemokamai, kiti – ne. Jei bilietas negalioja kitam laikui, gali tekti pirkti naują. Tai papildomos išlaidos, bet ką padarysi. Aš vieną kartą užtrukau Danijoje ilgiau nei planavota – reikėjo sutvarkyti dokumentus – ir praleidau keltą. Teko laukti 2 valandas ir sumokėti 30 eurų už naują bilietą. Nuo to laiko visada atvykstu bent 30 minučių anksčiau.

10. Ar galiu miegoti automobilyje kelto metu?

Taip, dauguma keltų leidžia likti automobilyje kelto metu, bet ne visi. Kai kurie operatoriai reikalauja, kad visi keleiviai išeitų iš automobilių ir eitų į keleivių zoną. Tai priklauso nuo kelto tipo ir saugumo taisyklių. Jei norite likti automobilyje – pasitikrinkite iš anksto. Asmeniškai aš visada išeinu – galima atsigerti kavos, pasivaikščioti deniu, pamatyti vaizdus. Trumpam persikėlimui (45 minutės) tai nėra problema. Ilgesniam (2+ valandos) – dar labiau verta išeiti. Ypač jei važiuojate ilgą atstumą – bet koks judėjimas padeda išvengti nuovargio.

Kelių eismo taisyklės – iš Danijos į Lietuvą su mašina

11. Kokios greičio ribos galioja Danijoje?

Mieste – 50 km/h. Užmiestyje – 80 km/h. Greitkeliuose – 130 km/h, bet daugelyje ruožų – 110 km/h. Danijoje greičio kontrolė griežta – daug radarų, ir baudos nėra mažos. Už 20 km/h viršijimą gali skirti 2000-3000 DKK (apie 270-400 eurų). Dar vienas svarbus dalykas – Danijoje reikalaujama visada deginti artimąsias šviesas, net dieną. Ir būtina turėti šviesą atspindinčią liemenę, jei reikia išeiti iš automobilio kelyje. Aš pats esu gavęs baudą Danijoje už greičio viršijimą – 15 km/h viršijimas kainavo 2000 DKK. Skaudu, bet pamoka išmokta.

12. Kokios greičio ribos galioja Vokietijoje?

Vokietija žinoma dėl savo greitkelių be greičio ribojimo, bet tai ne visai tiesa. Rekomenduojamas greitis – 130 km/h, ir daugelyje ruožų yra ribojimai – 120, 100 ar net 80 km/h dėl remonto darbų ar eismo sąlygų. Mieste – 50 km/h, užmiestyje – 100 km/h. Vokietijoje baudos mažesnės nei Danijoje, bet vis tiek nemalonios. Svarbu atkreipti dėmesį į ženklus – Vokietijoje jie dažnai keičiasi, ypač greitkeliuose. Dar vienas dalykas – Vokietijoje reikia mokėti kelių mokestį sunkvežimiams, bet lengviesiems automobiliams – ne.

13. Kokios greičio ribos galioja Lenkijoje?

Lenkijoje – mieste 50 km/h (nuo 23:00 iki 5:00 – 60 km/h), užmiestyje 90 km/h, greitkeliuose 120 km/h, autostradose 140 km/h. Lenkijoje yra mokamų kelių – A1, A2, A4 kai kurie ruožai. Mokestis imamas už konkrečius ruožus, ne už visą kelią. Galima mokėti grynais arba kortele prieš įvažiuojant į mokamą ruožą. Lenkijoje taip pat reikia deginti artimąsias šviesas visą parą. Ir dar – Lenkijoje draudžiama naudotis radarų detektoriais, todėl jei turite – išjunkite arba palikite namie.

14. Ką daryti, jei gaunu baudą kelyje?

Jei bauda skirta vietoje – sumokėkite iš karto, jei galite. Lenkijoje ir Vokietijoje policija gali skirti baudą vietoje, ir tai paprasčiau nei vėliau gauti laišką namo. Jei negalite sumokėti vietoje – gausite laišką su mokėjimo nurodymais. Svarbu sumokėti laiku, kad bauda nedidėtų. Jei bauda skirta Danijoje (pvz., radaras) – gausite laišką per kelias savaites. Danija turi susitarimus su kitomis ES šalimis dėl baudų išieškojimo, todėl nemokėti neverta. Aš rekomenduoju tiesiog laikytis taisyklių – tai paprasčiausias būdas išvengti problemų.

Nakvynė – iš Danijos į Lietuvą su mašina

15. Ar verta nakvoti pakeliui, ar geriau važiuoti iš karto?

Priklauso nuo jūsų. Jei esate pratęs ilgoms kelionėms ir gerai jaučiatės vairuodamas naktį – galite važiuoti iš karto. Bet aš rekomenduoju bent vieną nakvynę, ypač jei važiuojate vienas. Nuovargis kelyje yra pavojingesnis nei alkoholis – reakcija lėtėja, dėmesys išsiblaško. Paprastas variantas – nakvynė Poznanėje arba Varšuvoje. Tai maždaug kelionės vidurys, ir galima rasti nebrangių viešbučių ar svečių namų. Aš paskutinį kartą nakvojau Poznanėje – mažas viešbutukas netoli greitkelio, 40 eurų už naktį, pusryčiai įskaičiuoti. Kitą dieną – šviežias ir pailsėjęs – likę 600 km jau nebebuvo problema.

16. Kur nakvoti Lenkijoje pakeliui?

Populiariausi variantai – Poznanė, Varšuva, Lodzė. Visuose yra daugybė viešbučių, svečių namų ir motelių. Kainos – nuo 30 iki 80 eurų už naktį, priklausomai nuo lygio. Jei norite pigiau – galima ieškoti per Booking.com arba Airbnb. Jei norite greitai – tiesiog sustokite pirmame pasitaikiusiame motelyje šalia greitkelio. Lenkijoje jie dažnai būna paprasti, bet švarūs ir nebrangūs. Dar vienas variantas – nakvynė automobilyje. Tai įmanoma, bet ne pats patogiausias variantas, ypač žiemą. Aš asmeniškai rekomenduoju bent minimalų komfortą po ilgos dienos vairavimo.

17. Ar saugu nakvoti Lenkijos viešbučiuose?

Apskritai – taip. Lenkija yra saugi šalis, ir viešbučiai nesiskiria nuo kitų Europos šalių. Bet, kaip ir bet kur, reikia būti atsargiems. Neužmirškite užrakinti automobilio, nepalikite vertingų daiktų matomoje vietoje. Jei nakvynė nebrangiame motelyje – patikrinkite, ar durys tvirtos, ar yra seifas. Aš pats niekada neturėjau problemų Lenkijoje, bet pažįstu žmogų, kuriam iš automobilio dingo navigacija, palikta ant sėdynės. Mažas dalykas, bet nemalonu. Paprasta atsargumo priemonė – paslėpti viską, kas gali vilio vagis.

18. Ką daryti, jei pavargau vairuoti ir netoli nėra viešbučio?

Sustokite. Bet kur. Degalinėje, poilsio aikštelėje, net kelkraštyje (jei saugu). Miegokite automobilyje 20-30 minučių – tai vadinama „power nap", ir tai tikrai padeda. Po trumpo miego galėsite tęsti kelionę iki artimiausio viešbučio ar bent jau degalinės, kur galėsite išgerti kavos ir prasiblaškyti. Svarbiausia – nevažiuoti toliau, jei jaučiate, kad akys merkiasi. Aš vieną kartą, būdamas jaunesnis ir kvailiau, važiavau per miegus – pabudau nuo to, kad automobilis važiuoja kelkraščiu. Nuo to karto – niekada daugiau. Pavargai – sustoji. Taškas.

Netikėtumai – iš Danijos į Lietuvą su mašina

19. Ką daryti, jei sugenda automobilis pakeliui?

Pirmiausia – pasitraukite į saugią vietą, įjunkite avarinius žibintus, užsidėkite šviesą atspindinčią liemenę. Tada skambinkite pagalbos keliuose. Vokietijoje – ADAC, Lenkijoje – PZM. Jei turite draudimą su pagalba kelyje – skambinkite draudimo bendrovei. Jei ne – ieškokite artimiausios autoserviso. Tai gali užtrukti, ypač jei gedimas sudėtingas. Aš vieną kartą Lenkijoje pradūriau padangą – pakeisti užtruko 30 minučių, bet jei būtų sudėtingesnis gedimas – būtų tekę ieškoti pagalbos. Todėl visada rekomenduoju turėti pagalbos kelyje draudimą, ypač važiuojant su naujai pirktu automobiliu, kurio dar gerai nepažįstate.

20. Ką daryti, jei pasiklydau?

Telefonas su GPS yra geriausias draugas. Bet jei nėra ryšio arba išsikrovė baterija – naudokitės kelio ženklais. Vokietijoje ir Lenkijoje ženklai aiškūs – rodo kryptį į didžiuosius miestus. Jei važiuojate į Lietuvą, ieškokite ženklų „Poland" / „Polska", tada „Warszawa", o iš Varšuvos – „Lithuania" / „Litwa". Jei visiškai pasiklydote – sustokite degalinėje ir paklauskite. Lenkai dažnai supranta angliškai, o jei ne – gestai ir žemėlapis padeda. Aš pats esu pasiklydęs Vokietijoje – GPS nustojo veikti, ir teko važiuoti pagal ženklus. Užtruko ilgiau, bet galiausiai radau kelią.

21. Ką daryti, jei pasienyje kyla problemų?

ES viduje pasienio kontrolės praktiškai nėra – galite laisvai važiuoti iš Danijos į Vokietiją, iš Vokietijos į Lenkiją, iš Lenkijos į Lietuvą. Bet kartais būna atsitiktiniai patikrinimai – ypač dėl migracijos ar saugumo. Jei jus sustabdo – tiesiog parodykite dokumentus ir atsakykite į klausimus. Jei automobilis neregistruotas arba neturi draudimo – gali būti problemų. Todėl svarbu turėti visus dokumentus tvarkingus. Aš pats niekada nebuvau sustabdytas pasienyje, bet pažįstu žmogų, kurį sustabdė Lenkijos-Lietuvos pasienyje – tiesiog patikrino dokumentus ir paleido per 5 minutes.

22. Ką daryti, jei baigėsi degalai vidury niekur?

Tai retai nutinka, jei planuojate, bet pasitaiko. Vokietijoje degalinių daug – kas 20-30 km greitkelyje. Lenkijoje – rečiau, ypač mažesniuose keliuose. Jei matote, kad degalai baigiasi – neignoruokite to. Sustokite pirmoje degalinėje, net jei kaina aukštesnė. Geriau permokėti 5 eurus už degalus, nei stovėti kelkraštyje ir laukti pagalbos. Aš vieną kartą bandžiau „dar iki kitos degalinės" – ir pravažiavau. Užtruko 2 valandas, kol atvažiavo pagalba ir atvežė degalų. Nuo to laiko – niekada nerizikuoju. Pusė bako – laikas ieškoti degalinės.

Atvykimas – iš Danijos į Lietuvą su mašina

23. Ką daryti atvykus į Lietuvą su Danijoje pirktu automobiliu?

Pirmiausia – techninė apžiūra. Be jos negalėsite registruoti automobilio. Tada – draudimas. Ir galiausiai – Regitra. Ten pateikiate visus dokumentus: pirkimo sutartį, išregistravimo pažymą, techninės apžiūros lapą, draudimą, PVM deklaraciją (jei reikia). Viskas turėtų užtrukti 1-2 dienas. Bet pasiruoškite, kad gali prireikti papildomų dokumentų – ypač jei kažkas neaišku. Aš pats pirmą kartą važiavęs į Regitrą pamiršau PVM deklaraciją – teks grįžti kitą dieną. Nuo to karto – visada pasitikrinu sąrašą prieš išeidamas iš namų.

24. Ar galiu vairuoti Danijoje pirktą automobilį Lietuvoje iš karto?

Techniškai – taip, bet tik su tranzitiniais numeriais arba laikinais registracijos numeriais. Jei automobilis dar turi Danijos numerius ir draudimą – galite važioti, bet ribotą laiką. Paprastai – 30 dienų nuo įvežimo. Per tą laiką turite atlikti techninę apžiūrą, sumokėti mokesčius ir užregistruoti automobilį. Jei to nepadarysite – rizikuojate bauda. Aš rekomenduoju kuo greičiau sutvarkyti dokumentus, kad galėtumėte ramiai važinėti. Ir dar – kol automobilis neregistruotas, venkite ilgų kelionių – jei kas nors nutiktų, draudimas gali negalioti.

25. Ką daryti, jei techninėje apžiūroje rado trūkumų?

Remontuoti. Deja, kito kelio nėra. Techninė apžiūra Lietuvoje yra griežta, ypač dėl važiuoklės, stabdžių, emisijos ir šviesų. Jei rado trūkumų – gausite lapą su nurodymais, ką reikia sutvarkyti. Sutvarkėte – grįžtate pakartotinai. Kartais tai užima kelias dienas, kartais – savaites, priklausomai nuo gedimo sudėtingumo. Aš pats esu turėjęs problemų dėl stabdžių diskų – Danijoje jie buvo „dar geri", bet Lietuvos meistrai pasakė kitaip. Teko keisti, ir tai kainavo papildomus 200 eurų. Nuo to karto – visada pasitikrinu stabdžius prieš techninę apžiūrą.

26. Ar verta važiuoti iš Danijos į Lietuvą su mašina, ar geriau samdyti vežėją?

Priklauso nuo situacijos. Jei automobilis geros būklės, turite laiko, mėgstate vairuot ir norite sutaupyti – važiuokite patys. Tai įdomi patirtis, ir galite pamatyti gražių vietų pakeliui. Bet jei automobilis naujas arba brangus, jei neturite patirties tolimose kelionėse, arba jei tiesiog nenorite rizikuoti – samdykite profesionalus. Skirtumas kainoje gali būti 100-200 eurų, bet ramybė verta daugiau. Aš pats dabar, po daugelio metų patirties, vis dar važiuoju pats – bet tik tada, kai automobilis geros būklės ir orai palankūs. Kitais atvejais – skambinu vežėjui.