perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Daniją:
Automobilių pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 450€
Danija → Lietuva kaina nuo 600€
Krovinius vežame į Daniją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntas vežame į Daniją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Motociklų pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 200€
Danija → Lietuva kaina nuo 200€
Keleivius vežame į Daniją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Perku ir parduodu mašinas jau ne vienerius metus, ir galiu pasakyti – Danijos dėvėtų automobilių rinka yra viena įdomiausių Europoje. Kodėl? Todėl, kad danai rūpinasi savo mašinomis. Reguliariai aptarnauja, naudoja kokybiškas dalis, ir svarbiausia – nevažinėja tiek, kiek vokiečiai arba prancūzai. Rezultatas – mašinos su mažesne rida ir geresne būkle. Bet ne viskas taip paprasta. Yra niuansų, kuriuos reikia žinoti prieš perkant. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie dėvėtas mašinas Danijoje – nuo paieškos iki pirkimo ir gabenimo.
Pirma – kainos. Danijoje mašinos brangios naujos dėl didelių mokesčių, todėl žmonės ilgiau jas naudoja. Bet kai parduoda, kainos būna konkurencingos, ypač lyginant su Vokietija. Antra – būklė. Danai mažiau važinėja nei vokiečiai, todėl rida dažnai mažesnė. Trečia – istorija. Danijoje griežta techninė apžiūra, todėl mašinos, kurios praeina, iš tikrųjų yra tvarkingos. Ketvirta – pasirinkimas. Yra daug dyzelinių mašinų, kurios Lietuvoje populiarios. Vienas niuansas – danai mėgsta mažas mašinas, todėl didelių sedanų ar visureigių mažiau. Bet jei ieškai kompaktiško automobilio – Danija puiki vieta.
Danai mėgsta Volkswagen, BMW, Audi ir Toyota. Volkswagen Golf yra turbūt populiariausias modelis – jo pilna visur. BMW 3 serija ir Audi A4 taip pat dažni. Toyota – dėl patikimumo. Yra ir nemažai Peugeot bei Citroen, nes prancūziškos mašinos Danijoje populiarios. Volvo taip pat gausu – skandinaviškas pasirinkimas. Kas įdomu – mažiau Mercedes nei Vokietijoje. Danai labiau linkę į praktiškas mašinas nei į prabangias. Jei ieškai kažko specifinio – pavyzdžiui, BMW X5 – gali tekti paieškoti ilgiau. Bet apskritai pasirinkimas platus, ypač jei neieškai kažko labai reta.
Pagrinde keliais dalykais. Pirma – kainos. Danijoje mašinos brangios naujos, bet dėvėtos – panašiai kaip Vokietijoje arba šiek tiek pigiau. Antra – ridos. Danijoje vidutiniškai mažesnė rida, nes atstumai trumpesni. Trečia – būklė. Danai mažiau važinėja žiemą, kai keliai barstomi druska, todėl mašinos mažiau koroduoja. Ketvirta – pasirinkimas. Vokietijoje daugiau prabangių modelių, Danijoje – daugiau praktiškų. Penkta – dokumentai. Danijoje viskas skaidriau, mažiau sukčiavimo su ridos klastojimu. Nors tai nereiškia, kad negali būti problemų – visada reikia tikrinti. Bet apskritai Danijos rinka patikimesnė.
Mažiau nei kitose šalyse, bet pasitaiko. Danijoje yra sistema, kurioje fiksuojama rida kiekvienos techninės apžiūros metu. Tai reiškia, kad gali patikrinti istoriją ir pamatyti, ar rida nuosekli. Jei 2020 metais buvo 150 000 km, o 2022 – 120 000 km, kažkas ne taip. Bet tai nereiškia, kad visi sąžiningi. Yra atvejų, kai mašinos atvežamos iš kitų šalių su suklastota rida, o paskui parduodamos Danijoje. Todėl visada rekomenduoju tikrinti per CarVertical arba AutoDNA. Kainuoja kelis eurus, bet gali išgelbėti nuo blogo pirkimo. Vienas klientas nusipirko mašiną su 180 000 km, o paaiškėjo, kad reali rida – 320 000 km. Nemalonu.
Kainos priklauso nuo markės, modelio, metų ir būklės. Pavyzdžiui, 2018 metų Volkswagen Golf su 100 000 km gali kainuoti 12 000-16 000 eurų. BMW 320d to paties amžiaus – 15 000-20 000 eurų. Toyota Corolla – 10 000-14 000 eurų. Senesnės mašinos – 2014-2016 metų – pigiau, bet vis tiek ne pigios. Danijoje mašinos brangios dėl mokesčių, todėl net dėvėtos kainuoja daugiau nei Lietuvoje. Bet kokybė atitinka kainą. Jei ieškai pigios mašinos – iki 5000 eurų – Danija ne pats geriausias pasirinkimas. Tokių mašinų mažai, ir jos dažnai su didelia defektais. Geriau ieškoti vidutinės klasės – 10 000-15 000 eurų.
Pagrinde yra trys platformos. Pirmiausia – Bilbasen.dk. Tai didžiausias Danijos automobilių portalas, panašus į Mobile.de Vokietijoje. Antra – DBA.dk – tai skelbimų portalas, kuriame yra ir mašinų. Trečia – Facebook Marketplace – vis populiaresnis, ypač tarp jaunesnių pardavėjų. Dar yra AutoUncle, kuri agreguoja skelbimus iš įvairių šaltinių. Asmeniškai rekomenduoju pradėti nuo Bilbasen – ten daugiausia pasirinkimo ir patogiausia paieška. DBA daugiau privačių pardavėjų, Facebook – dar daugiau, bet ten reikia atsargiau, nes mažiau kontrolės. Svarbu – visada tikrinti VIN numerį prieš perkant.
Pirmiausia – nusistatyk biudžetą. Antra – pasirink markę ir modelį, jei žinai, ko nori. Trečia – filtruok pagal metus ir ridą. Rekomenduoju ne daugiau kaip 150 000 km ir ne senesnę nei 2016 metų. Ketvirta – pažiūrėk, ar yra nuotraukų. Jei tik 2-3 nuotraukos – praleisk. Geros mašinos turi 10-15 nuotraukų iš įvairių kampų. Penkta – skaityk aprašymą. Jei parašyta tik „gera būklė" be detalių – įtartina. Šešta – patikrink, ar pardavėjas yra įmonė ar privatus asmuo. Įmonės dažniau suteikia garantiją. Septinta – naudok AutoUncle, kad palygintum kainas. Jis parodo, ar kaina rinkos vidurkis, ar per didelė.
Priklauso nuo situacijos. Jei mašina brangi – virš 15 000 eurų – verta. Gali pamatyti savo akimis, pajusti, kaip važiuoja, ir pastebėti dalykus, kurių nuotraukose nesimato. Bet jei mašina pigesnė ir toli – pavyzdžiui, Aalborge – kelionė kainuos laiko ir pinigų. Alternatyva – samdyti vietinį mechaniką, kuris apžiūrėtų už tave. Yra tokių paslaugų Danijoje – kainuoja apie 100-200 eurų. Jis padaro nuotraukas, patikrina techninę būklę ir atsiunčia ataskaitą. Tai geras kompromisas. Vienas klientas taip padarė – mechanikas rado paslėptą defektą, kurio nuotraukose nesimatė. Sutaupė kelis tūkstančius eurų.
Yra keletas požymių. Geras pardavėjas – atsako greitai, duoda išsamią informaciją, siunčia papildomas nuotraukas, neslepia defektų. Blogas – vengia klausimų, sako „viskas gerai" be detalių, skubina pirkti, nenori leisti patikrinti. Dar vienas ženklas – jei kaina per gera, kad būtų tiesa. Pavyzdžiui, BMW 320d 2020 metų už 8000 eurų – tai neįmanoma, nebent kažkas negerai. Dar – patikrink pardavėjo istoriją. Jei įmonė – pažiūrėk atsiliepimus Google. Jei privatus asmuo – paklausk, kodėl parduoda. Jei atsakymas miglotas – būk atsargus. Svarbiausia – niekada neskubėk. Gera mašina palauks.
Galima, bet danai nelabai mėgsta derėtis. Tai ne Turkija ar Egiptas, kur kaina visada „lanksti". Danijoje kaina dažniausiai yra kaina. Bet yra išimčių. Jei mašina ilgai stovi – mėnesį ar ilgiau – pardavėjas gali būti linkęs sumažinti. Jei randi defektą, kurio nenurodyta skelbime – taip pat gali prašyti nuolaidos. Bet prašyti 20% nuolaidos be priežasties – nemandagu ir neveiksminga. Realiai galima tikėtis 5-10% nuolaidos, jei turi argumentų. Vienas klientas bandė derėtis dėl 3000 eurų nuolaidos už 15 000 eurų mašiną – pardavėjas tiesiog atsisakė kalbėtis. Reikia protingai.
Yra keli būdai. Pirmiausia – Tjekbil.dk. Tai Danijos transporto agentūros sistema, kurioje galima patikrinti techninės apžiūros istoriją. Įvedi registracijos numerį ir matai visus patikrinimus – datą, ridą, pastabas. Antra – CarVertical arba AutoDNA. Tai tarptautinės sistemos, kurios rodo avarijų istoriją, ridos pokyčius, vagystės duomenis. Trečia – paprašyti pardavėjo serviso knygelės. Jei ji yra ir užpildyta – geras ženklas. Jei nėra – ne tragedija, bet reikia atidžiau tikrinti. Ketvirta – VIN numerį galima patikrinti ir per gamintojo sistemą, jei žinai, kaip. Svarbiausia – niekada nepasitikėk tik pardavėjo žodžiais.
Danijos techninė apžiūra (syn) vyksta kas dvejus metus. Įrašuose matosi data, rida ir pastabos. Jei pastabų nėra – mašina praėjo be pastabų, kas yra gerai. Jei yra pastabų – jos gali būti nedidelės (pavyzdžiui, lemputė neveikia) arba rimtos (pavyzdžiui, stabdžių sistema). Svarbu atskirti. Mažos pastabos – normalu, ypač senesnėms mašinoms. Didelės – jau reikia galvoti. Dar vienas dalykas – jei mašina nepraeina apžiūros, ji gauna „rød" (raudoną) statusą ir negali važinėti. Jei parduodama su tokiu statusu – reikia labai atsargiai. Gali būti, kad remontas kainuos daugiau nei pati mašina.
Jei mašina brangi – taip. 100-200 eurų už patikrą yra niekas, palyginus su tuo, kiek gali prarasti, jei nusipirksi katiną maiše. Mechanikas patikrina variklį, pavarų dėžę, stabdžius, pakabą, elektroniką. Jis mato dalykus, kurių paprastas žmogus nemato. Pavyzdžiui, ar variklis buvo remontuotas, ar yra rūdžių po kėbulu, ar važiuoja tiesiai. Yra Danijoje tokių paslaugų – gali rasti per Google arba Facebook grupes. Svarbu rasti patikimą mechaniką, o ne bet kokį. Vienas klientas samdė mechaniką, kuris pasakė, kad viskas gerai, o po mėnesio paaiškėjo, kad pavarų dėžė su defektu. Todėl – rinkis atsargiai.
Danijoje, kaip ir visur, dažniausi defektai susiję su amžiumi ir ridu. Variklio problemos – retesnės, nes danai reguliariai aptarnauja. Bet pakaba – dažna problema, ypač jei mašina važinėjo duobėtais keliais. Stabdžiai – taip pat reikia tikrinti. Elektronika – vis dažnesnė problema, ypač naujesnėse mašinose su daug jutiklių. Rūdys – mažiau nei Lietuvoje, bet vis tiek yra, ypač senesnėse mašinose. Dar vienas dalykas – klimato sistema. Danai naudoja kondicionierių mažiau nei pietiečiai, todėl kartais jis būna neveikiantis. Nėra didelė problema, bet reikia žinoti. Apibendrinant – Danijos mašinos geros, bet ne tobulos.
Paprastai viskas vyksta taip: susitinki su pardavėju, apžiūri mašiną, važiuoji bandomąjį važiavimą, tada deratės dėl kainos. Jei sutariate – pasirašote pirkimo-pardavimo sutartį. Danijoje yra standartinė sutarties forma, kurią galima atsisiųsti iš FDM.dk (Danijos automobilių asociacijos). Joje nurodoma kaina, data, VIN numeris, ridas, pardavėjo ir pirkėjo duomenys. Po pasirašymo – mokėjimas. Grynais arba pavedimu. Pardavėjas duoda registracijos dokumentus ir raktus. Tada reikia išregistruoti mašiną Danijoje – tai gali padaryti pats pardavėjas arba tu. Viskas. Skamba paprastai, ir dažniausiai taip ir yra.
Yra keli būdai. Grynais – paprasčiausias, bet ne visada patogu, ypač jei mašina brangi. Pavedimu – saugiau, bet reikia laukti, kol pinigai pasieks sąskaitą. Kartais pardavėjas nori matyti pavedimą prieš atiduodant mašiną. Trečias variantas – depozitas per notarą arba banką. Tai brangiau, bet saugiausia. Asmeniškai rekomenduoju pavedimą – aiškus pėdsakas, jei kas nors nutiktų. Grynais rizikingiau, ypač didelės sumos. Vienas atvejis – žmogus mokėjo 15 000 eurų grynais, o pardavėjas sakė, kad negavo. Be įrodymų nieko negali padaryti. Todėl – visada pavedimu arba su kvitu.
Paprastai ne. Dėvėtos mašinos parduodamos su PVM jau įskaičiuotu, todėl papildomai mokėti nereikia. Bet yra išimtis – jei perki iš įmonės, kuri parduoda mašinas be PVM (t.y. kaina nurodyta be PVM), tada reikės mokėti. Tai dažniau pasitaiko perkant iš prekiautojų, kurie specializuojasi eksporte. Svarbu – visada klausk, ar kaina su PVM, ar be. Jei be PVM – pridėk 25%. Tai gali radikaliai pakeisti kainą. Vienas klientas pamatė skelbimą – BMW už 12 000 eurų. Atrodė pigu. Paaiškėjo, kad be PVM. Su PVM – 15 000 eurų. Nebuvo jau taip pigu.
Jei pardavėjas atsisako duoti dokumentus – neperk. Taip paprasta. Dokumentai yra mašinos tapatybė. Be jų negalėsi užregistruoti mašinos Lietuvoje, negalėsi įrodyti, kad ji tavo. Jei pardavėjas sako „dokumentai vėliau" arba „pamiršau namie" – tai raudona vėliava. Gali būti, kad mašina vogta, su skolomis arba kažkas negerai su nuosavybe. Vienas atvejis – pardavėjas sakė, kad registracijos dokumentas pas notarą, ir pažadėjo atsiųsti po savaitės. Po savaitės dingo. Laimei, pirkėjas dar nebuvo sumokėjęs. Todėl – visada dokumentai prieš mokėjimą. Be išimčių.
Yra trys variantai. Pirmas – pats vairuoji. Tada reikia laikinų numerių ir draudimo. Danijoje galima gauti tranzitinius numerius, kurie galioja kelias dienas. Antras – samdai pervežėją su autovežiu. Patogiau, bet brangiau. Trečias – keltas. Jei mašina yra Jutlandijoje, galima plaukti keltu į Vokietiją ir tada važiuoti į Lietuvą. Kiekvienas variantas turi pliusų ir minusų. Pats vairuoti – pigiausia, bet reikia laiko ir energijos. Autovežiu – patogiausia, bet kainuoja 400-600 eurų. Keltas – kompromisas. Asmeniškai, jei mašina geros būklės, rekomenduoju patį vairuoti – pigiau ir greičiau.
Kaina priklauso nuo maršruto ir būdo. Autovežiu – 400-600 eurų iš Kopenhagos į Vilnių. Iš toliau – Aalbogo ar Odensės – gali būti 50-100 eurų brangiau. Keltu – pigiau, bet reikia pridėti kuro išlaidas. Pats vairuojant – kuras apie 150-200 eurų, plius keltas, jei reikia, plius laikinas draudimas. Išeina apie 250-350 eurų. Bet reikia pridėti savo laiką – 2 dienos kelyje. Jei dirbi – gali būti, kad pigiau samdyti pervežėją. Vienas klientas skaičiavo – pats vairuoti kainuos 300 eurų, bet praras 2 darbo dienas, kurios vertos 400 eurų. Išeina, kad pervežėjas pigiau. Reikia skaičiuoti.
Galima ir rekomenduojama. Pervežėjai paprastai turi bazinį draudimą, bet jis ne visada dengia visą vertę. Jei mašina brangi – prašyk papildomo draudimo. Kainuos papildomai 50-100 eurų, bet ramiau. Dar vienas variantas – savo draudimas. Kai kurios draudimo kompanijos siūlo trumpalaikį krovinių draudimą. Bet tai sudėtingiau ir brangiau. Geriausia – tiesiog pasirinkti pervežėją, kuris turi pilną CMR draudimą. Paklausk konkrečiai – kokia suma drausta, ką dengia, kokia franšizė. Jei atsako neaiškiai – ieškok kito. Draudimas yra vienas tų dalykų, kurių reikia tik tada, kai reikia. O tada labai reikia.
Kai mašina atvyksta į Lietuvą, reikia ją užregistruoti „Regitroje". Tam reikia: pirkimo-pardavimo sutarties, Danijos registracijos dokumento, išregistravimo pažymos, techninės apžiūros Lietuvoje ir draudimo. Procesas paprastas – ateini į „Regitrą", pateiki dokumentus, sumoki mokestį ir gauni lietuviškus numerius. Viskas trunka apie valandą, jei eilės mažos. Bet gali užtrukti ilgiau, jei kažkas negerai su dokumentais. Pavyzdžiui, jei trūksta vertimo arba neteisingai užpildyta sutartis. Todėl prieš einant į „Regitrą" patikrink, ar viskas tvarkoje. Geriau praleisti pusvalandį tikrinant nei pusdienį taisant.
Registracijos mokestis „Regitroje" priklauso nuo mašinos amžiaus ir variklio galingumo. Paprastai nuo 50 iki 200 eurų. Dar reikia mokėti už numerius – apie 20 eurų. Techninė apžiūra – apie 30-50 eurų. Draudimas – priklauso nuo mašinos ir vairuotojo istorijos. Bendrai – apie 200-400 eurų, kad viską sutvarkyti. Tai nėra daug, palyginus su mašinos kaina. Bet reikia turėti omenyje, kad tai papildomos išlaidos. Vienas klientas nusipirko mašiną už 10 000 eurų ir pamiršo pridėti registracijos išlaidas. Staiga biudžetas išaugo iki 10 500 eurų. Nedaug, bet nemalonu, jei nesitikėjai.
Tai nutinka retai, bet nutinka. Dažniausios priežastys – trūksta dokumentų, dokumentai neteisingi arba mašina turi teisinių problemų (pavyzdžiui, areštas). Pirmiausia – paklausk, kodėl atsisako. Antra – ištaisyk problemą. Jei trūksta dokumento – gauk jį. Jei dokumentas neteisingas – pataisyk. Trečia – jei problema sudėtingesnė – pavyzdžiui, teisinė – gali reikėti teisininko pagalbos. Bet tai kraštutinumas. Dažniausiai problema paprasta – trūksta vertimo arba neteisingai užpildyta forma. Vienas atvejis – klientas atnešė pirkimo sutartį be VIN numerio. „Regitra" atsisakė. Teko grįžti pas pardavėją ir paprašyti naujos sutarties. Užtruko savaitę.
Priklauso nuo to, ko ieškai. Jei nori konkrečios markės ir modelio, kurio Lietuvoje nėra arba brangu – verta. Jei nori mašinos su mažesne rida ir geresne būkle – taip pat verta. Bet reikia pridėti gabenimo ir registracijos išlaidas. Ir laiką – nuo paieškos iki registracijos gali praeiti mėnuo. Jei tau reikia mašinos dabar – geriau pirkti Lietuvoje. Jei gali palaukti – Danija geras pasirinkimas. Asmeniškai pažįstu žmonių, kurie perka tik Danijoje, nes ten randa geresnių variantų. Bet pažįstu ir tokių, kurie bandė ir nusivylė. Viskas priklauso nuo to, kiek laiko ir pastangų nori investuoti.
Tai vienas blogiausių scenarijų. Pirmiausia – saugiai sustok ir įjunk avarinius. Antra – paskambink pagalbos kelyje. Jei turi draudimą – jis turėtų padengti. Trečia – jei mašina nevažiuoja, reikės autovežio. Tai kainuos papildomai. Ketvirta – pranešk pardavėjui, jei mašina sugedo dėl paslėpto defekto. Gali būti, kad jis atsakingas. Bet įrodyti sunku, ypač jei jau išvykai iš Danijos. Vienas atvejis – klientui mašina sugedo Vokietijoje, pusiaukelėje. Pasirodė, kad pavarų dėžė su defektu. Pardavėjas sakė, kad ne jo kaltė. Galiausiai niekas nekompensavo. Todėl – visada patikrink prieš išvykdamas.
Dėvėtos mašinos Danijoje – geras pasirinkimas tiems, kas ieško kokybės už protingą kainą. Rinka skaidri, mašinos prižiūrėtos, pasirinkimas platus. Bet reikia žinoti, ką darai – tikrinti istoriją, samdyti mechaniką, tvarkyti dokumentus. Pirkimas iš užsienio visada turi papildomų rizikų, bet su tinkamu pasiruošimu jos minimalios. Svarbiausia – neskubėti, tikrinti viską po du kartus ir turėti biudžetą nenumatytiems atvejams. Jei taip darysi – Danijos dėvėtų mašinų rinka tau atvers daug gerų variantų.