Denmark autovežis – viskas, ką reikia žinoti prieš užsakant

Kai pirmą kartą reikia pervežti automobilį iš Danijos, daug kas neaišku. Autovežis skamba paprastai, bet praktikoje yra niuansų – nuo dokumentų iki laiko derinimo. Dirbu šioje srityje jau ne vienerius metus ir matau, kad klientai dažnai nežino, ko klausti. Todėl surinkau dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu iš žmonių, norinčių atsivežti mašiną iš Kopenhagos, Arhūso ar mažesnių miestelių. Šis tekstas padės suprasti, kaip veikia autovežio paslauga, kiek tai kainuoja ir ko galima tikėtis realiai, o ne teoriškai.

Kainos – autovežis iš Denmark į Lietuvą

Kiek kainuoja autovežis iš Danijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo maršruto, automobilio būklės ir sezono. Paprastai vienas automobilis iš Kopenhagos iki Kauno ar Vilniaus kainuoja tarp 450 ir 700 eurų. Jei mašina nevažiuoja savomis jėgomis, reikia papildomai mokėti už krovimą su kranu – tai prideda dar 50–100 eurų. Vasarą kainos kyla, nes paklausa didesnė. Žiemą galima susitarti pigiau, ypač jei vežėjas jau turi tuščią vietą autovežyje. Visada rekomenduoju klausti galutinės kainos su visais mokesčiais, nes kartais pradinė kaina būna be PVM arba be papildomų mokesčių už draudimą.

Ar kaina skiriasi, jei automobilis nevažiuoja?

Taip, skirtumas yra ir kartais nemažas. Važiuojanti mašina užsikelia ant autovežio pati – užtenka vairuotojo. Nevažiuojanti reikalauja specialios įrangos, keltuvo arba papildomos komandos. Tai brangina procesą. Priklausomai nuo to, kiek sudėtinga situacija, papildomos išlaidos gali svyruoti nuo 50 iki 200 eurų. Būna ir taip, kad automobilis stovi rūsyje ar ankštoje gatvėje – tada reikia derinti atskirai. Vienas mano klientas turėjo BMW su sulūžusiu stovėjimo stabdžiu Kopenhagos centre, tai užtruko kelias valandas, kol išvežėm.

Kada geriausias metas užsisakyti, kad būtų pigiau?

Ruduo ir žiema – tada mažiau užsakymų, vežėjai noriau derasi. Ypač lapkritis–vasaris. Bet reikia suprasti, kad pigiau ne visada reiškia geriau. Kartais per pigus vežėjas taupo ant draudimo arba naudoja seną techniką. Aš pats mačiau, kaip autovežis su nudėvėtomis padangomis važinėja po Skandinaviją – nesinori tokiam patikėti savo mašinos. Optimaliausia užsakyti likus 2–3 savaitėms iki norimos datos. Tada yra laiko surasti gerą variantą be streso.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Be maršruto ir automobilio būklės, kainą veikia draudimo suma, pristatymo skubumas ir papildomos paslaugos. Pavyzdžiui, jei reikia pristatyti į konkrečią dieną – tai kainuoja daugiau. Jei automobilis turi labai žemą prošvaisą, reikia specialaus autovežio su ilgesnėmis rampomis. Dar vienas dalykas – jei vežate ne vieną, o du automobilius iš to paties regiono, galima derėtis dėl nuolaidos. Vienas vaikinas iš Kauno užsisakė tris mašinas iš Odensės vienu metu – sutaupė beveik 300 eurų bendrai sumai.

Dokumentai – ką reikia turėti

Kokie dokumentai reikalingi vežant automobilį iš Danijos?

Pirmiausia – pirkimo dokumentas arba nuosavybės įrodymas. Jei perkate iš dilerio, turėsite sąskaitą faktūrą. Jei iš privataus asmens – pirkimo-pardavimo sutartį. Dar reikia registracijos liudijimo (daniško arba jau panaikinto). Jei automobilis neregistruotas Danijoje, bet turi kitos šalies registraciją – tai irgi tinka. Lietuvoje registracijos metu VĮ „Regitra“ prašys techninės apžiūros dokumento, jei jis buvo atliktas Danijoje. Beje, kartais žmonės pamiršta pasiimti raktus su nuotolinio valdymo pulteliu – skamba juokingai, bet pasitaiko.

Ar reikia muitinės dokumentų?

Nuo 2004 metų Lietuvai esant ES, muitinės procedūrų nereikia. Automobilis tiesiog keliauja kaip prekė laisvoje apyvartoje. Bet yra vienas svarbus dalykas – jei automobilis Danijoje buvo registruotas ir turi daniškus numerius, prieš išregistruojant reikia sutvarkyti mokesčių reikalus. Danijoje yra registracijos mokestis (registreringsafgift), ir kartais būna painiavos dėl jo grąžinimo ar užskaitos. Rekomenduoju pasitikrinti „Skattestyrelsen“ (Danijos mokesčių tarnybos) puslapyje, ar viskas tvarkingai uždaryta.

Kas nutinka, jei dokumentai netvarkingi?

Tada automobilis gali strigti. Ne pačiame autovežyje, bet Lietuvoje, kai bandysite registruoti. Esu matęs atvejį, kai žmogus atsivežė mašiną iš Roskildės, o paaiškėjo, kad pardavėjas nebuvo išregistravęs automobilio Danijoje. Teko skambinti atgal, aiškintis, siųsti dokumentus paštu. Užtruko tris savaites. Todėl visada patikrinkite, ar pardavėjas išregistravo automobilį savo sistemoje. Tai paprastas dalykas, bet daug problemų sutaupo.

Ar reikia laikino draudimo vežimo metu?

Autovežis pats turi draudimą, kuris dengia krovinį – t. y. jūsų automobilį. Bet verta pasitikslinti, kokios sumos ir kokios rizikos dengiamos. Kartais standartinis draudimas dengia tik tam tikrą sumą, o jei jūsų automobilis vertingesnis, reikia papildomo draudimo. Aš visada siūlau klientams pasidaryti nuotraukas prieš pakrovimą – iš visų pusių. Jei kas nors nutinka, turite įrodymą apie pradinę būklę. Vienas atvejis buvo, kai automobilis gavo įbrėžimą transportavimo metu – be nuotraukų būtų sunku įrodyti, kad jo nebuvo prieš tai.

Laikas – kiek trunka pervežimas

Per kiek laiko pristatomas automobilis iš Danijos?

Įprastai 3–5 dienos nuo pakrovimo. Tai priklauso nuo to, kur Danijoje automobilis stovi ir kur Lietuvoje reikia pristatyti. Iš Kopenhagos ar Malmės regiono (ten dažnai veža per tiltą) greičiau – kartais per 2 dienas. Iš šiaurinės Jutlandijos ar mažesnių miestelių gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti kitus automobilius pakeliui. Autovežiai retai važiuoja tik su viena mašina – tai brangu. Todėl kartais reikia palaukti, kol užsipildo vieta.

Ar galima sekti automobilį kelyje?

Kai kurie vežėjai siūlo GPS sekimą, bet tai ne standartas. Dažniausiai tiesiog skambinate vairuotojui ir klaustote, kur jis yra. Skamba primityviai, bet veikia. Mano patirtis rodo, kad geriausi vežėjai patys informuoja – paskambina, kai pakrauna, kai iškrauna, kai pristato. Blogiausia, kai reikia pačiam skambinti penkis kartus. Todėl prieš užsakant visada klausiu, kaip jie komunikuoja su klientais. Tai daug pasako apie jų požiūrį.

Kas nutinka, jei automobilis vėluoja?

Vėlavimai būna – tai realybė. Autovežis gali sugesti, gali būti spūstis Vokietijos greitkelyje, gali užtrukti kitas klientas. Svarbu, kad vežėjas apie tai praneštų. Jei jums reikia automobilio konkrečią dieną – pavyzdžiui, jau pardavėte ir pirkėjas laukia – tai reikia aiškiai pasakyti iš anksto. Kartais verta mokėti daugiau už garantuotą pristatymo datą. Mano vienas klientas buvo suplanavęs vestuves ir norėjo, kad jo dovanotas automobilis atvyktų laiku – pavyko, bet reikėjo derinti labai tiksliai.

Kaip derinti pakrovimo laiką?

Paprastai vežėjas susisiekia su pardavėju arba su jumis tiesiogiai. Jei automobilis pas dilerį – paprasčiau, nes dileriai įpratę prie tokių situacijų. Jei pas privatų asmenį – reikia derinti, kada žmogus namie, kada gali atiduoti raktus. Būna, kad pardavėjas dirba iki 17 valandos, o autovežis atvažiuoja 18 – tada tenka palikti raktus pas kaimyną arba slėptuvėje. Ne pats idealiausias variantas, bet kartais vienintelis. Svarbiausia – komunikacija tarp visų šalių.

Automobilio būklė – ką svarbu žinoti

Ar autovežiu vežami tik važiuojantys automobiliai?

Ne, vežami ir nevažiuojantys. Tai vadinama „dead car shipping“ – kai automobilis turi būti užkeltas su kranu arba specialiomis priemonėmis. Toks vežimas brangesnis, bet visiškai įmanomas. Svarbu tik iš anksto pranešti vežėjui, kad automobilis nevažiuoja. Jei to nepadarysite, atvažiavęs vairuotojas negalės jo pakrauti ir teks ieškoti papildomos įrangos – tai kainuos ir laiko, ir pinigų. Vienas atvejis, kurį prisimenu – „Opel“ iš Arhūso, kurio variklis užsikirtęs. Žmogus pamiršo paminėti – pusdienis prarastas.

Kokios būklės automobilius vežėjai atsisako vežti?

Yra keletas atvejų. Pirmas – jei automobilis labai stipriai pažeistas (po avarijos) ir kelia pavojų pakrovimo metu. Antras – jei automobilis turi nuotėkį (alyvos, kuro), kuris gali pakenkti kitoms mašinoms ant autovežio. Trečias – jei automobilis neturi dokumentų, patvirtinančių nuosavybę. Būna ir taip, kad automobilis per didelis – pavyzdžiui, amerikietiškas pikapas gali netilpti ant standartinio autovežio. Tada reikia ieškoti specializuoto vežėjo.

Ar reikia paruošti automobilį transportavimui?

Taip, ir tai svarbu. Pirmiausia – išimkite visus asmeninius daiktus. Ant autovežio važiuoja dešimtys automobilių, ir jūsų daiktai gali iškristi arba būti pamesti. Antra – patikrinkite padangų slėgį. Trečia – jei yra laisvų detalių (bamperis atsilaisvinęs, veidrodėlis kliba), sutvirtinkite arba praneškite vežėjui. Dar vienas dalykas – palikite bent ketvirtį bako kuro. Per mažai kuro – ir automobilio negalima užvesti iškrovimo metu, jei reikia.

Kaip elgtis, jei automobilis gavo pažeidimą transportavimo metu?

Pirmiausia – nefiksuokite priėmimo, kol neapžiūrėjote automobilio. Padarykite nuotraukas, užrašykite pastabas ant važtaraščio. Tada susisiekite su vežėju ir praneškite apie pažeidimą. Jei vežėjas turi draudimą, jis turėtų padengti remonto išlaidas. Problema būna, kai pažeidimas pastebimas tik po kelių dienų – tada sunkiau įrodyti, kad tai nutiko transportavimo metu. Todėl visada – nuotraukos prieš ir po. Skamba kaip perteklinis darbas, bet vieną kartą išgelbėjo mano klientą nuo 800 eurų nuostolio.

Pristatymas – kaip viskas vyksta

Kur pristatomas automobilis Lietuvoje?

Paprastai vežėjai turi nustatytus maršrutus ir pristato į didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius. Jei gyvenate mažesniame mieste, galima derėtis dėl pristatymo iki durų, bet tai kainuoja papildomai. Kartais pigiau atvykti patiems į didesnį miestą ir pasiimti automobilį. Vienas mano klientas gyvena Tauragėje – jam patogiau atvažiuoti į Klaipėdą, nei mokėti už pristatymą iki namų. Logika paprasta – kuo toliau nuo pagrindinio maršruto, tuo brangiau.

Kaip atrodo automobilio priėmimas?

Atvykstate, apžiūrite automobilį, palyginate su nuotraukomis (jei turite), pasirašote važtaraštį. Visa procedūra trunka 15–20 minučių, jei viskas tvarkinga. Jei pastebite pažeidimą – užfiksuokite ir nepasirašykite kol neišsiaiškinsite. Vairuotojas paprastai turi ribotą laiką, bet jūs turite teisę apžiūrėti. Nesileiskite skubinami. Vienas atvejis – žmogus pasirašė greitai, nes skubėjo, o vėliau pamatė įlenkimą ant stogo. Be pastabų važtaraštyje – beveik neįmanoma įrodyti, kad tai atsirado vežimo metu.

Ar galima atsiskaityti gavus automobilį?

Dauguma vežėjų prašo avanso – paprastai 20–30 procentų sumos. Likusi dalis mokama pristatymo metu. Grynais arba pavedimu – priklauso nuo vežėjo. Aš rekomenduoju visada gauti sąskaitą arba kvitą – tai įrodymas, kad sumokėjote. Jei vežėjas prašo visos sumos iš anksto ir nenori jokių dokumentų – tai raudona vėliava. Ne visada reiškia sukčiavimą, bet verta būti atsargiems. Patikimi vežėjai visada sutinka su avanso sistema.

Ką daryti, jei automobilis neatitinka aprašymo?

Tai ne vežėjo problema, bet jis gali padėti. Jei atvykus paaiškėja, kad automobilis kitokios būklės nei tikėjotės – tai ginčas su pardavėju, ne su transporto įmone. Bet geras vežėjas visada palauks, kol išsiaiškinsite. Mano patirtis – geriausia susitarti su pardavėju prieš vežimą, kad jis atsiųstų papildomas nuotraukas ar net vaizdo įrašą. Vienas mano klientas iš Vilniaus pirko „Volvo“ iš Odensės ir paprašė, kad pardavėjas nufilmuotų variklio darbą – taip išvengė nemalonios staigmenos.

Draudimas – kas dengiama

Kokį draudimą turi autovežis?

Autovežis turi civilinės atsakomybės draudimą, kuris dengia krovinio pažeidimus. Bet suma gali skirtis. Standartiškai – iki 50 000 eurų, bet jei jūsų automobilis vertingesnis, reikia papildomo draudimo. Aš visada klausiu vežėjo, kokia draudimo suma ir kas konkrečiai dengiama. Ar tik avarija, ar ir vagystė, ar ir gamtos reiškiniai. Vienas vežėjas man pasakė, kad jo draudimas negalioja, jei automobilis pavogtas iš autovežio stovėjimo aikštelės naktį – tokie niuansai svarbūs.

Ar verta daryti papildomą draudimą?

Priklauso nuo automobilio vertės. Jei vežate 3000 eurų vertės „Toyota“, standartinis draudimas turbūt pakanka. Jei vežate 30 000 eurų „Mercedes“ – taip, verta. Papildomas draudimas kainuoja 50–150 eurų, priklausomai nuo sumos. Tai nedidelė kaina už ramybę. Ypač jei automobilis su retomis detalėmis ar specialiu tuning – remontas gali kainuoti daugiau nei pats draudimas. Aš pats visada draudžiu brangesnes mašinas, net jei vežėjas atrodo patikimas.

Ką daryti, jei draudimas atsisako mokėti?

Pirma – surinkite visus įrodymus. Nuotraukos, važtaraštis, susirašinėjimas su vežėju. Antra – kreipkitės raštu į draudimo įmonę. Jei jie atsisako, galite kreiptis į Lietuvos banką (draudimo priežiūra) arba į vartotojų teisių apsaugą. Bet realiai – dauguma atvejų išsprendžiami be teismo, tiesiog reikia būti atkakliam. Vienas mano pažįstamas užtruko du mėnesius, kol gavo kompensaciją už įlenktą sparną – bet gavo.

Ar draudimas dengia automobilio turinį?

Ne. Draudimas dengia tik patį automobilį, ne jo turinį. Jei palikote prietaisų skyde brangų GPS arba bagažinėje įrankių rinkinį – tai jūsų rizika. Todėl visada sakau – išimkite viską. Net jei tai tik telefono laikiklis ar kilimėliai. Mačiau atvejį, kai žmogus paliko bagažinėje žieminį ratų komplektą – jis iškrito pakrovimo metu ir suskilo. Be jokios kompensacijos, nes tai ne automobilio dalis.

Specifinės situacijos

Ar galima vežti automobilį su lietuviškais numeriais iš Danijos?

Taip, jei automobilis jau anksčiau buvo registruotas Lietuvoje arba jei jūs jį perkate su lietuviškais numeriais. Bet dažniausiai žmonės veža su daniškais numeriais – tada reikia išregistruoti Danijoje ir registruoti Lietuvoje. Procesas nesudėtingas, bet reikia žingsnių sekos. Pirmiausia – išregistravimas Danijoje, tada – transportavimas, tada – registracija Lietuvoje per „Regitrą“. Jei automobilis jau išregistruotas Danijoje, bet dar neregistruotas Lietuvoje – galioja laikinas draudimas ir tranzitiniai numeriai.

Kaip vežti automobilį, kuris registruotas ne Danijoje?

Jei automobilis atvežtas į Daniją iš kitos šalies (Vokietijos, Švedijos) ir ten stovi – vežimas galimas, bet reikia papildomų dokumentų. Turi būti aišku, kas yra savininkas ir ar jis turi teisę parduoti ar pervežti. Kartais būna painiavos, kai automobilis registruotas vienoje šalyje, stovi kitoje, o pirkėjas yra trečioje šalyje. Tokiais atvejais rekomenduoju pasikonsultuoti su vežėju – jie paprastai žino, kokie dokumentai reikalingi konkrečiai situacijai.

Ar galima vežti nebaigtą restauruoti automobilį?

Taip, bet su sąlygomis. Jei automobilis išardytas – pavyzdžiui, be variklio ar be ratų – jis turi būti saugiai pritvirtintas. Autovežis veža ne tik sveikus automobilius, bet ir dalimis. Svarbu pranešti vežėjui, kokia būklė, kad jis galėtų pasirinkti tinkamą transportavimo būdą. Vienas mano klientas vežė seną „Saab“ iš Horsens – be bamperio, be priekinių žibintų. Viskas pavyko, bet reikėjo specialios pakuotės, kad dalys nesibraižytų.

Ką daryti, jei automobilis turi skolų Danijoje?

Tai rimtas dalykas. Jei automobilis turi neapmokėtų baudų, kelių mokesčių ar kitų įsipareigojimų – tai gali trukdyti išregistravimui. Prieš pirkdami visada patikrinkite per „Motorregistret“ (Danijos transporto registrą), ar automobilis „švarus“. Kartais pardavėjai nutyli apie skolas – tai nelegalu, bet pasitaiko. Jei jau nusipirkote su skolomis – teks jas padengti arba derėtis su pardavėju. Autovežis veža, bet registracija Lietuvoje gali strigti, jei Danijoje kažkas liko neuždaryta.

Pasirinkimas – kaip išsirinkti vežėją

Į ką atkreipti dėmesį renkantis autovežio paslaugą?

Pirmiausia – atsiliepimai. Ne tik gražūs komentarai svetainėje, bet ir realūs atsiliepimai forumuose, Facebook grupėse. Antra – draudimas. Trečia – komunikacija. Jei vežėjas neatsako į klausimus prieš užsakymą – neatsakys ir po. Ketvirta – kaina. Ne pigiausia, bet protinga. Jei visi siūlo 600 eurų, o vienas – 300 eurų, kažkas negerai. Penkta – sutartis. Patikimi vežėjai visada duoda raštišką sutartį ar bent užsakymo patvirtinimą.

Ar verta rinktis didelę įmonę ar mažą vežėją?

Abu variantai turi pliusų ir minusų. Didelė įmonė – daugiau resursų, geresnis draudimas, bet mažiau lankstumo. Mažas vežėjas – asmeniškesnis požiūris, gali derėtis, bet kartais mažiau patikimas. Mano patirtis – geriausia vidurys. Įmonė, kuri pakankamai didelė, kad turėtų gerą draudimą, bet pakankamai maža, kad žinotų kiekvieną klientą. Lietuvoje yra keletas tokių – jie dažnai dirba su Skandinavija ir žino specifiką.

Kaip atskirti patikimą vežėją nuo nepatikimo?

Yra keletas požymių. Patikimas: atsako greitai, duoda aiškią kainą be paslėptų mokesčių, turi draudimą, sutinka su avanso sistema, turi atsiliepimų. Nepatikimas: vengia konkrečių atsakymų, prašo visos sumos iš anksto, neturi svetainės arba ji labai prasta, nesutinka duoti sutarties. Dar vienas dalykas – jei vežėjas žada pristatyti per nerealiai trumpą laiką (pvz., vieną dieną iš Danijos į Lietuvą) – tai įtartina. Realus laikas yra 3–5 dienos.

Ar galima vežėją rasti per tarpininkus?

Galima, bet nerekomenduoju. Tarpininkai – tai platformos, kurios sujungia klientus su vežėjais. Problema ta, kad tarpininkas neatsako už vežėjo kokybę. Jei kas nors nutinka, tarpininkas sako „kreipkitės į vežėją“, o vežėjas sako „kreipkitės į tarpininką“. Geriau tiesiogiai susisiekti su vežėju, kuris specializuojasi Skandinavijos maršrutuose. Lietuvoje tokių yra ne vienas – jie važinėja reguliariai ir žino kelią.

Autovežio paslauga iš Danijos nėra sudėtinga, bet reikalauja dėmesio detalėms. Dokumentai, draudimas, komunikacija – trys dalykai, kuriuos reikia sutvarkyti prieš vežimą. Jei viskas padaryta teisingai, automobilis atvyksta saugiai ir be streso. Svarbiausia – ne taupyti ant svarbių dalykų ir rinktis patikimus partnerius. Sėkmės.