Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Automobiliu Danija – vežame kiekvieną dieną
Kasdien vežame automobilius maršrutu Lietuva–Danija ir atgal. Tai ne reklaminis šūkis – tiesiog taip dirbame jau ne vienerius metus. Klientai skambina, mes surenkame, pristatome. Paprasta. Bet kai pats pirmą kartą ieškai, kas galėtų pervežti tavo mašiną iš Kopenhagos ar Aarhuso, viskas atrodo sudėtingiau. Kaina neaiški, terminai migloti, o dar tas jausmas – ar tikrai atiduodi savo automobilį patikimiems žmonėms? Suprantu. Todėl surinkau dažniausiai užduodamus klausimus, kad galėtum ramiai perskaityti ir nuspręsti. Be skubos, be spaudimo. Tiesiog informacija iš tų, kas veža kasdien.
Kainos – automobilių pervežimas iš Lietuvos į Daniją
1. Kiek kainuoja automobilio pervežimas iš Lietuvos į Daniją?
Kaina priklauso nuo kelių dalykų – automobilio būklės, maršruto ir sezono. Paprastai vežant veikiantį automobilį iš Vilniaus ar Kauno į Kopenhagą kaina svyruoja tarp 350 ir 550 eurų. Jei mašina nevažiuojanti, reikia kelti ant tralo – tada brangiau, nes daugiau darbo. Vasarą paklausa didesnė, tad kainos kyla keliais procentais. Žiemą, ypač sausį-vasarį, galima rasti geresnių pasiūlymų. Konkrečią sumą pasakysime tik sužinoję automobilio modelį, būklę ir pageidaujamą pristatymo datą. Skambinkit, aptarsim.
2. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo automobilio tipo?
Taip, skiriasi. Lengvasis sedanas ar hečbekas – vienas dalykas. Visureigis, mikroautobusas arba furgonas – jau kitas, nes užima daugiau vietos priekaboje ar trale. Sunkesnė mašina reiškia didesnį degalų sunaudojimą, kartais net papildomus mokesčius keltuose. Pavyzdžiui, BMW X5 arba Volvo XC90 kainuos kiek daugiau nei Golf'as. Bet skirtumas nėra drastiškas – kalbame apie 50-80 eurų. O jei vežate seną, nevažiuojantį automobilį, kurį reikia tempti, tada kaina gali šoktelti ir 200 eurų aukščiau. Visada geriau pasakyti iškart, ką vežam, kad nebūtų nesusipratimų.
3. Kada reikia mokėti – iš anksto ar pristačius?
Dažniausiai dirbame taip: dalį sumos – avansą – prašome prieš paėmimą, likutį – kai automobilis jau pristatytas. Tai standartinė praktika, nes mums reikia padengti kelto bilietus, degalus. Avansas paprastai būna 100-150 eurų, priklausomai nuo bendros sumos. Bet jei klientas nori viską sumokėti tik gavęs mašiną – galima tartis. Ypač jei tai ne pirmas kartas, kai dirbam kartu. Svarbu, kad abi pusės jaustųsi patogiai. Grynais, pavedimu – kaip patogiau. Tik ne per PayPal, nes ten mokesčiai neadekvatūs.
4. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi perspėja?
Atvirai – pasitaiko. Ypač kai kurie vežėjai nenurodo, kad keltų bilietai neįskaičiuoti, arba kad už nevažiuojančią mašiną reikia mokėti papildomai. Pas mus viskas aiškiai išdėstyta prieš sutariant. Bet vienas dalykas, kurį verta žinoti: jei automobilis turi neįprastai didelius gabaritus – pavyzdžiui, ant stogo sumontuotas dėžes arba priekabą – gali tekti mokėti už papildomą plotą. Taip pat, jei pristatymo vieta yra toli nuo pagrindinio maršruto – kažkur už Aarhuso ar mažame miestelyje – gali būti nedidelis papildomas mokestis už nuvažiuotus kilometrus.
5. Ar galima derėtis dėl kainos?
Galima. Mes ne turgus, bet suprantam, kad kiekvienas turi savo biudžetą. Ypač jei vežate ne vieną, o du ar tris automobilius – tada visada randam geresnę kainą. Taip pat, jei lankstūs dėl datos – galime pasiūlyti pigiau, kai mašiną galima įdėti į tuščią vietą priekaboje. Bet nesitikėkit, kad 500 eurų sumažinsim iki 250. Tiesiog nerealu, atsižvelgiant į kelto bilietus ir degalus. Sąžininga kaina už sąžiningą darbą – toks principas. Skambinkit, pažiūrėsim, ką galim padaryt.
Terminai – automobilių gabenimas į Daniją kasdien
6. Per kiek laiko pristatote automobilį į Daniją?
Įprastai nuo paėmimo iki pristatymo praeina 2-3 dienos. Priklauso nuo to, iš kur Lietuvoje paimam ir kur Danijoje reikia pristatyt. Jei Vilnius–Kopenhaga – greičiau, nes tiesioginis maršrutas. Jei Klaipėda–Aalborgas – gali užtrukti parą ilgiau, nes reikia važiuoti per visą šalį. Kartais būna, kad keltai vėluoja – ypač žiemą, kai audros. Tada prarandam kelias valandas. Bet paprastai laikomės terminų. Jei žadėjom trečiadienį – trečiadienį ir bus. Nebent kažkas labai nepaprasto nutiktų.
7. Ar vežate tikrai kiekvieną dieną?
Taip, mūsų transportas važiuoja kasdien. Tai nereiškia, kad kiekvieną dieną surenkam naujus automobilius – kartais mašinos stovi kelias dienas, kol prisirenka pilna priekaba. Bet maršrutas Lietuva–Danija–Lietuva sukasi be sustojimų. Pirmadienį vežam į Kopenhagą, antradienį grįžtam su kitom mašinom, trečiadienį vėl ten. Taip jau keleri metai. Išeiginės? Sekmadieniais paprastai nevažiuojam, bet jei skubus reikalas – galima tartis. Šeštadieniais dirbam, bet trumpiau.
8. Ką daryti, jei automobilis turi būti pristatytas skubiai?
Skubūs pervežimai – mūsų kasdienybė. Kartais žmogus nusipirko mašiną Danijoje, o jau rytoj reikia Lietuvoje dėl registracijos. Arba atvirkščiai – pardavė, pirkėjas laukia. Tokiais atvejais galime išsiųsti vieną vairuotoją tiesiai į vietą, be laukimo kol prisipildys priekaba. Aišku, tai kainuoja daugiau – maždaug 30-40 procentų brangiau. Bet jei reikia – reikia. Vieną kartą vežėm automobilį iš Odensės į Kauną per 18 valandų, nes klientui reikėjo spėti į techninę apžiūrą. Spėjom. Su 20 minučių atsarga.
9. Ar galima nustatyti tikslią pristatymo dieną?
Galima, bet su tam tikrom išlygom. Mes visada stengiamės laikytis sutartos datos, bet kelyje nutinka visko – kamščiai, keltų vėlavimai, kartais net automobilio gedimas tranzite. Todėl paprastai nurodome dieną arba dviejų dienų intervalą. Pavyzdžiui, „trečiadienį arba ketvirtadienį". Jei klientui reikia būtinai konkrečią dieną – pasakom aiškiai, kad padarysim viską, bet 100 procentų garantuoti negalim. Geriau turėti dienos-dviejų rezervą nei nervintis paskutinę valandą. Taip ramiau visiems.
10. Kaip sužinoti, kur mano automobilis yra kelyje?
Paprastai – paskambinat ar parašot, mes pasakom. Neturim kažkokios specialios sekimo sistemos su GPS žemėlapiu, kurį klientas galėtų stebėti realiu laiku. Gal kada nors įsidiegsim, bet kol kas – senas geras telefoninis ryšys. Vairuotojas žino, kur yra, mes žinom, kur vairuotojas. Jei labai reikia – galim atsiųsti nuotrauką iš kelto ar poilsio aikštelės. Skamba paprastai, bet veikia. Kartais paprastesni sprendimai yra patys patikimiausi.
Dokumentai – automobilių transportas Lietuva Danija
11. Kokių dokumentų reikia pervežant automobilį?
Mažiausiai reikia techninio paso (registracijos liudijimo) kopijos ir įgaliojimo, jei automobilį veža ne savininkas. Jei mašina pirkta Danijoje – pirkimo-pardavimo sutartį. Jei automobilis be registracijos – tuomet reikia leidimo laikinam važiavimui arba tralo. Dar verta turėti draudimo poliso kopiją – kartais keltuose klausia. Aišku, jei vežam nevažiuojantį automobilį, kuris bus remontuojamas, dokumentų reikia mažiau. Bet geriau turėti daugiau nei per mažai. Vieną kartą klientas pamiršo techninį pasą – teko grįžti pusę kelio. Niekam to nelinkiu.
12. Ar reikia muitinės dokumentų vežant automobilį tarp Lietuvos ir Danijos?
Ne, nes abi šalys yra Europos Sąjungoje. Jokių muitų, jokių deklaracijų. Laisvas prekių judėjimas – vienas iš ES privalumų. Kitaip būtų, jei vežtume iš Norvegijos ar Šveicarijos – ten jau reikėtų tvarkyti papildomus dokumentus. Bet Lietuva–Danija – tai paprastas maršrutas be jokių muitinių procedūrų. Vienintelis dalykas – jei automobilis registruotas ne ES šalyje, tada gali būti kitokių reikalavimų. Bet tai jau retesni atvejai.
13. Kas nutinka, jei dokumentai netvarkingi?
Priklauso nuo situacijos. Jei trūksta kažkokios smulkmenos – pavyzdžiui, įgaliojimas nepadarytas – galima sutvarkyti vietoje, elektroniniu būdu. Bet jei rimtesnė problema – pavyzdžiui, automobilis yra areštuotas arba techninis pasas suklastotas – tada mes tiesiog neimam tokio automobilio. Ne mūsų reikalas aiškintis teisinius dalykus. Kartą buvo atvejis, kai klientas norėjo vežti mašiną, kurios dokumentai buvo kitos šalies vardu – paaiškėjo, kad automobilis ieškomas. Atsisakėm. Saugom save ir savo reputaciją.
14. Ar reikia specialaus leidimo vežti nevažiuojantį automobilį?
Ne specialaus leidimo, bet tam tikrų atsargumo priemonių reikia. Nevažiuojantis automobilis turi būti saugiai užfiksuotas ant tralo ar priekabos. Techniškai – jis laikomas kroviniu, ne transporto priemone. Todėl taisyklės kitokios – reikia atitinkamo tvirtinimo, kartais net papildomos draudimo. Bet jokių specialių leidimų iš valstybės institucijų nereikia. Tiesiog profesionalus tralas, patyręs vairuotojas ir viskas. Svarbu, kad automobilis nejudėtų transportavimo metu – juk važiuojam tūkstančius kilometrų.
Saugumas – patikimas automobilių pervežimas
15. Kaip užtikrinate, kad automobilis nebus apgadintas?
Pirmiausia – patyrę vairuotojai. Žmogus, kuris veža mašinas dešimt metų, žino, kaip elgtis su kroviniu. Antra – gera įranga. Mūsų tralai ir priekabos tvarkingos, su veikiančiomis tvirtinimo sistemomis. Trečia – draudimas. Jei kas nors nutiktų – ir taip būna, mes ne robotai – žala atlyginama. Bet atvirai pasakysiu: per visus metus rimtų incidentų buvo vienetai. Dažniausiai tai būna smulkūs įbrėžimai, kurie atsiranda dar prieš paėmimą. Todėl visada fotografuojame automobilį prieš pakrovimą – kad abu žinotume, kas buvo iki mūsų.
16. Ar automobilis yra draudžiamas transportavimo metu?
Taip, turime krovinio draudimą, kuris apima ir transportuojamus automobilius. Tai ne savininko KASKO – tai mūsų, kaip vežėjo, atsakomybės draudimas. Jei transportavimo metu nutinka avarija, gaisras ar vagystė – draudimas atlygina. Bet svarbu suprasti: draudimas nepadengia jau esamų defektų ar gedimų, kurie atsirado ne dėl mūsų kaltės. Pavyzdžiui, jei automobilis jau turėjo rūdžių – tai ne mūsų reikalas. Visada rekomenduoju klientams patiems turėti savo draudimą papildomai – saugiau.
17. Kas atsitinka, jei automobilis dingsta arba pavagiamas?
Nieko panašaus per visą darbo istoriją neturėjom. Bet teoriškai – taip, draudimas padengia. Automobiliai nakvoja saugomose aikštelėse, vairuotojai nevaikšto palikę raktus uždegime. Vagystės rizika yra minimali, bet ne nulinė. Jei taip nutiktų – iškart policija, draudimo kompanija, kompensacija klientui. Bet nuoširdžiai – tai labiau teorinis klausimas. Daug didesnė tikimybė, kad automobilis pavėluos kelias valandas dėl kamščių, nei kad dings. Taip kad dėl to tikrai nesijaudinkit.
18. Ar galiu palikti daiktus automobilyje transportavimo metu?
Galima, bet su tam tikrom išlygom. Asmeniniai daiktai – drabužiai, dokumentai, nedidelės dėžės – paprastai problemos nekelia. Bet mes neatsakome už juos, jei kas dingtų. Todėl vertingus dalykus – elektroniką, pinigus, papuošalus – geriau pasiimti. Taip pat negalima vežti draudžiamų daiktų – alkoholio dideliais kiekiais, narkotikų, ginklų. Vieną kartą klientas bagažinėje buvo palikęs visą dėžę kontrabandinių cigarečių – teko iškrauti prieš kelto patikrą. Nemalonu visiems. Geriau tokių staigmenų nedaryti.
Maršrutai – vežame automobilius į Daniją
19. Į kokius Danijos miestus vežate automobilius?
Pagrindiniai taškai – Kopenhaga, Aarhus, Odense, Aalborg, Esbjerg. Bet vežame ir į mažesnius miestus – Randers, Kolding, Vejle, Herning. Tiesiog jei miestas toliau nuo pagrindinio maršruto, gali tekti palaukti, kol susidarys patogus grafikas. Arba mokėti šiek tiek daugiau už specialų važiavimą. Kopenhaga – populiariausia, ten važiuojam beveik kasdien. Aarhus – antras pagal populiarumą. O šiaip – jei reikia nuvežti į kažkokį kaimą prie jūros – visada galima tartis. Lankstumas yra mūsų stiprybė.
20. Iš kurių Lietuvos miestų paimate automobilius?
Dažniausiai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Tai pagrindiniai punktai, pro kuriuos važiuojam. Bet jei automobilis yra mažesniame mieste – Marijampolėje, Alytuje, Utenoje – galima sutarti dėl paėmimo. Tiesiog reikia derinti maršrutą. Kartais prašome klientą atvežti automobilį iki artimiausio didesnio miesto – taip grečiau ir pigiau visiems. Bet jei žmogus negali – nuvažiuojam patys. Juk tam ir dirbam, kad klientui būtų patogu.
21. Koks maršrutas yra greičiausias?
Greičiausias – per Klaipėdą keltu į Kylą, tada per Vokietiją į Daniją. Bet ne visada greičiausias yra pigiausias. Kartais pigiau važiuoti per Lenkiją ir Vokietiją sausuma, ypač jei veži ne vieną automobilį. Keltas sutaupo laiko, bet kainuoja. Sausuma ilgiau, bet degalai pigiau nei kelto bilietas. Priklauso nuo situacijos. Mes visada ieškom optimalaus varianto – kad ir greitai, ir protinga kaina. Kiekvienas užsakymas – individualus skaičiavimas.
22. Ar vežate automobilius per Švediją?
Kartais, bet retai. Paprastas maršrutas eina per Vokietiją – tiesiogiau, greičiau. Per Švediją važiuojam tik tada, kai reikia pristatyt į šiaurinę Daniją – pavyzdžiui, į Aalborgą ar Frederikshavną. Tada patogiau keltu iš Klaipėdos į Karlshamną arba iš Gdynės į Karlskroną, tada per tiltą į Daniją. Bet tai specifiniai atvejai. 90 procentų mūsų maršrutų eina per Vokietiją. Paprasčiau, pigiau, mažiau galvos skausmo su keltais.
Procedūros – automobilių pervežimo paslaugos
23. Kaip užsisakyti automobilio pervežimą?
Skambinate ar rašote – nurodote automobilio modelį, būklę (važiuoja/nevažiuoja), paėmimo ir pristatymo vietas, pageidaujamą datą. Mes paskaičiuojam kainą, pasakom terminą. Jei tinka – suderiname detales, gauname įgaliojimą, susitariam dėl paėmimo laiko. Viskas. Nereikia jokių sudėtingų formų pildyti ar savaitę laukti atsakymo. Paprastai per valandą-dvi jau žinot preliminarią kainą. O jei skubu – galim ir greičiau sureaguoti. Tiesiog parašykit, ką vežam.
24. Kaip vyksta automobilio paėmimas?
Vairuotojas atvažiuoja sutartu laiku į sutartą vietą. Apžiūri automobilį, nufotografuoja iš visų pusių – kad būtų aišku, kokia būklė prieš transportavimą. Tada pasirašom perdavimo aktą, kuriame užfiksuota viskas – rida, stiklų būklė, įbrėžimai, degalų kiekis. Jei automobilis važiuojantis – vairuotojas pats užvažiuoja ant tralo. Jei nevažiuojantis – naudojam gerves. Po to klientas gauna nuotraukas ir gali ramiai laukti. Viskas užtrunka 15-20 minučių. Greitai, aiškiau, be streso.
25. Ką daryti, jei automobilis sugenda transportavimo metu?
Priklauso nuo gedimo. Jei smulkus – pavyzdžiui, pradūrėm ratą – sutaisom vietoje ir važiuojam toliau. Jei rimtesnis – automobilis tiesiog lieka ant tralo, vežam iki tikslo. Juk jis ir taip vežamas. Problema būna tik tada, kai važiuojantis automobilis sugenda taip, kad nebegalima jo užkelti ant tralo be papildomos įrangos. Bet tai labai retas atvejis. Paprastai gedimai transportavimo metu – tai ne mūsų, o pačio automobilio problema. Ir mes ją sprendžiam, ne klientas.
26. Ar galima atšaukti užsakymą?
Galima, bet priklauso nuo to, kada atšaukiat. Jei likus kelioms dienoms – jokių problemų, avansas grąžinamas. Jei jau vairuotojas pakeliui – tada sudėtingiau, nes mes jau investavom laiką ir pinigus. Tokiu atveju avansas negrąžinamas. Bet atvirai – tokių situacijų beveik nebūna. Žmonės paprastai žino, ko nori, ir neatsisako paskutinę minutę be rimtos priežasties. O jei taip nutinka – visada galima tartis. Mes ne monstras, suprantam, kad gyvenime būna visko.
Išvada
Automobilių pervežimas tarp Lietuvos ir Danijos – tai kasdienis darbas, kurį atliekame jau ne vienerius metus. Kiekvienas užsakymas skirtingas, bet principas tas pats: saugiai, laiku, sąžiningai. Jei turite klausimų, kurių čia neatsakėm – skambinkit. Geriau paklausti nei spėlioti. O jei jau nusprendėt vežti – lauksim jūsų automobilio. Kaip ir kiekvieną dieną.