perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Daniją:
Automobilių pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 450€
Danija → Lietuva kaina nuo 600€
Krovinius vežame į Daniją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntas vežame į Daniją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Motociklų pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 200€
Danija → Lietuva kaina nuo 200€
Keleivius vežame į Daniją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Kartais žmonės skambina ir klausia – ar galima atsivežti automobilį iš Danijos, bet ne visą, o dalimis? Atsakymas paprastas: taip, galima, bet reikia žinoti keletą dalykų, kad vėliau nebūtų nemalonių siurprizų. Pats esu ne kartą organizavęs tokius pervežimus, kai klientas nusiperka automobilį Danijoje, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių jį reikia išmontuoti ir gabenti atskirai. Kartais taip daroma dėl to, kad automobilis neturi techninės apžiūros, kartais – dėl to, kad jis tiesiog nevažiuoja. Šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus apie auto iš Danijos dalimis pervežimą – nuo dokumentų iki logistikos niuansų.
Kai kalbame apie automobilio gabenimą dalimis, tai paprastai reiškia, kad transporto priemonė yra išmontuojama ir atskiros jos dalys vežamos atskirai. Dažniausiai taip daroma su nevažiuojančiais automobiliais arba tais, kurie neturi galiojančios techninės apžiūros. Pavyzdžiui, variklis, pavarų dėžė, kėbulas – visa tai gali būti gabenama atskirai. Bet reikia suprasti, kad tai nėra paprastas procesas. Vieną kartą klientas iš Klaipėdos norėjo atsivežti seną Volvo iš Aarhus – automobilis buvo pusiau išmontuotas jau prieš pirkimą. Teko derinti kelis skirtingus vežėjus, nes vienas vežėjas negalėjo paimti visų dalių vienu metu. Galiausiai viskas atvyko, bet užtruko ilgiau nei planuota.
Taip, tai visiškai legalu, bet reikia turėti tinkamus dokumentus. Kiekviena automobilio dalis turi būti tinkamai deklaruota. Jei vežate visą automobilį išmontuotą, tai muitinėje reikės pateikti pirkimo dokumentus, o jei dalys yra naudotos – kartais prašoma ir papildomų paaiškinimų. Danijoje galioja tam tikros taisyklės dėl automobilių dalių pardavimo, ypač jei tai susiję su aplinkosauga. Pavyzdžiui, seni akumuliatoriai ar tepalai turi būti tvarkomi atskirai. Vienas mano pažįstamas verslininkas iš Šiaulių bandė gabenti automobilio dalis be tinkamų dokumentų – muitinėje jį sulaikė ir teko mokėti baudą. Taigi dokumentai yra pirmas dalykas, kuo reikia pasirūpinti.
Kaina priklauso nuo daugelio dalykų – svorio, tūrio, maršruto ir to, ar reikia specialaus transporto. Jei vežate tik keletą dalių – pavyzdžiui, variklį ir pavarų dėžę – tai gali kainuoti nuo 300 iki 600 eurų. Bet jei reikia gabenti visą išmontuotą automobilį, tai kaina gali siekti ir 1000-1500 eurų, priklausomai nuo atstumo ir svorio. Prieš porą metų turėjau klientą, kuris norėjo atsivežti BMW 5 serijos dalis iš Kopenhagos. Iš pradžių jis manė, kad viskas kainuos apie 400 eurų, bet kai suskaičiavome visą svorį ir reikalingą transportą, galutinė suma buvo beveik dvigubai didesnė. Žmogus nustebo, bet tai buvo reali kaina – nieko negalėjome padaryti.
Dažniausiai žmonės veža variklius, pavarų dėžes, kėbulo dalis – sparnus, duris, kapotus. Taip pat populiaru gabenti važiuoklės dalis, amortizatorius, stabdžių sistemas. Pastaruoju metu padaugėjo užklausų dėl elektromobilių dalių – baterijų, elektrinių variklių. Danijoje elektromobilių rinka yra viena didžiausių Europoje, todėl ten galima rasti gana neblogų naudotų dalių už prieinamą kainą. Aišku, su baterijomis yra savų niuansų – jos laikomos pavojingu kroviniu, todėl jų transportavimui reikia specialių leidimų. Vienas klientas iš Panevėžio norėjo atsivežti Tesla bateriją iš Odense – užtruko beveik mėnesį, kol suradome vežėją, kuris turi licenciją tokiam kroviniui vežti.
Pirmiausia reikia pirkimo-pardavimo sutarties arba sąskaitos faktūros, kurioje būtų nurodyta, ką perkate. Jei perkate dalis iš privataus asmens Danijoje, tai paprastai užtenka paprastos sutarties su abiejų šalių parašais. Bet jei perkate iš įmonės, tai reikia sąskaitos su PVM numeriu. Be to, jei dalys yra naudotos, kartais muitinėje gali paprašyti įrodyti, kad jos nėra vogtos. Dėl to rekomenduoju visada prašyti pardavėjo pateikti automobilio registracijos dokumentų kopiją. Vieną kartą turėjau situaciją, kai klientas nusipirko Mercedes variklį iš Fredericia, bet pardavėjas nedavė jokių dokumentų. Lietuvos muitinėje kilo klausimų – teko grįžti atgal ir prašyti pardavėjo viską sutvarkyti. Gaišatis didelė.
Taip, jei bendra siuntos vertė viršija tam tikrą sumą – paprastai 150 eurų. Jei vežate automobilio dalis iš Danijos į Lietuvą, tai ES viduje muitų nėra, bet PVM klausimai gali būti. Jei esate PVM mokėtojas Lietuvoje, tai galite taikyti atvirkštinį PVM – tada Danijoje mokate be PVM, o Lietuvoje deklaruojate patys. Bet tai jau sudėtingesni dalykai, kuriems reikia buhalterio pagalbos. Paprastam žmogui, kuris perka dalis savo reikmėms, užtenka tiesiog turėti pirkimo dokumentą ir, jei reikia, sumokėti PVM. Vienas dalykas, kurį daug kas pamiršta – jei dalys yra didelės vertės, muitinė gali paprašyti pateikti ir vertinimo ataskaitą. Tai nutinka retai, bet pasitaiko.
Paprastai automobilio dalys nėra registruojamos atskirai – jos yra tiesiog prekės. Bet jei vežate visą automobilį išmontuotą, tai jo kėbulas turi būti registruotas. Kėbulas yra pagrindinis automobilio elementas, pagal kurį nustatoma transporto priemonės tapatybė. Jei kėbulas yra atskirai, jį reikia užregistruoti „Regitroje" kaip transporto priemonę be techninės apžiūros. Tai gana painus procesas, nes reikia pateikti daug dokumentų – pirkimo dokumentą, kilmės dokumentą, kartais net ekspertizės išvadą. Turėjau klientą, kuris pusę metų bandė užregistruoti iš Danijos atvežtą BMW kėbulą – galiausiai pavyko, bet nervų kainavo daug. Rekomenduoju prieš vežant pasikonsultuoti su „Regitros" specialistais.
Tai sudėtinga situacija, bet ne be išeities. Pirmiausia reikia bandyti gauti bent jau automobilio registracijos liudijimo kopiją – Danijoje tai vadinama „registreringsattest". Jei pardavėjas sako, kad neturi dokumentų, tai gali reikšti, kad automobilis yra su neaiškia istorija. Tokiu atveju rekomenduoju labai atsargiai vertinti, ar verta pirkti. Kartais žmonės perka dalis iš automobilių, kurie buvo avarijoje arba kurie buvo nuimti nuo registracijos dėl techninių problemų. Jei vis dėlto nusprendėte pirkti, tai bent jau pasidarykite nuotraukų, išsaugokite visą susirašinėjimą su pardavėju – tai gali praversti vėliau. Vienas mano klientas nusipirko Audi dalis be dokumentų, ir vėliau paaiškėjo, kad jos buvo vogtos. Nemalonu.
Pirmiausia reikia nuspręsti, ar vešite patys, ar samdysite vežėją. Jei turite priekabą ir laiko, galite važiuoti patys – Danija yra palyginti arti, nuo Klaipėdos iki Kopenhagos apie 800 kilometrų. Bet jei dalys yra sunkios arba jų daug, geriau samdyti profesionalų vežėją. Vežėjas pasirūpins pakrovimu, transportavimu ir iškrovimu. Svarbu tiksliai nurodyti, ką vežate – svorį, matmenis, kiekį. Vieną kartą klientas pasakė, kad veža „keletą dalių", o atvykus paaiškėjo, kad tai buvo visas išmontuotas Mercedes-Benz su visomis detalėmis. Teko ieškoti didesnės transporto priemonės, o tai užtruko papildomą dieną. Tikslumas čia labai svarbus.
Paprastai nuo 2 iki 5 dienų, priklausomai nuo maršruto ir to, ar reikia papildomų sustojimų. Jei vežate tik keletą dalių ir vežėjas turi laisvą vietą, tai gali būti ir greičiau – kartais per 24-48 valandas. Bet jei reikia specialaus transporto arba jei dalys yra labai didelės, tai gali užtrukti ilgiau. Be to, reikia atsižvelgti į keltų tvarkaraščius – jei vežate per Klaipėdos-Karlshamno keltą, tai gali pridėti papildomą dieną. Vienas mano klientas skubėjo gauti BMW variklį iš Aalborg – mes suorganizavome pervežimą per 3 dienas, bet tai kainavo papildomai, nes reikėjo greitesnio maršruto. Jei neskubate, galima sutaupyti pasirenkant lėtesnį, bet pigesnį variantą.
Taip, tai netgi dažniausiai taip ir daroma. Vežėjai paprastai veža ne vieno kliento krovinius, o kelis vienu metu – taip jie optimizuoja maršrutą ir mažina kainas. Jūsų automobilio dalys gali būti vežamos kartu su baldais, buitine technika ar kitomis prekėmis. Svarbu tik, kad dalys būtų tinkamai supakuotos ir kad jos netrukdytų kitiems kroviniams. Kartais būna, kad sunkios dalys – pavyzdžiui, variklis – turi būti tvirtinamos atskirai, kad nejudėtų transportavimo metu. Vieną kartą vežėjas man skundėsi, kad klientas atidavė variklį be jokios pakuotės – tiesiog nuvalytą ir tiek. Tai nėra gerai, nes alyvos likučiai gali išsilieti ir sugadinti kitus krovinius.
Sunkioms dalims – varikliams, pavarų dėžėms, kėbulams – reikia specialaus transporto. Paprastai tai būna furgonas su keltuvu arba mažas sunkvežimis su hidrauline platforma. Jei dalys labai sunkios – pavyzdžiui, viso automobilio kėbulas – tai gali prireikti ir autovežio. Svarbu, kad transporto priemonė būtų pritaikyta tokiam svoriui. Vieną kartą bandžiau sutaupyti ir užsakiau mažesnį furgoną varikliui vežti – paaiškėjo, kad variklis buvo sunkesnis nei tikėjausi, ir furgono pakaba vos atlaikė. Nuo to laiko visada prašau tikslaus svorio prieš užsakydamą transportą. Geriau sumokėti daugiau už tinkamą transportą, nei vėliau turėti problemų kelyje.
Techniškai – ne, automobilių dalys yra tos pačios visoje Europoje. Bet yra vienas svarbus dalykas – Danijoje dauguma automobilių yra dešininiai (vairas dešinėje pusėje). Ne, palaukit, tai ne Danija – Danijoje vairas yra kairėje, kaip ir Lietuvoje. Atsiprašau, sumaišiau su Jungtine Karalyste. Taigi Danijoje automobiliai yra tokie patys kaip Lietuvoje, todėl dalys tinka. Bet yra kitas niuansas – Danijoje daugiau dyzelinių automobilių, ypač senesnių modelių, todėl kartais galima rasti dalių, kurių Lietuvoje sunku gauti. Pavyzdžiui, tam tikri dyzeliniai purkštukai ar turbokompresoriai Danijoje yra pigesni ir lengviau prieinami.
Geriausia – nuvažiuoti ir apžiūrėti gyvai. Bet tai ne visada įmanoma, ypač jei gyvenate toli nuo Danijos. Tokiu atveju rekomenduoju prašyti pardavėjo atsiųsti nuotraukas ir, jei įmanoma, vaizdo įrašą. Taip pat galite paprašyti, kad pardavėjas parodytų dalį veikiant – pavyzdžiui, jei perkate variklį, paprašykite, kad jį užvestų. Tai skamba paprastai, bet daugelis žmonių to nedaro ir vėliau nusivilia. Vienas mano pažįstamas nusipirko pavarų dėžę iš Randers – nuotraukose atrodė puikiai, bet kai atvežė į Lietuvą, paaiškėjo, kad ji buvo su defektu. Pardavėjas aiškino, kad „taip turėjo būti", bet tai buvo akivaizdus brokas. Nuotraukos ne visada atskleidžia visą tiesą.
Tai vienas nemaloniausių dalykų – atsiveži dalį, o ji netinka. Pirmiausia reikia patikrinti, ar tikrai netinka, ar tiesiog reikia koreguoti. Kartais skirtingų metų automobilių dalys yra panašios, bet ne identiškos – gali tekti pritaikyti. Jei dalis tikrai netinka, tai galite ją parduoti Lietuvoje arba grąžinti pardavėjui. Su grąžinimu būna sudėtinga – ypač jei pirkote iš privataus asmens. Danijoje, kaip ir daugumoje ES šalių, galioja 14 dienų grąžinimo teisė, bet tai taikoma tik pirkimams iš įmonių. Pirkdami iš privataus asmens, jūs neturite tokios teisės. Todėl prieš perkant visada patikrinkite suderinamumą – naudokite automobilių dalių katalogus arba pasitarkite su meistru.
Dažniausiai – taip. Danijoje automobiliai yra geros būklės dėl gero kelių tinklo ir reguliarių techninių apžiūrų. Be to, danai linkę laiku prižiūrėti savo automobilius, todėl net ir naudotos dalys dažnai būna geresnės nei kitose šalyse. Kainos taip pat konkurencingos – ypač jei lyginsime su Vokietija ar Skandinavijos šiaure. Bet yra vienas dalykas – Danijoje automobiliai yra brangūs dėl aukštų mokesčių, todėl kartais žmonės parduoda automobilius dalimis, kad atgautų daugiau pinigų. Tai reiškia, kad rinka yra aktyvi ir galima rasti gerų pasiūlymų. Tiesiog reikia skirti laiko paieškoms ir nebūti pernelyg skubantiems.
Bendra kaina susideda iš kelių dalių: pačių dalių kainos, transportavimo išlaidų, draudimo ir, jei reikia, muito ar PVM. Pirmiausia reikia žinoti, kiek kainuoja dalys – tai priklauso nuo jų būklės, amžiaus ir paklausos. Tada pridedate transportavimo kainą – ji priklauso nuo svorio, tūrio ir atstumo. Jei vežate per vežėją, tai paprastai jie pateikia galutinę kainą su viskuo. Bet jei vežate patys, tai reikia pridėti degalų, kelto bilietus, galbūt nakvynes. Vieną kartą suskaičiavau, kad pats veždamas išleidžiau beveik tiek pat, kiek būtų kainavęs vežėjas – tik dar pavargau ir sugaišau laiko. Kartais pigiau yra samdyti profesionalą.
Papildomų mokesčių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, jei dalys yra pavojingas krovinys – kaip jau minėjau, baterijos arba dalys su degalų likučiais – tai gali reikėti mokėti už specialų transportavimą. Taip pat gali atsirasti mokesčių už sandėliavimą, jei negalite iš karto atsiimti dalių. Kartais vežėjai taiko papildomą mokestį už sunkų pakrovimą arba jei reikia važiuoti į sunkiai pasiekiamą vietą. Vieną kartą klientas norėjo, kad atvežčiau dalis į kaimą, kur nebuvo normalaus kelio – teko samdyti papildomą transportą nuo pagrindinio kelio iki jo sodybos. Tai kainavo papildomus 50 eurų, apie kuriuos iš pradžių nebuvo kalbos. Visada geriau iš anksto aptarti visus galimus scenarijus.
Taip, derėtis galima ir net reikia. Ypač jei vežate daugiau dalių arba jei tai ne pirmas jūsų užsakymas pas tą patį vežėją. Vežėjai dažnai turi lanksčią kainodarą – jei jie turi tuščią vietą transporto priemonėje, jie gali pasiūlyti mažesnę kainą, kad tik užpildytų. Bet nereikia persistengti – jei prašysite per didelės nuolaidos, vežėjas gali atsisakyti arba pasiūlyti prastesnę paslaugą. Svarbu rasti pusiausvyrą. Aš paprastai sakau taip: jei kaina yra protinga ir vežėjas yra patikimas, tai geriau mokėti šiek tiek daugiau, nei rizikuoti su pigiu, bet nepatikimu vežėju. Vieną kartą klientas pasirinko pigiausią variantą – dalys atvyko su vėlavimu ir viena buvo pažeista. Pigumas kartais brangiai kainuoja.
Geriausias laikas pirkti dalis Danijoje yra pavasarį ir rudenį. Pavasarį žmonės pradeda tvarkyti savo automobilius po žiemos ir parduoda nereikalingas dalis. Rudenį – priešingai, žmonės ruošiasi žiemai ir kartais parduoda automobilius, kurie netinka žiemos sąlygoms. Be to, Danijoje yra tradicija pavasarį rengti automobilių turgus – ten galima rasti labai gerų pasiūlymų. Vasarą kainos paprastai būna aukštesnės, nes paklausa didesnė. Žiemą – mažesnės, bet pasirinkimas ribotas. Pats geriausias variantas – sekti skelbimus ir reaguoti greitai. Geros dalys greitai išperkamos, todėl jei matote gerą pasiūlymą, nelaukite. Vieną kartą klientas dvejojo dvi dienas – per tą laiką variklį nupirko kitas žmogus.
Pagrindinės rizikos yra trys: dalys gali būti pažeistos transportavimo metu, jos gali netikti jūsų automobiliui, arba jos gali būti prastesnės būklės nei buvo parodyta. Pirmąją riziką galima sumažinti tinkamai supakuojant ir pasirenkant patikimą vežėją. Antrąją – kruopščiai patikrinant suderinamumą prieš perkant. Trečiąją – prašant kuo daugiau nuotraukų ir informacijos iš pardavėjo. Bet net ir tada rizika išlieka. Turėjau situaciją, kai vežiau BMW variklį iš Esbjerg – viskas atrodė gerai, bet kai meistras Lietuvoje jį atidarė, paaiškėjo, kad viduje buvo rūdžių. Pardavėjas to neparodė nuotraukose. Tai buvo brangi pamoka – nuo to laiko visada rekomenduoju klientams patikrinti dalis prieš priimant.
Deja, sukčių yra visur – ir Danijoje. Pagrindinė taisyklė: jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa, tai greičiausiai taip ir yra. Pirkite tik iš patikimų šaltinių – gerai žinomų skelbimų portalų, oficialių automobilių dalių parduotuvių arba per pažįstamus. Venkite mokėti avansu, ypač jei pardavėjas yra privatus asmuo, kurio nepažįstate. Jei įmanoma, mokėkite tik gavus prekes. Taip pat rekomenduoju patikrinti pardavėjo reputaciją – Danijoje yra keletas portalų, kur galima rasti atsiliepimus apie pardavėjus. Vienas mano klientas beveik pervedė 800 eurų avansą už Mercedes dalis – laimei, paskutinę akimirką susisiekė su manimi, ir aš patikrinau pardavėją. Paaiškėjo, kad tai buvo sukčius – toks žmogus neegzistavo.
Pirmiausia – nefiksuokite priėmimo. Jei matote, kad pakuotė pažeista arba kad dalys akivaizdžiai sugadintos, tai nepasirašykite priėmimo dokumentų. Padarykite nuotraukas ir iš karto praneškite vežėjui. Jei vežėjas yra draustas – o jis turėtų būti – tai draudimas turėtų padengti nuostolius. Bet tai užtrunka laiko ir reikalauja dokumentų. Svarbu turėti įrodymų, kad dalys buvo pažeistos transportavimo metu, o ne prieš tai. Dėl to rekomenduoju fotografuoti dalis prieš pakrovimą – jei turite nuotraukas iš prieš transportavimą ir po jo, tai lengviau įrodyti, kad žala atsirado pervežimo metu. Vienas mano klientas to nepadarė – vežėjas sakė, kad dalys jau buvo pažeistos, ir niekas negalėjo įrodyti priešingai.
Tai priklauso nuo draudimo sąlygų. Dauguma vežėjų turi krovinio draudimą, bet jo apimtis gali skirtis. Kai kurie draudžia tik tam tikrą sumą – pavyzdžiui, iki 5000 eurų. Jei jūsų dalys yra vertingesnės, tai gali tekti papildomai drausti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas draudžiama – kai kurie draudimai neapima natūralaus nusidėvėjimo ar paslėptų defektų. Prieš vežant visada paprašykite vežėjo pateikti draudimo sąlygas ir jas atidžiai perskaitykite. Vieną kartą klientas manė, kad draudimas padengs viską, bet paaiškėjo, kad draudimas galiojo tik transportavimo metu, o ne pakrovimo ar iškrovimo metu. Dalys buvo pažeistos iškraunant – draudimas nepadengė. Skaudu, bet tokia realybė.
Pakavimas yra labai svarbus – nuo jo priklauso, ar dalys saugiai pasieks tikslą. Sunkioms dalims – varikliams, pavarų dėžėms – reikia tvirtų padėklų ir tvirtinimo diržų. Kėbulo dalims – durims, sparnams – reikia burbulinės plėvelės arba kartono. Stiklams – specialių dėžių. Svarbu, kad dalys nejudėtų transportavimo metu. Vieną kartą klientas atidavė variklį tiesiog ant medinio padėklo be jokio tvirtinimo – per pirmą posūkį jis nučiuožė ir susidaužė į furgono sieną. Laimei, rimtos žalos nebuvo, bet tai galėjo baigtis blogai. Rekomenduoju visada naudoti profesionalias pakavimo medžiagas – tai kainuoja papildomai, bet saugo jūsų investiciją. Geriau investuoti į pakavimą, nei vėliau remontuoti pažeistas dalis.
Vėlavimas yra vienas dažniausių nusiskundimų. Pirmiausia reikia suprasti, kad kelyje gali nutikti visko – spūstys, orai, techniniai gedimai. Bet jei vėlavimas yra ilgesnis nei sutarta, tai reikia reaguoti. Susisiekite su vežėju ir paklauskite, kas vyksta. Jei vežėjas neatsako arba atsakinėja miglotai, tai gali būti blogas ženklas. Sutartyje turėtų būti nurodyta, ką daryti vėlavimo atveju – ar yra baudos, ar galima atsisakyti paslaugos. Vieną kartą vežėjas vėlavo tris dienas – paaiškėjo, kad jo transporto priemonė sugedo Danijoje ir jis turėjo laukti detalių. Tai suprantama, bet jis galėjo pranešti anksčiau. Komunikacija yra raktas – jei vežėjas laiku informuoja apie problemas, tai dauguma klientų supranta. Problema kyla tada, kai vežėjas tyli.
Automobilių dalių pervežimas iš Danijos yra gana dažna paslauga, kuri gali būti labai naudinga, bet reikalauja dėmesio detalėms. Svarbiausia – turėti tinkamus dokumentus, pasirinkti patikimą vežėją ir kruopščiai patikrinti dalis prieš perkant. Kainos yra konkurencingos, kokybė – gera, bet rizikų išvengti visiškai nepavyks. Tiesiog reikia būti pasiruošusiam ir žinoti, ko tikėtis. Jei turite klausimų – kreipkitės, visada galima pasitarti.