perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Daniją:
Automobilių pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 450€
Danija → Lietuva kaina nuo 600€
Krovinius vežame į Daniją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntas vežame į Daniją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Motociklų pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 200€
Danija → Lietuva kaina nuo 200€
Keleivius vežame į Daniją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Jeigu ieškote, kaip pristatyti automobilį iš Danijos į Lietuvą be didelių rūpesčių, turbūt jau pastebėjote, kad pasiūlymų internete – daugybė. Vieni siūlo pigiai, kiti – greitai, treti – abu variantus vienu metu. Dirbu šioje srityje ne pirmus metus ir galiu pasakyti vieną dalyk – pigiausias variantas ne visada yra geriausias, o brangiausias nebūtinai garantuoja kokybę. Auto vežimas iš Denmark su gera kaina kasdien yra reali paslauga, kurią teikia ne viena įmonė, bet svarbu suprasti, kas slepiasi už tų skaičių. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad galėtumėte priimti sprendimą be abejonių.
Kaina priklauso nuo kelių dalykų – automobilio būklės, maršruto ir sezono. Paprastai už lengvąjį automobilį iš Kopenhagos ar Aarhus mokėsite nuo 350 iki 600 eurų. Bet čia reikia būti atsargiems – jei kas siūlo 250 eurų, greičiausiai tai bus savivartis arba automobilis bus vežamas kartu su dar penkiomis mašinomis ant vieno tralo. Gera kaina nereiškia pigiausia kaina. Mano patirtis rodo, kad optimalus variantas yra kažkur per vidurį – ne per brangus, bet ir ne įtartinai pigus. Aišku, kartais pasitaiko akcijų, kai grįžtantis tuščias traliukas paima užsakymą pigiau, bet tai nėra pastovus dalykas.
Taip, ir kartais gana ženkliai. Paprastas sedanas ar hečbekas – standartinė kaina. Džipas, visureigis ar furgonas – brangiau, nes užima daugiau vietos ir sveria daugiau. Yra buvę, kad klientas prašė pervežti seną Volvo V70 ir nustebo, kad kaina 80 eurų didesnė nei už Golfą. Priežastis paprasta – ilgesnė bazė, didesnis svoris. O jei automobilis nevažiuojantis, tada dar pridedama už krovimą su kranu arba vinču. Tad prieš prašydami kainos, visada nurodykite tikslią automobilio markę, modelį ir būklę. Kitaip vėliau gali būti nesusipratimų – sakau iš patirties, nes vienas klientas pamiršo paminėti, kad jo BMW turi nuleistus ratus, ir tada kaina pasikeitė vietoje.
Abu dalykai, bet maršrutas kartais svarbesnis. Pavyzdžiui, automobilis iš Esbjerg gali kainuoti tiek pat, kiek iš Kopenhagos, nors atstumas skiriasi. Kodėl? Nes iš Esbjerg vežėjas gali turėti daugiau pakeliui esančių užsakymų, o iš Kopenhagos važiuoti specialiai tik dėl vieno automobilio. Taip pat reikšmės turi keltai – tiesioginis keltas iš Klaipėdos į Karlshamn arba per Sassnitz gali pakeisti galutinę kainą. Kartais pigiau išeina aplinkinis maršrutas nei tiesioginis. Skamba keistai, bet taip veikia logistika – vežėjas optimizuoja maršrutą pagal visus turimus užsakymus, ne tik pagal jūsų.
Deja, pasitaiko. Ypač jei dirbate su tarpininkais, o ne tiesiogiai su vežėju. Gali atsirasti „dokumentų tvarkymo mokestis", „užsakymo administravimo mokestis" arba „skubumo priemoka". Mano patarimas – visada prašykite galutinės kainos raštu prieš patvirtinant užsakymą. Jei vežėjas ar tarpininkas negali aiškiai pasakyti, kiek galiausiai mokėsite, tai jau raudona vėliava. Patikimi vežėjai nurodo kainą iš karto, o ne po truputį prideda eurus už kiekvieną smulkmeną. Yra buvę atvejų, kai klientas gavo sąskaitą 150 eurų didesnę nei tikėjosi, nes kažkas pamiršo paminėti keltų bilietų kainą.
Kainos nėra statiškos – jos keičiasi priklausomai nuo sezono, degalų kainų ir paklausos. Vasarą, kai daugiau žmonių perka automobilius Skandinavijoje, kainos gali šoktelti 10-20 procentų. Žiemą, atvirkščiai – mažiau užsakymų, vežėjai nori užpildyti tralus, tad kainos krenta. Degalų kainos irgi daro savo – pernai, kai dyzelis buvo rekordiškai brangus, visi vežėjai kėlė kainas. Dabar situacija kiek geresnė. Bet jei jums kas nors siūlo fiksuotą kainą metams į priekį – būkite atsargūs. Niekas negali garantuoti kainos taip ilgai, nebent tai fiktyvus pažadas.
Tiesą pasakius, „kiekvieną dieną" yra šiek tiek perdėta formulė. Bet vežame labai dažnai – mažiausiai 4-5 kartus per savaitę iš skirtingų Danijos miestų. Konkretus grafikas priklauso nuo to, kiek turime užsakymų. Jei pirmadienį turime tris automobilius iš Kopenhagos, tada važiuojame. Jei tik vienas – gali tekti palaukti porą dienų, kol susidarys pilnesnė partija. Bet tai nereiškia, kad jūsų automobilis stovės savaitėmis. Paprastai maksimalus laukimo laikas yra 3-5 darbo dienos, priklausomai nuo sezono. Žinoma, yra išimčių – per Kalėdas ar Velykas grafikas retėja.
Po užsakymo patvirtinimo gaunate preliminarų paėmimo datą. Bet čia svarbu suprasti žodį „preliminarų" – tai nėra garantija. Vežėjas skambina arba rašo SMS likus 1-2 dienoms iki paėmimo, kad suderintų tikslų laiką. Būna, kad dėl eismo, oro ar kito užsakymo vėlavimo paėmimas nusikelia diena ar dviem. Tai normalu šioje srityje. Vienas mano kolega sako, kad pervežimų versle laikas yra santykinis sąvokas – ir jis ne per daug juokauja. Svarbiausia, kad vežėjas jus informuoja apie bet kokius pasikeitimus, o ne palieka nežinioje.
Jei turite griežtą terminą – pavyzdžiui, automobilio draudimas baigiasi arba išvykstate iš Danijos – praneškite apie tai iš anksto. Tada galima bandyti suderinti paėmimą konkrečią dieną, bet tai gali kainuoti papildomai. Skubus paėmimas dažniausiai reiškia, kad vežėjas turi keisti savo maršrutą arba skirti atskirą transportą, o tai kainuoja. Kita vertus, jei pranešate bent savaitę prieš, dažniausiai pavyksta suderinti be papildomų mokesčių. Tik nereikia pranešti paskutinę dieną ir tikėtis stebuklų – logistika ne tokia lanksti, kaip kai kurie galvoja.
Priklauso nuo vežėjo. Kai kurie turi GPS sekimą ir gali jums atsiųsti nuorodą, kur realiu laiku matote traliuko poziciją. Kiti to neturi ir tiesiog praneša, kai automobilis pasiekia tam tikrą tašką – pavyzdžiui, „išvykome iš Kopenhagos", „įsikėlėme į keltą", „pasiekėme Lietuvą". Asmeniškai manau, kad GPS sekimas yra didelis privalumas, bet ne kritinis dalykas. Svarbiau, kad vežėjas atsakytų į skambučius ir laiku informuotų. Yra buvę, kad klientas skambino penkis kartus per dieną klausdamas „kur jau automobilis?" – suprantu nerimą, bet kartais reikia tiesiog pasitikėti procesu.
Kasdienis arba labai dažnas vežimas reiškia, kad įmonė turi nuolatinį srautą užsakymų ir stabilų maršrutą. Tai paprastai geras ženklas – reiškia, kad vežėjas yra patikimas ir turi klientų bazę. Retesni pervežimai, kai vežama kartą per savaitę ar dvi, gali būti pigesni, bet rizikingesni – mažiau lankstumo, ilgesnis laukimo laikas. Be to, dažnai vežantys vežėjai geriau pažįsta maršrutą, žino problemas keliuose, turi patikimus partnerius Danijoje. Tai viskas prisideda prie patikimumo. Nors, aišku, yra ir gerų vežėjų, kurie vežia rečiau – tiesiog reikia atidžiau patikrinti jų reputaciją.
Pirmiausia – registracijos dokumentas (tekninis pasas). Be jo niekas neveš, nes kelyje gali sustabdyti policija ar muitinė, ir be dokumentų bus problemų. Jei automobilis nupirktas iš salono ar privataus asmens, reikia pirkimo-pardavimo sutarties. Dar reikalingas draudimas – bent jau tranzitinis, kol automobilis pasieks Lietuvą. Jei automobilis registruotas Danijoje, jo draudimas galioja tik Danijoje, tad pervežimui reikia atskiro. Kai kurie vežėjai patys pasirūpina tranzitiniu draudimu, bet geriau pasitikslinti iš anksto. Ir dar vienas dalykas – jei automobilis registruotas ne ant jūsų vardo, reikia įgaliojimo.
Kadangi Danija ir Lietuva abi yra ES narės, muitinės formalumų minimaliai – nereikia mokėti muito ar PVM už automobilį, jei jis jau registruotas ES. Bet jei automobilis atvežamas iš trečiosios šalies per Daniją (pavyzdžiui, iš JAV ar JAE), tada jau kita istorija – reikės muitinės deklaracijos ir mokesčių. Paprastam atvejui – nupirkote automobilį Danijoje ir vežate į Lietuvą – pakanka registracijos dokumentų ir pirkimo sutarties. VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija) gali paprašyti pateikti dokumentus, kai registruosite automobilį Lietuvoje, bet tai jau kita procedūra.
Geriausiu atveju – vėlavimas. Blogiausiu – automobilis sustabdomas ir negali būti vežamas toliau. Yra buvę atvejų, kai klientas atidavė automobilį su ne tais dokumentais – pavyzdžiui, seno savininko registracijos liudijimą be pirkimo sutarties. Vežėjas pastebėjo tik pusiaukelėje, kai reikėjo parodyti dokumentus kelte. Teko grįžti ir aiškintis. Tai atsitiko ne dėl vežėjo kaltės, bet dėl kliento neapdairumo. Tad prieš atiduodant automobilį, patikrinkite visus dokumentus – ar teisingas VIN numeris, ar datos sutampa, ar viskas pasirašyta. Penkios minutės patikrinimo gali sutaupyti kelias dienas nervų.
Dauguma patikimų vežėjų pataria, kokių dokumentų reikia, ir kartais net padeda juos paruošti. Bet jie negali atlikti notarinių veiksmų ar pakeisti registracijos duomenų – tai jau jūsų atsakomybė. Ką vežėjas gali padaryti – tai patikrinti, ar dokumentai tinkami pervežimui, prieš pradedant kelionę. Ir tai yra labai naudinga paslauga, nors dažnai ji neminima. Jei vežėjas nieko neklausia apie dokumentus iki paėmimo dienos, tai gali būti įspėjimas – rimti vežėjai visada pasitikslina, ar viskas tvarkinga, prieš imdami automobilį.
Pagal Lietuvos įstatymus, įvežus automobilį iš kitos ES šalies, jį reikia registruoti per 30 dienų. Bet praktiškai tai ne visada spėjama padaryti. Kol automobilis neregistruotas, jis negali važinėti Lietuvos keliais – išskyrus tranzitiniais numeriais, kurie galioja ribotą laiką. Tad jei planuojate iš karto naudoti automobilį, pasirūpinkite registracija iš anksto – užsiregistruokite „Regitroje", gaukite tranzitinius numerius. Kitu atveju automobilis stovės kieme, kol sutvarkysite formalumus. Vienas klientas skundėsi, kad jo automobilis dvi savaites stovėjo garaže, nes jis pamiršo užsiregistruoti laiku.
Automobilis tvirtinamas ant tralo specialiais diržais ir grandinėmis – mažiausiai keturiais tvirtinimo taškais. Profesionalus vežėjas niekada neveža automobilio nepririšto, net jei tai tik keliasdešimt kilometrų. Be to, tralai turi apsaugą nuo kelio purvo ir akmenukų – dažniausiai automobilis vežamas uždaroje arba pusiau uždaroje priekaboje. Bet net atvirame trale automobilis turi būti apsaugotas nuo tiesioginio purvo poveikio. Yra buvę, kad neatsargus vežėjas vežė automobilį atvirame trale per lietų be jokios apsaugos – klientas gavo automobilį su purvinais ratais ir subraižytu bamperiu. Tad visada klauskite, kokio tipo tralas bus naudojamas.
Paprastai vežėjas turi CMR draudimą (krovinių draudimas), kuris dengia žalą pervežimo metu. Bet yra niuansų – draudimas gali nepadengti žalos, atsiradusios dėl automobilio viduje paliktų daiktų, arba jei automobilis jau turėjo paslėptų defektų. Todėl prieš pervežimą būtina padaryti automobilio nuotraukas – iš visų pusių, iš vidaus, su data. Tai apsaugo ir jus, ir vežėją. Jei atsiranda žala, turite įrodymą, kokia buvo automobilio būklė prieš pervežimą. Be nuotraukų ginčyti žalą beveik neįmanoma – sakau tai iš patirties, nes vienas draugas prarado 800 eurų kompensaciją, nes neturėjo jokių nuotraukų.
Pirmiausia – ne panikuoti. Padarykite nuotraukas žalos vietoje, surašykite pastabas priėmimo-perdavimo akte ir nedelsiant praneškite vežėjui. Jei vežėjas pripažįsta savo kaltę, draudimas turėtų padengti remonto išlaidas. Problemos prasideda, kai vežėjas neigia savo atsakomybę – tada jau reikia kreiptis į draudimo bendrovę arba net į teismą. Todėl svarbu pasirinkti vežėją, kuris turi draudimą ir gerą reputaciją. Pigus vežėjas be draudimo – tai loterija, kurioje laimi tik retas. Ir dar – visada patikrinkite automobilį iš karto atsiimdami, o ne po savaitės. Po savaitės jau sunku įrodyti, kad žala atsirado pervežimo metu.
Trumpas atsakymas – ne. Ilgesnis atsakymas – vežėjas neatsako už automobilyje paliktus daiktus, ir tai dažniausiai nurodyta sutartyje. Be to, kai kuriose šalyse gali būti problemų su muitine, jei automobilyje randama ne deklaruotų daiktų. Asmeninė patirtis – vienas klientas paliko automobilyje nešiojamą kompiuterį ir fotoaparatą. Automobilis pasiekė Lietuvą, bet kompiuterio jame nebebuvo. Ar kas paėmė, ar pats klientas pamiršo – niekas nežino. Faktas tas, kad vežėjas neprisiėmė atsakomybės, nes sutartyje buvo aiškiai parašyta – „vežėjas neatsako už salone paliktus daiktus". Tad išimkite viską, kas vertinga.
Visų pirma – patikrinkite atsiliepimus. Ne tik tuos, kurie įmonės svetainėje, bet ir tuos, kurie forumuose, Facebook grupėse. Antra – paklauskite, ar vežėjas turi CMR draudimą ir licenciją. Trečia – bendraukite tiesiogiai. Jei vežėjas vengia atsakyti į klausimus arba atsako miglotai, tai jau signalas. Ketvirta – prašykite sutarties su aiškiomis sąlygomis. Ir penkta – pasikliaukite nuojauta. Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Gera kaina yra svarbu, bet patikimumas svarbiau. Juk automobilis – tai ne siuntinys, kurį galite paprasčiausiai išsiųsti dar kartą.
Paprastai vežėjas skambina likus dienai ar dviem iki paėmimo ir suderina laiką bei vietą. Paėmimas gali vykti iš bet kurios vietos – iš namų, iš serviso, iš aikštelės, net iš oro uosto stovėjimo aikštelės. Svarbu, kad vieta būtų pasiekiama tralui – siauras kiemas su žemomis archomis gali būti problema. Perduodant automobilį, abu – ir jūs, ir vežėjas – pasirašote priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodoma automobilio būklė. Būtinai patikrinkite, ar visi defektai pažymėti. Kartais vežėjas skuba ir prašo greitai pasirašyti – nesutikite, kol nepatikrinote visko. Penkios minutės dėmesio dabar gali sutaupyti daug problemų vėliau.
Paprastai 2-4 dienos, priklausomai nuo maršruto ir keltų grafiko. Tiesioginis maršrutas per Baltijos jūrą gali būti greitesnis – 2 dienos, jei viskas klostosi sklandžiai. Jei vežama per Švediją ar Vokietiją, gali užtrukti ilgiau – 3-4 dienos. Bet čia reikia suprasti, kad vežėjas nevažiuoja tiesiai iš taško A į tašką B – jis dar turi paimti arba pristatyti kitus automobilius pakeliui. Tad jei jūsų automobilis yra pirmas pakrovime, bet paskutinis iškrovime – natūralu, kad truputį ilgiau užtruks. Svarbiausia, kad vežėjas informuoja apie planuojamą pristatymo datą ir jos laikosi.
Pristatymas vyksta panašiai kaip paėmimas – vežėjas skambina ir suderina laiką bei vietą. Paprastai automobilis pristatomas į sutartą vietą – jūsų namus, darbovietę ar kitą adresą. Kai kurie vežėjai pristato tik į savo aikštelę, ypač jei tai didesnis miestas – Kaunas, Vilnius, Klaipėda. Priimant automobilį, vėlgi – patikrinkite būklę, palyginkite su priėmimo-perdavimo akte nurodytais duomenimis. Jei viskas gerai, pasirašote ir atsiskaitote. Jei pastebite žalą – iš karto fotografuokite ir reikalaukite pažymėti akte. Po to jau sunku ką nors įrodyti.
Dauguma vežėjų prašo avansą – paprastai 20-30 procentų sumos – prieš pradedant pervežimą. Likusi dalis mokama pristačius automobilį. Tai normali praktika, nes vežėjas turi padengti kelto bilietus, degalus ir kitas išlaidas. Bet jei kas prašo 100 procentų avanso – būkite atsargūs. Yra buvę sukčiavimo atvejų, kai „vežėjas" surinko avansus iš kelių klientų ir dingo. Tad avansas – taip, bet protingas avansas. O atsiskaitymo būdas – pavedimas arba grynieji, priklauso nuo vežėjo. Asmeniškai rekomenduoju pavedimą, nes lieka pėdsakas – jei kas negerai, turite įrodymą.
Pirmiausia – susisiekti su vežėju. Galbūt yra objektyvi priežastis – eismo įvykis, keltų vėlavimas, techniniai nesklandumai. Jei vežėjas sąžiningai informuoja apie situaciją ir nurodo naują pristatymo datą – paprastai verta palaukti. Bet jei vežėjas neatsako į skambučius arba nuolat žada „rytoj" – jau kita situacija. Tokiu atveju reikia reikalauti aiškumo ir, jei reikalai negerėja, galvoti apie alternatyvą. Laimei, tokių atvejų su patikimais vežėjais beveik nebūna. Vėlavimas viena diena – normalu. Vėlavimas savaitę be paaiškinimo – jau problema. Svarbiausia – komunikacija. Jei vežėjas komunikuoja, vadinasi, rūpinasi.
Išvada: auto vežimas iš Danijos su gera kaina kasdien yra reali paslauga, bet „gera kaina" kiekvienam reiškia skirtingus dalykus. Svarbiausia – rasti pusiausvyrą tarp kainos, patikimumo ir kokybės. Pigiausias variantas ne visada geriausias, o brangiausias negarantuoja ramybės. Rinkitės vežėją, kuris aiškiai atsako į klausimus, turi draudimą ir gerus atsiliepimus. Ir visada patikrinkite dokumentus bei automobilio būklę prieš ir po pervežimo. Sėkmės!