Krovinių pervežimas Airija-Belgium

Maršrutas Airija-Belgija – tai vienas tų kelių, kurie pastaraisiais metais tapo labai populiarūs. Po Brexit daugelis verslų perorientavo savo logistiką, ir dabar prekės tarp Airijos ir žemyninės Europos keliauja dažniau nei bet kada. Belgija, su savo strategine padėtimi Europos centre ir didžiuliu Antverpeno uostu, tapo pagrindiniu tranzito tašku. Dirbu su šitais maršrutais jau ne pirmus metus ir galiu pasakyti: tai sudėtingesnis maršrutas negu paprastas pervežimas tarp ES šalių. Yra jūros kelias, yra muitinės procedūros (nors ir supaprastintos), yra laiko zonų skirtumai. Bet viskas įveikiama, kai žinai, ką darai.

Maršrutas – krovinių pervežimas Airija-Belgium

1. Kaip vyksta krovinių pervežimas tarp Airijos ir Belgijos?

Pagrinde dviem būdais: keltu arba per Jungtinę Karalystę. Keltu – tiesiogiai iš Dublino ar Rosslare į Cherbourg arba Dunkerque Prancūzijoje, tada per Prancūziją į Belgiją. Arba per Jungtinę Karalystę – iš Dublino į Liverpool arba Holyhead, tada per Angliją ir Lamanšo tunelį arba keltu į Prancūziją. Abu variantai turi savo pliusus ir minusus. Keltas tiesiogiai – ilgiau, bet mažiau muitinės procedūrų. Per UK – greičiau, bet reikia papildomų dokumentų dėl Brexit. Pasirinkimas priklauso nuo krovinio skubumo ir tipo.

2. Kiek laiko trunka pervežimas iš Airijos į Belgiją?

Priklauso nuo maršruto. Tiesiogiai keltu – 4-6 dienos. Per Jungtinę Karalystę – 3-4 dienos. Tai su visais persikėlimais ir muitinės procedūromis. Jei skubu – galima greičiau, bet kainuoja daugiau. Vienas klientas prašė pristatyti per 48 valandas – įmanoma, bet reikėjo specialaus transporto ir išankstinio visų dokumentų paruošimo. Kainavo trigubai. Paprastai rekomenduoju planuoti bent savaitę – tada galima rasti optimalų variantą kainos ir greičio santykiu.

3. Kokie pagrindiniai uostai naudojami?

Iš Airijos pusės: Dublinas (didžiausias), Rosslare, Cork. Į Belgijos pusę: tiesiogiai nėra keltų iš Airijos į Belgiją, todėl naudojami Prancūzijos uostai – Cherbourg, Dunkerque, Calais. Arba Jungtinės Karalystės uostai – Liverpool, Holyhead, Fishguard. Iš ten jau sausuma iki Belgijos. Antverpeno uostas – tai jau kitas reikalas, ten atvyksta konteineriniai laivai iš viso pasaulio, bet ne keltai iš Airijos. Taigi maršrutas visada su persėdimu. Svarbu planuoti laiką – keltai ne visada kasdien, ypač žiemą.

4. Ar reikia muitinės dokumentų vežant tarp Airijos ir Belgijos?

Taip, nors abi šalys yra ES narės, Airija yra atskira muitų teritorija dėl savo istorinės padėties. Bet procedūros supaprastintos – nereikia mokėti muitų, tik pateikti T1 arba T2 dokumentus priklausomai nuo krovinio kilmės. Jei prekės pagamintos ES – paprasčiau. Jei iš trečiųjų šalių – sudėčiau. Vienas klientas vežė elektronikos komponentus iš Dublino į Antverpeną – pasirodo, dalis komponentų buvo iš Kinijos, ir reikėjo papildomų dokumentų. Užtruko papildomas dvi dienas. Todėl visada klausiame apie kilmę iš anksto.

Dokumentai – krovinių pervežimas Airija-Belgium

5. Kokie dokumentai reikalingi pervežimui tarp Airijos ir Belgijos?

Minimalus rinkinys: CMR važtaraštis, sąskaita faktūra, pakavimo sąrašas. Papildomai, priklausomai nuo krovinio: T1/T2 dokumentai (tranzito deklaracijos), kilmės sertifikatai, sveikatos sertifikatai (maisto produktams), saugos duomenų lapai (cheminėms medžiagoms). Jei vežama per Jungtinę Karalystę – papildomi UK muitinės dokumentai. Skamba sudėtingai, bet iš tiesų 80% krovinių reikalauja tik standartinio rinkinio. Viskas kita – specialiems atvejams. Mes padedame su dokumentais – tai įskaičiuota į paslaugą.

6. Kaip užpildyti CMR važtaraštį tarptautiniam pervežimui?

CMR – standartinis tarptautinis važtaraštis. Jame turi būti: siuntėjo ir gavėjo pilni duomenys (adresai, kontaktai, įmonių kodai), prekių aprašymas (kas, kiek, svoris), transporto priemonės numeris, maršrutas, data, parašai. Svarbu: adresas turi būti tikslus. Airijoje gatvių pavadinimai angliškai, Belgijoje – prancūziškai arba olandiškai. Kartais lietuviai supainioja. Vieną kartą siunta važiavo ne į Rue de la Loi, o į Rue de la Loire – skirtingi miestai. Smulkmena, bet svarbu tikrinti.

7. Ar reikalingas EORI numeris?

Taip, jei vežate prekes komerciniais tikslais. EORI (Economic Operators Registration and Identification) – tai unikalus numeris, kurį turi turėti visi ekonominės veiklos vykdytojai, dalyvaujantys muitinės procedūrose ES. Jį išduoda nacionalinė muitinė. Lietuvos įmonės gauna jį Lietuvoje, Airijos įmonės – Airijoje. Be EORI numerio negalima pateikti muitinės deklaracijų. Tai vienkartinė procedūra – užsiregistruojate ir gaunate numerį visam laikui. Mes galime padėti su registracija, jei reikia.

Kroviniai – pervežimas Airija-Belgium

8. Kokie kroviniai dažniausiai vežami tarp Airijos ir Belgijos?

Įvairūs. Iš Airijos į Belgiją: pieno produktai, mėsa, gėrimai (viskis!), farmacijos produktai, IT įranga, medicinos prietaisai. Iš Belgijos į Airiją: chemijos produktai, mašinos, automobilių dalis, baldai, statybinės medžiagos. Airija – didelė farmacijos ir technologijų eksportuotoja, Belgija – pramonės ir chemijos centras. Mainai intensyvūs. Vienas įdomus krovinys – vežėme airiško sūrio partiją iš Cork į Briugę. 20 tonų Čederio. Kvapas mašinoje po to... ilgai išliko.

9. Ar galima vežti greitai gendančius produktus?

Taip, bet reikia specialaus transporto – šaldytuvų arba izoterminių furgonų. Temperatūra turi būti palaikoma viso transportavimo metu. Tai brangiau negu paprastas transportas, bet būtina maisto produktams. Ypač jei vežate pieno produktus ar mėsą iš Airijos – ten griežti reikalavimai. Vienas klientas bandė sutaupyti – vežė sūrį paprastame furgone. Rezultatas: sūris sugedo, nuostoliai tūkstančiai eurų. Neverta taupyti ant temperatūros režimo.

10. Koks didžiausias krovinys, kurį galima transportuoti?

Su standartinėmis transporto priemonėmis – iki 24 tonų ir 13,6 metro ilgio. Bet čia kalbame apie sausumos transportą. Keltuose yra savo ribojimai – priklauso nuo kelto tipo. Standartinis sunkvežimis su puspriekabe telpa be problemų. Bet jei krovinys nestandartinių gabaritų – reikia specialaus kelto ir specialaus leidimo. Vieną kartą vežėme 4 metrų pločio įrenginį iš Dublino į Antverpeną – reikėjo specialaus kelto ir lydinčio automobilio. Užtruko ilgiau, kainavo daugiau, bet atvyko saugiai.

Keltai – krovinių pervežimas Airija-Belgium

11. Kaip dažnai plaukia keltai iš Airijos?

Priklauso nuo maršruto. Dublinas-Cherbourg – 2-3 kartus per savaitę. Rosslare-Cherbourg – 2 kartus per savaitę. Dublinas-Liverpool – kasdien. Rosslare-Fishguard – kasdien. Žiemą grafikas retesnis – ypač tiesioginiai maršrutai į Prancūziją. Vasarą – dažniau. Svarbu planuoti iš anksto – ypač prieš Kalėdas, kai keltai būna perpildyti. Vienas klientas užsisakė keltą paskutinę minutę gruodžio viduryje – laisvų vietų nebuvo. Teko laukti savaitę. Planavimas – raktas.

12. Kiek kainuoja kelto persikėlimas su sunkvežimiu?

Priklauso nuo maršruto ir sezono. Dublinas-Cherbourg – apie 800-1200 eurų už sunkvežimį su vairuotoju. Dublinas-Liverpool – 400-600 eurų. Tai tik kelto bilietas – be degalų, be vairuotojo darbo laiko, be muitinės procedūrų. Pilna kaina pervežimui iš Airijos į Belgiją – nuo 2000 iki 4000 eurų, priklausomai nuo krovinio dydžio ir skubumo. Dideliems kroviniams – pigiau už toną. Mažiems – brangiau. Ekonomika masto.

13. Ar vairuotojas keliauja kartu su kroviniu?

Taip, standartiškai vairuotojas keliauja kartu. Keltuose yra kajutės vairuotojams – tai įskaičiuota į bilietą. Vairuotojas ilsisi kelto metu ir tęsia važiavimą atvykęs. Bet yra ir kitas variantas: "unaccompanied trailer" – priekaba keliauja be vairuotojo. Tai pigiau, bet ilgiau – priekaba turi būti pakrauta ir iškrauta keltų terminale. Ir reikia vietinio vairuotojo, kuris paims priekabą kitame gale. Abu variantai turi savo pliusus. Mažiems kroviniams – su vairuotoju. Dideliems – kartais pigiau be.

Muitinė – pervežimas Airija-Belgium

14. Ar reikia mokėti muitus vežant tarp Airijos ir Belgijos?

Ne, jei prekės pagamintos ES. Laisva prekių apyvarta ES viduje – jokių muitų. Bet jei prekės iš trečiųjų šalių (pvz., Kinijos, JAV) – gali tekti mokėti. Priklauso nuo to, ar muitai jau sumokėti pirmoje importo vietoje. Jei prekės jau buvo importuotos į Airiją ir muitai sumokėti – į Belgiją vežama be papildomų muitų. Bet reikia dokumentų, įrodančių tai. Vienas klientas vežė elektroniką iš Dublino – pasirodo, muitai nebuvo sumokėti. Siunta užstrigo Antverpeno muitinėje. Nemalonu.

15. Kas yra T1 ir T2 dokumentai?

T1 – tranzito deklaracija prekėms, kurios nėra ES bendrijoje. T2 – prekėms, kurios yra ES bendrijoje. Paprasčiau tariant: jei prekės pagamintos ES – T2. Jei iš trečiųjų šalių – T1. Šie dokumentai leidžia prekėms judėti tarp ES šalių be muitų mokėjimo kiekviename pasienyje. Jie pateikiami elektroniniu būdu per NCTS sistemą. Mes tvarkome šiuos dokumentus – tai įskaičiuota į paslaugą. Klientui tereikia pateikti informaciją apie prekes ir jų kilmę.

16. Kaip ilgai trunka muitinės procedūros?

Paprastai – kelios valandos. Jei dokumentai tvarkingi – greitai. Jei kažko trūksta – gali užtrukti dieną ar dvi. Blogiausias atvejis – kai muitinė nusprendžia patikrinti krovinį fiziškai. Tai nutinka retai, bet nutinka. Tada gali užtrukti 2-3 dienas. Vienas klientas vežė farmacijos produktus – muitinė nusprendė patikrinti, ar atitinka ES standartus. Užtruko tris dienas, bet viskas buvo tvarkoje. Svarbu – kantrybė ir tinkami dokumentai.

Laikas – krovinių pervežimas Airija-Belgium

17. Kada geriausia siųsti krovinį iš Airijos?

Pirmadienį-ketvirtadienį – optimaliausia. Penktadienį – rizikinga, nes savaitgalį keltai ne visada plaukia, ir krovinys gali užstrigti terminale. Šeštadienį-sekmadienį – tik jei labai skubu ir sutinkate mokėti daugiau. Taip pat reikia atsižvelgti į šventes – tiek Airijoje, tiek Belgijoje. Vienas klientas išsiuntė krovinį prieš airiškas Kalėdas – terminalas nedirbo 4 dienas. Krovinys laukė. Planavimas – svarbiausia.

18. Kiek laiko krovinys praleidžia kelyje?

Nuo pakrovimo Airijoje iki pristatymo Belgijoje – 3-6 dienos. Priklauso nuo maršruto, kelto grafiko, muitinės procedūrų. Tiesiogiai keltu – ilgiau, bet mažiau persėdimų. Per UK – greičiau, bet daugiau procedūrų. Vienas krovinys iš Dublino į Briuselį per Cherbourg užtruko 5 dienas. Kitas – per Liverpool ir Lamanšo tunelį – 3 dienas. Skirtumas – kaina ir patikimumas. Tiesioginis maršrutas brangiau, bet mažiau rizikos.

19. Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Iš dalies. Sausumoje – taip, GPS veikia. Keltu – ne visada. Kai kurie keltai turi WiFi, bet ne visi. Ir net jei turi – signalas ne visada stabilus. Todėl krovinio sekimas keltų metu – su pertrūkiais.