Naminių gyvūnų vežimas iš Kopenhagos į Lietuvą: Viskas, ką reikia žinoti

Žinau, kad naminių gyvūnų vežimas iš Kopenhagos į Lietuvą gali kelti daug klausimų ir nerimo. Ypač kai reikia suderinti visus dokumentus ir užtikrinti, kad augintinis jaustųsi gerai. Bet patikėkit, mes tai darome nuolat, tad esame sukaupę nemažai patirties. Nėra čia ko slėpti, kartais pasitaiko ir nenumatytų situacijų, bet svarbiausia – žinoti, kaip jas spręsti. Tad pabandysiu paaiškinti viską paprastai, be jokių mandrybių, kad būtų aišku, kas ir kaip. Juk norime, kad jūsų augintinis saugiai ir patogiai pasiektų namus Lietuvoje.

Dokumentai – naminių gyvūnų vežimas

Kokių dokumentų reikia naminiam gyvūnui keliaujant iš Kopenhagos į Lietuvą?

Pagrindinis dalykas – gyvūno pasas. Be jo niekur. Jame turi būti įrašyta, kad gyvūnas yra mikročipuotas ir paskiepytas nuo pasiutligės. Svarbu, kad skiepas būtų galiojantis ir padarytas ne anksčiau nei prieš 21 dieną iki kelionės, bet ne vėliau nei prieš metus. Dar reikia sveikatos pažymėjimo, kurį išduoda veterinarijos gydytojas. Jis patvirtina, kad gyvūnas sveikas ir gali keliauti. Kartais žmonės pamiršta, kad pasas turi būti ES formatas, o ne koks nors senas, vietinis dokumentas. Būna, kad atveža su pasu, kuris neatitinka reikalavimų, ir tada tenka suktis iš padėties, kad viskas būtų tvarkinga.

Ar reikalingas koks nors specialus leidimas pervežant gyvūną?

Jei kalbame apie standartinį naminio gyvūno pervežimą, tai jokių specialių leidimų, be jau minėtų dokumentų, nereikia. Tiesiog gyvūno pasas su mikročipu ir galiojančiu pasiutligės skiepu, plius veterinarijos gydytojo išduotas sveikatos pažymėjimas. Tačiau, jei vežate daugiau nei penkis gyvūnus, arba jei tai yra komercinis pervežimas (pvz., veislynas siunčia jauniklius), tada jau atsiranda papildomi reikalavimai ir leidimai. Bet daugumai žmonių, kurie tiesiog nori parsivežti savo augintinį, užtenka tų trijų pagrindinių dalykų. Svarbu viską pasitikrinti iš anksto, kad nebūtų staigmenų pasienyje.

Kiek laiko galioja veterinarijos gydytojo išduotas sveikatos pažymėjimas?

Veterinarijos gydytojo išduotas sveikatos pažymėjimas, skirtas kelionėms ES viduje, paprastai galioja 10 dienų nuo jo išdavimo datos. Tai reiškia, kad per tas 10 dienų gyvūnas turi pasiekti galutinę kelionės vietą. Jei kelionė užtrunka ilgiau, arba jei pažymėjimas išduotas per anksti, gali kilti problemų. Būna, kad žmonės kreipiasi per anksti, o tada kelionė nusikelia ir pažymėjimas tiesiog pasibaigia. Tada vėl reikia eiti pas veterinarą, o tai papildomos išlaidos ir laikas. Geriausia jį gauti likus kelioms dienoms iki išvykimo, kad būtų pakankamai laiko kelionei.

Ar gyvūnas turi būti mikročipuotas? Kokie reikalavimai čipui?

Taip, gyvūnas privalo būti mikročipuotas. Tai yra vienas iš pagrindinių reikalavimų keliaujant ES viduje. Čipas turi atitikti ISO 11784 ir ISO 11785 standartus, tai yra 15 skaitmenų, nešifruojamas ir tik skaitomas. Svarbu, kad čipas būtų implantuotas prieš pasiutligės skiepą arba tą pačią dieną. Jei skiepas padarytas anksčiau nei čipas, skiepas bus laikomas negaliojančiu ir reikės skiepyti iš naujo. Būna, kad žmonės atveža gyvūną su senu čipu, kuris neatitinka standartų, ir tada tenka ieškoti sprendimų, kad viskas būtų pagal taisykles.

Kokie reikalavimai pasiutligės skiepui?

Pasiutligės skiepas yra privalomas ir pats svarbiausias. Gyvūnas turi būti paskiepytas nuo pasiutligės, o skiepas turi būti galiojantis. Pirmasis skiepas laikomas galiojančiu ne anksčiau kaip po 21 dienos nuo jo atlikimo datos. Vėlesni skiepai (revakcinacijos) galioja nuo skiepijimo dienos, jei jie atliekami nepasibaigus ankstesnio skiepo galiojimo laikui. Svarbu, kad skiepo galiojimo laikas būtų aiškiai nurodytas gyvūno pase. Jei skiepas pasibaigęs, kelionė negalima, kol nebus atlikta revakcinacija ir praeis 21 diena. Tai yra griežta taisyklė, kurios negalima apeiti.

Ar reikia atlikti kraujo tyrimus dėl pasiutligės antikūnų?

Vežant naminius gyvūnus iš Kopenhagos (Danijos) į Lietuvą, kraujo tyrimai dėl pasiutligės antikūnų paprastai nėra reikalingi. Danija yra ES šalis, kuri priskiriama prie šalių, kuriose pasiutligė yra kontroliuojama. Šis tyrimas dažniausiai reikalingas, kai gyvūnas keliauja iš trečiųjų šalių, kuriose pasiutligės situacija yra kitokia. Tačiau visada rekomenduoju pasitikrinti naujausią informaciją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) tinklapyje, nes reikalavimai kartais keičiasi. Geriau būti tikram, nei vėliau susidurti su problemomis pasienyje ar atvykus į Lietuvą.

Ką daryti, jei gyvūno pasas pamestas ar sugadintas?

Jei gyvūno pasas pamestas ar sugadintas, pirmiausia reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris išdavė pasą, arba į bet kurį kitą licencijuotą veterinarą. Jis galės išduoti naują pasą, remdamasis gyvūno mikročipo duomenimis ir skiepų įrašais. Svarbu, kad visi skiepų įrašai būtų buvę tinkamai užfiksuoti ir prieinami. Jei nėra jokių įrašų, gali tekti iš naujo mikročipuoti ir skiepyti gyvūną, o tai reiškia papildomą laukimo laikotarpį. Tai tikrai nemaloni situacija, bet pasitaiko. Geriausia pasą laikyti saugioje vietoje ir turėti jo kopiją.

Ar reikalingas gyvūno dehelmintizavimas (nukirminimas) prieš kelionę?

Vežant naminius gyvūnus iš Kopenhagos į Lietuvą, dehelmintizavimas (nukirminimas) nėra privalomas reikalavimas. Šis reikalavimas dažniausiai taikomas šunims, keliaujantiems į tam tikras šalis, pavyzdžiui, Jungtinę Karalystę, Airiją, Maltą ar Suomiją. Tačiau, nepaisant to, kad tai nėra privaloma, visada rekomenduojama reguliariai nukirminti savo augintinį dėl jo paties sveikatos ir gerovės. Tai yra gera praktika, kuri padeda išvengti įvairių parazitų plitimo. Tad nors ir neprivaloma, tikrai verta tai padaryti prieš kelionę. Juk tai svarbu gyvūno sveikatai.

Pasiruošimas – kelionė su augintiniu

Kaip paruošti gyvūną kelionei, kad jis jaustųsi kuo mažiau streso?

Pasiruošimas yra pusė darbo. Pirmiausia, pripratinkite gyvūną prie transportavimo narvo. Palikite jį atvirą namuose, kad gyvūnas galėtų įeiti ir išeiti kada panorėjęs, galbūt net miegoti jame. Įdėkite į narvą jo mėgstamą pledą ar žaislą, kad jaustųsi saugiau. Kelias dienas prieš kelionę galite duoti specialių raminamųjų papildų, bet tik pasitarus su veterinaru. Svarbu, kad kelionės dieną gyvūnas būtų ramesnis. Būna, kad žmonės paskutinę minutę bando įkišti gyvūną į narvą, o tada prasideda stresas ir jiems, ir gyvūnui. Geriau viską daryti pamažu.

Koks transportavimo narvas tinkamiausias gyvūnui?

Narvas turi būti pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Svarbu, kad jis būtų tvirtas, gerai vėdinamas ir saugus. Plastikiniai narvai su metalinėmis durelėmis dažniausiai yra geriausias pasirinkimas. Venkite medžiaginių narvų ilgoms kelionėms, nes jie gali būti ne tokie tvirti ir sunkiau valomi. Įdėkite į narvą sugeriantį paklotą, jei gyvūnas netyčia pasišlapintų. Aš visada sakau, geriau didesnis narvas, nei per mažas. Juk gyvūnas ten praleis nemažai laiko, tad komfortas yra svarbu. Tai yra esminis dalykas.

Ar galima duoti gyvūnui raminamųjų prieš kelionę?

Taip, galima, bet tik pasitarus su veterinarijos gydytoju. Yra įvairių raminamųjų priemonių – nuo natūralių papildų iki receptinių vaistų. Veterinaras įvertins gyvūno sveikatą, amžių ir svorį, ir parinks tinkamiausią variantą bei dozę. Niekada neduokite vaistų „iš akies“ ar pagal draugų rekomendacijas, nes tai gali pakenkti gyvūnui. Kai kurie raminamieji gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, tad geriau nerizikuoti. Mūsų patirtis rodo, kad tinkamai parinkti raminamieji tikrai padeda gyvūnui lengviau ištverti kelionę. Bet visada geriau pasikonsultuoti su specialistu.

Ką įdėti į narvą kelionės metu?

Į narvą būtinai įdėkite minkštą, patogų paklotą ar pledą, kuris kvepia namais. Tai padės gyvūnui jaustis saugiau. Galite įdėti ir mėgstamą žaislą. Maisto ir vandens dubenėliai turėtų būti pritvirtinti prie narvo durelių, kad neišsipiltų. Aš visada rekomenduoju įdėti ir vienkartinį sugeriantį paklotą, jei gyvūnas netyčia pasišlapintų. Nereikia prikrauti narvo per daug daiktų, kad gyvūnui liktų pakankamai vietos judėti. Svarbiausia, kad būtų patogu ir saugu. Ir dar, nepamirškite, kad narvas turi būti švarus. Tai padeda sumažinti stresą.

Ar reikia specialaus maisto ar vandens kelionės metu?

Prieš kelionę, likus kelioms valandoms, geriau gyvūno nešerti gausiai, kad išvengtumėte pykinimo. Kelionės metu, jei ji ilga, galima pasiūlyti nedidelį kiekį sauso maisto. Vanduo yra svarbiau. Būtinai pasirūpinkite, kad gyvūnas turėtų prieigą prie vandens. Galima naudoti specialius kelioninius dubenėlius, kurie tvirtinami prie narvo, arba gertuvę. Mes visada stengiamės sustoti ir pasiūlyti vandens, jei matome, kad gyvūnas nori. Bet šiaip, dauguma gyvūnų kelionės metu nelabai nori nei valgyti, nei gerti, jie tiesiog stengiasi išbūti. Svarbiausia – hidratacija.

Ką daryti, jei gyvūnas kelionės metu vemia ar šlapinasi?

Tai yra gana dažnas reiškinys, ypač jei gyvūnas patiria stresą. Todėl ir rekomenduojame įdėti į narvą sugeriantį paklotą. Jei gyvūnas pasišlapina ar pavemia, mes sustojame, išvalome narvą ir pakeičiame paklotą. Turime visada su savimi valymo priemonių ir atsarginių paklotų. Svarbu, kad gyvūnas nebūtų paliktas nešvarioje aplinkoje, nes tai tik padidins stresą ir diskomfortą. Kartais tenka sustoti ir kelis kartus, bet tai yra mūsų darbo dalis. Svarbiausia – gyvūno gerovė, net jei tai reiškia nedidelį vėlavimą. Juk tai ne mašina, o gyva būtybė.

Ar galima vežti kelis gyvūnus viename narve?

Paprastai rekomenduojama vežti kiekvieną gyvūną atskirame narve, ypač jei jie nėra pripratę vienas prie kito arba jei kelionė ilga. Tačiau, jei tai yra tos pačios vados jaunikliai ar gyvūnai, kurie visada gyvena kartu ir puikiai sutaria, galima vežti du gyvūnus viename erdviame narve. Svarbu, kad narvas būtų pakankamai didelis abiem gyvūnams patogiai jaustis. Bet visada geriau pasitarti su mumis iš anksto, kad galėtume įvertinti situaciją ir patarti geriausią variantą. Nenorime, kad kelionės metu kiltų konfliktų ar diskomforto. Saugumas pirmiausia.

Kelionė – saugus naminių gyvūnų transportavimas

Kaip užtikrinamas gyvūnų saugumas kelionės metu?

Saugumas yra mūsų prioritetas. Visi narvai tvirtai pritvirtinami automobilyje, kad kelionės metu nejudėtų ir gyvūnai jaustųsi stabiliai. Automobiliai yra specialiai pritaikyti gyvūnų pervežimui – su gera ventiliacija, temperatūros kontrole. Mes reguliariai stebime gyvūnus, tikriname jų būklę, siūlome vandens. Vairuotojai yra patyrę ir žino, kaip elgtis su gyvūnais. Stengiamės vengti staigių manevrų ir važiuoti ramiai. Būna, kad klientai jaudinasi, bet mes visada stengiamės nuraminti ir paaiškinti, kad jų augintiniai yra gerose rankose. Juk mes patys mylime gyvūnus ir norime, kad jiems būtų gerai.

Kokia temperatūra palaikoma automobilyje?

Automobilyje palaikoma optimali temperatūra, kuri yra komfortiška gyvūnams, paprastai apie 20-22 laipsnius Celsijaus. Tai reiškia, kad vasarą veikia kondicionierius, o žiemą – šildymas. Svarbu išvengti didelių temperatūros svyravimų, kurie gali sukelti stresą ar net pakenkti gyvūno sveikatai. Mes nuolat stebime temperatūrą ir, jei reikia, ją reguliuojame. Būna, kad lauke karšta, o viduje vėsu, arba atvirkščiai. Mūsų tikslas – sukurti kuo patogesnes sąlygas, kad gyvūnas jaustųsi gerai visos kelionės metu. Juk niekas nenori, kad augintinis perkaistų ar sušaltų. Tai yra esminis dalykas.

Ar daromi sustojimai kelionės metu? Kaip dažnai?

Taip, sustojimai daromi reguliariai, maždaug kas 3-4 valandas, priklausomai nuo kelio sąlygų ir gyvūnų poreikių. Sustojimų metu patikriname gyvūnų būklę, pasiūlome vandens, išvalome narvus, jei reikia. Šunys, jei yra galimybė ir saugu, gali būti išvedami trumpam pasivaikščioti, bet tik su pavadėliu ir antsnukiu (jei reikia). Katės paprastai neišleidžiamos iš narvų. Mes prisitaikome prie kiekvieno gyvūno individualiai. Svarbu, kad kelionė būtų kuo mažiau varginanti. Būna, kad kai kurie gyvūnai visai nereaguoja į sustojimus, o kiti atrodo, kad laukia.

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Kopenhagą?

Kelionės trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių: eismo sąlygų, orų, sustojimų skaičiaus ir maršruto. Paprastai kelionė iš Lietuvos į Kopenhagą trunka apie 12-16 valandų. Tai yra ilga kelionė, todėl ir akcentuojame tinkamą pasiruošimą. Kartais būna nenumatytų vėlavimų, pavyzdžiui, dėl kamščių ar techninių problemų, bet mes visada stengiamės informuoti klientus apie bet kokius pokyčius. Mūsų tikslas – pristatyti gyvūną saugiai ir kuo greičiau, bet ne aukojant saugumą. Juk geriau vėliau, bet sveikas ir laimingas augintinis. Tai yra svarbiausia.

Ar galima sekti gyvūno kelionę realiu laiku?

Dauguma vežėjų, įskaitant ir mus, siūlo galimybę sekti kelionę realiu laiku. Tai gali būti per GPS sekimo sistemą, kurią klientas gauna, arba reguliariai siunčiant atnaujinimus ir nuotraukas. Mes stengiamės palaikyti ryšį su klientais ir informuoti juos apie kelionės eigą. Žinau, kad jaudulys didelis, tad norisi žinoti, kaip sekasi augintiniui. Būna, kad žmonės prašo nuotraukų kas valandą, bet mes stengiamės rasti balansą, kad netrukdytume vairuotojui ir nestresuotume gyvūnų. Svarbiausia, kad klientas jaustųsi ramiai ir pasitikėtų mumis. Juk tai jo šeimos narys.

Kas nutinka, jei kelionės metu gyvūnas suserga?

Jei kelionės metu gyvūnas suserga ar jo būklė pablogėja, mes nedelsiant imamės veiksmų. Pirmiausia, susisiekiame su klientu ir informuojame apie situaciją. Jei reikia, sustojame artimiausioje veterinarijos klinikoje ir ieškome pagalbos. Mūsų vairuotojai yra apmokyti atpažinti pagrindinius ligos simptomus ir žino, kaip elgtis ekstremaliose situacijose. Turime ir pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams. Tai yra nemalonus, bet retas atvejis. Visada stengiamės užtikrinti, kad gyvūnas gautų reikiamą pagalbą kuo greičiau. Juk gyvybė yra svarbiausia. Ir tai yra mūsų atsakomybė.

Ar gyvūnai keliauja kartu su kitais gyvūnais?

Taip, dažniausiai gyvūnai keliauja kartu su kitais gyvūnais, pavyzdžiui, šunimis, katėmis ar šeškais. Tačiau kiekvienas gyvūnas yra atskirame, saugiame narve, ir narvai yra išdėstyti taip, kad gyvūnai netrukdytų vienas kitam. Stengiamės, kad katės būtų atskirtos nuo šunų, jei tai įmanoma, kad sumažintume stresą. Mūsų automobiliai yra pakankamai dideli, kad būtų galima išlaikyti atstumą. Būna, kad gyvūnai visai nereaguoja į kitus, o kiti būna labiau jautrūs. Mes stebime jų elgesį ir, jei reikia, imamės papildomų priemonių, pavyzdžiui, uždengiame narvą. Tai yra svarbu.

Ką daryti, jei gyvūnas pabėga iš narvo kelionės metu?

Tai yra labai reta, bet įmanoma situacija, todėl ir akcentuojame tvirtų, saugių narvų svarbą. Mūsų vairuotojai yra apmokyti, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pirmiausia, sustojame saugioje vietoje ir stengiamės sugauti gyvūną. Automobilis yra uždarytas, tad gyvūnas negali pabėgti į lauką. Tai yra stresas visiems, bet svarbiausia – veikti ramiai ir apgalvotai. Būna, kad gyvūnai pasislepia po sėdynėmis ar kitose vietose. Mes visada turime su savimi specialių priemonių, kurios padeda sugauti pabėgusį gyvūną. Svarbiausia – nepanikuoti ir veikti greitai. Juk tai gyva būtybė.

Na, štai ir viskas, ką norėjau papasakoti apie tai, kas veža naminius gyvūnus į Kopenhagą. Tikiuosi, kad dabar viskas aiškiau ir mažiau baisu. Svarbiausia – tinkamai pasiruošti, susitvarkyti visus dokumentus ir pasirinkti patikimą vežėją. Žinau, kad tai gali atrodyti kaip didelis iššūkis, bet patikėkit, mes tai darome kasdien ir žinome, kaip užtikrinti, kad jūsų augintinis kelionę ištvertų kuo ramiau ir saugiau. Jei turite dar klausimų, visada galite kreiptis. Mūsų tikslas – kad jūsų gyvūnas sėkmingai pasiektų namus Kopenhagoje. Juk tai yra svarbiausia.