Kiek trunka kelionė iš Briuselio į Lietuvą? Vežame kasdien

Kelionė iš Briuselio į Lietuvą – tai maždaug 1800–2000 kilometrų, priklausomai nuo maršruto, ir užtrunka nuo 18 iki 26 valandų. Tikslus laikas priklauso nuo daugelio dalykų – eismo, oro sąlygų, pasienio patikrų, sustojimų skaičiaus. Mes vežame kasdien, ir mūsų vairuotojai šį kelią žino mintinai. Žmonės dažnai klausia, ar galima greičiau – teoriškai taip, bet praktiškai saugumas svarbiau nei greitis. Šiame straipsnyje atsakysime į visus klausimus, susijusius su kelionės trukme, maršrutu ir kitais praktiniais dalykais, kuriuos reikia žinoti prieš vykstant iš Briuselio į Lietuvą.

Trukmė – kiek realiai užtrunka kelionė

1. Kiek valandų trunka kelionė iš Briuselio į Vilnių?

Maždaug 20–26 valandos, priklausomai nuo maršruto ir eismo sąlygų. Jei važiuojame per Vokietiją ir Lenkiją – tai ilgesnis, bet patikimesnis kelias. Jei per Olandiją ir Vokietiją – gali būti šiek tiek greičiau, bet ne visada. Rekordas mūsų įmonėje – 18 valandų 45 minutės, bet tai buvo naktinis reisas beveik be eismo ir su minimaliais sustojimais. Įprastai – 22–24 valandos. Tai ilgas kelias, nesiginčysiu. Bet dauguma keleivių sako, kad pramiegoja didžiąją dalį, ypač naktinio reiso metu. Laikas eina greičiau, kai miegi.

2. Kas turi įtakos kelionės trukmei?

Pirma – eismas. Penktadienio vakarą iš Briuselio gali būti didžiulės spūstys, ypač aplink Briuselį ir Antverpeną. Antra – oro sąlygos. Žiemą, kai sninga arba ledas, važiuojame lėčiau – saugumas svarbiau. Trečia – pasienio patikros. Nors ES viduje sienų nėra, kartais būna atsitiktinių patikrinimų, ypač Vokietijos–Lenkijos pasienyje. Ketvirta – sustojimai. Mes stojame kas 3–4 valandas, ir kiekvienas sustojimas – 15–25 minutės. Penkta – techniniai dalykai. Jei kas nors sugenda arba reikia apvažiuoti remontuojamą kelią – tai prideda laiko. Vieną kartą dėl avarijos Vokietijos greitkelyje stovėjome 3 valandas – nieko negalėjome padaryti.

3. Ar galima sutrumpinti kelionės laiką?

Teoriškai – taip, jei važiuotume be sustojimų ir viršytume greitį. Bet mes to nedarome. Saugumas mums svarbiau nei greitis. Be to, vairuotojų darbo ir poilsio laiko taisyklės neleidžia vairuoti per ilgai be pertraukos. Taigi, kelionės laikas yra toks, koks yra – mes jo dramatiškai nesutrumpinsime. Bet galime jį optimizuoti – rinktis geresnį maršrutą, išvengti spūsčių, protingai planuoti sustojimus. Tai ir darome. Jei jums labai skubu – rekomenduoju lėktuvą. Mikroautobusas skirtas tiems, kurie ne prieš ilgesnę kelionę ir nori sutaupyti.

4. Kiek trunka kelionė iš Briuselio į Kauną?

Šiek tiek trumpiau nei į Vilnių – maždaug 19–24 valandos. Kaunas arčiau Lenkijos sienos, todėl atstumas mažesnis. Bet skirtumas nėra didelis – valanda ar dvi. Dažniausiai važiuojame per Suvalkus arba Augustavą, tada į Kauną. Jei reikia į Vilnių – iš Kauno dar apie 1,5 valandos. Kartais keleiviai prašo išlaipinti Kaune, net jei pagrindinis maršrutas į Vilnių – mes sutinkame, tai papildomas 10–15 minučių važiavimas. Svarbu pranešti iš anksto, kad galėtume planuoti.

5. Ar naktinė kelionė greitesnė nei dieninė?

Paprastai – taip, nes naktį mažiau eismo, ypač Vokietijoje. Bet naktį mes irgi stojame – bent 2–3 kartus, kad vairuotojai galėtų pailsėti ir keleiviai nueiti į tualetą. Be to, naktį važiuojame atsargiau – matomumas prastesnis, pavargusių vairuotojų reakcija lėtesnė. Todėl skirtumas tarp naktinės ir dieninės kelionės nėra dramatiškas – gal 1–2 valandos. Bet dauguma žmonių renkasi naktinį reisą, nes jie miega kelionėje ir nejaučia laiko. Tai psichologinis dalykas – kai miegi, kelionė atrodo trumpesnė.

Maršrutas – keliu važiuojame

6. Koks maršrutas iš Briuselio į Lietuvą?

Paprastai važiuojame Briuselis – Liudžas – Achenas – Kelnas – Hanoveris – Berlynas – Poznanė – Varšuva – ir tada į Lietuvą per Augustavą arba Suvalkus. Tai pagrindinis maršrutas, bet jis gali keistis. Kartais važiuojame per Olandiją – Briuselis – Antverpenas – Eindhovenas – Duisburgas – tada tas pats kelias per Vokietiją. Maršruto pasirinkimas priklauso nuo eismo, oro sąlygų ir to, kur reikia pristatyti keleivius. Vairuotojai turi navigacijas, bet jie taip pat žino kelią mintinai – dauguma šiuo maršrutu važiuoja jau ne vienerius metus.

7. Per kurias šalis važiuojate?

Priklauso nuo maršruto. Pagrindinis kelias – Belgija, Vokietija, Lenkija, Lietuva. Kartais pravažiuojame per Olandijos kampą arba Liuksemburgą, bet tai retai. ES viduje sienų nėra, todėl net nepastebėsite, kada kertate sieną – nebent vairuotojas pasakys. Pasienio patikrų beveik nebūna, bet kartais Vokietijos policija daro atsitiktinius patikrinimus – ypač dėl nelegalios migracijos. Tai normalu, nesijaudinkite. Turėkite asmens dokumentą po ranka – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Be dokumento mes nevežame, tai mūsų taisyklė.

8. Ar važiuojate per greitkelius?

Taip, didžiąją dalį kelio važiuojame greitkeliais – tai greičiau ir saugiau. Belgijoje ir Vokietijoje greitkelių kokybė puiki, Lenkijoje – kintanti, bet gerėjanti. Vokietijoje kai kuriose atkarpose nėra greičio ribojimo, bet mes vis tiek laikomės saugaus greičio – mikroautobusas nėra lenktyninis automobilis. Lenkijoje greitis ribojamas, ir radarų daug – mes baudų nemokame, nes taisyklių laikomės. Kelionė greitkeliuose reiškia, kad mažiau stabdome, mažiau sukame, mažiau pavargstame. Tai svarbu ilgose kelionėse.

9. Kiek kilometrų yra nuo Briuselio iki Vilniaus?

Apie 1800–1900 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Jei važiuojame tiesiausiu keliu – per Vokietiją ir Lenkiją – tai apie 1800 km. Jei reikia nukrypti į kitus miestus – atstumas gali išaugti iki 2000 km ar daugiau. Tai ilgas kelias – palyginimui, atstumas nuo Vilniaus iki Klaipėdos yra apie 310 km, tai čia beveik 6 kartus toliau. Mikroautobuso vidutinis greitis su sustojimais – apie 70–80 km/h, todėl ir gaunasi 20+ valandų. Matematika paprasta, bet kelionė ne visada tokia.

10. Ar yra kelių mokesčiai pakeliui?

Belgijoje ir Vokietijoje kelių mokesčių nėra – greitkeliai nemokami. Lenkijoje yra mokamų atkarpų – ViaTOLL sistema, bet mes jau esame užsiregistravę ir mokesčius sumokame. Jums dėl to rūpintis nereikia. Lietuvoje taip pat reikia kelių mokesčių, bet tai jau mūsų reikalas. Svarbu žinoti, kad šie mokesčiai įskaičiuoti į bilieto kainą – mes neprašome papildomai mokėti pakeliui. Tai skaidru ir aišku. Vienintelės papildomos išlaidos kelionės metu – jūsų asmeniniai pirkimai degalinėse (kava, maistas, suvenyrai).

Sustojimai – kur ir kada stojame

11. Kiek kartų stojate pakeliui?

Mažiausiai 3–4 kartus per kelionę. Pagrindiniai sustojimai – Belgijoje prieš išvažiuojant (jei reikia), Vokietijoje (prie Kiolno arba Hanoverio), Lenkijoje (prie Poznanės arba Varšuvos) ir dar kartą prieš pat Lietuvą. Naktinio reiso metu stojame rečiau – 2–3 kartus, bet vis tiek stojame. Kiekvienas sustojimas – 15–25 minutės. Jei jums reikia dažniau – pasakykite vairuotojui. Mes suprantame, kad žmonės turi skirtingus poreikius. Vieną kartą vyresnio amžiaus vyras prašė sustoti kas dvi valandas dėl sveikatos – mes sustojome be jokių problemų.

12. Kur konkrečiai stojate?

Dažniausiai stojame didelėse degalinėse – „Shell", „Aral", „Orlen", „BP". Jose yra tualetai, kava, užkandžiai, kartais net dušai. Konkrečios vietos priklauso nuo maršruto ir vairuotojo pasirinkimo. Vairuotojai žino geriausias vietas – kur švarūs tualetai, kur gera kava, kur galima pramankštinti kojas. Mes nestojame bet kur – renkamės patikimas vietas. Jei turite mėgstamą degalinę – pasakykite, bet negarantuojame, kad būtent ten sustosime. Maršrutas gali būti kitoks, nei tikėjotės.

13. Ką veikti per sustojimus?

Eiti į tualetą, nusipirkti kavos ar arbatos, užkąsti, pramankštinti kojas, parūkyti (jei rūkote). Per 15–25 minutes daug nenuveiksite, bet pakanka, kad atsigaivintumėte. Rekomenduoju nevalgyti per sunkiai – sunkus maistas ilgoje kelionėje gali sukelti diskomfortą. Lengvi užkandžiai, vaisiai, sumuštiniai – geriau. Vandens buteliuką visada turėkite su savimi – hidratacija svarbu, ypač jei geriate kavą. Ir nepamirškite grįžti į mikroautobusą laiku – mes nelaukiame vieno žmogaus 20 minučių, ypač jei kiti keleiviai skuba.

14. Ar galima rūkyti per sustojimus?

Taip, per sustojimus galima rūkyti – lauke, ne mikroautobuse. Mikroautobuse rūkyti griežtai draudžiama – tai ne tik mūsų taisyklė, bet ir įstatymas. Jei rūkote – darykite tai per sustojimą, lauke. Bet nepamirškite laiko – sustojimas trunka 15–25 minutes, ir jei praleisite pusę jo rūkydami, gali nespėti nusipirkti kavos ar nueiti į tualetą. Prioritetai. Be to, kai kurios degalinės turi specialias rūkymo zonas – naudokitės jomis. Nerūkantiems keleiviams nemalonu, kai kas nors grįžta į mikroautobusą stipriai kvepėdamas cigaretėmis.

Praktiniai patarimai – kaip pasiruošti ilgai kelionei

15. Ką pasiimti į ilgą kelionę mikroautobusu?

Pagalvėlę po kaklu – tai pats svarbiausias dalykas. Be jos kaklas sustings po kelių valandų. Akių kaukę – jei norite miegoti dieną arba jei šalia sėdintis žmogus naudoja telefoną su ryškiu ekranu. Ausų kištukus – mikroautobuse gali būti triukšmo, ypač jei kas nors knarkia. Lengvą pledą arba megztinį – naktį gali būti vėsu, net su veikiančiu šildymu. Vandens buteliuką ir užkandžių – degalinėse ne visada yra tai, ko norite. Įkroviklį telefonui – USB lizdai yra, bet geriau turėti savo. Knygą arba atsisiųstus filmus – pramogoms. Ir gerą nuotaiką – tai skamba banaliai, bet veikia.

16. Kaip miegoti mikroautobuse?

Sunku, bet įmanoma. Svarbiausia – patogi padėtis. Atlenkite sėdynę kiek galima, pasidėkite pagalvėlę po kaklu, užsidenkite akių kaukę. Ausų kištukai padeda užblokuoti triukšmą. Jei galite – nusiaukite batus (bet turėkite šiltas kojines). Venkite kofeino prieš miegą – jei geriate kavą per paskutinį sustojimą, gali būti sunku užmigti. Alkoholio taip pat negerkite – jis padeda užmigti, bet miegas būna prastos kokybės. Geriausias patarimas – būkite pavargę. Jei prieš kelionę nemiegojote gerai – mikroautobuse užmigsite greičiau.

17. Ar galima atsinešti maisto ir gėrimų?

Taip, galima ir net rekomenduojama. Degalinėse maistas brangus ir ne visada skanus. Geriau pasiimkite sumuštinių, vaisių, riešutų, šokolado – tai, kas ilgai negenda ir neužima daug vietos. Vandens buteliukas būtinas. Karšto maisto nesineškite – mikroautobuse nėra mikrobangų krosnelės, o kvapas gali erzinti kitus keleivius. Gėrimų – vanduo, sultys, arbata. Alkoholio – mes ne draudžiame, bet prašome saikingai. Girtas keleivys mikroautobuse – tai košmaras visiems. Vieną kartą žmogus atsinešė alaus dėžę ir gėrė visą kelionę – tai buvo labai nemalonu kitiems keleiviams. Būkite atsakingi.

18. Ką daryti, jei bloga nuo važiavimo?

Jei jums bloga nuo važiavimo – pasakykite vairuotojui iš karto. Mes turime vaistų nuo pykinimo – galime duoti. Sėskite arčiau priekio, kur mažiau siūbuoja. Žiūrėkite į tolį, ne į telefoną ar knygą. Atidarykite langą – grynas oras padeda. Venkite sunkaus maisto prieš kelionę. Imbieriniai saldainiai arba imbiero arbata taip pat gali padėti. Jei vis tiek blogai – paprašykite sustoti. Geriau sustoti papildomą kartą nei kad kažkas vemtų mikroautobuse. Tai skamba negražiai, bet tai realybė – kelionės liga yra reali problema, ir mes ją suprantame.

Atvykimas – kas laukia Lietuvoje

19. Kur Lietuvoje išlaipina mikroautobusas?

Priklauso nuo to, kur jums reikia. Pagrindiniai atvykimo taškai – Vilnius ir Kaunas. Vilniuje dažniausiai sustojame autobusų stotyje arba pagrindinėje aikštėje. Kaune – autobusų stotyje. Jei gyvenate kitur – galime pristatyti arčiau namų, bet tai derinama atskirai. Svarbu pranešti iš anksto, kur norite išlipti. Vieną kartą žmogus paprašė išlaipinti prie prekybos centro, bet nepasakė kurio – Vilniuje jų daug, ir mes nežinojome, kuris. Tokios smulkmenos svarbu aptarti prieš kelionę, kad nebūtų nesusipratimų.

20. Kada atvykstu į Lietuvą?

Priklauso nuo to, kada išvykote iš Briuselio. Jei išvykstate ryte – atvykstate kitą dieną naktį arba anksti ryte. Jei išvykstate vakare – atvykstate kitą dieną vakare. Tikslus laikas priklauso nuo maršruto, eismo ir sustojimų. Mes visada informuojame apie numatomą atvykimo laiką prieš kelionę, bet tai tik orientacinis laikas. Realybėje gali skirtis valanda ar dvi į abi puses. Jei jūsų kažkas laukia Lietuvoje – pasakykite jiems, kad atvyksite „apie" tam tikrą laiką, ne „tiksliai". Tai sumažins stresą visiems.

21. Ar vežate iš Lietuvos atgal į Briuselį?

Taip, žinoma. Mūsų maršrutas yra abipusis – Lietuva–Briuselis ir Briuselis–Lietuva. Iš Lietuvos išvykstame kasdien, kaip ir iš Briuselio. Galite užsisakyti bilietą į vieną pusę arba pirmyn ir atgal. Jei perkate pirmyn ir atgal – gaunate šiek tiek geresnę kainą. Grafikas panašus – rytiniai ir vakariniai reisai. Jei planuojate grįžti – rekomenduoju užsisakyti abu bilietus iš karto, kad būtų garantuota vieta. Ypač sezono metu – vasarą ar prieš Kalėdas – vietų greitai nelieka.

Specialūs atvejai – neįprastos situacijos

22. Ką daryti, jei pavėlavau į mikroautobusą?

Skambinkite iš karto. Jei mikroautobusas dar neišvykęs – mes galime palaukti 10–15 minučių, bet ne ilgiau, nes kiti keleiviai laukia. Jei jau išvykę – bandysime rasti sprendimą: gal kitas reisas tą pačią dieną, gal kitą dieną. Bet jei neatvykote be pranešimo – bilietas negrąžinamas. Suprantu, kad kartais nutinka nenumatytų dalykų – vėluoja traukinys, stringa eismas, pamirštate dokumentus. Svarbiausia – pranešti. Mes supratingi, bet negalime laukti amžinai. Vieną kartą žmogus pavėlavo 45 minutes ir pyko, kad mes jo nelaukėme – bet mes turėjome 8 kitus keleivius, kurie laukė.

23. Ar galima vežtis dviratį iš Briuselio į Lietuvą?

Galima, bet reikia pranešti iš anksto. Dviratis turi būti išardytas arba sulankstytas, kad tilptų į bagažinę. Pilno dydžio dviratis užima daug vietos, todėl gali tekti mokėti papildomai – 20–30 eurų. Briuselyje daug žmonių važinėja dviračiais, ir kartais jie nori parsivežti dviratį į Lietuvą arba atvirkščiai. Mes suprantame, bet turime ribotą bagažinės erdvę. Svarbiausia – praneškite iš anksto, kad galėtume planuoti. Jei atvykstate su dviračiu be pranešimo – mes galime jo tiesiog neturėti kur dėti.

24. Ką daryti, jei pamečiau daiktą mikroautobuse?

Susisiekite su mumis kuo greičiau – telefonu arba el. paštu. Mes tikriname mikroautobusą po kiekvieno reiso, ir dažnai randame pamestus daiktus – telefonus, ausines, dokumentus, akinius, net pinigines. Radinius saugome mūsų biure iki 30 dienų. Jei daiktas vertingas – stengiamės susisiekti su savininku. Bet jei niekas nepraneša – mes negalime žinoti, kad kažkas pamesta. Vieną kartą žmogus paskambino po dviejų savaičių ir klausė, ar radome jo pasą – radome, jis gulėjo po sėdyne. Laimei, jis jau buvo gavęs naują, bet senąjį išsiuntėme paštu.

25. Ar vežate siuntinius iš Briuselio į Lietuvą?

Taip, vežame. Tai populiari paslauga – žmonės siunčia maisto produktus, drabužius, dokumentus, dovanas. Siuntinys turi būti tinkamai supakuotas ir pažymėtas gavėjo duomenimis. Kaina priklauso nuo dydžio ir svorio – mažas paketas apie 20–30 eurų, didesnis – daugiau. Mes neatsakome už siuntinio turinį – jei kas nors siunčia draudžiamus daiktus, tai jų atsakomybė. Visada prašome nurodyti, kas yra pakuotėje. Siuntiniai vežami kartu su keleivių bagažu, todėl vietos gali būti ribota – ypač jei mikroautobusas pilnas.

26. Kaip susisiekti, jei kyla klausimų?

Skambinkite mums – telefonas nurodytas svetainėje. Dirbame kasdien nuo 8:00 iki 20:00, o budintysis pasiekiamas beveik visą parą. El. paštu taip pat galite rašyti – atsakome per 1–3 valandas darbo metu. Facebook žinutės – atsakome, bet lėčiau. Skubiais atvejais – visada skambinkite. Mes suprantame, kad kelionėje gali kilti klausimų – nuo „kur sustosime?" iki „ką daryti, jei susirgau?". Esame tam, kad atsakytume. Nebijokite klausti – nėra kvailų klausimų, yra tik neatsakyti.

Kelionė iš Briuselio į Lietuvą – tai ilgas, bet saugus ir patogus būdas grįžti namo. Mes vežame kasdien, žinome kelią ir stengiamės, kad kelionė būtų kuo sklandesnė. Jei turite klausimų – skambinkite arba rašykite, mes pasiruošę padėti.