Kelias į Briuselį

Briuselis – ne tik Belgijos sostinė, bet ir vieta, kur kasdien sukasi tūkstančiai žmonių iš visos Europos. Lietuviai ten važiuoja dirbti, studijuoti, lankyti giminaičių ar tiesiog turistauti. Kelias ilgas – maždaug 1800 kilometrų – bet gerai išvystytas. Šiame straipsnyje pasakoju apie tai, ką reiškia nuvažiuoti iš Lietuvos į Briuselį mikroautobusu: koks maršrutas, kiek trunka, ką reikia žinoti prieš kelionę, kaip pasiruošti. Rašau ne iš vadovėlio, o iš to, ką pats patyriau per daugybę tokių kelionių. Tikiuosi, kad tai padės jums suprasti, ko tikėtis.

Maršrutas – kelias iš Lietuvos į Briuselį

1. Koks pagrindinis maršrutas iš Lietuvos į Briuselį?

Paprastai važiuojame per Lenkiją ir Vokietiją. Iš Lietuvos išvykstame, kertame Lenkijos sieną, važiuojame per Augustavą, Varšuvą, Poznanę, tada į Vokietiją – Berlyną, Hanoverį, Kelną, Acheną, ir iš ten į Belgiją. Maršrutas gana tiesus, autostrados geros. Bet kartais – priklausomai nuo eismo arba darbų kelyje – keičiame kelią. Vieną kartą Lenkijoje buvo remontas ir teko važiuoti per mažus miestelius – kelionė pailgėjo dviem valandomis. Tokių dalykų negalime numatyti, bet stengiamės rasti greičiausią kelią.

2. Kiek kilometrų yra nuo Vilniaus iki Briuselio?

Maždaug 1750–1850 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Jei važiuojame per Varšuvą ir Berlyną – trumpiau. Jei tenka daryti lankstymus dėl eismo ar kitų priežasčių – daugiau. Vienas klientas paklausė, ar galima sutrumpinti kelią važiuojant per Čekiją – pasakiau, kad teoriškai galima, bet praktiškai tai neapsimoka, nes keliai ten prastesni ir užtrunka ilgiau. Geriausias kelias – per Lenkiją ir Vokietiją. Patikrintas tūkstančius kartų.

3. Kiek laiko trunka kelionė mikroautobusu?

22–26 valandos, priklausomai nuo daugelio veiksnių: eismo, oro, sustojimų, sienų. Jei viskas sklandžiai – 22 valandos. Jei spūstys arba blogas oras – gali užtrukti ilgiau. Kartą žiemą Lenkijoje snigo taip stipriai, kad važiavome 30 km/h – kelionė pailgėjo trimis valandomis. Kitą kartą vasarą viskas ėjo kaip per sviestą – atvykome per 21 valandą. Ilgai? Taip. Bet lėktuvu su persėdimu irgi užtruktumėte 8–10 valandų, o mikroautobusu tiesiog sėdite ir važiuojate – be jokio oro uosto streso.

4. Ar važiuojate per naktį?

Taip, didžioji kelionės dalis vyksta naktį. Tai sąmoningas sprendimas – naktį mažiau eismo, greičiau pravažiuojame. Išvykstame anksti ryte arba vėlai vakare, kad pagrindinę kelionės dalį padarytume tamsiuoju paros metu. Bet naktį vairuoti sunkiau, todėl turime du vairuotojus, kurie keičiasi. Vienas vairuoja 4 valandas, tada kitas. Saugumas – prioritetas. Vienas klientas klausė, ar nenuvargsta vairuotojai – atsakiau, kad ne, nes jie ilsisi pakaitomis. Jis atsipalaidavo.

5. Kokios šalys yra pakeliui?

Lenkija ir Vokietija – tai pagrindinės šalys, per kurias važiuojame. Kartais, priklausomai nuo maršruto, galime pravažiuoti pro Čekijos ar Olandijos pakraščius, bet tai retai. Pagrindinis kelias – Lietuva, Lenkija, Vokietija, Belgija. Keturių šalių sienos, bet kadangi visos yra Šengeno zonoje, sienų kontrolės beveik nėra. Vienas žmogus pirmą kartą važiavo į Vakarų Europą ir labai jaudinosi dėl sienų – pasakiau, kad nėra dėl ko jaudintis, nes Šengenas veikia. Jis netikėjo, kol pats nepamatė, kad sienos tiesiog pravažiuojame be sustojimo.

Pasiruošimas – kelias į Briuselį

6. Ką reikia pasiruošti prieš kelionę?

Pirmiausia – dokumentus. Tapatybės kortelę arba pasą, kurio galiojimas nepasibaigęs. Antra – patogius drabužius, nes 22+ valandos sėdint reikia jaustis patogiai. Trečia – užkandžių ir vandens, nors sustojimų metu viską galima nusipirkti. Ketvirta – telefoną su įkrovikliu arba powerbanku. Penkta – pagalvėlę ir antklodę, jei norite miegoti. Vienas klientas atėjo su dviem krepšiais ir be jokio pasiruošimo – be vandens, be užkandžių, be pagalvėlės. Išgyveno, bet nebuvo patogu. Pasiruošimas svarbus.

7. Ką rengtis kelionei?

Patogiai. Sportinė apranga, laisvalaikio drabužiai – jokių kostiumų ar suknelių. Sėdėsite daug valandų, todėl svarbu, kad drabužiai nevaržytų judesių. Žiemą – sluoksniai, nes mikroautobuse gali būti šilta, o išlipus šalta. Vasarą – lengvi drabužiai, bet turėkite striukę, nes kondicionierius kartais per stiprus. Viena moteris atėjo su aukštakulniais – nežinau, kaip ji išsėdėjo visą kelią. Bet jai tai nebuvo problema. Kiekvienas renkasi pats.

8. Ar reikia rezervuoti vietą iš anksto?

Taip, labai rekomenduoju. Ypač vasarą, prieš Kalėdas ar kitas šventes – vietų greitai nelieka. Bent 3–5 dienas iš anksto – optimalu. Bet būna, kad žmonės skambina paskutinę dieną – kartais pavyksta, kartais ne. Vienas vaikinas skambino penktadienį vakare ir prašė vietos šeštadienio reisui – turėjau vieną laisvą, nes kažkas atšaukė. Jam pasisekė, bet ne visada taip būna. Užsisakykite iš anksto – taip ir pigiau, ir ramiau.

9. Kiek bagažo galima vežtis?

Vienas vidutinio dydžio lagaminas arba kelioninis krepšys – nemokamai. Jei turite daugiau – praneškite iš anksto, nes mikroautobuso bagažinė nėra begalinė. Papildomas bagažas – 10–20 eurų, priklausomai nuo dydžio. Vienas žmogus atės su trimis lagaminais – pasakiau, kad du galiu paimti, o trečias netilps. Jis susinervino, bet suprato. Dabar visada prašome pranešti apie didesnį bagažą iš anksto, kad galėtume planuoti.

10. Ką daryti, jei pamiršai dokumentą?

Be dokumento keliauti negalima. Tai paprasta taisyklė. Jei pamiršote namuose – grįžkite ir pasiimkite. Vienas klientas atvažiavo į stotelę be paso – pasakiau, kad negaliu jo priimti. Jis paskambino žmonai, kuri atvežė dokumentą per 40 minučių – mes laukėme, bet kelionė vėlavo. Nemalonu visiems. Dabar visada siunčiame priminimą prieš kelionę: „Nepamirškite dokumento!" Skamba paprastai, bet kartais žmonės pamiršta.

Kelionė – kelias į Briuselį praktiškai

11. Kiek žmonių važiuoja vienu mikroautobusu?

8–9 keleiviai, kartais mažiau. Jei susirenka mažiau žmonių – kiekvienas turi daugiau erdvės, kas yra tikras komfortas. Bet vasarą arba prieš šventes mikroautobusas būna pilnas. Vienas klientas sakė, kad jam patinka, kai mažiau žmonių – gali užimti dvi vietas ir išsitiesti. Suprantu, bet negalime garantuoti, kad mikroautobusas bus pustuštis. Jei norite garantijos – užsisakykite visą mikroautobusą, bet tai jau kitokia kaina.

12. Ar galima pasirinkti sėdynę?

Paprastai taip – pirmas atėjęs renkasi pirmas. Bet jei turite pageidavimą – pavyzdžiui, norite sėdėti prie lango arba priekyje – pasakykite užsakymo metu. Stengsimės atsižvelgti. Vienas žmogus visada nori sėdėti paskutinėje eilėje, nes ten daugiau vietos kojoms – jei laisva, prašom. Bet jei kiti jau užsisakė tą vietą – negalime išprašyti. Viskas sąžiningai.

13. Ką veikti 22 valandas mikroautobuse?

Miegoti, klausytis muzikos, klausytis podcast'ų, skaityti, žiūrėti filmus telefone, bendrauti su kitais keleiviais. Vienas žmogus visą kelią mezgė – atvažiavo su pusbačiu megztu šaliku. Kitas žiūrėjo visą „Sostų karų" sezoną. Trečias tiesiog miegojo. Kiekvienas turi savo būdą, kaip praleisti ilgą kelionę. Svarbiausia – turėti ką veikti. Jei neturite – kelionė gali pasirodyti begalinė. Pasiruoškite iš anksto.

14. Ar kelyje būna spūsčių?

Būna, ypač Vokietijoje. Vokiečiai mėgsta remontuoti autostradas – vasarą beveik kas savaitę kažkur uždaryta. Kartą prie Hanoveryje stovėjome valandą spūstyje – nieko nepadarysi. Lenkijoje rečiau, bet taip pat pasitaiko. Geriausias laikas važiuoti – naktį, kai eismo mažiau. Bet net ir naktį gali būti siurprizų. Vieną kartą 2 valandą nakties Lenkijoje susidūrė du sunkvežimiai – stovėjome pusvalandį. Tokia jau ta kelionė automobiliu – nenuspėjama.

15. Ką daryti, jei pasidaro bloga?

Pasakyti vairuotojui. Mes turime vaistų nuo pykinimo, vandens, maišelių. Jei reikia – sustosime. Nereikia kentėti. Vienas vaikinas visą kelią tylėjo, nors jautėsi blogai – tik paskui pasakė. Dabar visada klausiu keleivių, ar viskas gerai. Geriau pasakyti iš karto, negu kentėti kelias valandas. Sveikata svarbiau už bet kokį grafiką.

Sustojimai – kelias į Briuselį su pertraukomis

16. Kiek sustojimų darote?

Maždaug kas 3–4 valandas – degalinėse arba pakelės kavinėse. Iš viso apie 5–6 sustojimų per visą kelionę. Ilgesni sustojimai – Lenkijoje (Poznanėje arba Varšuvoje) ir Vokietijoje (Kolne arba prie Acheno). Ten galima pavalgyti, nueiti į tualetą, pramankštinti kojas. Trumpesni sustojimai – tiesiog kavos ir tualeto. Vienas klientas skundėsi, kad per mažai sustojame – pasakiau, kad jei sustotume dažniau, kelionė truktų 30 valandų. Jis suprato.

17. Ką galima veikti sustojimų metu?

Pavalgyti, išgerti kavos, nueiti į tualetą, parūkyti, pramankštinti kojas. Degalinėse paprastai būna kavinės, parduotuvės, tualetai. Kainos prieinamos – Lenkijoje pigiau, Vokietijoje brangiau. Vienas žmogus kiekviename sustojime pirkdavo kavą ir bandelę – atvykęs į Briuselį išleido 20 eurų tik maistui kelyje. Kitas atsinešė viską iš namų ir nieko nepirko. Kiekvienas pagal savo biudžetą.

18. Kur sustojate Lenkijoje?

Paprastai Poznanėje arba Varšuvoje – tai ilgesni sustojimai, 20–30 minučių. Ten yra didelių degalinių su gerais restoranais ir parduotuvėmis. Kituose miestuose – trumpesni sustojimai. Vienas klientas prašo visada sustoti vienoje konkrečioje degalinėje netoli Varšuvos, kur jie pardavinėja gerą cepelinų sriubą – jei įmanoma, sustojame ten. Mažos smulkmenos, bet jos daro kelionę malonesnę.

19. Kur sustojate Vokietijoje?

Dažniausiai prie Berlyno, Hanoverio, Kolno arba Acheno. Vokietijos degalinės modernios, bet kainos aukštesnės nei Lenkijoje. Kava – 3–4 eurai, sumuštinis – 5–6 eurai. Vienas žmogus nustebo, kad Vokietijoje taip brangu – sakiau, kad tai normalu. Jei norite sutaupyti – pirkite maistą Lenkijoje. Bet jei norite šviežio maisto – Vokietijoje pasirinkimas didesnis.

20. Ar galima prašyti papildomų sustojimų?

Galima, bet su protu. Jei jums bloga arba turite sveikatos problemų – sustosime be jokių klausimų. Bet jei tiesiog norite parūkyti arba išgerti kavos – prašome palaukti iki kito reguliaraus sustojimo. Vienas rūkorius prašė sustoti kas valandą – pasakiau, kad tai neįmanoma, nes kelionė užtruktų per ilgai. Jis suprato. Reikia kompromiso – mes stengiamės patikti, bet negalime sustoti kas 50 kilometrų.

Atvykimas – kelias į Briuselio centrą

21. Kur tiksliai atvykstate Briuselyje?

Paprastai netoli Gare du Midi – Pietų stoties. Tai centrinė vieta, iš kurios galima pasiekti bet kurią Briuselio vietą: metro, tramvajumi, autobusu ar taksi. Jei jums reikia kitos vietos – oro uosto, viešbučio, darbovietės – galime pristatyti, bet tai gali kainuoti papildomai. Vienas klientas prašė nuvežti tiesiai prie Europos Komisijos pastato – pasakiau, kad tai netoli nuo mūsų maršruto, ir nuvežiau be papildomo mokesčio. Bet ne visada taip paprasta – priklauso nuo to, kur tiksliai reikia.

22. Ką daryti atvykus į Briuselį?

Priklauso nuo to, kodėl atvykote. Jei dirbate – susisiekite su darbdaviu. Jei studijuojate – su universitetu. Jei atvykote turistauti – nueikite į viešbutį, palikite bagažą ir eikite tyrinėti miesto. Briuselyje daug ką pamatyti: Grand-Place, Manneken Pis, Atomium, Europos Parlamentas. Vienas turistas pirmą kartą Briuselyje nežinojo, ką daryti – pasakiau, kad pirmiausia eitų į Grand-Place, nes tai gražiausia aikštė, kurią esu matęs. Jis padėkojo.

23. Kaip iš Briuselio centro pasiekti kitas vietas?

Metro, tramvajumi, autobusu arba taksi. Briuselio viešasis transportas geras – metro linijos jungia visą miestą. Bilietas kainuoja apie 2–3 eurus. Taksi brangiau – 10–20 eurų už trumpą atstumą. Bolt ir Uber veikia irgi. Vienas klientas iš karto išsikvietė Bolt – pasakė, kad nenori sukti galvos dėl metro bilietų. Suprantu – po ilgos kelionės norisi greičiau pasiekti tikslą.

24. Ar Briuselyje saugu?

Bendrai – taip. Bet kaip ir bet kuriame dideliame mieste, reikia būti atsargiam. Ypač naktį, ypač tam tikruose rajonuose. Nedidinkite pinigų, nelaikykite telefono atvirai, saugokite dokumentus. Vienas klientas buvo apiplėštas Briuselyje – atėmė telefoną ir piniginę. Tai nutinka retai, bet nutinka. Atsargumas – geriausia apsauga. Bet nereikia ir bijoti – Briuselis draugiškas miestas, ir dauguma žmonių ten sutinka gerų.

25. Ką vežtis atgal į Lietuvą iš Briuselio?

Belgišką šokoladą, vaflius, alų – tai klasika. Bet atsiminkite, kad maisto produktų vežimui yra taisyklės. Šokoladą ir sausus produktus vežti galima, o šviežią mėsą ar pieną – ne. Vienas žmogus norėjo parsivežti belgiško sūrio – pasakiau, kad tai rizikinga. Jis vis tiek vežėsi ir viskas buvo gerai, bet rizika buvo jo. Geriau pirkti sausus produktus – jokių problemų pasienyje.

Išvada

Kelias į Briuselį – ilgas, bet gerai išvystytas maršrutas, kuriuo kas savaitę važiuoja šimtai žmonių iš Lietuvos. Per Lenkiją ir Vokietiją, autostradomis, su sustojimais kas kelias valandas. Kelionė trunka parą, bet tai patikimas būdas pasiekti Belgijos sostinę be jokio streso. Pasiruoškite dokumentus, patogius drabužius, užkandžių – ir kelionė praeis sklandžiai. Jei turite klausimų – skambinkite, visada atsakysiu.