Vilnius Londonas siuntos

Kai pirmą kartą siunčiau siuntinį iš Vilniaus į Londoną, nežinojau, kad viskas gali būti tiek paprasta. Dabar, po kelių metų darbo su tarptautiniais pervežimais, galiu pasakyti – dauguma žmonių tiesiog nežino, nuo ko pradėti. Jie bijo, kad siunta dings, kad kainos bus kosminės, kad muitinėje užstrigs viskas savaitei. Realiai taip nutinka retai, bet baimė yra. Šitas tekstas skirtas tam, kad atsakyčiau į dažniausiai užduodamus klausimus apie siuntų gabenimą maršrutu Vilnius–Londonas. Paprastai, be nereikalingo gražinimo. Tiesiog taip, kaip paaiškinčiau draugui, kuris skambina ir klausia: „O kaip ten su tais siuntimais?".

Kainos – siuntos iš Vilniaus į Londoną

1. Kiek kainuoja siuntos išvežimas iš Vilniaus į Londoną?

Kaina priklauso nuo daug ko – svorio, matmenų, skubumo. Maža siunta iki 5 kg paprastai kainuoja apie 15–25 eurus, jei nesi skubus. Didesnės pakuotės, tarkim 20–30 kg, jau kainuoja 40–70 eurų. Bet čia labai apytiksliai skaičiai, nes kiekvienas vežėjas turi savo kainodarą. Yra tokių, kurie siūlo fiksuotą kainą iki tam tikro svorio, o paskui skaičiuoja už kiekvieną papildomą kilogramą. Asmeniškai rekomenduoju visada paprašyti konkrečios kainos pasiūlymo, nes internete skelbiami įkainiai ne visada atitinka realybę. Kartą klientas man parašė, kad kitur gavo kainą beveik perpus pigiau – pasirodo, jie neįskaičiavo PVM ir draudimo. Taigi visada klauskite galutinės sumos.

2. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visada perspėja?

Taip, ir tai viena nemaloniausių situacijų. Dažniausiai pasitaiko – draudimo mokestis, kuris pridedamas tik paskutiniame žingsnyje. Arba adreso keitimo mokestis, jei nurodėte ne tą gavėjo adresą. Būna ir taip, kad siunta atvyksta į Londoną, o gavėjas turi sumokėti papildomą mokestį už pristatymą į konkrečią zoną – ypač jei tai centrinis Londonas, kur parkavimas ir patekimas kainuoja brangiau. Dar vienas dalykas – jei siunčiate kažką, kas turi būti deklaruojama muitinėje, gali tekti mokėti muito mokestį. Tai jau ne vežėjo, o valstybės reikalas. Bet geri vežėjai apie tai perspėja iš anksto.

3. Kaip sutaupyti siunčiant dažnai?

Jei siunčiate reguliariai – kas savaitę ar kas mėnesį – visada tarkitės dėl nuolaidos. Dauguma vežėjų turi lojalumo programas arba tiesiog sutartines kainas pastoviems klientams. Aš pats dirbu su viena įmone, kuri man davė 15 proc. nuolaidą po trečio siuntimo. Nebuvo jokių sutarčių, tiesiog pasikalbėjome. Dar vienas būdas – jungti siuntas. Jei žinote, kad kaimynas ar kolega irgi siunčia kažką į Londoną, galite sudėti į vieną dėžę ir taip sumažinti vieneto kainą. Skamba paprastai, bet žmonės retai taip daro. Gal dėl to, kad nedrįsta klausti.

4. Kada geriausia siųsti, kad kaina būtų mažiausia?

Paprastai pigiausia būna antradieniais ir trečiadieniais, kai mažiau siuntų. Pirmadienis – visada brangiau, nes visi siunčia po savaitgalio. Penktadienis irgi paklausus, nes žmonės nori, kad siunta pasiektų gavėją iki savaitgalio. Sezoniškumas irgi turi įtakos – prieš Kalėdas kainos šoka į viršų, kartais net dvigubai. Vasarą būna ramiau, ypač liepą–rugpjūtį, kai daug kas atostogauja. Jei galite planuoti – planuokite. Vienas mano pažįstamas visada siunčia dovanas lapkričio pradžioje, ne gruodį. Sako, kad taip išvengia ne tik brangesnių kainų, bet ir chaoso, kai siuntos vėluoja dėl didelio krūvio.

5. Ar brangu siųsti sunkius daiktus?

Sunkūs daiktai visada kainuoja daugiau, tai logiška. Bet kartais žmonės nustemba, kiek konkrečiai. Pavyzdžiui, 50 kg siunta gali kainuoti ne dvigubai daugiau nei 25 kg, o trigubai, nes vežėjai skaičiuoja ne tik svorį, bet ir užimamą vietą. Yra toks dalykas kaip „tūrinis svoris" – jei jūsų dėžė didelė, bet lengva, vis tiek mokėsite daugiau. Tai dažnai supykdo žmones, bet tai standartinė praktika. Jei siunčiate kažką sunkaus, pavyzdžiui, knygas ar įrankius, verta pasidomėti, ar vežėjas turi specialius tarifus sunkioms siuntoms. Kartais yra, kartais nėra.

Laikas – kiek trunka siuntos iš Vilniaus į Londoną

6. Per kiek laiko siunta pasiekia Londoną?

Standartinis pristatymo laikas – 3–5 darbo dienos. Tai reiškia, kad jei išsiuntėte pirmadienį, penktadienį arba kitą pirmadienį siunta turėtų būti Londone. Bet tai idealus scenarijus. Realybėje būna visko – kartais siunta stovi Lietuvos sandėlyje dvi dienas, kol prisirenka pilnas automobilis. Kitą kartą viskas sklandžiai, ir trečią dieną jau gavėjas praneša, kad gavo. Skubus pristatymas – 1–2 dienos, bet kainuoja gerokai daugiau. Aš asmeniškai retai renkuosi skubų variantą, nebent tikrai dega. Paprastai užtenka ir standartinio.

7. Ar siuntos gali vėluoti?

Gali, ir kartais vėluoja. Dažniausios priežastys – muitinės patikrinimas, blogas oras kelyje, arba tiesiog logistinės nesklandumai. Vieną kartą mano siunta užstriko pasienyje, nes kažkas dokumentuose padarė klaidą – vietoj „drabužiai" parašė „tekstilė", ir muitininkams kilo klausimų. Užtruko papildomą dieną. Kita dažna priežastis – neteisingai nurodytas adresas. Londone gatvių pavadinimai kartojasi, ir jei nenurodėte pašto kodo, kurjeris gali ilgai ieškoti. Geriausia, ką galite padaryti – visada nurodyti pilną adresą su pašto kodu ir telefono numeriu. Tai išsprendžia 90 proc. problemų.

8. Kaip sekti siuntos kelią?

Beveik visi vežėjai siūlo siuntos sekimą – gaunate numerį, įvedate į sistemą ir matote, kur siunta yra. Paprastai matote, kada siunta buvo paimta, kada išvyko iš Lietuvos, kada pasiekė Jungtinę Karalystę ir kada buvo pristatyta. Bet ne visada informacija atnaujinama realiu laiku – kartais sistema rodo, kad siunta „pakeliui", nors ji jau seniai pasiekė sandėlį. Tai erzina, bet tokia realybė. Jei labai rūpi – tiesiog paskambinkite vežėjui. Dažniausiai jie žino daugiau, nei rodo sistema. Asmeniškai man patinka, kai vežėjas pats praneša SMS žinute apie svarbius etapus.

9. Ar savaitgaliais siuntos juda?

Paprastai ne. Dauguma vežėjų dirba tik darbo dienomis – pirmadienį–penktadienį. Savaitgaliais siuntos stovi sandėliuose. Yra išimčių – kai kurie siūlo šeštadienio pristatymą už papildomą mokestį, bet tai labiau išimtis nei taisyklė. Sekmadienį – beveik niekas nedirba. Taigi jei išsiuntėte penktadienį, realiai siunta pradeda judėti tik pirmadienį. Tai reiškia, kad penktadienio siuntimas prilygsta pirmadienio siuntimui, tik su ilgesniu laukimu. Kai kurie klientai to nežino ir nustemba, kad penktadienį išsiųsta siunta pasiekia Londoną tik ketvirtadienį. Ne todėl, kad kažkas blogai – tiesiog savaitgalis įskaičiuotas.

10. Ką daryti, jei siunta vėluoja ilgiau nei savaitę?

Pirmiausia – nesinervinkite. Paskambinkite vežėjui ir paklauskite, kas vyksta. Dažniausiai paaiškėja, kad siunta tiesiog užstrigo dėl kokios nors smulkmenos – trūksta dokumento, neteisingas adresas, arba tiesiog didelis krūvis ir viskas vėluoja. Jei vežėjas negali paaiškinti – prašykite oficialaus paaiškinimo raštu. Tai kartais padeda pagreitinti procesą. Jei siunta drausta – galite reikalauti kompensacijos. Bet realiai, mano patirtimi, 95 proc. atvejų siunta atsiranda per kelias dienas po to, kai pradedi klausinėti. Kažkodėl užklausos pagreitina procesą. Gal sutapimas, gal ne.

Pakavimas – kaip supakuoti siuntą į Londoną

11. Kaip teisingai supakuoti siuntą?

Pagrinde – stipri dėžė, geras klijavimas ir apsauga viduje. Skamba banaliai, bet pusė problemų kyla dėl prasto pakavimo. Jei siunčiate trapius daiktus – burbulinė plėvelė yra jūsų geriausias draugas. Ne vienas sluoksnis, o keli. Ir neužtenka apvynioti – reikia, kad daiktas nejudėtų dėžėje. Jei tarpas tarp daikto ir dėžės sienelių – užpildykite putplasčiu arba susuktu popieriumi. Aš kartą gavau skundą, kad klientas atsiuntė vazą, ir ji sudužo. Pasirodė, kad jis įdėjo ją į dėžę be jokio užpildo – tiesiog įmetė ir užklijavo. Na, tokiais atvejais nelabai ką gali padaryti.

12. Kokios dėžės tinkamiausios?

Storos kartoninės dėžės, geriausia dvigubos sienelės. Vienos sienelės dėžės tinka lengviems daiktams, bet jei siunta sunkesnė ar vertingesnė – investuokite į geresnę dėžę. Nenaudokite senų, minkštų dėžių iš supermarketų – jos prarado savo stiprumą ir gali prakiurti. Be to, vežėjai kartais atsisako priimti siuntas, jei pakuotė atrodo per silpna. Tai jų teisė – jie nenori rizikuoti. Jei siunčiate kažką neįprastos formos – pavyzdžiui, dviratį ar muzikos instrumentą – gali tekti užsisakyti specialią dėžę arba dėžutę pagal matmenis. Tai kainuoja papildomai, bet saugiau.

13. Ar galima siųsti be dėžės, tik supakuotą į plėvelę?

Ne. Arba labai retai. Beveik visi vežėjai reikalauja, kad siunta būtų dėžėje arba bent jau tvirtai supakuota. Plėvelė viena neužtenka – ji gali plyšti, ir turinys išbyrės. Be to, siuntos kraunamos viena ant kitos, ir jei jūsų siunta neturi standumo, ji bus suspausta. Aš mačiau atvejį, kai žmogus siuntė čiužinį, suvyniotą tik į plėvelę. Atvyko suplyšęs ir purvinas. Aišku, čiužinys – kraštutinis pavyzdys, bet principas galioja viskam. Dėžė yra minimumas. Jei nenorite dėžės – bent jau naudokite tvirtą maišą su užtrauktuku ir papildomai apvyniokite.

14. Ką daryti, jei siunta per didelė standartinei dėžei?

Tada ieškokite nestandartinių dėžių arba kreipkitės tiesiai į vežėją – jie dažnai turi sprendimų dideliems kroviniams. Galima siųsti ant padėklo, suvyniotą į stretch plėvelę. Arba naudoti kelias dėžes, jei turinį galima padalyti. Vienas mano klientas siuntė didelį paveikslą – rėmas netilpo į jokią standartinę dėžę. Teko daryti specialų medinį rėmą aplink. Kainavo papildomai, bet paveikslas atvyko sveikas. Kitas variantas – krovininiai vežėjai, kurie specializuojasi nestandartiniuose kroviniuose. Jie brangesni, bet turi reikiamą įrangą ir patirtį.

15. Ar reikia klijuoti „Fragile" lipdukus?

Padeda, bet negarantuoja. Lipdukas „Fragile" arba „Dėmesio – trapu" yra geras dalykas – jis praneša, kad reikia atsargiau elgtis. Bet realiai sandėliuose ir automobiliuose viskas vyksta greitai, ir ne visada kas nors atkreipia dėmesį į lipdukus. Taigi jei siunčiate kažką trapią – lipdukas yra papildoma priemonė, bet pagrindinis darbas turi būti padarytas pakavimo metu. Aš visada rekomenduoju naudoti ir lipduką, ir gerą pakavimą. Kartu. Ne vietoj vienas kito. Dar vienas patarimas – jei siunta turi būti laikoma tik tam tikra kryptimi, pažymėkite tai. Yra specialūs lipdukai su rodyklėmis.

Draudimas – ar verta drausti siuntą

16. Ar būtina drausti siuntą?

Būtina – ne. Rekomenduojama – taip. Ypač jei siunčiate kažką vertingo. Standartinis draudimas dažniausiai dengia tik nedidelę sumą – pavyzdžiui, 50 ar 100 eurų. Jei jūsų siuntos vertė didesnė – papildomas draudimas yra protingas sprendimas. Jis kainuoja procentą nuo deklaruotos vertės, paprastai 2–5 proc. Taigi jei siunčiate už 500 eurų – draudimas kainuos 10–25 eurus. Nedaug, palyginus su tuo, ką prarastumėte, jei siunta dingtų. Aš asmeniškai visada draudžiu, jei siuntos vertė viršija 200 eurų. Per daug mačiau atvejų, kai kažkas nutinka.

17. Ką daryti, jei siunta dingo be draudimo?

Blogiausias scenarijus, bet jis nutinka. Jei neturite draudimo – vežėjas paprastai kompensuoja tik simbolinę sumą, dažniausiai pagal savo taisykles. Tai gali būti 20 eurų, 50 eurų – priklauso nuo vežėjo. Aišku, tai nekompensuoja realios vertės. Tokiu atveju galite bandyti ginčytis, rašyti skundą, kreiptis į vartotojų teises. Bet tai ilgas procesas ir ne visada sėkmingas. Vienas mano pažįstamas prarado siuntą be draudimo – siuntė telefoną už 800 eurų. Gavo 30 eurų kompensaciją. Po to visada draudžia. Kartais reikia skaudžios pamokos.

18. Kaip pateikti pretenziją dėl dingusios siuntos?

Pirmiausia – surinkite visus dokumentus: siuntos numerį, kvitą, komunikacijos su vežėju istoriją. Tada parašykite oficialų skundą – el. paštu, su visais priedais. Nurodykite, kada siunta buvo išsiųsta, kokia jos vertė, ir ko tiksliai reikalaujate. Jei vežėjas neatsako per protingą laiką – kreipkitės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Jie turi galios ir vežėjai jų klausosi. Bet realiai – geriausi vežėjai sprendžia tokius klausimus greitai ir be teismų. Todėl renkitės vežėją ne tik pagal kainą, bet ir pagal reputaciją. Pigus vežėjas kartais kainuoja brangiau.

19. Ką draudimas nedengia?

Draudimas paprastai nedengia netinkamo pakavimo. Jei jūsų siunta sudužo, nes buvo blogai supakuota – draudimas negalios. Taip pat nedengiama, jei siuntėte draustus daiktus – narkotikus, ginklus, pavojingas medžiagas. Logiška. Dar vienas dalykas – jei siunta vėluoja, bet nedingo – draudimas nekompensuoja. Jis skirtas tik praradimui ar sugadinimui. Ir svarbu – draudimas galioja tik jei laikėtės visų taisyklių: teisingas adresas, pilna deklaracija, tinkama pakuotė. Jei kažkurio punkto nesilaikėte – draudėjas gali atsisakyti mokėti. Skaitykite taisykles prieš siunčiant, ne po to.

20. Kaip apskaičiuoti siuntos vertę draudimui?

Deklaruojate tą sumą, kurią prarastumėte, jei siunta dingtų arba būtų sugadinta. Jei siunčiate naudotą daiktą – nurodykite rinkos vertę, ne pirkimo kainą. Pavyzdžiui, jei pirkote telefoną prieš dvejus metus už 1000 eurų, bet dabar jo rinkos vertė 400 – nurodykite 400. Kitaip draudėjas gali paprašyti įrodymų, ir bus nemalonu. Jei siunčiate daiktą be aiškios rinkos vertės – pavyzdžiui, šeimos relikviją – nurodykite sumą, kuri jums atrodo teisinga. Bet būkite realistai – per didelė suma gali sukelti papildomų klausimų. Ir dar – saugokite čekius arba nuotraukas, kurios įrodo vertę.

Muitinė – ką reikia žinoti

21. Ar siuntos iš Lietuvos į Londoną eina per muitinę?

Taip, nuo Brexit visos siuntos iš ES į JK eina per muitinę. Tai reiškia, kad reikia pildyti deklaraciją – nurodyti, kas yra siuntoje, kokia vertė, kam skirta. Paprastai vežėjas padeda tai padaryti, bet atsakomybė tenka siuntėjui. Jei deklaracija netiksli – siunta gali būti sulaikyta. Man yra buvę, kad klientas parašė „dovanos" vietoj konkrečių daiktų, ir muitininkai atidarė siuntą patikrinti. Užtruko tris dienas. Taigi būkite konkretūs. „Drabužiai", „knygos", „kosmetika" – geriau nei „įvairūs daiktai". Kuo aiškiau, tuo greičiau praeis.

22. Kokie daiktai draudžiami siųsti į Jungtinę Karalystę?

Standartinis sąrašas: ginklai, narkotikai, pornografija, padirbti daiktai. Bet yra ir mažiau akivaizdžių dalykų – pavyzdžiui, tam tikri maisto produktai. Po Brexit JK sugriežtino taisykles dėl maisto importo iš ES. Mėsos, pieno produktų siųsti negalima. Taip pat augalai, sėklos – reikia fitosanitarinio sertifikato. Vaistai – tik su receptu ir deklaracija. Kosmetika – paprastai galima, bet yra apribojimų dėl sudėties. Prieš siunčiant neįprastą daiktą – visada pasitikrinkite. Geriau paskambinti vežėjui ir paklausti, nei vėliau aiškintis su muitine. Yra buvę, kad žmogus bandė siųsti dešrą – atėmė ir dar baudą davė.

23. Kaip teisingai užpildyti muitinės deklaraciją?

Paprastai vežėjas duoda formą arba nuorodą į elektroninę sistemą. Jūs turite nurodyti: siuntėjo ir gavėjo duomenis, siuntos turinį (kokie daiktai, kiek vnt.), bendrą vertę, siuntos paskirtį (dovanos, asmeniniai daiktai, prekės pardavimui). Svarbu – vertė turi būti reali, ne per maža. Jei nurodysite, kad 50 daiktų verti 10 eurų – muitinė tikrai patikrins. Ir tada ne tik patikrins, bet ir gali pritaikyti baudą už melagingą deklaraciją. Taigi būkite sąžiningi. Ir dar – saugokite deklaracijos kopiją. Jei kas nors nutiks, turėsite įrodymą, kad viską padarėte teisingai.

24. Kas atsitinka, jei muitinė sulaiko siuntą?

Pirma – nesinervinkite, tai nutinka dažniau nei manote. Muitinė turi teisę sulaikyti bet kokią siuntą patikrinimui. Jei sulaikė – gausite pranešimą (arba gavėjas gaus) su paaiškinimu, ko reikia. Dažniausiai prašo papildomų dokumentų – pirkimo čekio, deklaracijos patikslinimo, arba paaiškinimo, kam skirta siunta. Jei viskas tvarkoje – siunta paleidžiama per kelias dienas. Jei kažkas negerai – gali tekti mokėti muito mokestį arba siunta grąžinama. Vieną kartą mano klientas siuntė naudotus drabužius, bet muitinė nusprendė, kad tai prekės pardavimui, ir pritaikė importo mokestį. Teko ginčytis, bet galiausiai pavyko įrodyti, kad tai asmeniniai daiktai.

25. Ar reikia mokėti PVM už siuntą į Londoną?

Tai priklauso nuo siuntos paskirties. Jei siunčiate asmeninę dovaną iki 39 svarų vertės – PVM netaikomas. Jei vertė didesnė – gavėjas gali turėti sumokėti PVM Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu JK PVM tarifas yra 20 proc. Taigi jei siuntos vertė 100 svarų – gavėjas gali sumokėti 20 svarų mokesčio. Tai nemalonu, bet tokios taisyklės. Jei siunčiate prekes verslui – situacija kitokia, reikia deklaruoti ir mokėti importo mokesčius. Asmeninėms siuntoms paprasčiau, bet vis tiek gali būti mokestis. Geriausia informuoti gavėją iš anksto, kad jis būtų pasiruošęs.

26. Kaip išvengti muitinės problemų?

Pagrinde – būkite sąžiningi ir konkretūs. Teisingai užpildykite deklaraciją, nurodykite realią vertę, aiškiai parašykite turinį. Venkite abejotinų formuluočių. Jei siunčiate dovaną – parašykite, kas konkrečiai: „megztinis", „knyga", „žaislas". Ne „dovanos". Ir dar – laikykitės draudžiamų daiktų sąrašo. Nes siųsti dešrą ar sūrį į JK jau nebegalima, kad ir kaip gaila. Jei abejojate – skambinkite vežėjui. Jie turi patirties ir gali patarti. Viena mano kolegė sako: „Muitinė – ne priešas, bet reikia ją gerbti." Ir ji teisi. Gerbkite taisykles, ir viskas bus gerai.

Išvada

Siuntos iš Vilniaus į Londoną – kasdienis dalykas, ir tai nebėra kažkas sudėtingo. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, gerai supakuoti siuntą, teisingai užpildyti dokumentus. Ir nepamirškite draudimo, jei siunčiate kažką vertingo. Jei laikysitės šių paprastų taisyklių, siunta pasieks Londoną be problemų. O jei kas nors nutiks – dabar jau žinote, ką daryti. Sėkmės siunčiant.