Siuntų vežimas iš Anglijos kaina gera, vežame kasdien

Žmonės dažnai ieško patikimo būdo išsiųsti siuntą iš Anglijos – į Lietuvą, į Airiją, kitur. Pagrindiniai klausimai visada tie patys: kiek kainuoja, kiek trunka, ar galima pasitikėti. Dirbame su pervežimais jau nemažai metų, tad žinau, kas rūpi. Šiame straipsnyje surašiau atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus. Ne teorinius – realius, iš kasdieninio darbo. Jei svarstote siųsti siuntą, skaitykit toliau, bus naudinga. Tik perspėju – rašau taip, kaip mąstau, ne kaip rašo straipsniuose.

Kainodara – siuntų vežimas paslaugos kaina

1. Kokia yra siuntų vežimo iš Anglijos kaina?

Kaina priklauso nuo daug ko – svorio, dydžio, krypties, skubumo. Pavyzdžiui, mažas paketas iki 5 kg į Lietuvą kainuoja apie 20-35 svarus. Didesnė siunta, 20-30 kg, jau 45-70 svarų. Bet čia tik apytiksliai, nes kiekvienas atvejis skirtingas. Kartas buvo, kaip žmogus norėjo siųsti sunkia dėžę knygų iš Manchester – svoris 28 kg, bet dydis mažas. Kaina buvo mažesnė už tokio pačio svorio baldą, nes užima mažiau vietos. Taigi svoris – tai tik vienas faktorius, tūris taip pat svarbu. Geriausia tiesiog paklausti konkrečiai.

2. Kodėl skirtingi vežėjai siūlo skirtingas kainas?

Todėl, kad kiekvienas vežėjas turi skirtingas išlaidas. Vienas turi savo transportą, kitas samdo subrangovus. Vienas dirba dideliu mastu ir gali pasiūlyti mažesnę kainą, kitas mažesnis ir turi didesnes vieneto sąnaudas. Be to, skiriasi paslaugų lygis – ar siunta bus paimta iš namų, ar reikės atvežti patiems. Ar bus draudimas, ar ne. Ar pristatymas iki durų, ar tik iki terminalo. Visi šie dalykai veikia kainą. Todėl nesistebėkite, kad vienas sako 30 svarų, o kitas 50 – gali būti, kad paslaugos visai kitokios.

3. Ar kaina keičiasi priklausomai nuo sezono?

Taip, bet ne tiek daug, kiek galvojate. Didžiausias brangimas būna prieš Kalėdas – spaliu lapkričio mėnesiais – kai visi siunčia dovanas. Tada kainos gali kilti 20-30 proc. Vasarą taip pat, bet mažiau, nes daugiau žmonių kraustosi. Žiemą, ypač sausį-vasarį, būna ramiau, ir kartais galima gauti geresnę kainą. Bet tai ne taisyklė, o labiau tendencija. Aš rekomenduoju visada klausti konkrečios kainos, ne pasikliauti praeities patirtimi. Kainos keičiasi, ir tai normalu – degalai brangsta, algos kyla, viskas auga.

4. Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma. Ypač jei siunčiate dažnai arba didelį kiekį vienu metu. Vienas klientas iš Londono siunčia kas savaitę po 5-10 siuntų – jam taikome nuolaidą, nes tai pastovus srautas. Jei siunčiate vieną kartą, mažiau galimybių, bet visada galite pabandyti. Blogiausia, kas gali nutikti – pasakysime, kad negalime pigiau. O geriausia – gausite geresnę kainą. Tiesiog nebijokite paklausti, mes ne kandžiojames. Versle tai normalu – derėtis yra protingo žmogaus požymis, o ne godumo.

5. Ar yra kažkokių papildomų mokesčių už pakavimą?

Jeigu mes pakavojame – taip, tai kainuoja papildomai. Bet dauguma žmonių patys supakuoja, ir tada jokių mokesčių už pakavimą nėra. Pakavimo paslauga reikalinga retkai – dažniausiai kai siunčiame kažką trapiu arba neįprasto. Pavyzdžiui, viena moteris norėjo siųsti porceliano servizą iš Leeds į Vilnių – pati neišdrįso pakuoti, tai mes padarėme. Kainavo papildomai, bet servizas atvyko sveikas. Asmeniškai manyčiau, kad verta sumokėti už profesionalų pakavimą, jei siunčiate ką nors vertingo ar trapiu.

6. Kuo grindžiama gera kaina – Ką reiškia „gera kaina"?

Gera kaina – tai ne pigiausia, o optimaliausia. Kai moki tiek, kiek verta paslauga, ir gauni tai, ko tikiesi. Kartais žmogus randa pigiausią variantą – 15 svarų už siuntą – o paskui siunta dingsta arba atvyksta sulaužyta. Ar tai gera kaina? Manau, kad ne. Gera kaina yra tada, kai moki protingą sumą už patikimą paslaugą. Mūsų kainos nėra pačios žemiausios, bet mes garantuojame, kad siunta atvyks. Ir tai yra verta tų kelių papildomų svarų. Bent jau taip manau, bet gal kiti mato kitaip.

Dažnumas – vežame kasdien maršrutai

7. Iš tiesų vežate kasdien?

Taip, pagrindiniais maršrutais vežame kiekvieną dieną. Londonas-Lietuva, Manchester-Lietuva, Birmingham-Lietuva – tai pagrindiniai keliai. Mažesni miestai – kartais kas antrą dieną arba kelis kartus per savaitę, priklausomai nuo užsakymų kiekio. Iš Londono išvažiuojame beveik kasdien, nes ten didžiausias srautas. Iš kažkurio mažesnio miesto Škotijoje – gal tik du kartus per savaitę. Bet visada stengiamės, kad siuntos neužsibūtų. Geresnis dažnumas – mažiau laukimo klientams.

8. Koks yra kasdienio vežimo grafikas?

Grafikas priklauso nuo maršruto. Pavyzdžiui, Londono siuntos paprastai surenkamos iki 14 valandos, o išvažiuoja vėlai vakare arba anksti ryte. Taip yra todėl, kad norime surinkti kuo daugiau siuntų per dieną. Manchester ir Birmingham – panašus grafikas, tik paimame anksčiau. Į Lietuvą siuntos atvyksta per 2-3 dienas, priklausomai nuo atstumo. Į Vilnių greičiau, į mažesnius miestus – lėčiau. Labai svarbu paisyti paėmimo laiko – jei kurjeris jau praėjo, teks laukti kitos dienos.

9. Ar vežate ir iš mažesnių miestų?

Taip, bet reikia derinti. Iš didmiesčių – Londonas, Birmingham, Leeds, Liverpool, Manchester – tai standartinis maršrutas. Mažesni miestai – Norwich, Plymouth, Aberdeen – reikia papildomo logistinio sprendimo. Kartais surenkame siuntas iš kelių mažų miestų ir vežame vienu kartu. Kartais siunčiame kurjerį specialiai vienai siuntai – tai kainuoja daugiau. Bet visada sprendžiame individualiai. Svarbiausia – pranešti iš anksto, kad galėtume suplanuoti. Vienas žmogus iš mažo kaimelio Kornvalyje paskambino paskutinę minutę – teko suktis, bet suradome sprendimą.

10. Ką daryti, jei praleidau kasdieninio vežimo laiką?

Jei praleidote paėmimo laiką – siunta vežama kitą dieną. Paprasta. Bet jei tai skubus atvejis, galime pabandyti surasti kitą variantą – gal yra kitas kurjeris, kuris veža vėliau, arba galima atvežti siuntą tiesiai į mūsų sandėlį. Taip nutinka dažniau, nei galvojate – žmonės užsimiršta, pavėluoja, supakuoja vėliau nei planavo. Nenuostabu, gyvenimas greitas. Tiesiog praneškite kuo greičiau, ir mes pažiūrėsime, ką galime padaryti. Blogiausiu atveju – kitą dieną, ne pasaulio pabaiga.

11. Ar vežate ir švenčių dienomis?

Švenčių dienomis paprastai nedirbame. Kalėdos, Naujieji metai, Velykos – tai poilsio dienos. Bet yra išimčių – jei yra daug užsakymų arba skubių siuntų, galime organizuoti papildomą vežimą. Reikia derinti individualiai. Asmeniškai manau, kad per šventes reikia pailsėti – tiek mums, tiek kurjeriams. Bet suprantu, kad kartais prireikia siųsti būtent tada. Todėl jei planuojate siųsti per šventes – praneškite iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Paskutinės minutės prašymai per Kalėdas – ne pati maloniausia situacija.

12. Kaip dažnai vežate atgal – iš Lietuvos į Angliją?

Atgal vežame rečiau – dažniausiai 2-3 kartus per savaitę, priklausomai nuo paklausos. Srautas iš Lietuvos į Angliją mažesnis nei atvirkščiai, todėl nėra prasmės važinėti kasdien. Bet tai keičiasi – paskutiniais metais srautas augo, ypač tarp šeimos narių, kurie siunčia vienas kitam maistą, drabužius, dovanas. Galbūt netrukus pradėsime vežti kasdien ir atgal. Kol kas – kelis kartus per savaitę, bet visada galima derinti, jei reikia skubiai.

Maršrutai – kur vežame siuntas

13. Į kurias šalis vežate iš Anglijos?

Pagrindinės kryptys – Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Airija. Kartais vežame į Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją, bet rečiau. Jei reikia kažkur kitur – galime pabandyti surasti sprendimą, bet negarantuojame. Didžiausias srautas – į Lietuvą, nes ten daugiausiai lietuvių dirba Anglijoje. Antra pagal populiarumą – Airija, tada Lenkija. Į kitas šalis vežame tik tada, kai yra pakankamai užsakymų, kad apsimokėtų važiuoti. Atskirų siuntų į Portugaliją ar Ispaniją nevežame – per toli ir per brangu.

14. Ar pristatote iki durų ar tik iki miesto?

Paprastai pristatome iki durų. Tai reiškia, kad siunta atvyksta tiesiai gavėjo adresu – namuose, bute, biure. Bet yra išimčių – jei adresas labai atokioje vietoje, gali tekti susitikti kažkur arčiau pagrindinio kelio. Tai retai, bet pasitaiko, ypač kaimo vietovėse. Didmiesčiuose – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – visada iki durų. Mažesniuose miesteliuose – priklauso. Kartais klientas pats atvažiuoja atsiimti į mūsų atstovo vietą, ir tai greičiau nei laukti kurjerio.

15. Ar vežate į mažus miestus ir kaimus?

Taip, bet su tam tikromis sąlygomis. Didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – tai standartinis maršrutas. Mažesni miesteliai – Jonava, Utena, Tauragė – reikia papildomo logistinio sprendimo. O kaimai – tai jau individualiai. Kartais gavėjas atvažiuoja atsiimti į artimiausią miestą, kartais mes pristatome už papildomą mokestį. Viskas priklauso nuo to, kaip toli nuo pagrindinio kelio yra adresas. Vienas klientas gyveno kaime netoli Alytaus – kurjeriui prireikė papildomos valandos vien tam, kad surastų kelią. Bet radome.

16. Ar vežate ir į kitas Europos šalis?

Kaip minėjau – pagrindinės kryptys yra Baltijos šalys, Lenkija, Airija. Į kitas šalis vežame tik jei yra pakankamai užsakymų arba jei klientas sutinka mokėti už specialų vežimą. Pavyzdžiui, vienas klientas norėjo nusiųsti siuntą iš Londono į Barseloną – suradome partnerį, kuris veža į Ispaniją, ir suorganizavome. Bet tai ne mūsų pagrindinis maršrutas, tad kaina buvo didesnė. Jei reikia kažkur toliau – tiesiog paklauskite, galime pabandyti padėti, bet negarantuojame pigiausios kainos ar greičiausio laiko.

Siuntos draudimas – ar verta

17. Ar siuntos yra draustos?

Pagal numatytuosius nustatymus – ne. Bet galima įsigyti draudimą papildomai. Rekomenduoju drausti siuntas, kurių vertė viršija 100 svarų. Draudimas kainuoja nuo 2 iki 5 procentų nuo deklaruotos vertės. Pavyzdžiui, jei siunčiate kažką už 300 svarų, draudimas kainuos apie 6-15 svarų. Tai nedaug, bet ramybė daugiau verta. Ypač jei siunčiate elektroniką, brangius drabužius ar sentimentalius daiktus. Vienas žmogus siuntė močiutės laikrodį, kuris buvo bevertis pinigine prasme, bet labai svarbus emociškai – apsidrausti paprašė pats, net neklausiau.

18. Kaip apskaičiuojama draudimo suma?

Draudimo suma lygi deklaruotai siuntos vertei. Jei parašėte, kad siunta verta 200 svarų, tai ir draudimas bus 200 svarų. Svarbu nurodyti realią vertę – jei sumažinate, draudimo išmoka bus mažesnė, jei padidinate – mokėsite daugiau už draudimą, o gavus žalą vis tiek reikės įrodinėti tikrąją vertę. Geriausia būti sąžiningam. Ir dar – išsaugokite pirkimo čekius ar nuotraukas, jei siunčiate kažką brangaus. Tai padės, jei reikės pateikti pretenziją draudimo kompanijai. Be dokumentų sunkiau.

19. Ką daryti, kad draudimas galiotų?

Pirma – tinkamai supakuoti siuntą. Jei siunta supakuota blogai ir dėl to pažeista, draudimas negalios. Antra – teisingai užpildyti deklaraciją su tikra verte. Trečia – pranešti apie žalą iš karto po gavimo, idealiu atveju – tą pačią dieną. Ketvirta – išsaugoti pakuotę ir pažeistą daiktą, kol pretenzija neišnagrinėta. Penkta – nufotografuoti žalą. Tai pagrindiniai dalykai. Vienas klientas išmetė sulaužytą dėžę, o paskui bandė gauti draudimo išmoką – be pakuotės ir nuotraukų, tai praktiškai neįmanoma.

20. Ką daryti, jei siunta dingo be žinios?

Tai labai retas atvejis, bet jei nutinka – kreipkitės į mus nedelsiant. Pradedame tyrimą – tikriname kurjerių įrašus, sandėlių kamerų įrašus, kontaktuojame su visais maršruto taškais. Kartais siunta randama – kažkur nuklydo, bet vis dar saugi. Kartais ne. Jei siunta apdrausta – gaunate kompensaciją pagal deklaruotą vertę. Jei ne – situacija sudėtingesnė, bet stengiamės padėti. Turėjome vieną atvejį, kai siunta dingo ir neatsirado – klientas nebuvo apsidraudęs, bet mes kompensavome dalį vertės, nes jautėmės atsakingi. Nebuvo privaloma, bet teisinga.

Pakavimas – kaip tinkamai paruošti siuntą

21. Ar pakuojate siuntas jūs, ar pats turi supakuoti?

Dauguma klientų patys supakuoja, bet mes galime padėti, jei reikia. Ypač sudėtingiems daiktams – stiklai, elektronika, baldai. Pakavimo paslauga kainuoja papildomai, priklausomai nuo sudėtingumo. Paprasta dėžė su lipnia juosta – tai nemokamai suteikiame, jei atvežate siuntą pas mus. Bet jei reikia burbulinės plėvelės, putų, specialių dėžių – tai jau mokama. Asmeniškai rekomenduoju mokytis patiems pakuoti – tai nėra sudėtinga, o sutaupo pinigų. Internete yra daugybė video kaip tai daryti.

22. Kokios medžiagos tinkamos pakavimui?

Standartinės – kartoninė dėžė, burbulinė plėvelė, lipni juosta, putų užpildas ar laikraščiai. Jokiu būdu nenaudokite maišų arba plonų pakuočių – jos per silpnos. Dėžė turi būti tvirta, kad atlaikytų kitų siuntų svorį. Nes, atsiminkite, siuntos sudedamos viena ant kitos. Jei jūsų siunta apačioje – ant jos bus kita. Tvirtumas svarbus. Ir dar – užklijuokite visus dėžės kraštus, ne tik viršų. Oras drėgnas, kartonas minkštėja, lipni juosta padeda išlaikyti formą.

23. Ką daryti su sunkiais ar dideliais daiktais?

Sunkius daiktus reikia dėti į tvirtas dėžes arba ant padėklų. Jei siunta sveria daugiau nei 30 kg, rekomenduojame ant padėklo su plėvele – taip lengviau krauti ir transportuoti. Dideliems daiktams – baldams, dviračiams – reikia specialaus pasiruošimo. Mes galime padėti, bet reikia žinoti matmenis iš anksto, kad galėtume atsiųsti tinkamą transportą. Vienas klientas norėjo siųsti virtuvės spintelę – paėmėme su dviem žmonėmis ir specialiu mikroautobusu. Pavyko, bet reikėjo planuoti.

24. Ar galima naudoti bet kokias dėžes?

Geriau ne. Senos dėžės iš parduotuvės – ne pats geriausias pasirinkimas, nebent jos dar tvirtos. Dėžė turi atlaikyti kelionę be deformacijų. Jei dėžė jau minkšta ar susidėvėjusi – geriau paimti naują. Naujos dėžės nėra brangios – galima nusipirkti bet kurioje didesnėje parduotuvėje arba internete. Asmeniškai naudoju dvigubų sienelių dėžes brangesniems daiktams – jos tvirtesnės. Vienas klientas atnešė dėžę nuo bananų – ji buvo tinkama, bet tik todėl, kad buvo gana tvirta. Paprastai tokių dėžių nerekomenduoju.

Išvada

Siuntų vežimas iš Anglijos – kasdieninis dalykas, bet reikalauja dėmesio keliems svarbiems dalykams. Gera kaina priklauso nuo to, ką gaunate už sumokėtus pinigus, o ne tik nuo skaičiaus. Vežame kasdien pagrindiniais maršrutais, bet planavimas visada padeda. Tinkamas pakavimas ir draudimas – tai investicija į ramybę. Jei kažkas neaišku, kreipkitės – mes visada pasiruošę padėti.