Siuntos paštu į Angliją kaina gera, vežame kasdieną

Kai pirmą kartą reikėjo siųsti siuntą į Angliją, pats nežinojau nuo ko pradėti. Draugė paprašė pervežti dėžę su drabužiais ir maistu, o aš sėdėjau prie kompiuterio ir bandžiau suprasti, kas pigiau – paštas ar kurjeris. Tiesa tokia, kad paštu siųsti į Angliją galima, bet kaina ne visada tokia gera, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ypač kai siunta sunkesnė arba reikia greičiau. Mes vežame kasdieną, todėl žinau, kokie klausimai dažniausiai kyla žmonėms. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus pagrindinius klausimus apie siuntų gabenimą į Angliją – nuo kainų iki pakavimo taisyklių. Kadangi dirbu šioje srityje jau ne pirmus metus, galiu pasidalinti ir asmenine patirtimi, ir praktiniais patarimais.

Kainos – siuntos paštu į Angliją kaina

1. Kiek kainuoja siųsti siuntą paštu į Angliją?

Lietuvos pašto kainos priklauso nuo svorio ir matmenų. Iki 2 kg siunta kainuoja apie 12-18 eurų, priklausomai nuo pasirinkto greičio. Bet čia prasideda įdomumai – kai siunčiau 5 kg dėžę, kaina šoktelėjo iki 35 eurų, o tai jau nebeatrodo taip patraukliai. Privatūs vežėjai dažnai siūlo geresnes kainas sunkesnėms siuntoms. Plius, paštu siunčiant kartais tenka laukti 7-14 dienų, o tai ne visada tinka. Ypač kai mama nori, kad maisto produktai atvyktų švieži, o ne po dviejų savaičių. Rekomenduoju visada palyginti bent tris variantus prieš siunčiant.

2. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo Anglijos miesto?

Taip, bet ne visada. Lietuvos paštas turi fiksuotas kainas pagal šalį, ne pagal miestą. Tačiau privatūs kurjeriai kartais taiko skirtingus tarifus – Londonas pigiau, nes ten daugiau maršrutų, o mažesni miesteliai kaip Exeter ar Plymouth gali kainuoti papildomai. Mano patirtis rodo, kad skirtumas būna 5-10 eurų, kas nėra daug, bet jei siunči reguliariai, susidaro. Vienas klientas siuntė į mažą kaimelį Škotijoje – ten kaina buvo beveik dvigubai didesnė nei į Londoną. Taigi vieta tikrai svarbu.

3. Kaip rasti geriausią kainą siuntoms į Angliją?

Geriausias būdas – palyginti. Skamba paprastai, bet daugelis to nedaro. Užsirašyk siuntos svorį, matmenis ir tikslų adresą. Tada patikrink Lietuvos paštą, DPD, GLS, TNT ir kitus vežėjus. Internetiniai kainų skaičiuotuvai padeda, bet ne visada rodo tikslią kainą – kartais reikia skambinti tiesiogiai. Aš asmeniškai naudoju paprastą metodą: jei siunta iki 5 kg ir neskubu, paštas gali būti ok. Virš 5 kg arba jei reikia greičiau – privatūs vežėjai beveik visada laimi. Dar vienas dalykas – kai kurie vežėjai siūlo nuolaidas pastoviems klientams, tai verta pasiteirauti.

4. Ar yra paslėptų mokesčių siunčiant paštu?

Paštu siunčant paprastai ne, bet yra niuansų. Pavyzdžiui, jei siunta viršija standartinius matmenis, taikomas papildomas mokestis. Kartą siunčiau ilgą dėžę su slidėmis – kaina buvo gerokai didesnė nei tikėjausi, nes ilgis viršijo limitą. Dar reikia žinoti apie muito mokesčius – jei siunči prekes, kurių vertė viršija 45 svarus, gavėjas Anglijoje gali gauti sąskaitą už PVM. Tai ne paslėptas mokestis, bet daugelis apie tai nesusimąsto. Rekomenduoju visada nurodyti tikrą siuntos vertę, kitaip gali būti problemų su muitine.

5. Kada siuntos kaina būna mažiausia?

Sezoniškumas įtakos turi, bet ne tiek daug. Pigiausia paprastai būna ne prieš Kalėdas ar Velykas, kai visi siunčia. Vasaros vidurys arba sausio-vasario mėnesiai – tada kainos stabiliausios. Be to, kai kurie vežėjai daro akcijas naujiems klientams arba siūlo nuolaidas užsisakant internetu. Aš pastebėjau, kad antradieniais ir trečiadieniais siuntos dažnai juda greičiau, nes mažiau apkrovos. Bet tai labiau patarimas dėl greičio, ne kainos. Šiaip jei planuoji siųsti daugiau – susitark su vežėju dėl individualios kainos, dažnai pavyksta.

Greitis – siuntos paštu į Angliją vežame kasdieną

6. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas paštu į Angliją?

Oficialiai Lietuvos paštas sako 5-7 darbo dienos įprastu paštu, 2-3 dienos – prioritetiniu. Realiai? Kartais 4 dienos, kartais dvi savaitės. Priklauso nuo to, kada siunta išvyksta iš Lietuvos ir kaip greitai JK paštas ją apdoroja. Mano klientai dažnai skundžiasi, kad sekimo numeris rodo „išsiųsta iš Lietuvos" penkias dienas iš eilės. Tai normalu – tarp šalių siuntos keliauja ne kasdien, o pagal grafiką. Jei skubu, geriau rinktis kurjerį, kuris veža kasdieną. Mes turime reguliarius maršrutus, tai siunta retai stovi vietoje ilgiau nei parą.

7. Ar galima sekti siuntą, kuri išsiųsta paštu?

Taip, bet su išlygomis. Registruota siunta gauna sekimo numerį, kurį galima vesti Lietuvos pašto arba Royal Mail svetainėje. Problema ta, kad informacija atnaujinama ne visada laiku. Kartais sistema rodo tą patį statusą kelias dienas, o paskui staiga – „pristatyta". Vienas mano pažįstamas siuntė dokumentus ir nervinosi, nes savaitę niekas nesikeitė. Pasirodo, siunta jau seniai buvo Anglijoje, tiesiog sistema nebuvo atnaujinta. Su kurjeriais paprastai būna geriau – realaus laiko sekimas, pranešimai SMS. Bet už tai moki daugiau.

8. Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – ne panikuoti. Paštu siunčiant vėlavimas 2-3 dienas yra gana dažnas reiškinys. Jei praėjo daugiau nei 10 darbo dienų, reikia kreiptis į Lietuvos paštą su prašymu ištirti. Jie turi kontaktus su JK paštu ir gali sužinoti, kur siunta. Bet tai užtrunka – kartais 2-3 savaites. Mano patarimas: jei siunta svarbi ar vertinga, geriau iš karto rinktis kurjerį su garantuotu pristatymo laiku. Esu turėjęs atvejį, kai siunta su vaistais užstrigo muitinėje – tada kiekviena diena svarbi. Tokiais atvejais paštas nėra geriausias pasirinkimas.

9. Ar vežate siuntas kasdieną į Angliją?

Taip, mes turime kasdienius maršrutus. Tai reiškia, kad siunta neužsiguli sandėlyje laukdama, kol prisipildys mašina. Kiekvieną dieną išvyksta transportas į Angliją, todėl pristatymas būna greitesnis nei paštu. Paprastai nuo paėmimo iki pristatymo praeina 3-4 dienos, priklausomai nuo to, kur Anglijoje reikia pristatyti. Londonas – greičiau, Škotija – gali užtrukti diena ilgiau. Bet tai vis tiek greičiau nei paštas, kuris kartais siuntas veža ne kasdien, o pagal savo grafiką.

10. Koks greičiausias būdas nusiųsti siuntą į Angliją?

Skubiausias variantas – express kurjeris, bet tai brangu. Kalbame apie 60-100 eurų už nedidelę siuntą su pristatymu per 24-48 valandas. Jei reikia greitai, bet ne už kosminę kainą – mūsų kasdieniai maršrutai yra geras vidurys. 3-4 dienos, kaina protinga, siunta saugi. Dar vienas variantas – jei pažįsti kas važiuoja į Angliją, gali paprašyti pervežti. Bet čia jau rizika – nėra draudimo, nėra atsakomybės. Asmeniškai aš to nedaryčiau su vertingais daiktais.

Pakavimas – siuntos paštu į Angliją taisyklės

11. Kaip teisingai supakuoti siuntą į Angliją?

Pakavimas – tai vienas tų dalykų, kuriuos daugelis daro atmestinai, o paskui stebisi, kodėl daiktai sudaužyti. Pagrindinė taisyklė: siunta turi atlaikyti kritimą iš metro aukščio. Skamba grubiai, bet taip yra – siuntos kraunamos, mėtomas, spaudžiamos. Dėžė turi būti tvirta, ne per didelė (kad viduje nebūtų daug tuščios vietos), o daiktai – apvynioti burbuline plėvele arba popieriumi. Tarpas tarp daiktų ir dėžės sienelių – bent 5 cm. Aš mačiau, kaip žmonės siunčia stiklainius su uogiene tiesiog įdėtus į dėžę be jokio apsaugojimo. Rezultatas – viskas aplietas, siunta sugadinta.

12. Kokių daiktų negalima siųsti į Angliją?

Sąrašas ilgas, bet pagrindiniai draudžiami dalykai: narkotikai, ginklai, sprogstamos medžiagos – aišku. Mažiau akivaizdu: kai kurie maisto produktai – mėsa, pieno gaminiai, vaisiai ir daržovės po Brexit yra labai ribojami. Vaistai – tik su receptu ir deklaracija. Kosmetika su tam tikromis sudedamosiomis dalimis. Elektronika su ličio baterijomis – reikia specialaus žymėjimo. Vienas klientas bandė siųsti namų gamybos dešrą – muitinė konfiskavo. Kitas siuntė seną telefoną be baterijos – viskas ok. Sąrašą visada galima rasti tiek Lietuvos pašto, tiek JK muitinės svetainėje.

13. Ar galima siųsti maistą paštu į Angliją?

Gali, bet ne viską. Sausi produktai – sausainiai, saldainiai, prieskoniai – paprastai praeina be problemų. Konservai – irgi dažniausiai ok. Bet švieži produktai, mėsa, pienas – čia jau sudėtingiau. Po Brexit taisyklės sugriežtėjo. Asmeninė patirtis: siunčiau draugui šokoladukų ir riešutų – viskas atvyko. Bandžiau siųsti sūrio – muitinė sustabdė. Jei nori siųsti maistą, geriau rinktis sausus, supakuotus produktus su etiketėmis. Namų gamybos daiktai – didesnė rizika. Ir dar – nepamiršk nurodyti deklaracijoje, kad siunte maistą, kitaip gali būti bauda.

14. Kokios pakuotės reikia trapiems daiktams?

Trapiems daiktams reikia dvigubos pakuotės. Pirmas sluoksnis – burbulinė plėvelė arba putplastis aplink kiekvieną daiktą. Antras sluoksnis – tvirta dėžė su užpildu (putų granulės, susmulkintas popierius, kartonas). Daiktas dėžėje neturi judėti. Jei siuni stiklinius daiktus – kiekvienas atskirai suvyniotas, tarp jų – kartono pertvaros. Ant dėžės užrašyk „FRAGILE" arba „DĖMESIO – TRAPU". Bet tai nereiškia, kad kas nors elgsis švelniau – tiesiog žinos, kad viduje kažkas dūžtančio. Geriausias patarimas: jei bijai, kad suduš – apsidrausk. Draudimas kainuoja kelis eurus, o ramybė brangesnė.

15. Ką daryti, jei siunta pažeista pristatymo metu?

Pirmiausia – nufotografuok viską. Pažeistą pakuotę, vidų, sugadintus daiktus. Tada kreipkis į vežėją su pretenzija. Jei siuntei paštu – užpildyk skundą Lietuvos pašte. Jei kurjeriu – kreipkis tiesiai į juos. Svarbu: pretenziją pateikti kuo greičiau, geriausia per 7 dienas. Jei turėjai draudimą – procesas paprastesnis. Be draudimo – gali gauti kompensaciją pagal tarptautines konvencijas, bet sumos būna juokingos. Mano klientas gavo 20 eurų kompensaciją už sudaužytą 200 eurų vertės vazą, nes neturėjo draudimo. Pamoka: drausti vertingus daiktus.

Dokumentai – siuntos paštu į Angliją formalumai

16. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntą į Angliją?

Priklauso nuo siuntos turinio. Asmeninėms siuntoms užtenka CN22 arba CN23 deklaracijos – ją užpildai pašte arba internetu. Ten nurodo, kas yra siuntoje, kokia vertė, ar tai dovana ar prekė. Jei siunti prekes pardavimui – reikia sąskaitos faktūros, galbūt EORI numerio. Po Brexit viskas pasidarė kiek sudėčiau – anksčiau siunti iš ES į ES be jokių dokumentų, dabar reikia deklaruoti. Mano patarimas: visada užpildyk deklaraciją sąžiningai. Jei parašysi „nieko" arba „dovanos" ir muitinė patikrins – gali būti nemalonumų. Ir siuntos vertę nurodyk tikrą, ne mažesnę.

17. Ar reikia muitinės deklaracijos siunčiant asmenines siuntas?

Taip, reikia. Net jei siunti savo drabužius mamai arba vaiko žaislus draugams – vis tiek reikia deklaracijos. Skirtumas tik tas, kad asmeninėms siuntoms iki 45 svarų vertės netaikomi muito mokesčiai gavėjui. Virš 45 svarų – gavėjas Anglijoje gali gauti PVM sąskaitą. Tai dažnai būna nemalonus siurprizas – žmogus siunčia dovaną, o gavėjas turi dar sumokėti 20 proc. PVM. Todėl patariu: jei siunti dovaną, nurodyk vertę iki 45 svarų, bet ne nulinę – muitinė įtaria nulinę vertę. Kažkas tarp 20-40 svarų atrodo patikimiausia.

18. Kaip užpildyti siuntos deklaraciją?

Deklaracija nėra sudėtinga, bet reikia dėmesio. Pirmas laukas – siuntos tipas: dovana, prekė, asmeniniai daiktai. Tada – turinio aprašymas. Būk konkretus: ne „daiktai", o „drabužiai – megztiniai, 3 vnt." arba „maistas – sausainiai, 2 pakuotės". Tada – kiekis, svoris, vertė. Vertė – eurais arba svarais. Ir pabaigoje – tavo parašas, data. Viskas. Jei siunti per kurjerį, dažnai jie turi savo formas, kurias užpildai internetu. Svarbu: jei siunta vertinga arba neįprasta – pasitark su vežėju prieš siunčiant. Geriau užtrukti 10 minučių papildomai, nei vėliau savaitę aiškintis su muitine.

19. Kas atsitinka, jei neteisingai užpildžiau deklaraciją?

Gali būti keli scenarijai. Blogiausias – siunta konfiskuojama, gauni baudą. Geriausias – muitinė prašo patikslinti, siunta vėluoja kelias dienas. Dažniausiai atsitinka kažkas tarpinio – siunta sustabdoma, gavėjas turi pateikti papildomus dokumentus arba sumokėti mokesčius. Mano pažįstamas parašė, kad siunčia „dovaną", o viduje buvo naujas telefonas su etikete. Muitinė perskaičiavo vertę, priskaičiavo PVM ir muito mokestį. Gavėjas turėjo sumokėti apie 80 svarų. Moralas: būk sąžiningas deklaracijoje. Taip, kartais norisi nurodyti mažesnę vertę, bet rizika neverta.

20. Ar reikia EORI numerio siunčiant siuntas į Angliją?

Asmeninėms siuntoms – ne. Jei siunti kaip verslas arba reguliariai siunti prekes – taip, reikia. EORI numeris – tai identifikatorius, kurį naudoja muitinė. Lietuvoje jį gauni iš Mokesčių inspekcijos, JK – iš HMRC. Procesas nemokamas, bet užtrunka kelias dienas. Jei siunti retai ir mažomis sumomis – gali apsieiti be jo. Bet jei planuoji siųsti reguliariai arba didesniais kiekiais – geriau pasidaryti iš anksto. Mano klientai, kurie siunčia prekes pardavimui, be EORI numerio tiesiog negali to daryti legaliai.

Problemos – siuntos paštu į Angliją nesklandumai

21. Ką daryti, jei siunta pasimetė?

Pirma – patikrink sekimo numerį. Kartais siunta ne pasimetė, o tiesiog užstrigo kur nors tarpinėje stotyje. Jei sekimas rodo tą patį statusą ilgiau nei 10 dienų – kreipkis į vežėją. Paštu siunčiant – eik į paštą, užpildyk paieškos prašymą. Procesas lėtas – gali užtrukti mėnesį ar ilgiau. Su kurjeriais greičiau – jie turi geresnę sekimo sistemą ir greičiau reaguoja. Blogiausiu atveju – siunta dingsta visam laikui. Tada lieka tik kompensacija, jei buvo draudimas. Be draudimo – labai mažai šansų ką nors atgauti. Todėl vertingus daiktus visada drausti.

22. Ar gavėjas turi būti namuose priimant siuntą?

Priklauso nuo pristatymo būdo. Jei siunti registruotu paštu – paprastai reikia parašo, tai gavėjas arba kas nors kitas turi būti namuose. Jei nieko nėra – palieka pranešimą, siuntą galima atsiimti pašto skyriuje. Kurjeriai dažnai siūlo galimybę palikti siuntą pas kaimyną arba saugioje vietoje. Bet čia atsiranda rizika – kas nors gali paimti. Mano patarimas: jei žinai, kad gavėjas dirba ir negali būti namuose – nurodyk darbovietės adresą. Arba paprašyk, kad paliktų prie durų tik jei yra saugi vieta. Vienas mano klientas prašė palikti priešais duris Londone – siunta dingo per valandą.

23. Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai nutinka rečiau, bet pasitaiko. Priežastys įvairios – gavėjas nežinojo, kad kažkas siunčia, arba nenori mokėti muito mokesčių. Tokiu atveju siunta grįžta atgal siuntėjui. Grįžimas kainuoja – kartais net daugiau nei siuntimas pirmyn. Todėl prieš siunčiant visada informuok gavėją, kad siunta keliauja. Ypač jei siunti staigmeną – nors trumpą žinutę parašyk. Esu turėjęs atvejį, kai močiutė iš Lietuvos siuntė anūkui į Londoną dėžę su maistu, o anūkas nežinojo ir atsisakė, nes pagalvojo, kad kažkokia klaida. Siunta grįžo po trijų savaičių.

24. Kaip išvengti siuntos vėlavimo?

Yra keletas paprastų dalykų. Pirma – siųsk ne prieš didžiąsias šventes, kai visi siunčia. Gruodis – pats blogiausias metas. Antra – užpildyk dokumentus teisingai, kad muitinėje nekiltų klausimų. Trečia – tinkamai supakuok, kad nereikėtų papildomai tikrinti. Ketvirta – jei skubu, rinkis kurjerį, ne paštą. Penkta – nurodyk teisingą gavėjo telefono numerį, kad kurjeris galėtų susisiekti. Šie paprasti dalykai išsprendžia 90 proc. vėlavimo atvejų. Likę 10 proc. – force majeure, kurių niekas negali kontroliuoti.

25. Ar galima atšaukti siuntą jau išsiuntus?

Techniškai – taip, bet praktiškai sudėtinga. Jei siunta dar Lietuvoje – gali grįžti į paštą arba kreiptis į kurjerį su prašymu grąžinti. Bet jei jau išvyko – procesas komplikuotas. Reikia pateikti prašymą, laukti, kol siunta pasieks tarpinę stotį, tada ją grąžinti. Tai kainuoja papildomai ir užtrunka. Kartais pigiau tiesiog leisti siuntai pasiekti gavėją. Mano patarimas: prieš siunčiant visada dar kartą patikrink adresą, turinį, dokumentus. Penkios minutės prieš siunčiant gali sutaupyti savaitę nervų vėliau.

26. Ką daryti, jei gavėjo adresas neteisingas?

Jei siunta dar ne išsiųsta – pakeisk adresą. Jei jau pakeliui – kreipkis į vežėją kuo greičiau. Kartais pavyksta pakeisti adresą tranzito metu, bet ne visada. Ypač jei siunta jau pasiekė JK – ten reikia koordinuoti su vietiniu kurjeriu. Blogiausiu atveju – siunta grįš atgal. Adreso klaida yra viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriame. Ypač Anglijoje, kur adresai sudėtingi – gatvės pavadinimas, miestas, pašto kodas, šalis. Vienas neteisingas skaičius pašto kode – ir siunta keliauja ne ten. Visada patikrink adresą du kartus.

Išvada

Siuntos siuntimas paštu į Angliją nėra raketų mokslas, bet reikia žinoti keletą dalykų. Kaina priklauso nuo svorio, dydžio ir pasirinkto vežėjo. Greitis – nuo to, ar renkiesi paštą ar kurjerį. Pakavimas – nuo to, ar nori, kad daiktai atvyktų sveiki. Dokumentai – nuo to, ar nori problemų su muitine. Jei siunti retai ir mažas siuntas – paštas gali būti ok. Jei reguliariai arba vertingus daiktus – geriau rinktis patikimą vežėją. Mes vežame kasdieną, todėl žinome, kaip tai daryti sklandžiai. Svarbiausia – nebijoti klausti ir visada pasiruošti iš anksto.