Siuntos iš Anglijos, Vežame kiekvieną dieną

Kas savaitę gaunu po kelis skambučius iš žmonių, kurie ieško, kas galėtų pervežti siuntą iš Anglijos. Dažniausiai skambina tie, kuriems reikia greitai – nes kažkas pamiršo, kažkas užtruko, o gal tiesiog reikia atsiųsti vaistus ar dokumentus. Suprantu tą jausmą, kai lauki svarbios siuntos ir nežinai, ar ji saugiai pasieks. Dirbu šioje srityje jau ne pirmus metus, todėl galiu pasidalinti tuo, ką žinau apie siuntų pervežimą iš Anglijos. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus – nuo kainų iki draudimo, nuo pakavimo iki muitinės procedūrų. Tikiuosi, kad po šio skaitymo turėsite aiškesnį vaizdą, kaip viskas veikia.

Kainos – siuntos iš Anglijos vežame kiekvieną dieną

1. Kiek kainuoja siuntos pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – siuntos svorio, matmenų ir to, ar reikia papildomų paslaugų, pavyzdžiui, draudimo arba durų iki durų pristatymo. Paprastai maža siunta iki 5 kg gali kainuoti apie 15–25 eurus, o didesnė, tarkim 20–30 kg, jau gali siekti 40–60 eurų. Bet čia labai apytiksliai skaičiai – kiekvienas vežėjas turi savo kainodarą. Kartais būna akcijų, ypač jei vežate ne pirmą kartą arba siunčiate kelias siuntas vienu metu. Rekomenduoju visada prašyti konkrečios kainos užklausos, nes internete skelbiamos kainos ne visada atitinka realybę.

2. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo miesto Anglijoje?

Taip, nors ne visada labai stipriai. Jei siuntą reikia paimti iš Londono ar Birmingamo – kur vežėjai važinėja dažniausiai – kaina paprastai būna standartinė. Bet jei reikia vykti į mažesnį miestelį Škotijoje ar Velse, gali būti pridėtas papildomas mokestis už atstumą. Vienas mano pažįstamas vežėjas pasakojo, kad kartą važiavo paimti siuntos iš kažkur prie Šiaurės jūros kranto – užtruko kelias valandas vien ieškodamas to adreso. Tokiais atvejais papildomas 10–20 eurų mokestis yra visiškai normalus dalykas.

3. Kaip sužinoti tikslią kainą prieš užsakant?

Geriausias būdas – parašyti ar paskambinti tiesiogiai vežėjui ir nurodyti visus duomenis: svorį, matmenis, paėmimo ir pristatymo adresus. Dauguma vežėjų atsako per kelias valandas arba tą pačią dieną. Kai kurie turi skaičiuokles savo svetainėse, bet jos ne visada tiksliai atspindi galutinę kainą – ypač jei siunta nestandartinė. Aš pats visada rekomenduoju nufotografuoti siuntą ir atsiųsti nuotrauką kartu su užklausa. Taip išvengiame nesusipratimų, kai vienas galvoja „maža dėžė“, o kitas mato visai ką kita.

4. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?

Būna. Pavyzdžiui, jei siunta labai sunki ir ją reikia nešti aukštyn be lifto – kai kurie vežėjai prideda mokestį už papildomą darbą. Arba jei siunta turi būti paimta labai anksti ryte ar vėlai vakare. Dar vienas dalykas – jei siunta neatitinka nurodytų matmenų, gali būti perskaičiuota kaina. Buvęs atvejis, kai klientas nurodė, kad dėžė 40x40x40 cm, o realiai buvo 55x55x50 cm. Natūralu, kad vežėjas turėjo teisę paprašyti papildomai. Todėl svarbu būti kuo tikslesniam nuo pat pradžių.

5. Ar galima derėtis dėl kainos?

Priklauso nuo vežėjo. Mažesni, šeimos verslai dažniau linkę derėtis, ypač jei siunčiate reguliariai. Didelės kompanijos paprastai turi fiksuotas kainas ir mažai lankstumo. Bet niekada nepakenks paklausti – blogiausiu atveju pasakys „ne“. Aš pažįstu žmonių, kurie susitarė dėl nuolaidos, nes siuntė po 5–10 siuntų per mėnesį. Verslo pasaulyje tai normali praktika.

6. Kada reikia mokėti – prieš ar po pristatymo?

Dauguma vežėjų prašo apmokėjimo prieš pristatymą arba paėmimo metu. Yra ir tokių, kurie leidžia mokėti gavus siuntą, bet tai labiau taikoma pastoviems klientams. Naujiems klientams paprastai prašoma avanso – bent jau dalies sumos. Tai suprantama, nes vežėjas rizikuoja savo laiku ir degalais. Jei kas nors prašo visą sumą iš anksto ir neturi jokių atsiliepimų – būkite atsargūs. Patikrinkite, ar tai reali įmonė, ar tiesiog skelbimas internete.

Terminai – siuntos iš Anglijos vežame kiekvieną dieną

7. Kiek laiko užtrunka pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Paprastai 2–4 dienos, priklausomai nuo maršruto ir to, ar vežėjas važiuoja tiesiai, ar daro sustojimus kituose miestuose. Tiesioginis maršrutas Londonas–Vilnius gali užtrukti ir 2 dienas, jei vairuotojai keičiasi. Bet jei siunta paimama iš mažesnio miesto ir vežama per kelias šalis – gali užtrukti ir 5 dienas. Viskas priklauso nuo logistikos. Aš pats esu matęs, kad siunta „užstrigo“ kažkur Vokietijoje dėl to, kad vežėjas turėjo techninių problemų su transportu. Taip nutinka, bet retai.

8. Ar vežate kiekvieną dieną, kaip rašoma skelbimuose?

Čia reikia suprasti, ką reiškia „vežame kiekvieną dieną“. Dažniausiai tai reiškia, kad kompanija turi transportą, kuris kursuoja reguliariai, bet nebūtinai kasdien iš kiekvieno miesto. Pavyzdžiui, iš Londono gali būti išvykimai kas antrą dieną, o iš mažesnių miestų – kartą per savaitę. Todėl visada patikrinkite konkrečią dieną, kada galima paimti jūsų siuntą. „Kasdien“ dažnai yra labiau marketingo frazė nei tikslus grafikas.

9. Kada geriausia siųsti, kad greičiau pasiektų?

Jei norite, kad siunta greitai pasiektų gavėją, geriausia ją perduoti vežėjui pirmadienį arba antradienį. Savaitgaliais vežėjai paprastai nevažiuoja, todėl jei perduodate penktadienį, siunta gali „sėdėti“ iki pirmadienio. Taip pat venkite siųsti prieš šventes – Kalėdas, Velykas ar kitas nacionalines šventes abiejose šalyse. Tada viskas užtrunka ilgiau, nes ir keliai užimtesni, ir muitinės dirba lėčiau.

10. Ar galima sekti siuntos kelią realiu laiku?

Kai kurie vežėjai siūlo sekimą – paprastai per SMS arba el. paštą gaunate pranešimą, kai siunta paimta, kai išvyksta iš Anglijos ir kai pasiekia Lietuvą. Bet ne visi turi tokią sistemą. Mažesni vežėjai dažniausiai tiesiog paskambina arba parašo žinutę. Jei jums svarbu žinoti, kur siunta yra bet kuriuo metu – pasirinkite vežėją, kuris turi sekimo sistemą. Tai kainuos šiek tiek daugiau, bet ramybė verta tų kelių eurų.

11. Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – nesinervinkite per daug. Paskambinkite vežėjui ir paklauskite, kas vyksta. Dažniausiai vėlavimas susijęs su eismo sąlygomis, muitinės patikra arba paprasčiausiai tuo, kad vežėjas turi daugiau siuntų nei planavo. Jei vėlavimas ilgesnis nei 2–3 dienos nuo sutarto termino – turite teisę reikalauti paaiškinimo ir, priklausomai nuo sutarties, kompensacijos. Bet realiai – dauguma vėlavimų yra kelių valandų, ne dienų.

12. Ar savaitgaliais taip pat vežama?

Paprastai ne. Dauguma vežėjų dirba pirmadieniais–penktadieniais. Yra išimčių – kai kurie siūlo šeštadieninį pristatymą už papildomą mokestį, bet tai labiau išimtis nei taisyklė. Jei jums būtinai reikia pristatymo savaitgalį – ieškokite vežėjo, kuris tai aiškiai nurodo savo paslaugose. Ir pasiruoškite mokėti daugiau – savaitgalio darbas visada kainuoja brangiau.

Pakavimas – siuntos iš Anglijos vežame kiekvieną dieną

13. Kaip teisingai supakuoti siuntą?

Stipri dėžė, geras lipnus klijai, burbulinė plėvelė arba laikraščiai tarpams užpildyti. Svarbiausia – kad viduje niekas nejudėtų. Jei siunčiate kažką trapaus, apvyniokite kiekvieną daiktą atskirai. Ir nepamirškite – dėžė turi atlaikyti ne tik kelionę, bet ir tai, kad ant jos bus padėtos kitos dėžės. Aš mačiau, kaip vienas klientas siuntė šviestuvą paprastoje plonoje dėžėje be jokio užpildo. Atvažiavo sudaužytas. Natūralu – tokia pakuotė netinka.

14. Ar vežėjas pats supakuoja, ar tai mano atsakomybė?

Dauguma vežėjų veža jau supakuotas siuntas. Jie nėra pakavimo tarnyba. Yra išimčių – kai kurie siūlo pakavimo paslaugą už papildomą mokestį, bet tai retas atvejis. Todėl pasirūpinkite pakavimu patys. Jei nežinote, kaip tinkamai supakuoti – pasižiūrėkite YouTube arba paklauskite vežėjo patarimo. Dauguma mielai patars, nes jiems taip pat naudinga, kad siunta atvyktų sveika.

15. Kokių daiktų negalima siųsti?

Draudžiami daiktai – sprogmenys, degios medžiagos, narkotikai, ginklai be leidimo. Taip pat dažnai draudžiami gyvūnai (jei nėra specialaus leidimo), greit gendantys maisto produktai ir kai kurie cheminiai preparatai. Kiekvienas vežėjas gali turėti papildomų apribojimų – pavyzdžiui, kai kurie neveža didelių baterijų ar elektronikos su ličio baterijomis. Visada patikrinkite prieš siunčiant. Geriau paklausti vieną kartą, nei vėliau aiškintis, kodėl siunta buvo grąžinta.

16. Kaip žymėti siuntą, kad ji nepasimestų?

Užrašykite gavėjo vardą, pavardę, adresą ir telefono numerį aiškiai, didelėmis raidėmis. Geriausia – ant lipduko, ne ranka rašyti. Jei siunčiate kelias siuntas – sunumeruokite jas. Pavyzdžiui, „1 iš 3“, „2 iš 3“ ir t.t. Taip vežėjas žinos, kad turi būti trys dėžės, o ne dvi. Buvęs atvejis, kai klientas išsiuntė keturias dėžes, bet pažymėjo tik vieną – trečioji „dingo“, nors realiai ji tiesiog buvo atskirta nuo kitų sandėlyje.

17. Ar galima siųsti maistą iš Anglijos?

Po Brexit situacija pasikeitė. Dabar tam tikri maisto produktai negali būti vežami iš Jungtinės Karalystės į ES be specialių dokumentų. Tai liečia mėsą, pieno produktus, kai kurias daržoves. Bet sausi produktai – saldainiai, sausainiai, arbata – paprastai leidžiami. Vis dėlto, rekomenduoju pasitikrinti aktualią informaciją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos svetainėje, nes taisyklės gali keistis.

Draudimas – siuntos iš Anglijos vežame kiekvieną dieną

18. Ar siunta yra drausta pervežimo metu?

Tai priklauso nuo vežėjo. Kai kurie automatiškai draudžia visas siuntas iki tam tikros sumos – pavyzdžiui, iki 100 eurų. Kiti nedraudžia nieko, nebent paprašote. Visada klauskite prieš siunčiant. Jei siunčiate kažką vertingo – elektroniką, brangius rūbus, juvelyrinius dirbinius – būtinai pasirūpinkite draudimu. Tai kainuos papildomai, bet jei kas nors nutinka – bent jau gausite kompensaciją.

19. Ką daryti, jei siunta sugadinta atvykus?

Pirmiausia – nufotografuokite žalą iš karto, kai pastebėjote. Tada susisiekite su vežėju ir praneškite apie problemą. Jei turite draudimą – pradėkite pretenzijos procesą. Jei neturite – vis tiek galite bandyti susitarti, bet šansai mažesni. Svarbu veikti greitai – dauguma vežėjų turi terminą, per kurį reikia pranešti apie žalą, dažniausiai 24–48 valandas. Vėliau jie gali atsisakyti nagrinėti pretenziją.

20. Kokia kompensacija, jei siunta visai dingsta?

Jei siunta apdrausta – kompensuojama apdrausta suma. Jei ne – situacija sudėtingesnė. Pagal įprastas vežimo taisykles, vežėjas atsako iki tam tikros sumos, bet tai gali būti labai mažai – kartais tik kelis eurus už kilogramą. Todėl, jei siunčiate ką nors brangaus, draudimas yra būtinas. Aš pats mačiau atvejį, kai dingo siunta su nauju kompiuteriu – be draudimo žmogus gavo tik 50 eurų kompensaciją už 800 eurų vertės daiktą.

21. Kaip apdrausti siuntą?

Paprasčiausia – paprašyti vežėjo, kad pridėtų draudimą prie užsakymo. Kaina paprastai procentinė nuo deklaruotos vertės – dažniausiai 2–5 proc. Jei siunčiate per didelę kompaniją, draudimas dažniausiai įskaičiuotas arba siūlomas kaip papildoma paslauga. Mažesni vežėjai gali neturėti draudimo – tada reikia patiems kreiptis į draudimo bendrovę. Tai sudėtingiau, bet įmanoma.

22. Ar draudimas galioja visoms siuntoms?

Ne visoms. Yra išimčių – pavyzdžiui, trapūs daiktai gali būti nedraudžiami arba draudžiami tik su papildomomis sąlygomis. Taip pat draudimas negalioja, jei siunta buvo netinkamai supakuota. Tarkim, jei siuntėte stiklinį indą be jokio apsauginio užpildo – draudimo bendrovė gali atsisakyti mokėti, nes tai buvo jūsų kaltė. Todėl pakavimas yra ne mažiau svarbus nei draudimas.

Muitinė – siuntos iš Anglijos vežame kiekvieną dieną

23. Ar reikia mokėti muitą už siuntas iš Anglijos?

Po Brexit – taip, gali tekti. Jei siuntos vertė viršija 45 eurus, gali būti taikomas PVM. Jei vertė viršija 150 eurų – dar ir muito mokestis. Bet čia daug niuansų – priklauso nuo to, kas siunčiama, ar tai dovana, ar prekė. Asmeninės siuntos iš artimųjų dažniausiai apmokestinamos lengviau nei komercinės siuntos. Visada deklaruokite tikrąją vertę – meluoti neverta, nes muitinė gali patikrinti.

24. Kas tvarko muitinės formalumus?

Dauguma vežėjų siūlo pagalbą su muitinės dokumentais – kai kurie tai daro įskaičiuodami į kainą, kiti už papildomą mokestį. Jei siunčiate kažką paprasto – drabužius, knygas, asmeninius daiktus – formalumai minimalūs. Bet jei siunčiate elektroniką ar brangius daiktus – gali prireikti sąskaitos faktūros, deklaracijos ir kitų dokumentų. Geriau pasitarti su vežėju iš anksto, nei vėliau aiškintis muitinėje.

25. Ką daryti, jei siunta įstrigo muitinėje?

Nepanikuokite. Pirmiausia sužinokite, kodėl – dažniausiai tai būna trūkstami dokumentai arba reikia sumokėti mokesčius. Susisiekite su vežėju – jie paprastai žino, kas vyksta, ir gali padėti. Jei reikia sumokėti – sumokėkite kuo greičiau, nes kiekviena diena sandėlyje gali kainuoti papildomai. Buvęs atvejis, kai žmogus dvi savaites nereagavo į pranešimus apie muitinę – galiausiai sumokėjo ne tik mokesčius, bet ir sandėliavimo išlaidas.

26. Ar galiu siųsti dovaną be muito?

Tam tikromis sąlygomis – taip. Dovana turi būti siunčiama fizinio asmens fiziniam asmeniui, jos vertė negali viršyti 45 eurų, ir ji negali būti komercinio pobūdžio. Tai reiškia, kad negalite siųsti „dovanos“ su 10 tų pačių marškinėlių – muitinė tai greičiausiai traktuos kaip prekių siuntimą. Bet jei mama siunčia sūnui megztą šaliką ir šokoladą – jokių problemų.

Saugumas – siuntos iš Anglijos vežame kiekvieną dieną

27. Kaip žinoti, ar vežėjas patikimas?

Patikrinkite atsiliepimus internete – Facebook grupėse, forumuose, Google atsiliepimuose. Paklauskite draugų ar pažįstamų, ar kas nors naudojosi jų paslaugomis. Patikima įmonė turi aiškų interneto puslapį, kontaktus, registracijos numerį. Jei vežėjas neturi nieko iš to – būkite atsargūs. Aš pats visada rekomenduoju rinktis vežėją, kuris dirba ne pirmus metus ir turi pastovių klientų.

28. Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Saugu, jei pasirūpinote tinkamu pakavimu ir draudimu. Bet realiai – kuo brangesnis daiktas, tuo didesnė rizika. Jei siunčiate telefoną ar nešiojamą kompiuterį – būtinai apdrauskite ir supakuokite taip, kad iš išorės nesimatytų, kas viduje. Kartais patys vežėjai pataria nežymėti siuntos kaip „trapu“ ar „brangu“ – tai gali pritraukti nereikalingą dėmesį.

29. Ką daryti, jei įtariu, kad vežėjas nesąžiningas?

Nesiųskite. Paprasta. Jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Ypač atsargūs būkite su skelbimais socialiniuose tinkluose, kur žmonės siūlo labai mažas kainas. Patikrinkite įmonės duomenis, paprašykite sutarties ar bent jau užsakymo patvirtinimo. Jei vežėjas atsisako pateikti dokumentus – tai jau raudona vėliava.

30. Ar vežėjas prisiima atsakomybę už dingusią siuntą?

Taip, bet su ribojimais. Pagal įstatymą, vežėjas atsako už siuntą nuo paėmimo iki pristatymo. Bet atsakomybės suma gali būti ribota – priklauso nuo sutarties sąlygų. Todėl visada skaitykite, ką pasirašote ar su kuo sutinkate. Jei sutartyje parašyta, kad vežėjas atsako tik iki 50 eurų – tai ir gausite, net jei siunta verta 500. Išeitis – draudimas.

Specifika – siuntos iš Anglijos vežame kiekvieną dieną

31. Ar vežate baldus ir didelius daiktus iš Anglijos?

Taip, dauguma vežėjų veža ir baldus, bet tai jau kita kategorija – ne paprastos siuntos, o krovinių pervežimas. Kaina skaičiuojama kitaip – pagal kubatūrą arba už visą transportą. Jei norite pervežti sofą ar spintą – ieškokite vežėjo, kuris specializuojasi būtent tokiuose pervežimuose. Paprastas siuntų vežėjas gali neturėti pakankamai vietos ar tinkamos įrangos.

32. Kaip vežti dviratį iš Anglijos?

Dviratis – specifinis krovinys. Jį reikia tinkamai paruošti – nuimti pedalus, pasukti vairą, supakuoti į specialų dėklą arba bent jau apvynioti kartonu ir burbuline plėvele. Kaina priklauso nuo vežėjo, bet paprastai dviračio pervežimas kainuoja 30–60 eurų. Svarbu pranešti vežėjui iš anksto, kad vežate dviratį – jie turi tam pritaikyti vietą transporto priemonėje.

33. Ar galima siųsti automobilių dalis?

Taip, bet su tam tikromis išlygomis. Padangos, akumuliatoriai, kai kurios detalės gali būti laikomos pavojingomis prekėmis ir reikalauti specialaus transportavimo. Pavyzdžiui, naudotas akumuliatorius su rūgštimi – jį vežti galima, bet tik laikantis tam tikrų taisyklių. Visada praneškite vežėjui, ką tiksliai siunčiate, kad jis galėtų įvertinti, ar gali tai priimti.

34. Ką daryti su siunta, kurią reikima grąžinti atgal į Angliją?

Tas pats procesas, tik atvirkščiai. Susisiekite su vežėju, kuris važiuoja iš Lietuvos į Angliją, ir susitarkite dėl paėmimo bei pristatymo. Kainos paprastai panašios – gal šiek tiek didesnės dėl mažesnio srauto. Jei grąžinate prekę pardavėjui – pasitikrinkite, ar pardavėjas padengia grąžinimo išlaidas. Kartais tai įskaičiuota į garantiją ar grąžinimo politiką.

35. Ar vežate siuntas iš kitų JK miestų, ne tik Londono?

Taip, bet kaip minėjau – iš mažesnių miestų gali būti rečiau. Londonas, Mančesteris, Birmingamas, Liverpulis – čia vežėjai būna dažniausiai. Jei siunta iš kažkur Šiaurės Airijoje ar Škotijos aukštikalnėse – gali tekti palaukti, kol vežėjas sukaups pakankamai siuntų toje kryptimi. Arba mokėti papildomai už specialų važiavimą.

36. Kaip pasirinkti tinkamą vežėją?

Įvertinkite tris dalykus: kainą, patikimumą ir paslaugų spektrą. Pigiausias ne visada geriausias – kartais verta mokėti daugiau už ramybę. Skaitykite atsiliepimus, klauskite rekomendacijų, patikrinkite, ar vežėjas turi draudimą ir aiškias sąlygas. Ir dar – pasitarkite su keliais vežėjais prieš priimdami sprendimą. Skirtingi vežėjai gali pasiūlyti labai skirtingas sąlygas už tą pačią paslaugą.

Išvada

Siuntų pervežimas iš Anglijos nėra sudėtingas procesas, bet reikalauja šiek tiek pasiruošimo. Svarbiausia – rasti patikimą vežėją, tinkamai supakuoti siuntą ir pasirūpinti draudimu, jei siunčiate ką nors vertingo. Nepamirškite pasitikrinti muitinės taisyklių, ypač po Brexit, nes jos gali keistis. Jei turite klausimų – visada klauskite vežėjo tiesiogiai. Geriau paklausti per daug nei per mažai. Sėkmės su jūsų siunta.