Siuntinių vežimas iš Londono į Lietuvą kaina gera kasdien

Kiekvieną savaitę gaunu klausimą: „o kiek kainuoja?" Ir suprantu – kaina yra pirmas dalykas, kuris domina. Bet problema ta, kad „gera kaina" kiekvienam reiškia skirtingus dalykus. Vienam tai 10 svarų už dėžę, kitam – 50. Siuntinių vežimas iš Londono į Lietuvą kainuoja priklausomai nuo daugybės faktorių, ir ne visada pigiausias variantas yra geriausias. Šitame straipsnyje bandysiu atsakyti į visus klausimus apie kainas, kad galėtumėte priimti informuotą sprendimą. Be reklaminių triukų, tiesiog taip, kaip yra.

Kainodara – kas lemia siuntos kainą

1. Nuo ko priklauso siuntos kaina?

Trijų dalykų: svorio, dydžio ir pristatymo vietos. Svoris aiškus – kuo sunkiau, tuo brangiau. Dydis svarbus, nes kartais dėžė lengva, bet užima pusę bagažinės – tada mokate už tūrį, ne už svorį. Pristatymo vieta irgi veikia kainą: Vilnius pigiau nei mažas kaimas už Utenos, nes reikia papildomų kilometrų. Bet tai ne vieninteliai faktoriai. Dar svarbu, ar siunta standartinė, ar nestandartinė (dviratis, baldas), ar reikia skubaus pristatymo, ar ne. Kaina susideda iš daugybės mažų dalykų, ir kiekvienas vežėjas juos skaičiuoja šiek tiek kitaip.

2. Kokia vidutinė kaina už standartinę siuntą?

Standartinė siunta – tarkim, dėžė iki 20 kg – paprastai kainuoja tarp 25 ir 40 svarų. Tai toks vidurkis, kurį matau rinkoje. Bet „vidurkis" yra pavojingas žodis, nes jis niekada neatspindi realybės. Vienas vežėjas gali prašyti 25 svarų už tą pačią siuntą, kitas – 45. Skirtumas gali būti paslaugos kokybėje, draudime, pristatymo greičiuje. Arba tiesiog vežėjas nori daugiau uždirbti. Todėl visada lyginkite bent 2-3 pasiūlymus prieš pasirinkdami. Ir klauskite, kas įskaičiuota į kainą – kartais pigesnis variantas neturi draudimo, ir tada staiga jis nebe toks pigus.

3. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo sezono?

Taip, ir gana stipriai. Prieš Kalėdas kainos šoka į viršų – kartais 30-50 procentų brangiau nei įprastai. Priežastis paprasta: visi siunčia dovanas, vežėjai neturi vietos, paklausa viršija pasiūlą. Tas pats prieš Velykas, nors mažesniu mastu. Vasarą kainos paprastai žemesnės, nes mažiau siuntų. Jei galite planuoti – nesiųskite prieš pat šventes. Išsiųskite savaitę anksčiau, ir sutaupysite. Vienas klientas kasmet siunčia Kalėdų dovanas lapkričio pabaigoje – sumoka mažiau, ir dovanos vis tiek atvyksta laiku. Protingas sprendimas.

4. Kodėl vieni vežėjai pigesni už kitus?

Įvairios priežastys. Pigesni vežėjai dažnai turi mažiau išlaidų – dirba iš namų, neturi sandėlio, naudoja savo automobilį. Brangesni turi biurą, darbuotojus, draudimą, sistemas. Tai nereiškia, kad pigesnis blogesnis – kartais tai tiesiog mažesnė įmonė su mažesnėmis išlaidomis. Bet kartais pigumas reiškia, kad kažkas taupo – ant draudimo, ant transporto, ant komunikacijos. Ir tada, kai kas nors nutinka, nėra į ką kreiptis. Aš visada sakau: kaina svarbu, bet ne svarbiausia. Svarbiau – ar vežėjas atsako į skambučius, ar turi draudimą, ar gali paaiškinti, kas nutiko, jei kažkas negerai.

5. Ar galima derėtis dėl kainos?

Kartais taip. Ypač jei siunčiate reguliariai – kas savaitę ar kas mėnesį. Tada vežėjas gali pasiūlyti nuolaidą, nes jam patikimas klientas vertingas. Bet jei siunčiate vieną kartą, derėjimosi erdvė maža. Vis tiek verta paklausti – blogiausiu atveju pasakys „ne". Vienas žmogus klausė, ar gali gauti nuolaidą už tris dėžes vienu metu – gavo 10 procentų. Ne daug, bet vis tiek pinigai. Svarbu ne prašyti per daug – jei prašysite 50 procentų nuolaidos, vežėjas tiesiog pasijuoks. Būkite realistiški.

Papildomos išlaidos – kas gali pabranginti

6. Kokios būna paslėptos išlaidos?

„Paslėptos" – gal ne visai tikslus žodis, bet suprantu, ką žmonės turi omenyje. Dažniausios papildomos išlaidos: priemoka už nestandartinį svorį ar dydį, priemoka už pristatymą į atokų vietą, priemoka už skubų pristatymą, priemoka už pakavimo medžiagas. Taip pat – priemoka už pakartotinį pristatymą, jei pirmą kartą niekas nebuvo namuose. Geri vežėjai visas šitas išlaidas pasako iš anksto. Blogi – tik tada, kai jau sumokėjote ir nebegalite atsisakyti. Todėl visada klauskite: „ar tai galutinė kaina?" Jei sako „taip", paprašykite parašyti.

7. Ar reikia mokėti už pakavimo medžiagas?

Priklauso. Kai kurie vežėjai duoda dėžes nemokamai, kiti prašo 2-5 svarus už dėžę. Burbulinė plėvelė ir lipni juosta paprastai kainuoja papildomai. Jei turite savo dėžę ir pakavimo medžiagas – gerai, sutaupote. Bet jei neturite, geriau nusipirkti iš vežėjo nei naudoti bet ką. Mačiau siuntas, supakuotas į bananų dėžes iš parduotuvės – jos nėra skirtos transportavimui, greitai plyšta. Gera dėžė kainuoja kelis svarus, bet apsaugo daiktus vertės dešimtis ar šimtus svarų. Neverta taupyti ten, kur nereikia.

8. Ką daryti, jei siunta sveria daugiau nei tikėtasi?

Jei deklaravote 15 kg, o realiai yra 22 kg, vežėjas gali paprašyti priemokos. Tai normalu – jis skaičiavo maršrutą ir kainą pagal jūsų nurodytą svorį. Geriausia pasverti siuntą prieš užsakant. Jei neturite svarstyklių, nueikite į paštą arba į parduotuvę su svarstyklėmis. Arba tiesiog įvertinkite – bet tai rizikinga. Vienas klientas sakė „apie 10 kilogramų", o realiai buvo 18. Tada stebėjosi, kodėl kaina pasikeitė. Svoris yra svoris – jo apgauti negalima, o bandymas tai daryti tik sukelia nereikalingus konfliktus.

9. Ar yra mokestis už draudimą?

Standartinis draudimas paprastai įskaičiuotas į kainą, bet jis ribotas – dažnai iki 50 svarų. Jei norite didesnio draudimo, reikia mokėti papildomai. Kiek – priklauso nuo deklaruotos vertės. Paprastai tai 5-10 procentų nuo vertės. Pavyzdžiui, jei siunčiate daiktų už 200 svarų, papildomas draudimas gali kainuoti 10-20 svarų. Ar verta? Priklauso nuo to, ką siunčiate. Drabužiams mamai – gal ir ne. Brangiam kompiuteriui – taip, be abejo. Sprendimas jūsų, bet bent jau žinokite, kad toks pasirinkimas egzistuoja.

10. Ką daryti, jei gavėjas turi sumokėti papildomai?

Tai nutinka, kai siuntėjas nebuvo aiškiai susitaręs su vežėju arba kai siunta neatitinka deklaruotų parametrų. Geriausia – išvengti to iš viso. Susitarkite su vežėju dėl galutinės kainos prieš siunčiant, ir įsitikinkite, kad gavėjas žino, ar turės mokėti. Jei vis dėlto taip nutiko, kad gavėjas turi mokėti, sprendimas paprastas: siuntėjas perveda pinigus gavėjui, arba gavėjas sumoka, o siuntėjas kompensuoja. Bet tai sukuria nereikalingą įtampą tarp žmonių. Viskas, ko reikia – aiškumas iš pradžių.

Pigūs variantai – kaip sutaupyti

11. Kaip rasti pigiausią vežėją?

Palyginkite bent 3-5 pasiūlymus. Ne tik kainą, bet ir tai, kas įskaičiuota. Pigiausias pasiūlymas gali neturėti draudimo, pristatymo į namus ar sekimo. Tada, pridėjus šitas paslaugas, jis nebe pigiausias. Taip pat žiūrėkite atsiliepimus – ne tik žvaigždutes, bet ir tekstą. Jei daug žmonių skundžiasi vėlavimu ar prasta komunikacija, net ir pigiausia kaina neverta nervų. Facebook grupėse „Lietuviai Londone" ar panašiose – gera vieta rasti rekomendacijų. Ten žmonės dalinasi tikra patirtimi, ne reklaminiais tekstais.

12. Ar verta siųsti su „pigiais vežėjais" iš skelbimų?

Atsargiai. Yra daug žmonių, kurie veža siuntas savo automobiliu ir ima mažiau nei oficialūs vežėjai. Kartais tai veikia gerai – žmogus sąžiningas, siuntos atvyksta laiku. Bet kartais ne – dingsta siunta, dingsta vežėjas, nėra kam skųstis. Nėra draudimo, nėra sutarties, nėra nieko. Jei siunčiate drabužius mamai už 30 svarų – gal ir galima rizikuoti. Bet jei siunčiate kažką vertingesnio, rinkitės vežėją su registracija, draudimu ir bent minimalia reputacija. Pigumas be saugumo – ne pigumas, o loterija.

13. Kaip sutaupyti siunčiant kelias siuntas?

Jei siunčiate reguliariai, klauskite vežėjo apie nuolaidas pastoviems klientams. Dauguma turi kažkokią lojalumo programą – net jei ji neviešinama. Taip pat galima siųsti didesnėmis partijomis – viena didelė siunta pigiau nei trys mažos. Pavyzdžiui, vietoj trijų dėžių po 10 kg, sudėkite viską į vieną 30 kg dėžę. Kaina bus mažesnė, nes vežėjas turi vieną vietą, vieną paėmimą, vieną pristatymą. Logika paprasta, bet daugelis to nedaro – siunčia po vieną dėžę kas savaitę ir moka daugiau.

14. Ar pigiau siųsti per paštą ar per vežėją?

Priklauso nuo svorio ir dydžio. Mažiems, lengviems daiktams – Royal Mail arba Lietuvos paštas gali būti pigiau. Bet didesnėms siuntoms – nuo 5 kg ir daugiau – specializuotas vežėjas beveik visada pigiau. Be to, paštas lėtesnis – siunta gali keliauti 1-2 savaites, o vežėjas perveža per 3-5 dienas. Taip pat paštas turi griežtesnius apribojimus dėl turinio ir dydžio. Jei siunčiate dėžę su drabužiais ir maistu – vežėjas. Jei siunčiate laišką ar mažą paketą – paštas. Kiekvienas turi savo vietą.

15. Kada geriausias metas siųsti, kad būtų pigiau?

Vasarą, antradienį-trečiadienį, ne prieš šventes. Tai laikas, kai paklausa mažiausia, ir vežėjai yra labiau linkę daryti nuolaidas. Priešingai – gruodžio pradžia, penktadieniai, pirmadieniai – tada visi užimti ir kainos aukščiausios. Jei galite planuoti, siųskite ne sezono metu. Vienas klientas kasmet siunčia mamai drabužius liepos mėnesį – ne todėl, kad reikia, o todėl, kad tada pigiausia. Jis perka per išpardavimus Londone ir siunčia iš karto. Dviguba nauda – pigiau perka, pigiau siunčia.

Kokybė už kainą – ar brangiau reiškia geriau

16. Ar brangesnis vežėjas visada geresnis?

Ne visada, bet dažniau taip nei ne. Brangesni vežėjai paprastai turi geresnę infrastruktūrą – sandėlius, transporto parką, draudimą, klientų aptarnavimą. Pigesni gali būti vienas žmogus su mikroautobusu, kuris veža, kai turi laiko. Tai nereiškia, kad jis blogas – bet rizika didesnė. Aš mačiau abu variantus: pigų vežėją, kuris visada laiku, ir brangų, kuris nuolat vėluoja. Kaina nėra garantija. Bet ji yra indikatorius. Jei kaina per gera, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra.

17. Kaip atskirti gerą vežėją nuo blogo?

Žiūrėkite į tris dalykus: komunikaciją, atsiliepimus ir dokumentus. Geras vežėjas atsako į skambučius ir žinutes, turi teigiamų atsiliepimų (ir ne tik savo svetainėje), ir gali parodyti draudimo dokumentus ar registracijos pažymėjimą. Blogas vežėjas vengia klausimų, neturi aiškios informacijos apie save, ir visada turi pasiteisinimų. Taip pat – klauskite, kas nutinka, jei siunta dingsta ar sugenda. Jei atsakymas „niekada taip nebūna" – tai raudona vėliava. Taip būna, ir geras vežėjas turi planą, ką daryti.

18. Ką daryti, jei sumokėjau, o paslauga prasta?

Pirmas žingsnis – bandyti spręsti tiesiogiai su vežėju. Paaiškinkite problemą, paprašykite kompensacijos ar nuolaidos kitam kartui. Jei vežėjas neatsako arba atsisako, galite palikti viešą atsiliepimą – tai dažnai veikia geriau nei bet koks oficialus skundas. Jei suma didelė, galima kreiptis į Citizens Advice (Jungtinėje Karalystėje) arba Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (Lietuvoje). Bet realybėje – dauguma problemų sprendžiamos pokalbiu. Tik reikia kalbėti, o ne tylėti ir kaupti pyktį.

19. Ar verta mokėti už express pristatymą?

Tik jei tikrai reikia. Express kainuoja beveik dvigubai daugiau, o skirtumas – viena ar dvi dienos. Jei siunčiate dovaną, kuri turi atvykti konkrečią dieną – galbūt verta. Bet kasdienėms siuntoms – drabužiams, maistui, buities daiktams – nėra prasmės. Planuokite iš anksto, ir standartinis pristatymas visiškai pakaks. Vienas klientas mokėjo 60 svarų už express, nes „norėjo greičiau". Siunta atvyko per 2 dienas vietoj 4. Jis sumokėjo 30 svarų papildomai, kad sutaupytų 2 dienas. Ar verta? Jam gal taip, bet man tai atrodo perteklinė išlaida.

20. Kaip nepermokėti už siuntą?

Trys paprasti taisyklės: pasverkite siuntą prieš užsakydami, palyginkite bent 3 pasiūlymus, ir klauskite, kas įskaičiuota į kainą. Jei vežėjas sako „30 svarų", paklauskite: „ar tai su draudimu? Ar su pristatymu į namus? Ar yra kokių papildomų mokesčių?" Geras vežėjas atsakys aiškiai. Blogas – miglotai. Ir dar vienas dalykas: nesirinkite pigiausio varianto tik dėl kainos. Kartais 5 svarai daugiau reiškia žymiai geresnę paslaugą. Tai investicija į ramybę.

Specifinės situacijos – nestandartiniai atvejai

21. Kiek kainuoja siųsti dviratį iš Londono į Lietuvą?

Dviratis – nestandartinė siunta, ir kaina priklauso nuo to, ar jis išardytas, ar ne. Išardytas dviratis, supakuotas į dėžę, kainuoja apie 50-80 svarų. Neardytas – brangiau, nes užima daugiau vietos. Taip pat priklauso nuo to, ar tai paprastas dviratis, ar elektrinis – elektrinis turi bateriją, ir tai gali sukelti papildomų klausimų. Prieš siunčiant, visada nusiųskite nuotrauką vežėjui ir gaukite konkrečią kainą. Vienas vaikinas siuntė kalnų dviratį be dėžės – vežėjas priėmė, bet kaina buvo dvigubai didesnė nei tikėtasi, nes dviratis užėmė tiek vietos, kiek trys dėžės.

22. Kiek kainuoja siųsti automobilių dalis?

Priklauso nuo dalių. Mažos dalys – filtrai, lemputės, diržai – kainuoja kaip standartinė siunta. Didelės – bamperiais, variklio dalys – jau brangiau. Taip pat svarbu, ar dalys švarios, ar su alyvos likučiais – nešvarios dalys gali būti atsisakytos arba reikalauti specialaus pakavimo. Vienas klientas siuntė seną variklį – vežėjas sutiko, bet kaina buvo 150 svarų, nes svoris virš 50 kg ir reikėjo specialaus tvirtinimo. Kartais pigiau nusipirkti Lietuvoje nei siųsti iš Londono, bet jei dalis reta arba specifinė – nėra pasirinkimo.

23. Kiek kainuoja siųsti baldus?

Baldai – brangiausia kategorija. Mažas baldas – kėdė, staliukas – gali kainuoti 80-120 svarų. Didelis – sofa, spinta – 200 ir daugiau. Dažnai pigiau parduoti seną baldą Londone ir nusipirkti naują Lietuvoje. Bet yra atvejų, kai baldas turi sentimentalią vertę – tada kaina nesvarbi. Jei norite siųsti baldą, susisiekite su vežėju iš anksto, nusiųskite matmenis ir nuotraukas. Jie įvertins, ar telpa, ir kiek kainuos. Nustebtumėte, kiek visko galima sutalpinti į didelį mikroautobusą, jei gerai suplanuota.

24. Ar kaina skiriasi siunčiant į skirtingus Lietuvos miestus?

Taip, bet skirtumas paprastai nedidelis. Vilnius, Kaunas, Klaipėda – panašios kainos, nes tai pagrindiniai maršrutai. Šiauliai, Panevėžys – šiek tiek brangiau, bet ne daug. Maži miesteliai ir kaimai – gali būti papildoma priemoka už papildomus kilometrus. Bet tai priklauso nuo vežėjo – vieni turi maršrutus per visą Lietuvą ir neima papildomai, kiti veža tik į didžiuosius miestus, o į mažesnius pristato per vietinį kurjerį, kas kainuoja papildomai. Visada klauskite, ar jūsų adresas įskaičiuotas į standartinę kainą.

25. Kaip gauti geriausią kainą prieš šventes?

Planuokite iš anksto. Jei žinote, kad gruodį reikės siųsti dovanas, užsisakykite lapkritį. Kainos dar nebus pakilusios, ir turėsite daugiau pasirinkimo. Taip pat – venkite paskutinės savaitės prieš Kalėdas. Tada visi vežėjai perpildyti, kainos maksimalios, ir dar nėra garantijos, kad siunta spės atvykti. Vienas protingas klientas siunčia Kalėdų dovanas spalio pabaigoje – juokingai anksti, bet jis moka mažiau ir nesijaudina dėl vėlavimo. Kiti juokiasi, bet jis turi ramybę, o jie – stresą.

Išvada

Gera kaina – tai ne pigiausia kaina. Gera kaina yra tada, kai mokate protingą sumą už patikimą paslaugą. Su draudimu, su komunikacija, su garantija, kad siunta atvyks sveika ir laiku. Pigiausias variantas kartais veikia, bet kartais kainuoja daugiau nervų nei pinigų. Lyginkite, klauskite, planuokite. Ir nepamirškite – kaina yra tik vienas iš kriterijų. Svarbiau – ar galite pasitikėti tuo žmogumi, kuriam atiduodate savo siuntą.