UK Lietuva siuntos

Kai kas nors manęs klausia, ką veikiu gyvenime, atsakau paprastai – vežu siuntas tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos. Skamba ne itin įspūdingai, bet kai pradedi gilintis, supranti, kad tai kur kas daugiau nei tik dėžių vežiojimas iš taško A į tašką B. Žmonės siunčia ne daiktus – jie siunčia ryšį su tėvyne, su šeima, su namais. Viena moteris kas mėnesį siunčia savo mamai į Kauną vaistus, kurių Lietuvoje sunku gauti. Kitas žmogus veža vaikams dovanas per gimtadienius, nes pats negali grįžti. Trečias siunčia verslo dokumentus, nuo kurių priklauso sandoris. Kiekviena siunta turi savo istoriją, ir aš tai suprantu. Todėl šiame tekste noriu atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus apie siuntų gabenimą tarp UK ir Lietuvos – paprastai, be nereikalingo oficialumo, taip, kaip atsakyčiau, jei paskambintumėte man tiesiogiai.

Siuntos – UK Lietuva siuntų gabenimas

1. Kaip vežate siuntas iš UK į Lietuvą?

Paprastai – mašina. Didelė, talpi, su specialiai įrengtu krovinių skyriumi. Važiuojame maršrutu Londonas – Doveris – keltas arba Eurotunelis – Prancūzija – Belgija – Vokietija – Lenkija – Lietuva. Tai ilgas kelias – apie 2000 kilometrų – bet jį pažįstu kaip savo penkis pirštus. Žinau, kur geriau sustoti pailsėti, kur keliai blogesni, kur dažniau būna spūsčių. Kartais vežame ir lėktuvu, jei siunta labai skubi, bet tai jau kitas kainų lygis. Dauguma žmonių renkasi automobilių transportą, nes jis patikimas ir prieinamas. O mes stengiamės, kad tas kelias būtų kuo sklandesnis – tiek siuntoms, tiek mums patiems.

2. Kiek kainuoja siuntos iš UK į Lietuvą?

Čia klausimas, į kurį nėra vieno atsakymo. Viskas priklauso nuo svorio, dydžio, skubumo ir to, ar siunčiate vieną kartą, ar reguliariai. Maža siunta iki 5 kg – apie 15–25 svarai. Vidutinė, 10–20 kg – 30–45 svarai. Didelė, 30 kg ir daugiau – jau gali būti 50–70 svarų ar daugiau. Bet tai tik orientaciniai skaičiai. Yra vežėjų, kurie siūlo pigiau, bet tada reikia žiūrėti, ar jie patikimi. Yra brangesnių, bet su papildomomis garantijomis. Aš pats stengiuosi laikytis vidurio – ne pigiausias, bet ir ne brangiausias. Svarbiausia, kad žmogus žinotų, už ką moka, ir kad siunta saugiai pasiektų tikslą.

3. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas?

Įprastai 2–4 dienos. Tai priklauso nuo to, kada siunta paimama, koks maršrutas, ar nėra nenumatytų kliūčių. Jei paimame pirmadienį, dažniausiai ketvirtadienį siunta jau Lietuvoje. Bet buvo atvejų, kai užtrukdavo ilgiau – dėl oro sąlygų, dėl eismo, dėl to, kad kažkas nutiko kelyje. Vieną kartą sugedo mašina Vokietijoje – laimei, netoli serviso, bet vis tiek praradome pusę dienos. Klientams pranešėme, jie suprato. Svarbiausia – komunikuoti. Jei žmogus žino, kad siunta vėluos, jis gali planuoti. Blogiausia, kai vežėjas tyli ir žmogus nežino, kas vyksta.

4. Ar galima siųsti maistą iš UK į Lietuvą?

Galima, bet reikia žinoti taisykles. Sausi produktai – saldainiai, sausainiai, prieskoniai – paprastai problemų nekelia. Bet švieži produktai – mėsa, pienas, sūris – turi atitikti ES reikalavimus, o po Brexit tai tapo sudėtingiau. Jei siunčiate kažką, kas greitai genda, reikia supakuoti su ledu arba specialioje šaldymo dėžėje. Ir dar – muitinė gali patikrinti maisto siuntą, ir jei ji neatitinka reikalavimų, gali būti sunaikinta. Todėl visada patariu pasitikrinti prieš siunčiant. Geriau paskambinti vežėjui ir paklausti, ar galima, nei vėliau gailėtis, kad siunta buvo išmesta.

5. Ką daryti, jei siunta pažeista pristatymo metu?

Pirmas dalykas – nufotografuoti pažeidimą. Antras – pranešti vežėjui kuo greičiau, geriausia tą pačią dieną. Trečias – išsaugoti pakuotę, nes kartais jos reikia įrodymams. Jei vežėjas sąžiningas, jis turėtų kompensuoti žalą arba bent jau išsiaiškinti, kas nutiko. Bet čia labai priklauso nuo to, ar siunta buvo tinkamai supakuota. Jei žmogus siuntė trapią vazą viename sluoksnyje popieriaus, tai sunku kaltinti vežėją. Todėl pakavimas toks svarbus – jis ne tik apsaugo daiktą, bet ir suteikia pagrindą reikalauti kompensacijos, jei kas nors nutinka. Aš pats visada patariu supakuoti geriau nei atrodo reikia.

Kainos – siuntų kainodara ir mokesčiai

6. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo siuntos tipo?

Taip, ir gana ženkliai. Standartinė dėžė su drabužiais – vienas dalykas. Dviratis – visai kitas. Baldas – dar kitas. Kiekvienas siuntos tipas turi savo specifiką – vieni užima daugiau vietos, kiti reikalauja specialaus tvirtinimo, treti yra sunkūs ir nepatogūs krauti. Todėl kainos skiriasi. Pavyzdžiui, dviračio pervežimas gali kainuoti tiek pat, kiek trijų dėžių su drabužiais, nes dviratis užima daug vietos ir jį reikia specialiai pritvirtinti. O jei siunčiate kažką labai sunkaus – tarkim, įrankių dėžę – tada skaičiuojamas svoris, ir kaina gali būti didesnė. Visada geriau nurodyti tikslius siuntos duomenis, kad vežėjas galėtų pateikti tikslią kainą.

7. Ar yra minimalus siuntos svoris arba dydis?

Paprastai ne, bet praktiškai – mažos siuntos kainuoja ne proporcingai mažiau. Tai reiškia, kad jei siunčiate labai mažą paketą – tarkim, voką su dokumentais – kaina gali būti panaši kaip už nedidelę dėžę, nes vežėjui vis tiek reikia atvažiuoti paimti, supakuoti, vežti. Todėl kartais verta sujungti kelis mažus daiktus į vieną siuntą, kad būtų ekonomiškiau. Bet jei jums reikia siųsti tik vieną voką – tai įmanoma, tiesiog kaina nebus labai maža. Kai kurie vežėjai turi specialius tarifus dokumentams, bet ne visi. Reikia klausti.

8. Kaip skaičiuojamas siuntos svoris – pagal faktinį ar tūrinį?

Priklauso nuo vežėjo. Vieni naudoja faktinį svorį, kiti – tūrinį, treti – didesnį iš abiejų. Tūrinis svoris skaičiuojamas pagal formulę: ilgis x plotis x aukštis (cm) / 5000. Tai reiškia, kad jei siunčiate didelę, bet lengvą dėžę – tarkim, su pagalvėmis – jos tūrinis svoris gali būti gerokai didesnis nei faktinis, ir kaina bus didesnė. Tai dažnai nustebina žmones, kurie galvoja, kad kaina priklauso tik nuo to, kiek sveria dėžė. Todėl visada verta paklausti, kokiu būdu skaičiuojamas svoris, kad nebūtų netikėtumų. Aš pats naudoju didesnį iš abiejų, bet visada perspėju klientą iš anksto.

9. Ar galima mokėti gavimo metu, o ne iš anksto?

Kai kurie vežėjai leidžia, bet dauguma nori bent dalinio avanso. Tai suprantama – vežėjas investuoja laiką, degalus, pastangas, ir nenori rizikuoti, kad gavėjas atsisakys mokėti. Aš pats paprastai prašau 50 procentų avanso, o likusią dalį – pristatymo metu. Bet jei klientas nuolatinis ir pasitikėjimas didelis, galiu sutikti ir su mokėjimu gavus. Viskas priklauso nuo situacijos. Svarbiausia – susitarti iš anksto, kad nebūtų nesusipratimų. Nemėgstu situacijų, kai atvežu siuntą, o žmogus sako, kad neturi pinigų šiandien, gal galima rytoj. Tai ne taip veikia.

10. Ar kaina keičiasi, jei siunta labai skubi?

Taip, skubios siuntos kainuoja daugiau. Jei reikia pristatyti per vieną dieną, o ne per tris ar keturias, tai reiškia, kad vežėjas turi keisti maršrutą, galbūt važiuoti be sustojimų, galbūt samdyti papildomą vairuotoją. Visa tai kainuoja. Skubios siuntos tarifas gali būti 50–100 procentų didesnis nei įprastas. Bet kartais žmogui reikia, ir jis pasiruošęs mokėti. Aš pats stengiuosi padėti, kai galiu, bet negaliu dirbti nuostolingai. Jei kas nors skambina penktadienio vakarą ir prašo pristatyti siuntą iki sekmadienio ryto – tai įmanoma, bet kaina atitinkama.

Pakavimas – kaip tinkamai supakuoti siuntą

11. Kaip tinkamai supakuoti siuntą?

Pirmas dalykas – tvirta dėžė. Ne per didelė, ne per maža, su pakankamai storomis sienelėmis. Antras – kiekvienas daiktas atskirai suvyniotas į burbulinę plėvelę arba popierių. Trečias – tuščios vietos užpildytos putplasčiu, susuktais laikraščiais arba specialiomis granulėmis. Ketvirtas – dėžė užklijuota kokybiška lipnia juosta, geriausia keliais sluoksniais. Ir penktas – aiškiai užrašyti gavėjo duomenis ant dėžės, kad nebūtų painiavos. Tai skamba paprastai, bet mačiau tiek prastai supakuotų siuntų, kad jau niekas nenustebina. Vieną kartą žmogus atnešė dėžę, kuri buvo suklijuota paprastu lipniu popieriumi – tas, kuris naudojamas biure. Žinoma, dėžė atsidarė kelyje, ir pusė daiktų iškrito.

12. Ar jūs pakuojate siuntas, ar tai turi padaryti siuntėjas?

Galime padėti, bet geriau, jei siuntėjas pats pakuotų. Jis geriau žino, kas viduje, kokie daiktai trapūs, kokie ne. Mes galime patarti, parodyti, kaip geriau supakuoti, bet galutinį sprendimą priima siuntėjas. Jei žmogus prašo, kad mes supakuotume – galime, bet tada reikia papildomo laiko ir medžiagų, ir tai kainuoja. Kartais žmonės atneša daiktus be jokios pakuotės – tiesiog maiše – ir prašo supakuoti. Tada tenka ieškoti tinkamos dėžės, medžiagų, ir tai užtrunka. Geriau, kai siuntėjas bent jau minimaliai pasirūpina pakuote, o mes galime patobulinti, jei reikia.

13. Kokių pakavimo medžiagų rekomenduojate?

Burbulinė plėvelė – geriausias draugas siunčiant trapius daiktus. Storas kartonas – dėžėms. Putplastis – užpildymui. Lipni juosta – kokybiška, ne ta pigiausia iš prekybos centro. Ir dar – jei siunčiate kažką labai vertingo, verta pagalvoti apie medinę dėžę arba specialų dėklą. Tai brangiau, bet saugiau. Aš pats mačiau, kaip brangus paveikslas buvo supakuotas į paprastą kartoninę dėžę be jokios papildomos apsaugos – laimei, nieko nenutiko, bet rizika buvo didžiulė. Jei daiktas vertas šimtų ar tūkstančių svarų, tai verta investuoti į tinkamą pakavimą.

14. Ar galima siųsti daiktus be dėžės, tiesiog supakuotus į maišą?

Galima, bet nerekomenduoju. Maišas neapsaugo nuo smūgių, nuo drėgmės, nuo purvo. Ir dar – maiše esantys daiktai gali susimaišyti, susipainioti, iškristi. Mačiau siuntų, kurios atvykdavo su praplyšusiais maišais ir pusė daiktų trūkstamų. Tai nemalonu ir siuntėjui, ir gavėjui, ir mums. Todėl visada rekomenduoju dėžę – net jei tai paprasta batų dėžė, ji vis tiek geriau nei maišas. O jei daiktai dideli – tarkim, drabužių krūva – galima naudoti kelis maišus, sudėtus į didelę dėžę arba į specialų transportavimo krepšį. Svarbiausia, kad daiktai būtų saugūs ir nesimėtytų.

Dokumentai – siuntų dokumentacija

15. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntą iš UK į Lietuvą?

Po Brexit situacija pasikeitė. Dabar reikia užpildyti muitinės deklaraciją – CN23 arba CP71, priklausomai nuo siuntos vertės. Ten nurodote siuntėjo ir gavėjo duomenis, siuntos turinį, vertę, svorį. Jei siunta vertinga – virš 1000 svarų – gali reikėti papildomų dokumentų. Taip pat reikia sąskaitos faktūros, jei siunčiate prekes. Asmeniniams daiktams ar dovanoms paprastai užtenka deklaracijos. Bet jei nežinote, ką pildyti – klauskite vežėjo. Aš pats dažnai padedu klientams su deklaracijomis, nes tai gali būti painu, ypač pirmą kartą siunčiant.

16. Kas atsitinka, jei dokumentai netvarkingi?

Gali būti keli scenarijai. Blogiausiu atveju – siunta sulaikoma muitinėje, kol dokumentai sutvarkomi. Tai gali užtrukti dienas ar net savaites. Geriausiu atveju – muitinė praleidžia siuntą, bet perspėja, kad kitą kartą reikia tvarkingesnių dokumentų. Bet negalima tikėtis, kad visada bus geriausias scenarijus. Todėl aš visada patariu skirti laiko dokumentų pildymui. Geriau užtrukti papildomas dešimt minučių pildant deklaraciją nei vėliau savaitę aiškintis su muitine. Ir dar – visada darykite dokumentų kopijas, kad prireikus galėtumėte pateikti.

17. Ar reikia mokėti muito mokesčius už siuntas iš UK?

Priklauso nuo siuntos vertės ir tipo. Asmeniniai daiktai ir dovanos iki tam tikros vertės paprastai neapmokestinamos. Bet jei siunčiate prekes – tarkim, naujus drabužius ar elektroniką – gali būti taikomas PVM ir muito mokestis. Konkrečios sumos priklauso nuo prekės kategorijos ir vertės. Tai gana sudėtinga tema, ir aš ne visada galiu tiksliai pasakyti, kiek reikės mokėti, kol nežinau, kas siunčiama. Todėl visada rekomenduoju pasitikrinti Lietuvos muitinės svetainėje arba pasikonsultuoti su specialistu, jei siunta labai vertinga.

Pristatymas – siuntų pristatymo procesas

18. Kaip pristatote siuntas Lietuvoje?

Į namus arba į darbo vietą, priklausomai nuo to, kur gavėjas pageidauja. Jei gavėjas gyvena didmiestyje – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – pristatome tiesiai į duris. Jei mažesniame mieste ar kaime – gali tekti derinti laiką, nes ne visada pavyksta pristatyti tą pačią dieną. Kartais siuntos pristatomos į paštomatą, jei gavėjas pageidauja – tai patogu, nes nereikia laukti namie. Bet dauguma mūsų klientų nori, kad siunta būtų pristatyta tiesiai į rankas. Stengiamės būti lankstūs ir rasti sprendimą, kuris tinka abiem pusėms.

19. Ar gavėjas turi būti namie pristatymo metu?

Pageidautina, bet ne visada būtina. Jei gavėjas sutinka, kad siunta būtų palikta pas kaimyną arba prie durų – tai galima. Bet aš visada rekomenduoju, kad gavėjas būtų namie, ypač jei siunta vertinga. Kartais gavėjas nurodo, kad paliktume prie durų, o paskui skambina ir klausia, kur siunta. Tada paaiškėja, kad kas nors paėmė, arba kad ji nukrito nuo palangės ir sušlapo. Nemalonios situacijos, kurių galima išvengti, jei gavėjas tiesiog būtų namie. Bet suprantu, kad ne visada įmanoma, tai stengiamės rasti kompromisą.

20. Ką daryti, jei gavėjo adresas neteisingas?

Bandome susisiekti su siuntėju ir gauti teisingą adresą. Jei siuntėjas neatsiliepia – bandome ieškoti gavėjo pagal kitus duomenis – telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Kartais užtenka paskambinti gavėjui ir paklausti, kur jis gyvena. Bet pasitaiko, kad nei siuntėjas, nei gavėjas neatsiliepia, ir tada siunta gali grįžti atgal. Tai labai retas atvejis, bet nutinka. Todėl visada prašome patikrinti adresą prieš siunčiant. Vienas neteisingas skaičius gali reikšti, kad siunta atsidurs kitame miesto gale.

Apribojimai – draudžiami daiktai

21. Ko negalima siųsti iš UK į Lietuvą?

Draudžiami daiktai – narkotikai, ginklai, sprogmenys, kontrabanda, padirbti dokumentai. Ribojami – alkoholis, tabakas, vaistai, gyvūnai, augalai. Kiekviena kategorija turi savo taisykles, ir jos gali keistis, todėl visada verta pasitikrinti prieš siunčiant. Aš pats ne kartą atsisakiau vežti kažką, kas atrodė įtartina – kartą žmogus norėjo siųsti didelį kiekį tablečių be jokios dokumentacijos. Atsisakiau, nes nežinojau, kas tai, ir nenorėjau rizikuoti. Geriau prarasti vieną klientą nei turėti problemų su teisėsauga.

22. Ar galima siųsti vaistus?

Priklauso nuo vaistų. Nereceptiniai vaistai – aspirinas, vitaminai, pleistrai – paprastai problemų nekelia. Bet receptiniai vaistai – antibiotikai, stiprūs skausmą malšinantys, psichotropiniai vaistai – gali reikalauti gydytojo pažymos arba recepto kopijos. Taip pat reikia atsiminti, kad kai kurie vaistai, kurie yra legalūs UK, gali būti ribojami Lietuvoje arba atvirkščiai. Todėl visada patariu pasitikrinti prieš siunčiant. Viena moteris reguliariai siunčia savo mamai vaistus, kurių Lietuvoje sunku gauti – mes jau žinome, kad tai leidžiama, bet pirmą kartą tikrinome atidžiai.

23. Ką daryti, jei nežinau, ar mano siunčiamas daiktas leidžiamas?

Klauskite. Paprasta. Paskambinkite vežėjui, parašykite elektroninį laišką, paklauskite. Mes susiduriame su tuo kasdien, tai žinome, kas galima, o kas ne. O jei nežinome – pasitikriname. Yra oficialūs šaltiniai – Lietuvos muitinės svetainė, JK muitinės svetainė – kur galima rasti informacijos. Bet paprasčiau tiesiog paklausti vežėjo. Geriau užtrukti penkias minutes nei vėliau turėti problemų. Ir dar – jei vežėjas sako, kad negalima, tai reiškia, kad negalima. Nebandykite slėpti draudžiamų daiktų tarp leidžiamų – tai ne tik nelegalu, bet ir pavojinga.

Apibendrinimas – svarbiausi patarimai

24. Kokie svarbiausi patarimai siunčiant siuntą iš UK į Lietuvą?

Supakuokite tvirtai. Užpildykite dokumentus teisingai. Pasitikrinkite, ar siunčiami daiktai leidžiami. Susitarkite dėl kainos iš anksto. Išsirinkite patikimą vežėją. Ir svarbiausia – bendraukite. Jei kažkas neaišku – klauskite. Jei kažkas pasikeitė – praneškite. Komunikacija išsprendžia 90 procentų problemų, kurios kyla siuntų gabenimo metu. Aš pats visada stengiuosi būti pasiekiamas ir atsakyti į klausimus, nes žinau, kad siunta žmogui svarbi. Tai ne tik mano darbas – tai mano atsakomybė.

25. Kaip susisiekti, jei turiu papildomų klausimų?

Paprastai – telefonu arba elektroniniu paštu. Dauguma vežėjų turi abu kontaktus savo svetainėse. Aš pats atsakau į skambučius ir žinutes, kai tik galiu – kartais iš karto, kartais po valandos ar dviejų, priklausomai nuo to, ką tuo metu veikiu. Jei vairuoju – negaliu atsakyti, bet perskambinu, kai sustoju. Svarbiausia – palikite aiškią žinutę su savo klausimu ir kontaktiniais duomenimis, kad galėčiau atsakyti. Ir nesijaudinkite, jei neatsakau iš karto – aš ne dingstu, tiesiog kartais užtrunka.

Siuntos tarp UK ir Lietuvos – tai ne tik logistika, tai ryšys tarp dviejų šalių, tarp žmonių, kurie myli vieni kitus, bet gyvena toli. Kiekviena siunta turi savo istoriją, ir aš tai suprantu. Todėl stengiuosi elgtis su kiekviena siunta taip, lyg tai būtų mano paties. Jei turite klausimų – klauskite. Jei norite siųsti – parašykite. Mes vežame kas savaitę, ir visada rasime sprendimą, kuris tinka jums.