Siuntinių vežimas į Londoną iš Vilniaus

Kartais atrodo, kad išsiųsti siuntinį iš Vilniaus į Londoną turėtų būti paprasta – juk skrenda lėktuvai, važiuoja keltai, yra dešimtys vežėjų. Bet kai pradedi gilintis, supranti, kad ne viskas taip aišku. Kiek kainuoja? Kiek trunka? Kas atsitinka, jei siuntinys pasimeta? O jei gavėjas ne namie? Šitie klausimai dažnai kyla žmonėms, kurie pirmą kartą siunčia kažką į Jungtinę Karalystę. Aš dirbu pervežimų srityje jau ne vienerius metus ir matau, kad dažniausiai žmonės nežino nuo ko pradėti. Todėl surašiau atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus – kad būtų aiškiau ir ramiau.

Kainos – siuntinių vežimas iš Vilniaus į Londoną

1. Kiek kainuoja siuntinio vežimas iš Vilniaus į Londoną?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – svorio, matmenų ir skubumo. Mažas siuntinys iki 5 kg paprastai kainuoja apie 15-25 eurus, jei neskubate. Didesnės dėžės, tarkim 20-30 kg, jau gali kainuoti 40-60 eurų. Bet čia labai priklauso nuo to, kokį vežėją pasirenkate. Yra pigesnių variantų, kur siuntinys važiuoja ilgiau, ir brangesnių, kai pristatoma per 2-3 dienas. Aš visada sakau – pirmiausia pasverkite ir išmatuokite siuntinį, tada klauskite kainos. Kitaip vežėjas gali paskaičiuoti ne pagal faktinį svorį, o pagal tūrinį, ir tada kaina bus didesnė nei tikėjotės.

2. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi perspėja?

Taip, ir tai viena nemaloniausių situacijų. Pavyzdžiui, jei siuntinys yra nestandartinės formos – ilgas, platus arba labai sunkus – gali būti taikomas papildomas mokestis. Kartais žmonės siunčia dviračius arba didelius baldus ir nustemba, kad kaina dvigubai didesnė nei tikėjosi. Dar būna, kad gavėjas Londone gyvena zonoje, kur pristatymas kainuoja papildomai – tai vadinama remote area mokestis. Taip pat reikia žinoti, kad kai kurie vežėjai ima mokestį už pakartotinį pristatymą, jei pirmą kartą niekas neatidarė durų. Visada klauskite visos kainos iš anksto, kad nebūtų staigmenų.

3. Kaip sutaupyti siunčiant siuntinį į Londoną?

Yra keletas būdų. Pirmas – rinkitės lėtesnį pristatymą, jei neskubate. Antras – tinkamai supakuokite, kad nebūtų papildomų mokesčių už nestandartinį dydį. Trečias – kartais verta sujungti kelis siuntinius į vieną didesnį, nes didesnis siuntinys procentaliai kainuoja mažiau. Ketvirtas – ieškokite vežėjų, kurie važiuoja reguliariai maršrutu Vilnius-Londonas, nes jie dažnai turi geresnes kainas nei vienkartiniai kurjeriai. Penktas – užsisakykite iš anksto, paskutinės minutės siuntimai visada brangesni. Ir dar – pasiteiraukite, ar nėra nuolaidų pastoviems klientams, net jei siunčiate retai.

Terminai – siuntinių vežimas iš Vilniaus į Londoną

4. Kiek laiko užtrunka siuntinys nuo Vilniaus iki Londono?

Čia labai priklauso nuo pasirinkto būdo. Jei siunčiate su greitu kurjeriu – 2-3 darbo dienos. Jei su paprastu pervežimu – 4-7 dienos. Bet aš mačiau visko. Kartais siuntinys išvyksta iš Vilniaus antradienį, o Londone jau ketvirtadienį. Kitą kartą, kai buvo daug siuntų arba kažkas nesutvarkė dokumentų, užtruko ir 10 dienų. Žiemos metu, ypač prieš Kalėdas, viskas lėčiau – keliai slidūs, eilės prie keltų ilgesnės. Vasarą kartais būna atvirkščiai – mažiau siuntų, greičiau važiuoja. Rekomenduoju visada pridėti 1-2 dienas prie to, ką žada vežėjas, kad nebūtų streso.

5. Ar siuntinys gali atsidurti kelyje ilgiau nei planuota?

Gali, ir tai nutinka dažniau nei žmonės galvoja. Priežasčių būna įvairių – muitinės patikra, blogas oras, techniniai gedimai, vairuotojo ligos. Vienas mano pažįstamas siuntė dokumentus į Londoną ir dėl muitinės patikros siuntinys užtruko papildomas 5 dienas. Nieko blogo nebuvo, tiesiog atsitiktinai patikrino. Kitas atvejis – vežėjas susirgo ir siuntiniai stovėjo sandėlyje, kol rado pakaitinį vairuotoją. Todėl jei siunčiate kažką labai skubaus – geriau rinkitės patikimą vežėją su sekimo sistema ir aiškia garantija dėl terminų.

6. Kada geriausia siųsti, kad siuntinys greičiau pasiektų Londoną?

Geriausia siųsti pirmadienį arba antradienio rytą. Tada siuntinys turi visą savaitę kelyje ir didesnę tikimybę pasiekti gavėją iki savaitgalio. Penktadienio popietę siųsti nėra geriausias sprendimas – siuntinys gali praleisti savaitgalį sandėlyje ir pajudėti tik pirmadienį. Taip pat venkite siųsti prieš didžiąsias šventes – Kalėdas, Velykas, Jonines. Tada visi siunčia, vežėjai perkrauti, ir viskas lėčiau. Jei galite planuoti – siųskite antrą savaitės pusę, bet ne penktadienį. Tai paprastas dalykas, bet labai padeda.

Pakavimas – siuntinių vežimas iš Vilniaus į Londoną

7. Kaip teisingai supakuoti siuntinį vežimui į Londoną?

Pirmiausia – stipri dėžė. Ne ta, kur jau kelis kartus naudota ir kampai suminkštėję. Nauja kartoninė dėžė arba plastikinis konteineris. Viduje užpildykite tuščias vietas – burbulinė plėvelė, laikraščiai, putplastis. Svarbu, kad viduje niekas nejudėtų. Jei siunčiate kažką trapaus – stiklą, elektroniką – apvyniokite kiekvieną daiktą atskirai. Ir dar – lipnią juostą dėkite ne tik ant viršaus, bet ir ant dugno. Mačiau, kaip dėžės dugnas atsidaro ir viskas išbyra. Tai labai nemalonu, ypač kai siuntinys jau pusiaukelėje.

8. Ko negalima siųsti į Londoną?

Sąrašas gana ilgas. Negalima siųsti ginklų, sprogmenų, narkotikų – tai aišku. Bet yra ir mažiau akivaizdžių dalykų. Pavyzdžiui, skysčiai – jei siunčiate kvepalus arba alkoholį, reikia specialaus leidimo. Maistas – ypač mėsa, pieno produktai, vaisiai – dažnai draudžiami arba labai ribojami. Vaistai – be recepto negalima siųsti. Pinigai – grynieji pinigai draudžiami. Augalai – reikia fitosanitarinio sertifikato. Elektronika su ličio baterijomis – ribojama. Geriausia prieš siunčiant pasitikrinti pas vežėją, ar jūsų daiktas leidžiamas. Kitaip siuntinys gali būti sulaikytas muitinėje.

9. Ar reikia specialios pakuotės elektronikai?

Rekomenduoju, bet ne visada privaloma. Jei siunčiate telefoną arba nešiojamą kompiuterį – geriausia originali dėžė su visais įdėklais. Jei originalios dėžės nėra – burbulinė plėvelė, tada tvirta kartoninė dėžė, tarpai užpildyti. Svarbu, kad elektronika nesiliestų su dėžės sienomis. Baterijoms yra atskiri reikalavimai – jos turi būti išimtos arba specialiai pažymėtos. Vienas mano klientas siuntė žaidimų konsolę be jokios apsaugos – atvyko su įskilusiu ekranu. Po to jau visada pakuodavo geriau. Mokytis iš kitų klaidų pigiau nei iš savo.

Dokumentai – siuntinių vežimas iš Vilniaus į Londoną

10. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntinį į Londoną?

Po Brexit situacija pasikeitė. Dabar reikia daugiau dokumentų nei anksčiau. Pirmiausia – komercinė sąskaita (commercial invoice), net jei siunčiate ne komercinį siuntinį. Joje turi būti nurodyta kas siunčiama, kiek verta, kas siuntėjas ir kas gavėjas. Antra – jei siunčiate prekes, gali reikėti muitinės deklaracijos. Trečia – kai kurioms prekėms reikia kilmės sertifikato. Ketvirta – jei siunčiate maistą arba augalus – specialūs leidimai. Penkta – asmens tapatybės kopija kartais prašoma. Skamba sudėtingai, bet dauguma vežėjų padeda sutvarkyti dokumentus – tiesiog klauskite.

11. Kas atsitinka, jei dokumentai netvarkingi?

Gali būti keli variantai. Blogiausias – siuntinys sulaikomas muitinėje ir grąžinamas atgal. Tai užtrunka savaites ir kainuoja papildomai. Kitas variantas – siuntinys laikomas muitinėje, kol pateikiami trūkstami dokumentai. Tai irgi lėta ir brangu. Trečias variantas – gavėjas turi sumokėti papildomus mokesčius, kad išlaisvintų siuntinį. Aš mačiau atvejį, kai žmogus siuntė dovaną verta 50 eurų, bet dokumentuose nenurodė vertės – muitinė įvertino pati, priskaičiavo mokesčius, ir gavėjas turėjo mokėti 30 eurų. Nemalonu visiems. Todėl dokumentus tvarkykite kruopščiai.

12. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją asmeniniam siuntiniui?

Taip, jei siuntinys vertingesnis nei 45 eurai. Asmeniniai daiktai – drabužiai, knygos, asmeninės higienos priemonės – paprastai neapmokestinami, bet deklaruoti reikia. Jei siunčiate dovaną – iki 45 eurų vertės be mokesčių, bet vėlgi – deklaracija reikalinga. Virš 45 eurų – taikomas PVM, o virš 150 eurų – dar ir muito mokestis. Čia svarbu teisingai nurodyti vertę – ne per didelę, ne per mažą. Jei nurodysite per mažą, muitinė gali įtarti ir patikrinti. Jei per didelę – sumokėsite daugiau mokesčių nei reikia. Būkite sąžiningi ir tikslūs.

Sekimas – siuntinių vežimas iš Vilniaus į Londoną

13. Kaip sekti siuntinį kelyje iš Vilniaus į Londoną?

Dauguma rimtų vežėjų siūlo sekimo numerį. Jį gaunate, kai atiduodate siuntinį. Tada einate į vežėjo svetainę, įvedate numerį ir matote, kur siuntinys yra. Kai kurie rodo tik pagrindinius taškus – išvyko iš sandėlio, atvyko į kitą sandėlį, pristatyta. Kiti rodo detaliau – kiekvieną stotelę, net vairuotojo vietą realiu laiku. Aš rekomenduoju rinktis vežėją su detaliu sekimu, ypač jei siuntinys vertingas. Taip pat galite prašyti, kad vežėjas praneštų SMS arba el. paštu, kai siuntinys pasieks tam tikrą etapą. Tai ramina.

14. Ką daryti, jei sekimo sistema nerodo jokios informacijos?

Pirmiausia – palaukite 24 valandas. Kartais sistema atnaujinama lėčiau, ypač savaitgaliais. Jei po paros vis dar nieko nėra – susisiekite su vežėju. Gali būti, kad siuntinys dar neišvyko iš sandėlio, arba sekimo numeris buvo įvestas neteisingai. Taip nutinka – žmogus gauna numerį, bet viena raidė ar skaičius ne tas. Dar viena priežastis – siuntinys perduotas kitam vežėjui, ir sekimo numeris pasikeitė. Tada reikia naujo numerio. Blogiausiu atveju – siuntinys prarastas, bet tai labai retai. Dažniausiai tiesiog reikia kantrybės ir vieno skambučio.

15. Ar galima sekti siuntinį be sekimo numerio?

Sunkiau, bet įmanoma. Jei siuntėte per vežėją, kuris turi jūsų kontaktus – galite paskambinti ir paklausti pagal savo vardą arba siuntėjo sutarties numerį. Kai kurie vežėjai turi sistemas, kur galima prisijungti prie savo paskyros ir matyti visus siuntinius. Bet jei siuntėte per mažą vežėją be sistemos – tada belieka skambinti ir tikėtis, kad jie žino, kur jūsų siuntinys. Todėl visada saugokite sekimo numerį – užsirašykite, nufotografuokite, išsisaugokite el. pašte. Tai mažas dalykas, bet labai svarbus.

Muitinė – siuntinių vežimas iš Vilniaus į Londoną

16. Ar siuntiniai iš Lietuvos į Londoną eina per muitinę?

Taip, ir tai vienas svarbiausių dalykų, ką reikia suprasti. Lietuva yra ES, Jungtinė Karalystė – nebe. Tai reiškia, kad kiekvienas siuntinys kerta muitinės sieną. Net jei siunčiate paprastą dovaną mamai – ji turi būti deklaruota. Muitinė gali patikrinti bet kurį siuntinį, net jei viskas tvarkinga. Kartais tai užtrunka dieną, kartais savaitę. Priklauso nuo to, kiek siuntų tuo metu eina ir ar jūsų siuntinys atrodo įtartinai. Todėl visada aiškiai nurodykite turinį ir vertę – tai pagreitina procesą.

17. Kada reikia mokėti muito mokestį?

Kai siuntinio vertė viršija 150 svarų (apie 175 eurus). Tada taikomas muito mokestis, kuris priklauso nuo prekės kategorijos. Pavyzdžiui, drabužiams – apie 12 proc., elektronikai – 0-5 proc., kosmetikai – iki 12 proc. Be to, visada mokamas PVM – 20 proc. Jungtinėje Karalystėje. Taigi, jei siunčiate prekę verta 200 eurų, gavėjas gali sumokėti apie 50-60 eurų mokesčių. Tai nemalonu, bet taip veikia sistema. Jei siunčiate dovaną – stenkitės, kad vertė būtų iki 45 eurų, tada be mokesčių. Bet ne visada įmanoma.

18. Kas moka muito mokesčius – siuntėjas ar gavėjas?

Paprastai gavėjas. Tai vadinama DDU (Delivered Duty Unpaid) – siuntėjas siunčia, gavėjas moka mokesčius. Bet galima susitarti kitaip – DDP (Delivered Duty Paid), kai siuntėjas sumoka visus mokesčius iš anksto. Tada siuntinys atvyksta be jokių papildomų mokėjimų. Tai patogiau gavėjui, bet brangiau siuntėjui. Aš rekomenduoju, jei siunčiate dovaną – naudokite DDP, kad gavėjas neturėtų nemalonių staigmenų. Ypač jei tai mama ar seneliai, kurie nežino, kaip veikia muitinė. Jie gali net nežinoti, kad reikia mokėti, ir siuntinys grįš atgal.

Problemos – siuntinių vežimas iš Vilniaus į Londoną

19. Ką daryti, jei siuntinys pasimeta?

Pirmiausia – nepraraskite vilties. Dauguma „prarastų" siuntinių randami per kelias dienas. Pirmas žingsnis – susisiekti su vežėju ir pateikti sekimo numerį, siuntėjo ir gavėjo duomenis. Antras žingsnis – pateikti pretenziją raštu. Trečias – jei siuntinys vertingas, kreiptis į draudimo bendrovę, jei turėjote draudimą. Ketvirtas – jei vežėjas neatsako – kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Bet dažniausiai siuntinys randamas – kartais tiesiog nuklydo į kitą maršrutą arba gulėjo ne tame sandėlyje. Kantrybė ir dokumentai – tai, ko reikia.

20. Ar vežėjas atsako už sugadintą siuntinį?

Taip, bet su sąlygomis. Jei siuntinys buvo tinkamai supakuotas ir vežėjas pripažįsta, kad žala atsirado transportavimo metu – jie turi atlyginti. Bet suma ribota – dažniausiai iki tam tikros sumos, nurodytos vežėjo taisyklėse. Jei siuntinys vertingesnis – reikia papildomo draudimo. Be to, vežėjas gali atsisakyti mokėti, jei pakuotė buvo netinkama. Pavyzdžiui, jei siuntėte stiklinį indą be burbulinės plėvelės – vežėjas sakys, kad patys kalti. Todėl visada fotografuokite siuntinį prieš atiduodami – su pakuote, be pakuotės, iš visų pusių. Tai vėliau gali būti įrodymas.

21. Ką daryti, jei gavėjas sako, kad negavo siuntinio, nors sekimas rodo pristatymą?

Tai viena nemaloniausių situacijų. Pirmiausia – paprašykite vežėjo pristatymo įrodymo. Dažniausiai tai nuotrauka arba parašas. Jei vežėjas turi nuotrauką, kur siuntinys paliktas prie durų – tada atsakomybė pereina gavėjui. Gal kas nors paėmė, gal kaimynas paėmė, gal šuo nutempė. Bet jei vežėjas neturi jokio įrodymo – tada jis atsako. Aš mačiau atvejį, kai vairuotojas paliko siuntinį prie netinkamų durų – kitas namas, kitas numeris. Užtruko savaitę, kol surado. Todėl visada nurodykite tikslų adresą su pašto kodu ir telefono numerį.

Specifika – siuntinių vežimas iš Vilniaus į Londoną

22. Ar galima siųsti maistą iš Lietuvos į Londoną?

Sudėtingas klausimas. Po Brexit maisto siuntimas labai apribotas. Negalima siųsti mėsos, pieno produktų, kiaušinių – beveik nieko gyvulinės kilmės. Galima siųsti kai kuriuos augalinės kilmės produktus – saldainius, sausainius, konservuotą maistą, bet ir tai su apribojimais. Pavyzdžiui, lietuvišką duoną arba šakotį galima siųsti, bet reikia tinkamos pakuotės ir etikečių. Mano patirtis – geriau nesiųsti maisto, nebent tiksliai žinote, kas leidžiama. Kitaip siuntinys bus sulaikytas ir sunaikintas muitinėje. Ir pinigai negrąžinami.

23. Kaip siųsti trapius daiktus, kad nesudužtų?

Sluoksniai. Pirmas sluoksnis – burbulinė plėvelė aplink kiekvieną daiktą. Antras – putplastis arba putų įdėklai. Trečias – tvirta dėžė su užpildu tarpais. Ir svarbiausia – ant dėžės užrašyti „FRAGILE" arba „DĖMESIO – TRAPU". Bet tai ne visada padeda – mačiau, kaip dėžės su „fragile" ženklu mėtomos lygiai taip pat kaip kitos. Todėl geriausia apsauga – gera pakuotė, ne užrašas. Ir dar – jei siunčiate kažką labai vertingo – apsidrauskite. Nes net geriausia pakuotė negarantuoja, kad kas nors nenumes dėžės nuo metro aukščio.

24. Ar galima siųsti baldus arba didelius daiktus į Londoną?

Galima, bet tai jau ne paprastas siuntimas – tai krovinių pervežimas. Kaina priklauso nuo svorio, matmenų ir to, ar reikia kelti aukštyn (jei gavėjas gyvena daugiabutyje be lifto). Paprastai baldai vežami daliniu kroviniu – tai reiškia, kad jūsų baldas važiuoja kartu su kitų žmonių daiktais. Tai pigiau, bet lėčiau. Jei reikia greičiau – galima užsakyti visą mašiną, bet tada kaina gerokai didesnė. Dar reikia žinoti, kad kai kurie baldai gali reikti muito mokesčių, net jei tai jūsų asmeniniai daiktai. Pasitarkite su vežėju prieš siunčiant.

Patarimai – siuntinių vežimas iš Vilniaus į Londoną

25. Ką patartumėte pirmą kartą siunčiančiam žmogui?

Pirmiausia – nebijokite. Tai ne taip sudėtinga, kaip atrodo. Antras – pasirinkite patikimą vežėją, ne pigiausią. Pigiausias dažnai reiškia lėčiausias ir mažiau atsakingas. Trečias – tinkamai supakuokite. Ketvirtas – aiškiai užpildykite visus dokumentus. Penktas – pasiimkite sekimo numerį ir saugokite. Šeštas – nurodykite gavėjo telefono numerį, kad vežėjas galėtų susisiekti. Septintas – jei siunčiate vertingą daiktą – apsidrauskite. Aštuntas – būkite kantrūs, kartais viskas užtrunka ilgiau nei planuota. Ir devintas – klauskite, jei kažkas neaišku. Geriau paklausti nei daryti klaidą.

26. Kaip išsirinkti patikimą vežėją siuntiniams į Londoną?

Žiūrėkite atsiliepimus – ne tik svetainėje, bet ir Facebook grupėse, forumuose. Klausykite, ką sako žmonės, kurie jau naudojosi. Patikrinkite, ar vežėjas turi licenciją ir draudimą. Paklauskite, ar teikia sekimo numerį. Sužinokite, kokia jų atsakomybė praradus ar sugadinus siuntinį. Palyginkite kainas, bet ne tik kainą – žiūrėkite ir į terminus, ir į sąlygas. Ir dar – paskambinkite prieš siunčiant. Jei atsiliepia mandagus žmogus, kuris atsako į klausimus – geras ženklas. Jei neatsiliepia arba atsako neaiškiai – ieškokite kito. Jūsų siuntinys vertas dėmesio.

Siuntinių vežimas iš Vilniaus į Londoną nėra raketų mokslas, bet reikia žinoti pagrindus. Tinkamas pakavimas, teisingi dokumentai, patikimas vežėjas – tai trys dalykai, kurie užtikrina, kad jūsų siuntinys saugiai pasieks tikslą. Jei kažkas neaišku – klauskite vežėjo, ne spėliokite. Ir nepamirškite – kiekvienas kažkada siuntė pirmą kartą. Svarbiausia pradėti.