Siuntinių pervežimas Anglija Lietuva, Vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą pradėjau dirbti siuntų pervežimo srityje, buvau nustebęs, kiek daug žmonių nežino pagrindinių dalykų. Kaip supakuoti, kada siųsti, kur kreiptis. Ir tai natūralu – juk ne kiekvieną dieną siunčiame siuntas tarp šalių. Bet jei gyvenate Anglijoje ir norite nusiųsti ką nors į Lietuvą (ar atvirkščiai), klausimų kyla daug. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką žinau iš praktikos – ne teoriškai, o iš realios patirties. Apie kainas, terminus, pakavimą, draudimą, dokumentus – viską, kas svarbu. Tikiuosi, kad atsakysiu į tuos klausimus, kurie jums sukasi galvoje.

Pagrindai – pervežimas Anglija Lietuva

1. Kaip veikia siuntinių pervežimas tarp Anglijos ir Lietuvos?

Schemą galima aprašyti paprastai: jūs perduodate siuntą vežėjui Anglijoje, jis veža iki Lietuvos, ir ten pristato gavėjui arba padeda į sandėlį atsiėmimui. Bet už to slypi viskas sudėtingiau. Siuntos pirmiausia surenkamos iš skirtingų vietų (namų, biurų, surinkimo punktų), tada keliauja į centrinį sandėlį, rūšiuojamos pagal kryptį, ir tada kraunamos į pagrindinį transportą. Tas transportas važiuoja per Prancūziją arba keltą, priklausomai nuo maršruto. Vyksta dar viena stotelė – kartais Belgijoje, kartais Vokietijoje. Ir tik tada – Lietuva. Visa tai trunka nuo 3 iki 7 dienų, priklausomai nuo atstumo, oro ir kiek siuntų tuo metu yra. Paprasta?

2. Kokios pagrindinės siuntų kategorijos?

Siuntos skirstomos pagal svorį ir dydį. Dažniausiai tai būna: mažos siuntos (iki 5 kg) – dokumentai, nedidelės dėžutės; vidutinės (5–20 kg) – dėžės su drabužiais, buitiniai daiktai; didelės (20–50 kg) – sunkesnės dėžės, elektronika; nestandartinės – dviračiai, baldai, dideli prietaisai. Kaina ir transportavimo būdas priklauso nuo kategorijos. Mažos siuntos gali keliauti kartu su kitomis vienoje transporto priemonėje, o didesnėms gali reikėti atskiros vietos. Vienas vežėjas man sakė, kad jo mikroautobuse telpa maždaug 80–100 standartinių dėžių. Jei siunta didesnė – ji atima vietą, ir kaina natūraliai auga.

3. Kuo skiriasi vežėjai vieni nuo kitų?

Pirma – dydis. Yra didelės įmonės su sandėliais, sekimo sistemomis, klientų aptarnavimu. Ir yra maži vežėjai – vienas žmogus su mikroautobusu. Didelės įmonės turi privalumų: stabilumas, sekimas, draudimas. Bet jos ir brangesnės, ir ne tokios lanksčios. Maži vežėjai dažnai pigesni, gali susitarti dėl ne standartinių situacijų, bet rizika didesnė – kas nutinka, jei vežėjas suserga arba mikroautobusas sugenda? Antras skirtumas – maršrutai. Vieni veža tik tiesiogiai, kiti – per tarpines stoteles. Trečias – paslaugų spektras. Vieni tik veža, kiti siūlo pakavimą, draudimą, laikiną saugojimą. Rinkitės pagal savo poreikius – nėra vieno geriausio varianto visiems.

4. Kur rasti patikimą vežėją?

Rekomendacijos – geriausias būdas. Paklauskite draugų, pažįstamų, bendruomenės feisbuke. Lietuvių bendruomenės Anglijoje aktyvios ir mielai dalinasi patirtimi. Antras variantas – internete ieškoti atsiliepimų. Bet atsargiai – ne visi atsiliepimai tikri. Pažiūrėkite ne tik į bendrą įvertinimą, bet ir į konkrečius komentarus. Trečias – pasitikrinkite, ar vežėjas turi reikiamus leidimus vežti krovinius. JK tai galima patikrinti per „Traffic Commissioner" sistemą. Ketvirtas – pabandykite su maža siunta pirmam kartą. Siųskite ką nors ne itin svarbaus, kad pamatytumėte, kaip viskas veikia. Jei patiks – didesnės siuntos.

5. Ar geriau rinktis tiesioginį maršrutą ar per tarpines šalis?

Tiesioginis maršrutas (Anglija–Lietuva) paprastai greitesnis, bet brangesnis. Maršrutas per tarpines šalis (per Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją) gali būti lėtesnis, bet pigiau. Realiai skirtumas dienomis – 1–2. Kaina – 10–20%. Bet yra niuansas – kuo daugiau tarpinių stotelių, tuo daugiau galimybių kažkas pasimestų ar užtruktų. Tiesioginis maršrutas reiškia mažiau perkrovimų, mažiau rizikos. Aš paprastai rekomenduoju tiesioginį, jei siunta svarbi arba brangi. O jei siunčiate drabužius močiutei ir neskubate – tinka ir pigesnis variantas. Vienas vežėjas siūlo abu variantus – klausia kliento, kas svarbiau, greitis ar kaina.

Kasdienis vežimas – pranašumai

6. Ką reiškia, kad vežama kiekvieną dieną praktikoje?

Tai reiškia, kad vežėjas turi pastovią sistemą: surenka siuntas kasdien, jos keliauja į pagrindinį sandėlį, ir pagal grafiką išvyksta transportas. Gali būti, kad mikroautobusas ne išvyksta kasdien iš Anglijos, bet surenkama kasdien. Ir tai jau pranašumas – jūsų siunta nelaukia savaitę sandėlyje. Kai kurie vežėjai turi fiksuotą išvykimo grafiką – pavyzdžiui, pirmadienį, trečiadienį, penktadienį. Kiti išvyksta, kai užpildo. Svarbu suprasti skirtumą. Jei jums reikia kuo greičiau – klauskite, kada artimiausias išvykimas. Ir ar jūsų siunta spėja į jį. Kartais užsisakote pirmadienį, bet mikroautobusas jau išvykęs – tada laukiate iki trečiadienio.

7. Ar kasdienis vežimas tinka verslui?

Tikrai taip. Verslui, kuris prekiauja tarp Anglijos ir Lietuvos, kasdienis vežimas yra beveik būtinybė. Užsakymai, grąžinimai, atsargos – viskas turi judėti greitai. Be to, verslas dažnai siunčia reguliariai, todėl gali derėtis dėl geresnių sąlygų. Vienas klientas – internetinė parduotuvė – siunčia po 10–15 siuntų per savaitę. Jie turi sutartį su vežėju, fiksuotas kainas, pristatymo garantijas. Tai daug pigiau nei siųsti po vieną. Jei turite verslą – būtinai pasitarkite su vežėju apie verslo sąlygas. Dauguma siūlo specialias kainas nuolatiniams verslo klientams. Ir ne tik kainas – bet ir prioritetinį aptarnavimą.

8. Kaip pasinaudoti kasdieniu vežimu skubiems atvejams?

Kasdienis vežimas yra pats geriausias variantas, kai reikia greitai. Pavyzdžiui: dokumentai, kurie turi pasiekti notarą Lietuvoje iki tam tikros datos; vaistai, kurių mama negali gauti; dovanos, kurios turi atvykti iki gimtadienio. Tokiais atvejais svarbu: perduoti siuntą kuo anksčiau (ryte, ne vakare); pranešti vežėjui, kad skubu; pasirinkti pristatymą iki durų, o ne iki terminalo; suteikti tikslią informaciją (adresą, telefono numerį). Vienas žmogus turėjo labai skubią siuntą – teisiniai dokumentai turėjo pasiekti advokatą Vilniuje per 2 dienas. Siuntė pirmadienį ryte su žyma „Skubu", ir vežėjas pasistengė – antradienio vakare dokumentai jau buvo advokato rankose.

9. Kokios garantijos suteikiamos kasdieniam vežimui?

Garantijos priklauso nuo vežėjo. Dauguma žada pristatymo terminą, bet ne visi garantuoja. Skaitykite sutartį (arba užsakymo sąlygas) atidžiai. Ten parašyta, ar vežėjas kompensuoja, jei pristato vėliau. Paprastai ne – nebent sutarta kitaip. Bet yra vežėjų, kurie siūlo „pinigų grąžinimo garantiją", jei pristato vėliau nei žadėta. Tai dažniau premium paslaugoje. Draudimas – kita garantija. Dauguma vežėjų automatiškai apdraudžia siuntą iki tam tikros sumos (50–100 eurų), bet visada galite paprašyti daugiau. Svarbu: garantijos veikia tik jei jūsų pusėje viskas gerai – teisingi dokumentai, tinkama pakuotė, pilnas adresas.

10. Ar kasdienis vežimas brangesnis nei retesnis?

Paprastai taip, bet ne žymiai. Skirtumas gali būti 5–15 eurų vienai siuntai. Už tai gaunate lankstumą – galite siųsti bet kada, neskaitant grafiko. Ar verta? Jei siunčiate retai ir terminas nesvarbu – galbūt ne. Bet jei siunčiate reguliariai arba kartais reikia skubiai – kasdienis vežimas vertas. Be to, dauguma vežėjų, kurie veža kasdien, siūlo nuolaidas nuolatiniams klientams, tai galiausiai kaina išsilygina. Vienas pavyzdys: retesnis vežimas – 25 eurai, kasdienis – 30 eurų. Bet jei siunčiate 5 kartus per mėnesį su kasdieniu vežėju, gaunate 10% nuolaidą – tada jau 27 eurai. Ir dar gaunate lankstumą. Sąmatos nesudėtingos.

Dokumentai – pervežimas Anglija Lietuva

11. Kokių dokumentų reikia siunčiant iš Anglijos?

Paprastoms asmeninėms siuntoms – minimaliai. Reikia užpildyti siuntos formą (ją duoda vežėjas arba randate internete): siuntėjo duomenys, gavėjo duomenys, siuntos turinys, vertė. Tai tiek. Bet yra niuansų. Jei siuntos vertė viršija tam tikrą sumą (dažniausiai 45 eurus), gali reikėti papildomos deklaracijos. Jei siunčiate naujus daiktus su etiketėmis – muitinė gali norėti patikrinti, ar tai ne prekyba. Jei siunčiate maistą – gali reikėti sveikatos sertifikato. Dokumentų reikalavimai po Brexit pasikeitė – daugiau popierizmo komercinėms siuntoms, bet asmeninėms – daugmaž kaip anksčiau. Visada klauskite vežėjo – jie žino, ko reikia konkrečiu atveju.

12. Kaip užpildyti siuntos deklaraciją?

Deklaracija – tai dokumentas, kuriame aprašote, ką siunčiate. Turi būti: jūsų vardas, pavardė, adresas, telefono numeris; gavėjo vardas, pavardė, adresas, telefono numeris; siuntos turinys (konkretus, ne „daiktai"); kiekis; vertė (kiekvieno daikto arba bendra); svoris. Svarbu: rašykite aiškiai, ne trumpinimais. „Drabužiai, moteriški, 5 vnt., vertė 150 eurų" – gerai. „Stuff" – blogai. Vienas vežėjas man pasakojo, kad gavo deklaraciją su vienu žodžiu – „daiktai". Turėjo skambinti klientui ir prašyti patikslinti, kas užtruko pusdienį. Aiškumas sutaupo visiems laiko. Ir dar – netikrinkite melo. Jei siunčiate brangų daiktą, nurodykite tikrą vertę. Melas deklaracijoje gali grįžti per draudimą.

13. Ar reikia muitinės dokumentų asmeninėms siuntoms?

Ne visada. Asmeninės siuntos (nekomercinės) paprastai neturi eiti per formalų muitinės procesą. Bet jei siuntos vertė didelė arba turinys įtartinas (daug vienodų daiktų), muitinė gali sustabdyti patikrinimui. Tada gali tekti pildyti papildomus dokumentus. Po Brexit muitinė aktyvesnė, bet praktiškai – dauguma asmeninių siuntų praeina be jokių klausimų. Problemos dažniausiai kyla su: naujais daiktais su etiketėmis; dideliais kiekiais vienodų prekių; alkoholiu, tabaku, kvepalais (riboti kiekiai); elektronika be pirkimo dokumentų. Jei abejojate – pasitarkite su vežėju. Jie kasdien su tuo dirba ir žino, kas praeina, o kas ne.

14. Kaip teisingai nurodyti siuntos vertę?

Tai dažnas klausimas, ir daugelis nežino, kaip elgtis. Taisyklė paprasta: nurodykite faktinę vertę. Jei drabužiai naudoti – nurodykite naudotų drabužių vertę, ne pirkimo kainą. Pavyzdžiui, striukė pirkt už 200 eurų, bet jau dėvėta – vertė gal 50–80 eurų. Jei siunčiate naują daiktą – nurodykite pirkimo kainą. Kodėl tai svarbu? Pirma – draudimui. Jei siunta pasimeta, kompensacija skaičiuojama pagal jūsų nurodytą vertę. Nurodėte per mažai – prarasite. Nurodėte per daug – mokėsite brangesnį draudimą, o draudimas vis tiek mokės tik faktinę vertę. Antra – muitinė. Per didelė vertė gali sukelti klausimų. Todėl būkite tikslūs, bet ne fantazuokite.

15. Kas nutinka, jei deklaracija užpildyta neteisingai?

Blogiausiu atveju – siunta sustabdoma, ir jūs turite aiškintis. Tai gali užtrukti dienas ar net savaites. Dažniausiai – vežėjas paskambina ir prašo patikslinti informaciją. Bet jei neteisinga deklaracija sukėlė muitinės įtarimą – gali tekti atvykti asmeniškai arba siųsti papildomus dokumentus. Ir dar – jei nurodėte melagingą informaciją (pavyzdžiui, parašėte „dovanos", o viduje komercinė prekė), gali būti bauda. Vienas atvejis: žmogus siuntė 20 vienetų naujų džinsų ir parašė „drabužiai asmeniniam naudojimui". Muitinė patikrino – rado originalias etiketes su kainomis. Pripažino komercine siunta. Reikėjo mokėti PVM ir muito mokesčius. Skaudu. Todėl – tiesa visada geriau.

Pakuotė – saugus pervežimas tarp šalių

16. Kokios medžiagos geriausios pakavimui?

Priklauso nuo siuntos turinio. Standartiškai: kartono dėžė (geriausia dviguba sienelė), burbulinė plėvelė (trapūs daiktams), gofruotas popierius arba laikraščiai (užpildams), stipri lipni juosta (pakavimo, ne paprasta). Elektronikai – papildomai antistatinė plėvelė. Drabužiams – galima naudoti ir polietileno maišą viduje, kad apsaugotų nuo drėgmės. Stiklui – putas, putas, putas. Kuo daugiau. Vienas žmogus siuntė paveikslą su stiklu – įdėjo tarp dviejų kartonų, bet neužpildė tarpų. Stiklas sudužo. Jei būtų užpildę putas – būtų išgyvenęs. Medžiagos kainuoja kelis eurus. Sugadintas daiktas – kelis šimtus. Pasirinkimas akivaizdus.

17. Kaip tinkamai užsandarinti dėžę?

Ne tik vieną lipnios juostos juostelę per vidurį. Taisyklė: trys juostos. Viena – per vidurį, sujungianti abu atvartus. Dvi – skersai kiekvieno atvarto, einančios nuo vieno dėžės krašto iki kito. Taip dėžė atlaiko svorį. Be to, dėžės kampai – silpniausia vieta. Jei siunta sunki – sutvirtinkite kampus papildomomis juostomis. Dar vienas patarimas – jei dėžė jau naudota, patikrinkite, ar ji nesusiminkštėjusi, drėgna ar pažeista. Naudota dėžė – gerai, bet tik jei stipri. Vienas vežėjas man sakė: „Jei galiu perlaužti dėžę rankomis – ji netinka." Ir jis teisus. Stipresnė dėžė = saugesnė siunta. Paprasta formulė.

18. Ar galima siųsti daiktus be dėžės, tik supakuotus į plėvelę?

Techniškai – ne. Visi vežėjai reikalauja, kad siunta būtų dėžėje arba bent jau supakuota taip, kad galėtų būti saugiai kraunama. Plėvelė viena neapsaugo nuo smūgių, drėgmės, purvo. Išimtis – baldai arba dideli daiktai, kurie netelpa į dėžę. Tada naudojama burbulinė plėvelė ir kartonas ant kampų. Bet net tada – ne plėvelė viena. Vienas atvejis: žmogus siuntė televizorių suvyniotą tik į plėvelę – atvyko su įbrėžimais ir skilusiu kampu. Jei būtų įdėjęs į dėžę su užpildu – nebūtų buvę problemų. Plius, dėžė leidžia aiškiai pažymėti siuntą – adresai, etiketės, „Fragile" žymės. Ant plėvelės niekas neprilips.

19. Kaip siųsti skystus ar birius daiktus?

Skysti daiktai – viena sudėtingiausių kategorijų. Pirmiausia – patikrinkite, ar vežėjas priima skysčius. Dauguma priima, bet su sąlygomis: skystis turi būti gerai užsandarintas (originalioje pakuotėje arba sandariame inde); dedamas į plastikinį maišelį su užtrauktuku; aplinkui – užpildas, kad neslystų. Jei skystis išsilieja – gali sugadinti kitas siuntas, ir tada jau jūs atsakote. Vienas klientas siuntė naminių uogienių – vienas stiklainis sudužo, medus išsiliejo ant kitų siuntų. Teko kompensuoti nuostolius. Dabar jis siunčia tik induose su sandariais dangčiais ir plastikiniuose maišeliuose. Birūs daiktai (grūdai, miltai) – panašiai: sandari pakuotė, papildoma plėvelė.

20. Ką daryti su senais, jau naudotais daiktais?

Naudoti daiktai – lengviausia kategorija pakavimo prasme. Jie jau nėra tokie vertingi, todėl pakavimas gali būti paprastesnis. Bet tai nereiškia, kad gali būti atmestinas. Drabužiai – sudėkite į maišą, o tada į dėžę. Knygos – nepersistenkite su sunkiomis dėžėm (ribokite iki 15 kg). Buitiniai daiktai – kiekvienas atskirai suvyniotas. Svarbiausia – nepamirškite, kad net senas daiktas kažkam gali būti brangus. Močiutei nusiųsta sena nuotrauka – neįkainojama. Todėl supakuokite gerai, net jei „tik seni drabužiai". Viena moteris siuntė savo vaikystės pliušinį meškiną mamai – supakavo jį į atskirą maišelį su širdute. Mama verkdama atidarė. Tai ne kaina, tai emocija.

Rizika – pervežimo nesklandumai

21. Kaip dažnai dingsta siuntos?

Retai, bet pasitaiko. Statistika neoficiali, bet iš mano patirties – maždaug 1 iš 500 siuntų „dingsta" ilgesniam laikui. Ir net tada dažniausiai ne dingsta, o pasimeta laikinai. Dažniausios priežastys: neteisingas adresas, suplyšusi etiketė, sumaišyta su kita siunta. Jei siunta iš tikrųjų dingsta – tada vežėjas turi atsakyti pagal draudimo sąlygas. Todėl visada – draudimas, dokumentai, nuotraukos. Vienas vežėjas, su kuriuo dirbau, per 10 metų prarado 3 siuntas. Iš tūkstančių. Tai labai mažas skaičius. Bet kai ta viena siunta yra jūsų – tai 100% nuostolis jums. Todėl pasirūpinkite apsauga.

22. Ką daryti, jei siunta atvyksta vėliau nei žadėta?

Pirmiausia – susisiekite su vežėju. Dažniausiai jie žino, kur siunta ir kodėl vėluoja. Vėlavimas nebūtinai reiškia problemą – kartais tiesiog eismo sąlygos, perkrovimas, muitinės patikrinimas. Jei vėlavimas ilgas (daugiau nei 5 dienos nuo žadėto termino), prašykite kompensacijos ar bent nuolaidos kitam siuntimui. Dauguma vežėjų yra linkę atlyginti, ypač jei tai ne jūsų kaltė. Bet jei jūs pats davėte neteisingą adresą – tada niekas negali padėti. Vienas klientas užtruko 3 savaičių siuntą dėl to, kad adrese parašė „Vilnius" vietoj „Kaunas". Skambino siuntėjas iš Anglijos – „kodėl mama negavo?" Patikrinome – siunta Vilniuje, laukia atsiėmimo. Nors turėjo būti Kaune.

23. Ar galima atšaukti siuntą jau išsiųstą?

Sunku, bet kartais įmanoma. Jei siunta dar neišvyko iš Anglijos – paprasta: tiesiog paprašykite vežėjo grąžinti. Jei jau pakeliui – sudėtingiau. Gali tekti laukti, kol ji pasieks Lietuvą, ir tada prašyti grąžinti. Tai kainuoja papildomai – vežėjas turi vežti atgal. Kitas variantas – pakeisti gavėją ar adresą. Jei siunta dar nepasiekė Lietuvos, tai gali būti įmanoma. Visais atvejais – kuo greičiau susisiekite su vežėju. Kuo anksčiau pranešite, tuo daugiau galimybių. Vienas žmogus pamanė, kad siuntė ne tai – paskambino po 2 valandų, spėjo pakeisti turinio aprašymą. Po dienos jau nebūtų buvę galima.

24. Kaip elgtis, jei gavote ne savo siuntą?

Nepanikuokite. Atsitinka – kurjeris sukeičia. Grąžinkite siuntą atgal vežėjui arba paprašykite, kad paimtų. O savo siuntą – suras. Svarbiausia – neatsidarykite svetimos siuntos. Tai ne jūsų. Ir nebandykite patys vežti atgal gavėjui – gali kilti nesusipratimų. Vienas atvejis: žmogus gavo svetimą dėžę – atidarė, pamatė, kad ne jo daiktai, ir pats nunešė adresatui. Pasirodo, tas adresatas jau buvo pranešęs, kad siunta dingo, ir vežėjas pradėjo paiešką. Tada gavo pranešimą, kad kažkas kitas atnešė. Buvo painiava. Geriau – tiesiog praneškite vežėjui, ir jie viską sutvarkys. Tam jie ir dirba.

25. Ar galima skųstis dėl prastos paslaugos kokybės?

Žinoma, ir turite tai daryti. Ne dėl keršto, o dėl to, kad vežėjas žinotų ir pasitaisytų. Pirma – kreipkitės tiesiai į vežėją. Dauguma turi skundų procedūrą. Jei atsakymas netenkina – galite palikti atsiliepimą viešai (Google, Facebook). Tai veikia – vežėjai nenori prastų atsiliepimų. Trečias žingsnis – jei siunta sugadinta ar prarasta, ir vežėjas atsisako kompensuoti – galite kreiptis į Citizens Advice (Jungtinėje Karalystėje) arba Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (Lietuvoje). Bet dažniausiai problemos išsprendžiamos pirmuose dviejuose etapuose. Svarbu – turėti visus dokumentus, nuotraukas, susirašinėjimus. Be įrodymų – niekas nieko negali padaryti.

26. Kokių klaidų reikėtų vengti pirmą kartą siunčiant?

Pirmą kartą siunčiant dažniausios klaidos: neteisingas adresas (ypač pašto kodas – Lietuvoje 5 skaičiai, Anglijoje raidės ir skaičiai); per mažas draudimas arba jo nebuvimas; prasta pakuotė; neaiškus turinio aprašymas; nesuteiktas telefono numeris gavėjui. Visa tai galima išvengti per 10 minučių atidumo. Patikrinkite adresą dukart. Nurodykite tikrą vertę. Supakuokite, lyg siųstumėte sau. Parašykite aiškiai, kas viduje. Ir suteikite kontaktą, kad kurjeris galėtų paskambinti. Vienas vežėjas man sako: „90% problemų kyla dėl to, kad žmogus tingėjo patikrinti." Ir aš su juo sutinku. Dešimt minučių dėmesio sutaupo valandas nervų.

Siuntinių pervežimas tarp Anglijos ir Lietuvos – kasdienė realybė tūkstančiams žmonių. Procesas nėra sudėtingas, bet reikalauja pagarbos detalėms. Pasirinkite vežėją, kuris atsako į klausimus, supakuokite atidžiai, užpildykite dokumentus teisingai, ir viskas bus gerai. Jei kažkas neaišku – klauskite. Geriau užduoti „kvailą" klausimą prieš siunčiant, nei spręsti problemas po to. Sėkmės su siuntomis.