Siuntiniai į Londoną Lietuvos paštas

Kai reikia nusiųsti siuntinį į Londoną, dažniausiai pirmiausia pagalvojama apie Lietuvos paštą. Ir tai suprantama – juk paštas visada buvo arčiausiai namų, o ir kainos atrodo patrauklios. Bet realybėje viskas kiek sudėtingiau. Per tiek metų, kiek dirbu su pervežimais, mačiau visko – nuo dingusių siuntinių iki savaitėmis keliaujančių paketų, kurie turėjo pasiekti adresatą per tris dienas. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie siuntinių siuntimą į Londoną per Lietuvos paštą ir alternatyvius būdus. Kad galėtumėte priimti sprendimą, kuris jums tinka labiausiai.

Kainos – siuntiniai į Londoną Lietuvos paštas

1. Kiek kainuoja siųsti siuntinį į Londoną per Lietuvos paštą?

Kainos priklauso nuo svorio ir pasirinkto pristatymo būdo. Mažas paketas iki 2 kg registruotu paštu kainuoja apie 8-12 eurų. Didesni siuntiniai – jau kita kalba. 5 kg siuntinys gali kainuoti 20-30 eurų, o jei norite greitesnio pristatymo – dar brangiau. Problema ta, kad kainoraštis dažnai keičiasi, ir ne visada aiškiai paskelbiamas. Kartą klientas man skundėsi, kad už tą patį siuntinį mokėjo skirtingai per savaitės skirtumą. Rekomenduoju prieš siunčiant pasitikslinti kainą pašto skyriuje arba internete, nes skaičiuotuvai ne visada veikia tiksliai.

2. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?

Taip, ir jų nėra mažai. Pirmiausia – draudimas. Standartinis siuntinys turi minimalų draudimą, kuris realiai nieko nepadengia. Jei siunčiate kažką vertingesnio, privalote papildomai apsidrausti, o tai kainuoja. Tada – muito deklaracijos pildymas. Jei siuntinio vertė viršija tam tikrą sumą, gali tekti mokėti importo mokesčius Jungtinėje Karalystėje. Ir dar vienas dalykas – pakavimo medžiagos. Pašte jos brangios, geriau pasiruošti iš anksto. Vienas klientas mokėjo 6 eurus už dėžę, kurią būtų galėjęs gauti už eurą bet kurioje parduotuvėje.

3. Ką daryti, jei siuntinys per sunkus Lietuvos paštui?

Lietuvos paštas turi svorio limitus – paprastai iki 20-30 kg priklausomai nuo siuntos tipo. Jei siuntinys sunkesnis, jie tiesiog nepriims. Tada lieka du keliai: arba skaidyti siuntą į kelis mažesnius paketus (kas brangiau ir nepatogiau), arba ieškoti privataus vežėjo. Aš pats dažnai rekomenduoju pastarąjį variantą, ypač jei kalbame apie 30-50 kg. Kaina dažnai būna panaši, o patikimumas – gerokai didesnis. Be to, privatus vežėjas paims siuntinį iš namų, nereikės tampyti į pašto skyrių.

4. Kaip sutaupyti siunčiant siuntinius reguliariai?

Jei siunčiate dažnai, verta pasidomėti verslo klientų tarifais. Lietuvos paštas turi specialius pasiūlymus, nors jie ne visada aktyviai reklamuojami. Kitas variantas – sudaryti sutartį su privačiu vežėju, kuris veža į Londoną. Dažnai tokiu atveju kaina už kilogramą gerokai krenta. Pavyzdžiui, viena mano pažįstama siunčia siuntinius dukrai Londone kas dvi savaites. Pradžioje naudojo paštą, bet paskaičiavus metines išlaidas, perėjo prie vežėjo – sutaupė beveik trečdalį. Aišku, reikia rasti patikimą žmogų, bet tai jau kitas klausimas.

Terminai – siuntiniai į Londoną Lietuvos paštas

5. Per kiek laiko siuntinys pasiekia Londoną?

Oficialiai – 5-10 darbo dienų. Realiai – kas gali žinoti. Turėjau atvejį, kai siuntinys keliavo tris savaites. Klientė siuntė vaikui gimtadienio dovaną, o ji atvyko po šventės. Žinoma, tai ne taisyklė, bet vėlavimai pasitaiko reguliariai. Ypač prieš Kalėdas ar kitas šventes, kai paštas užsikemša. Jei laikas svarbus, geriau rinktis greitesnį pristatymą arba alternatyvų vežėją. Standartinis paštas tinka, kai niekur neskubate ir siuntinys nėra labai svarbus.

6. Ar galima sekti siuntinį kelyje?

Taip, registruotas siuntinys turi sekimo numerį. Bet čia prasideda įdomumai. Sistema veikia, bet ne visada tiksliai. Kartais siuntinys „kabo" vienoje vietoje kelias dienas, paskui staiga atsiranda Londone. Kartais rodo, kad išvyko iš Lietuvos, bet Jungtinės Karalystės pusėje dar nematyti. Tai sukelia nereikalingą stresą. Mano patarimas – nesekti kas valandą. Patikrinkite kartą per dieną, o jei po savaitės niekas nesikeičia, tada jau kreipkitės į paštą. Dažniausiai viskas gerai, tiesiog sistema atsilieka.

7. Ką daryti, jei siuntinys vėluoja?

Pirmiausia – nusiraminti. Vėlavimas nereiškia, kad siuntinys dingęs. Paskambinkite į Lietuvos pašto informacijos liniją, turėkite sekimo numerį. Jie gali patikslinti, kur siuntinys yra. Jei praėjo daugiau nei dvi savaitės ir niekas nežino – rašykite oficialų prašymą dėl paieškos. Procesas lėtas, bet veikia. Tiesa, vienas niuansas – jei siuntinys nebuvo tinkamai supakuotas arba adresas parašytas neaiškiai, paštas gali atsisakyti atsakyti. Todėl visada fotografuokite siuntinį prieš išsiunčiant – tai padės ginčo atveju.

8. Ar savaitgaliais siuntos juda?

Ne, savaitgaliais Lietuvos paštas nedirba. Tai reiškia, kad jei išsiuntėte penktadienį, siuntinys pradės judėti tik pirmadienį. O jei pirmadienis – šventė, tai tik antradienį. Taigi savaitgaliai ir šventės tiesiog „neegzistuoja" siuntinio kelionėje. Tai svarbu planuojant. Pavyzdžiui, jei norite, kad siuntinys pasiektų Londoną iki penktadienio, geriau išsiųsti antradienį, o ne ketvirtadienį. Skamba logiškai, bet daugelis apie tai nepagalvoja.

Pakavimas – siuntiniai į Londoną Lietuvos paštas

9. Kaip tinkamai supakuoti siuntinį?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurio daugelis nepakankamai vertina. Siuntinys keliauja ne tik automobiliu ar lėktuvu – jis mėtomas, dedamas ant kitų siuntų, spaudžiamas. Todėl pakuotė turi būti tvirta. Dviguba kartoninė dėžė, burbulinė plėvelė aplink daiktus, tuščios ertmės užpildytos popieriumi ar putomis. Jei siunčiate kažką trapaus – dar daugiau apsaugos. Mačiau, kaip atvyksta sudužę stiklainiai su maistu, nes žmogus tiesiog įdėjo juos į paprastą dėžę be jokio užpildo. Gaila ir pinigų, ir maisto.

10. Ko negalima siųsti į Londoną?

Sąrašas ilgas, bet pagrindiniai dalykai: alkoholis, tabakas, narkotikai (aišku), ginklai, gyvi augalai, greitai gendantys maisto produktai, pavojingos medžiagos. Taip pat – pinigai, brangenybės, dokumentai (originalūs). Vienas klientas bandė siųsti senovinį laikrodį su auksu – paštas atsisakė priimti. Kita moteris siuntė sūrį, kuris atvyko supuvęs ir dvokiantis. Sąrašą galima rasti Lietuvos pašto svetainėje, bet jis ne visada išsamus. Jei abejojate – skambinkite ir klauskite prieš siunčiant.

11. Ar galima siųsti maisto produktus?

Gali, bet su didelėmis išlygomis. Sausi, ilgai galiojantys produktai – taip. Pavyzdžiui, saldainiai, sausainiai, džiovinti grybai, prieskoniai. Bet švieži maisto produktai, mėsa, pieno produktai – ne. Po Brexit taisyklės sugriežtėjo. Ir net jei formaliai galima, praktiškai siuntinys gali užstrigti muitinėje. Turėjau klientą, kuris siuntė rūkytą dešrą – ji savaitę gulėjo kažkur muitinės sandėlyje, kol galiausiai buvo grąžinta atgal. Be to, jei maistas sugenda kelyje, joks draudimas nepadės.

Problemos – siuntiniai į Londoną Lietuvos paštas

12. Ką daryti, jei siuntinys dingsta?

Deja, taip nutinka. Ne dažnai, bet nutinka. Pirmas žingsnis – oficialus prašymas dėl paieškos. Tai galima padaryti internetu arba pašto skyriuje. Procesas trunka iki 30 dienų. Jei siuntinys nerandamas, galite prašyti kompensacijos. Bet čia prasideda skaudi dalis – kompensacija priklauso nuo to, ar siuntinys buvo apdraustas. Standartinis draudimas – labai mažas, kartais vos keli eurai. Todėl, jei siunčiate kažką vertingo, būtinai papildomai apsidrauskite. Kitaip rizikuojate prarasti ir daiktą, ir pinigus.

13. Ar paštas atsako už sugadintą siuntinį?

Teoriškai – taip. Praktiškai – sudėtinga. Pirma, reikia įrodyti, kad siuntinys buvo tinkamai supakuotas. Jei paštas nusprendžia, kad pakuotė buvo per silpna – jie nekompensuos. Antra, reikia įrodyti vertę – čekiai, sąskaitos, nuotraukos. Trečia, procesas ilgas ir biurokratiškas. Vienas mano pažįstamas siuntė fotoaparatą, kuris atvyko sulaužytas. Užtruko du mėnesius, kol gavo dalinę kompensaciją. Ir tai tik todėl, kad turėjo pirkimo čekį ir buvo apsidraudęs. Be to – būtų praradęs viską.

14. Kaip išvengti dažniausių klaidų?

Didžiausios klaidos, kurias matau: neteisingas adresas (ypač pašto kodas – JK jis labai svarbus), per silpna pakuotė, per didelis pasitikėjimas standartiniu draudimu, siuntimas paskutinę minutę prieš šventes. Dar viena klaida – neįrašyti telefono gavėjo. Jei kurjeriui kyla klausimų, jis negali susisiekti su žmogumi. Ir paskutinis dalykas – nenurodyti siuntinio turinio muitinės deklaracijoje. Tai gali sukelti vėlavimą arba siuntinio grąžinimą. Skamba paprastai, bet šitų klaidų pasitaiko nuolat.

Alternatyvos – siuntiniai į Londoną Lietuvos paštas

15. Kuo privatus vežėjas skiriasi nuo Lietuvos pašto?

Pagrindinis skirtumas – patikimumas ir greitis. Privatus vežėjas, kuris specializuojasi maršrutu Lietuva-Londonas, paprastai pristato per 2-3 dienas. Jis paims siuntinį iš jūsų namų arba sutartos vietos. Galėsite tiesiogiai susisiekti su vairuotoju. Kaina dažnai panaši ar net mažesnė, ypač didesniems siuntiniams. Aišku, minusas – reikia rasti patikimą žmogų. Bet jei turite rekomendacijų arba radote per pažįstamus – tai dažnai geriausias variantas. Ypač jei siuntinys svarbus ar skubus.

16. Ar verta naudoti tarptautines kurjerių tarnybas?

DHL, FedEx, UPS – visos jos veža į Londoną. Greitis puikus – 1-3 dienos. Bet kaina... tai jau kita istorija. Mažas paketas gali kainuoti 40-60 eurų. Didesnis – šimtus. Tinka, kai reikia garantuoto greičio ir sekimo realiu laiku. Verslui – dažnai būtina. Bet paprastam žmogui, siunčiančiam mamai krepšį grybų ar vaikui megztinį – per brangu. Nors pripažįstu, kartais verta sumokėti daugiau už ramybę. Ypač jei siunčiate kažką labai svarbaus.

17. Kada geriau rinktis paštą, o kada vežėją?

Paprastas atsakymas: jei siuntinys mažas, nebrangus ir neskubus – paštas tinka. Jei didesnis, vertingesnis arba skubus – ieškokite vežėjo. Bet yra niuansų. Pavyzdžiui, jei siunčiate reguliariai, vežėjas gali pasiūlyti nuolaidą. Jei siunčiate vieną kartą ir nežinote, ar vežėjas patikimas – gal geriau paštas, nors ir lėčiau. Aš pats rekomenduoju turėti abiejų kontaktus. Vieną kartą tinka vienas variantas, kitą kartą – kitas. Svarbiausia – neapsiriboti tik vienu pasirinkimu.

Dokumentai – siuntiniai į Londoną Lietuvos paštas

18. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntinį?

Minimaliai – tik užpildyta siuntos forma su gavėjo ir siuntėjo duomenimis. Jei siuntinys vertingesnis arba siunčiate už ES ribų (o po Brexit JK jau ne ES), reikia muitinės deklaracijos CN22 arba CN23, priklausomai nuo vertės. Tai gana paprasta, bet reikia tiksliai nurodyti turinį ir vertę. Jei meluojate deklaracijoje – rizikuojate, kad siuntinys bus sulaikytas arba grąžintas. Ir taip, muitinė tikrina. Ne visada, bet tikrina.

19. Kaip teisingai užpildyti muitinės deklaraciją?

Pirma – aiškiai nurodykite turinį. Ne „daiktai", o konkrečiai: „drabužiai", „maisto produktai", „elektronika". Antra – nurodykite vertę eurais. Trečia – pažymėkite, ar tai dovana, ar prekė. Ketvirta – parašykite svorį. Penkta – pasirašykite. Atrodo paprasta, bet mačiau visko. Vienas žmogus vietoj „saldainiai" parašė „maistas" – siuntinys užstrigo muitinėje, nes nebuvo aišku, kas per maistas. Kita moteris nenurodė vertės – siuntinys grįžo atgal. Detalės svarbios.

20. Ar reikia saugoti siuntos kvitą?

Taip, ir tai labai svarbu. Kvitas – tai vienintelis įrodymas, kad išsiuntėte siuntinį. Be jo negalėsite nieko reikalauti, jei kas nors nutiks. Saugokite jį tol, kol žinote, kad siuntinys saugiai pasiekė gavėją. Ir dar geriau – nufotografuokite. Popieriniai kvitai blunka, dingsta, suplyšta. Turėjau klientą, kuris išmetė kvitą, o siuntinys dingo. Jokių šansų atgauti pinigus ar bent kompensaciją. Mažas dalykas, bet gali kainuoti brangiai.

Ypatumai – siuntiniai į Londoną Lietuvos paštas

21. Kaip Brexit paveikė siuntinių siuntimą?

Paveikė ir gana stipriai. Pirmiausia – atsirado muitinė. Anksčiau siuntinys tiesiog keliavo, dabar gali būti tikrinamas. Tai reiškia galimus vėlavimus. Antra – gavėjas gali turėti sumokėti importo mokesčius, net jei siuntinys asmeninis. Trečia – kai kurie daiktai, kuriuos anksčiau galėjai siųsti laisvai, dabar ribojami. Ketvirta – dokumentų daugiau. Bendrai paėmus, procesas tapo sudėtingesnis ir brangesnis. Bet ne neįmanomas – tiesiog reikia daugiau dėmesio skirti detalėms.

22. Ar galima siųsti siuntinį be gavėjo žinios?

Techniškai – taip. Bet praktiškai tai ne visada gera idėja. Pirma, gavėjas turi būti pasiekiamas, kitaip kurjeris negalės pristatyti. Antra, jei gavėjas nežino ir nesitiki siuntinio, jis gali atsisakyti priimti. Trečia, jei reikia mokėti importo mokesčius, o gavėjas apie tai nežino – bus nemalonus siurprizas. Aš visada rekomenduoju bent jau pranešti žmogui, kad kažkas keliauja. Net jei tai staigmena – galima pasakyti tiek, kad žinotų laukti kurjerio.

23. Ką daryti, jei gavėjas negali priimti siuntinio?

Paprastai kurjeris palieka pranešimą ir bando dar kartą kitą dieną. Jei ir antrą kartą nepavyksta, siuntinys gali būti paliktas artimiausiame pašto skyriuje arba siuntų taške. Gavėjas turi tam tikrą laiką atsiimti – paprastai 10-18 dienų. Jei neatsiima – siuntinys grąžinamas siuntėjui. Ir taip, už grąžinimą reikia mokėti. Vienas mano klientas siuntė mamai, kuri tuo metu buvo ligoninėje. Siuntinys grįžo atgal po mėnesio, o klientas sumokėjo du kartus – už siuntimą ir grąžinimą.

24. Kaip dažnai verta siųsti siuntinius?

Tai priklauso nuo poreikio. Jei turite šeimą Londone ir norite reguliariai siųsti maistą ar daiktus – galbūt verta kaupti ir siųsti rečiau, bet didesnį siuntinį. Taip sutaupysite, nes kaina už kilogramą mažėja didėjant svoriui. Kita vertus, jei siunčiate retai ir mažai – kiekvieną kartą atskirai. Svarbiausia – neperlenkti lazdos. Mačiau žmonių, kurie siuntė kas savaitę po mažą paketą ir sumokėjo dvigubai daugiau nei būtų mokėję už vieną didelį siuntinį per mėnesį.

25. Ar verta drausti siuntinį?

Taip, jei jo vertė viršija keliasdešimt eurų. Standartinis draudimas padengia labai mažai – kartais vos 20-30 eurų. Jei siunčiate kažką brangesnio, papildomas draudimas kainuos kelis eurus, bet ramybė verta to. Be to, turėkite omenyje, kad draudimas galioja tik tinkamai supakuotam siuntiniui. Jei įdėjote telefoną į voką be jokios apsaugos – joks draudimas nepadės. Taisyklė paprasta: kuo vertingesnis siuntinys, tuo geriau jį supakuoti ir apsidrausti.

26. Ką daryti su siuntiniu, kuris grįžo atgal?

Pirma – išsiaiškinti, kodėl grįžo. Dažniausios priežastys: gavėjas atsisakė priimti, adresas neteisingas, gavėjas neatsiėmė iš pašto, muitinė sulaikė. Priklausomai nuo priežasties, galite ištaisyti klaidą ir siųsti iš naujo. Bet už pakartotinį siuntimą reikės mokėti. Kartais pigiau jau palikti tą siuntinį ramybėje ir išsiųsti naują. Skamba negailestingai, bet taip jau yra. Ypač jei siuntinys nebuvo labai vertingas.

Siunčiant siuntinius į Londoną per Lietuvos paštą svarbu suprasti, kad tai ne visada greičiausias ar patikimiausias variantas. Tačiau tinkamai supakavus siuntinį, apsidraudus ir užpildžius dokumentus, dauguma siuntų pasiekia adresatą be problemų. Jei reikia greičio ar siuntinys vertingesnis – verta pagalvoti apie alternatyvas. Svarbiausia – planuoti iš anksto ir neskubėti.