Siuntiniai į Lietuvą iš UK, Vežame kiekvieną dieną

Kasdieninis siuntų vežimas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą skamba kaip kažkas, kas turėtų būti paprasta. Ir iš tiesų, kai žinai, kaip sistema veikia, viskas gana sklandžiai. Bet pradžioje daug kas pasimeta – ypač po to, kai JK išėjo iš ES ir atsirado muitinės procedūros. Žmonės skambina ir klausia: „Ar tikrai vežate kiekvieną dieną?" Taip, vežame. Bet yra niuansų, apie kuriuos reikia žinoti. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jums būtų aiškiau, kaip viskas vyksta ir ką reikia turėti omenyje siunčiant siuntinį iš UK į Lietuvą.

Dažnumas – siuntiniai į Lietuvą iš UK vežame kiekvieną dieną

1. Ar tikrai vežate kiekvieną dieną?

Taip, bet reikia suprasti, ką tai reiškia. „Kiekvieną dieną" nereiškia, kad kiekvieną dieną išvyksta pilnas sunkvežimis į Lietuvą. Reisas gali vykti kasdien, bet maršrutas gali būti ne tiesioginis – kartais siuntos pirmiau konsoliduojamos sandėlyje, o tada išsiunčiamos. Pavyzdžiui, siuntiniai iš Londono, Mančesterio ir Birmingemo surenkami į vieną centrą, ir tik tada keliauja į Lietuvą. Tai reiškia, kad nors paėmimas vyksta kasdien, išvykimas į Lietuvą gali būti kas antrą dieną. Bet klientui tai dažniausiai nesvarbu – svarbu, kad siunta juda.

2. Kada tiksliai išvyksta siuntos į Lietuvą?

Dauguma vežėjų turi fiksuotą grafiką. Paprastai siuntos iš UK išvyksta vakare arba naktį, kad per dieną būtų surinktos visos siuntos iš skirtingų miestų. Pavyzdžiui, jei pirmadienį ryte atiduodate siuntinį Londono sandėlyje, jis gali išvykti tą pačią naktį arba antradienio naktį – priklausomai nuo to, ar surinktas pilnas krovinys. Savaitgaliais grafikas kitoks – šeštadienį siuntos paprastai nevežamos, nebent tai skubi paslauga. Sekmadienį – tikrai ne. Todėl jei išsiunčiate penktadienį, realus išvykimas – pirmadienio naktį.

3. Ką reiškia „kasdieninis vežimas" praktikoje?

Praktiškai tai reiškia, kad jūs galite atiduoti siuntinį bet kurią darbo dieną, ir jis bus priimtas. Tai nereiškia, kad jis tą pačią dieną išvyks į Lietuvą. Sistema veikia taip: dienos metu renkamos siuntos, vakare jos rūšiuojamos, naktį arba kitą dieną išvežamos. Todėl „kasdieninis vežimas" yra labiau apie paslaugos prieinamumą, ne apie greitį. Jei reikia, kad siunta išvyktų tą pačią dieną, reikia rinktis skubią paslaugą, kuri kainuoja brangiau. Bet standartinė paslauga – siunta priimama kasdien, o išvyksta pagal grafiką.

4. Ar vežate ir savaitgaliais?

Dauguma vežėjų neveža savaitgaliais, bent jau ne standartinėmis sąlygomis. Yra išimčių – kai kurie siūlo šeštadieninį paėmimą už papildomą mokestį, bet tai labiau premium paslauga. Sekmadienį – praktiškai niekas nedirba. Todėl jei norite, kad siunta pradėtų keliauti pirmadienį, atiduokite ją penktadienį. Jei atiduosite šeštadienį, ji tiesiog gulės sandėlyje iki pirmadienio. Išimtis – skubios siuntos, kurios gali būti paimtos ir savaitgalį, bet už tai reikia mokėti gerokai daugiau.

5. Kaip greitai siunta pasiekia Lietuvą?

Standartinis pristatymas trunka 3–5 darbo dienas. Tai reiškia, kad jei pirmadienį atiduodate siuntą Londone, ketvirtadienį arba penktadienį ji jau turėtų būti Lietuvoje. Skubus pristatymas – 1–2 dienos, bet kainuoja dvigubai ar net trigubai. Realiai, mano patirtis rodo, kad vidutiniškai siunta keliauja 4 dienas. Yra buvę atvejų, kai dėl muitinės patikros procesas užtruko ilgiau, bet tai išimtys. Svarbu: jei siunčiate penktadienį, savaitgalis neįskaičiuojamas į pristatymo laiką, todėl realus pristatymas gali būti antradienį arba trečiadienį.

Kainos – siuntiniai į Lietuvą iš UK vežame kiekvieną dieną

6. Kiek kainuoja siuntinys iš UK į Lietuvą?

Kainos prasideda nuo maždaug 12–18 svarų už mažą paketą iki 5 kg. Vidutinė siunta, 10–15 kg, kainuoja apie 25–40 svarų. Didesnės siuntos, 20–30 kg – 45–70 svarų. Bet tai tik bazinė kaina. Plius draudimas, jei norite, plius paėmimas iš namų, jei negalite atvežti patys. Dar yra tūrinio svorio faktorius – jei siunčiate didelę, bet lengvą dėžę, kaina gali būti didesnė nei už sunkesnę, bet kompaktišką siuntą. Geriausia visada prašyti konkretaus pasiūlymo su visais mokesčiais, kad nebūtų staigmenų.

7. Ar yra skirtumas tarp kainų iš skirtingų UK miestų?

Teoriškai neturėtų būti, bet praktiškai – kartais yra. Jei siunčiate iš Londono, kur vežėjų daugiau ir konkurencija didesnė, kainos gali būti šiek tiek mažesnės. Iš mažesnių miestų, kur vežėjas turi vykti specialiai paimti siuntos, gali būti pridėtas papildomas mokestis. Pavyzdžiui, siunta iš Londono į Vilnių gali kainuoti 30 svarų, o ta pati siunta iš mažo miestelio Škotijoje – 40 svarų dėl papildomos logistikos. Bet tai ne taisyklė – yra vežėjų, kurie turi vienodą kainyną visoje JK.

8. Kaip sutaupyti siunčiant iš UK į Lietuvą?

Yra keletas būdų. Pirmas – siųskite ne skubiai. Standartinis pristatymas yra perpus pigesnis nei skubus. Antras – tinkamai supakuokite, kad sumažintumėte tūrį. Trečias – jei siunčiate dažnai, klauskite nuolaidos pastoviems klientams. Ketvirtas – palyginkite kelis vežėjus, kainos gali skirtis 20–30 procentų. Penktas – venkite siųsti prieš didžiąsias šventes, kai kainos kyla. Šeštas – jei galite, atvežkite siuntą į sandėlį patys, o ne prašykite paėmimo iš namų – taip sutaupysite 5–10 svarų.

9. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo siuntos turinio?

Paprastai ne – vežėjams svarbu svoris ir matmenys, ne turinys. Bet yra išimčių. Pavojingi daiktai (baterijos, skysčiai, cheminės medžiagos) gali kainuoti brangiau dėl specialaus tvarkymo. Dūžtantys daiktai – jei reikia papildomo draudimo ar specialios pakuotės. Labai vertingi daiktai – elektronika, juvelyriniai dirbiniai – gali reikalauti papildomo draudimo, kuris didina bendrą kainą. Bet šiaip, jei siunčiate drabužius, knygas ar buities daiktus, kaina priklauso tik nuo svorio ir dydžio.

10. Kada geriausia siųsti, kad būtų pigiau?

Geriausias laikas – sausis–kovas ir rugsėjis–spalis. Tai ramūs mėnesiai be didelių švenčių, kai vežėjai turi laisvų vietų ir kainos stabilios. Blogiausias laikas – lapkritis–gruodis, prieš Kalėdas. Tada kainos kyla 20–40 procentų dėl didelio siuntų srauto. Vasarą, liepą–rugpjūtį, kainos normalios, bet reisai gali būti rečiau dėl vairuotojų atostogų. Jei planuojate siųsti didelį kiekį daiktų – pavyzdžiui, persikraustydami – rinkitės rugsėjį arba spalį, kai ir kainos geresnės, ir oras dar neblogas.

Dokumentai – siuntiniai į Lietuvą iš UK vežame kiekvieną dieną

11. Kokių dokumentų reikia siunčiant iš UK į Lietuvą?

Kadangi JK jau nebe ES narė, siuntos iš UK į Lietuvą praeina muitinę. Asmeninėms siuntoms iki 45 eurų vertės užtenka CN22 deklaracijos. Virš 45 eurų – CN23 forma ir sąskaita faktūra. Komercinėms siuntoms – pilna muitinės deklaracija, sąskaita faktūra, o kartais ir EORI numeris. Dar gali prireikti kilmės sertifikato, jei siunčiate tam tikras prekes. Vienas klientas siuntė naudotus drabužius ir manė, kad nereikia jokių dokumentų – siuntinys užstrigo muitinėje, kol sutvarkėme popierius. Geriau pasiruošti iš anksto.

12. Kaip užpildyti muitinės deklaraciją siunčiant iš UK?

Deklaracija užpildoma anglų kalba. Nurodote: siuntėjo ir gavėjo duomenis, siuntos turinį (konkretų, ne „daiktai"), kiekį, vertę svarais arba eurais, siuntos pobūdį (dovana, asmeniniai daiktai, prekės). Svarbu: vertė turi būti reali. Jei siunčiate naudotą telefoną, nurodykite jo rinkos vertę, ne naujo kainą. Jei siunčiate dovaną, pažymėkite „gift". Jei prekes pardavimui – „merchandise". Kiekvienas punktas svarbus, nes neteisinga informacija gali sukelti vėlavimą arba papildomus mokesčius.

13. Ar reikia mokėti muito mokesčius gaunant siuntą Lietuvoje?

Asmeninėms siuntoms iki 45 eurų vertės – ne. Virš 45 eurų – gali tekti mokėti PVM, kuris Lietuvoje yra 21 procentas. Jei siuntos vertė viršija 150 eurų – dar ir muito mokestį, kuris priklauso nuo prekių kategorijos. Pavyzdžiui, drabužiams – apie 12 procentų, elektronikai – 0–5 procentai. Šiuos mokesčius paprastai sumoka gavėjas, bet kai kurie vežėjai siūlo paslaugą, kai mokesčius sumoka siuntėjas iš anksto. Tai patogu, ypač jei siunčiate dovaną ir nenorite, kad gavėjas mokėtų papildomai.

14. Kas yra IOSS ir ar man jo reikia?

IOSS – tai Import One Stop Shop sistema, skirta supaprastinti PVM mokėjimą už mažos vertės siuntas (iki 150 eurų) į ES. Jei esate įmonė, parduodanti prekes iš UK į Lietuvą, IOSS registracija leidžia jums surinkti PVM pirkimo metu ir sumokėti jį vienoje vietoje, o ne kiekvienoje šalyje atskirai. Asmeniniams siuntėjams IOSS nereikia. Bet jei esate verslas ir reguliariai siunčiate prekes į Lietuvą, IOSS gali gerokai supaprastinti procesą ir pagreitinti muitinės procedūras.

15. Ką daryti, jei dokumentai neteisingi?

Jeigu siunta jau pakeliui – mažai ką galite padaryti, kol ji pasieks muitinę. Kai muitinė sustabdo siuntą dėl dokumentų, jie paprastai susisiekia su vežėju, o vežėjas – su jumis. Tada reikia pateikti teisingus dokumentus elektroniniu paštu arba per vežėjo sistemą. Procesas gali užtrukti nuo 2 iki 14 dienų, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo. Kartais pakanka papildomo paaiškinimo, kartais reikia visiškai naujos deklaracijos. Svarbu reaguoti greitai – kuo ilgiau siunta stovi muitinėje, tuo didesni sandėliavimo mokesčiai.

Pristatymas – siuntiniai į Lietuvą iš UK vežame kiekvieną dieną

16. Kur tiksliai pristatote Lietuvoje?

Dauguma vežėjų pristato į didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį. Tai pagrindiniai maršrutai, kur siuntos pristatomos tiesiai. Mažesni miesteliai ir kaimai – priklauso nuo vežėjo. Kai kurie veža tik iki didžiųjų miestų, o tada siunta perduodama vietiniam paštui arba kurjeriui. Kiti turi maršrutus, kurie apima ir mažesnes gyvenvietes. Prieš siunčiant, visada patikrinkite, ar jūsų adresas patenka į pristatymo zoną. Ypač jei gyvenate kaime arba toliau nuo pagrindinių kelių.

17. Ar pristatote iki durų?

Priklauso nuo paslaugos tipo. Standartinis pristatymas paprastai reiškia pristatymą iki durų, bet tik jei nėra laiptų arba yra liftas. Jei reikia nešti siuntą į penktą aukštą be lifto, kurjeris gali atsisakyti arba prašyti papildomo mokesčio. Yra ir paštomatų variantas – siunta pristatoma į artimiausią paštomatą, ir jūs atsiimate patogiu metu. Tai pigiau ir patogiau, jei dieną būnate darbe. Trečias variantas – siuntų punktas, kur siunta laukia 5–7 dienas.

18. Kaip sužinoti, kada siunta bus pristatyta?

Gausite sekimo numerį, kuriuo galėsite stebėti siuntos kelią. Kai siunta pasieks Lietuvą, paprastai gaunate SMS arba el. laišką su numatomu pristatymo laiku. Dauguma kurjerių pristato darbo dienomis, 8–18 valandomis. Tikslaus laiko niekas negarantuoja, bet dažnai galima pasirinkti rytinį arba popietinį pristatymo langą. Jei nurodėte telefono numerį, kurjeris gali paskambinti ir susitarti dėl patogaus laiko. Mano patarimas: visada nurodykite mobilųjį numerį, ne laidinį – tai pagreitina komunikaciją.

19. Ką daryti, jei negaliu priimti siuntos nurodytu laiku?

Keletas variantų. Pirmas – paprašyti, kad siuntą paliktų pas kaimyną (jei pasitikite). Antras – paprašyti, kad pristatytų kitą dieną. Trečias – pakeisti pristatymo adresą, pavyzdžiui, į darbovietę. Ketvirtas – paprašyti, kad siuntą paliktų saugioje vietoje (už durų, garaže). Penktas – pakeisti pristatymą į paštomatą. Svarbu: jei kurjeris bando pristatyti 2–3 kartus ir niekas neatsiliepia, siunta grąžinama siuntėjui. Todėl geriau iš anksto susitarti dėl alternatyvaus varianto.

20. Ar galima siųsti į Lietuvą skubiai?

Taip, yra skubių pristatymo variantų. Express paslauga reiškia, kad siunta paimama tą pačią dieną ir pristatoma per 1–2 darbo dienas. Tai brangu – mažas paketas gali kainuoti 50–80 svarų, bet kartais verta. Ypač jei siunčiate dokumentus arba kažką labai reikalingo. Bet reikia suprasti, kad „skubiai" turi ribas – muitinės procedūros negali būti praleistos, net ir su express paslauga. Todėl jei dokumentai netvarkingi, net ir skubi siunta gali užstrigti.

Problemos – siuntiniai į Lietuvą iš UK vežame kiekvieną dieną

21. Ką daryti, jei siuntinys dingo?

Pirmiausia – patikrinkite sekimą. Gal siunta tiesiog užstrigo kažkuriame sandėlyje ir informacija neatsinaujino. Jei sekimas rodo, kad siunta išvyko iš UK, bet Lietuvoje dar neatvyko – palaukite 2–3 dienas, kartais vėluoja dėl muitinės arba logistikos. Jei po 7 dienų nieko nėra – kreipkitės į vežėją su oficialiu prašymu pradėti paiešką. Jie turi vidines procedūras. Jei siunta nerandama – pateikite pretenziją dėl kompensacijos. Tam reikės siuntos vertės įrodymo. Procesas ilgas, bet veikia. Svarbu: visada saugokite siuntos kvitą.

22. Ką daryti, jei siuntinys atvyko pažeistas?

Fotografuokite viską – išorę prieš atidarant, vidų po atidarymo, kiekvieną pažeistą detalę. Tada kreipkitės į vežėją su pretenzija. Svarbu tai padaryti per 7 dienas nuo gavimo – dauguma vežėjų turi tokį terminą. Jei turėjote draudimą, kompensacija paprastesnė. Jei ne – priklauso nuo vežėjo sąlygų. Vienas klientas gavo sudužusį šviestuvą, bet nebuvo užklijavęs „Fragile" lipduko – vežėjas atsisakė kompensuoti visą sumą. Todėl visada žymėkite dūžtančius daiktus ir fotografuokite pakuotę prieš išsiunčiant.

23. Ką daryti, jei muitinė priskaičiavo mokesčių, kurių nesitikėjau?

Tai nutinka, ypač kai siuntos vertė nurodyta neteisingai arba neaiškiai. Pirmiausia – paprašykite muitinės paaiškinimo, iš kur tokie skaičiai. Antra – patikrinkite, ar teisingai nurodyta vertė ir prekių kodai. Trečia – jei mokesčiai teisingi, bet jūs jų nesitikėjote, deja, teks sumokėti. Ketvirta – jei manote, kad mokesčiai neteisingi, galite pateikti apeliaciją, bet tai ilgas procesas. Geriausia prevencija: prieš siunčiant, pasitikrinkite, kokie mokesčiai taikomi jūsų siuntos turiniui, kad nebūtų nemalonių staigmenų.

24. Ar galima grąžinti siuntinį atgal į UK?

Taip, bet tai atskira procedūra su atskirais dokumentais. Jei siuntinys atvyko į Lietuvą ir gavėjas jo atsisako arba negali priimti, siuntėjas gali paprašyti grąžinti. Procesas trunka tiek pat laiko, kiek ir siuntimas pirmyn – 3–5 darbo dienos. Kaina – paprastai tokia pati kaip siunčiant pirmyn, kartais net brangiau, nes reikia naujų muitinės dokumentų. Jei siuntinys jau praejo muitinę Lietuvoje, grąžinant reikia išvežimo deklaracijos. Geriau išvengti grąžinimo – tai brangu ir užima laiko.

25. Ką daryti, jei vežėjas prarado siuntą ir neatsako?

Pirmiausia – siųskite oficialų raštišką prašymą su visais dokumentais: siuntos kvitu, sekimo numeriu, vertės įrodymu. Antra – nustatykite terminą atsakyti, paprastai 14 dienų. Trečia – jei neatsako, kreipkitės į vartotojų teisių apsaugos instituciją – Lietuvoje tai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Ketvirta – jei vežėjas registruotas UK, galite kreiptis į UK vartotojų teisių organizaciją. Penkta – jei mokėjote kortele, galite bandyti atgauti pinigus per banką (chargeback procedūra). Tai kraštutinė priemonė, bet kartais vienintelė.

26. Kaip išvengti dažniausių klaidų siunčiant iš UK į Lietuvą?

Pirma – visada užpildykite muitinės deklaraciją teisingai ir išsamiai. Antra – nurodykite realią siuntos vertę. Trečia – tinkamai supakuokite, ypač dūžtančius daiktus. Ketvirta – nurodykite gavėjo telefono numerį. Penkta – pasidomėkite, ar jūsų siuntos turinys leidžiamas importuoti. Šešta – pasirinkite patikimą vežėją, ne tik pigiausią. Septinta – saugokite visus dokumentus ir kvitus. Aštunta – nesiųskite prieš pat didžiąsias šventes, nebent būtina. Devinta – jei siunčiate brangius daiktus, visada drauskite. Dešimta – būkite kantrūs, kartais procesas užtrunka ilgiau nei tikėtasi.

Išvada

Kasdieninis siuntų vežimas iš UK į Lietuvą – tai patikima sistema, bet ji veikia geriausiai, kai žinai, ko tikėtis. Dokumentai, pakavimas, realūs lūkesčiai dėl laiko – tai trys dalykai, kurie išsprendžia 90 procentų problemų. Jei kažkas neaišku, klauskite prieš siunčiant. Ir dar – nepamirškite, kad po Brexit viskas pasikeitė, todėl seni įpročiai gali nebeveikti. Pasitikrinkite taisykles, pasiruoškite dokumentus, ir viskas bus gerai.