Siuntiniai į Angliją Lietuvos paštas

Kartais atrodo, kad išsiųsti siuntinį iš Lietuvos į Angliją turėtų būti paprasta – nueini į paštą, palieki dėžę ir viskas. Bet kai pradedi gilintis, supranti, kad yra daug niuansų, apie kuriuos niekas iš anksto nepasako. Pavyzdžiui, kad skirtingi siuntimo būdai kainuoja labai nevienodai, arba kad muitinė kartais užstringa dėl vieno neteisingai užpildyto laukelio. Aš pats ne kartą siunčiau siuntinius artimiesiems į Londoną ir Mančesterį, tai žinau, kaip kartais viskas gali užtrukti ilgiau nei tikiesi. Šiame straipsnyje pasistengsiu atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus apie siuntinių gabenimą į Angliją per Lietuvos paštą, kad jums būtų aiškiau, ko tikėtis ir kaip viską padaryti teisingai.

Kainos – siuntiniai į Angliją Lietuvos paštas

1. Kiek kainuoja siųsti siuntinį į Angliją per Lietuvos paštą?

Kaina priklauso nuo siuntos svorio, matmenų ir pasirinkto pristatymo greičio. Lietuvos paštas siūlo kelis tarifus – nuo paprastų registruotų laiškų iki siuntinių su sekimu. Iki 2 kg svorio siuntinys gali kainuoti apie 8–12 eurų, o sunkesnės siuntos – žymiai daugiau. Plius dar reikia pridėti, kad jei siunčiate vertingesnį daiktą, gali tekti mokėti papildomai už draudimą. Realiai, jei siunčiate dėžę su daiktais, kurių vertė apie 50 eurų, viskas su draudimu ir siuntimu gali atsieiti apie 25–35 eurus. Aišku, kainos nuolat keičiasi, tai prieš siunčiant visada verta pasitikrinti pašto svetainėje.

2. Ar yra skirtumas tarp registruotos ir neregistruotos siuntos kainos?

Taip, skirtumas yra ir jis gana reikšmingas. Neregistruota siunta pigesnė, bet ir rizikingesnė – jei dingsta, niekas neatsako. Registruota siunta turi sekimo numerį, ir tai jau suteikia tam tikrą saugumą. Kainų skirtumas paprastai būna 3–5 eurai priklausomai nuo svorio. Asmeniškai aš visada renkuosi registruotą variantą, nes vieną kartą siunčiau neregistruotą laišką su svarbiais dokumentais ir jis paprasčiausiai dingo. Niekas negalėjo paaiškinti, kur jis atsidūrė. Tad tie keli eurai papildomai už ramybę – verta investicija.

3. Kaip sužinoti tikslią siuntos kainą prieš siunčiant?

Lietuvos pašto svetainėje yra kainų skaičiuoklė – įvedate svorį, matmenis ir šalį, ir sistema pateikia preliminarią kainą. Bet čia svarbu suprasti, kad tai tik orientacinė suma. Kartais pašte pasveria siuntinį kitaip nei jūs namie, ypač jei dėžė nestandartinė. Dar vienas dalykas – jei siuntinys turi ypatingą formą arba yra labai didelis, gali būti taikomas papildomas mokestis už nestandartinį dydį. Geriausia nueiti į paštą su supakuota siunta ir tiesiog pasiklausti, kiek tai kainuos. Taip išvengsite nemalonių staigmenų.

4. Ar kaina skiriasi siunčiant į skirtingus Anglijos miestus?

Ne, Lietuvos pašto tarifai nesiskiria pagal miestą. Siuntimas į Londoną kainuoja tiek pat, kiek į mažą kaimelį Škotijos pasienyje. Kaina priklauso nuo svorio ir paslaugos tipo, bet ne nuo galutinio adreso. Tai gera žinia, nes nereikia sukti galvos, kad siuntimas į atokesnę vietovę bus brangesnis. Tiesa, pristatymo laikas gali skirtis – į didžiuosius miestus dažniausiai greičiau pasiekia, o į mažesnius miestelius gali užtrukti papildomą dieną ar dvi.

5. Kada verta rinktis kurjerių paslaugas vietoj Lietuvos pašto?

Priklauso nuo to, ką siunčiate. Jei tai nedidelis siuntinys iki 5 kg, Lietuvos paštas dažnai būna pigiausias variantas. Bet jei siunčiate didelę dėžę ar sunkesnį krovinį, kurjerių paslaugos gali būti netgi ekonomiškesnės. Dar svarbu atsižvelgti į greitį – kurjeriai paprastai pristato per 3–5 darbo dienas, o pašto siuntos kartais keliauja ir dvi savaites. Ypač prieš Kalėdas ar kitas šventes, kai viskas užsikemša. Vieną kartą siunčiau siuntinį gruodžio pradžioje per paštą – pasiekė tik sausio vidury.

Dokumentai – siuntiniai į Angliją Lietuvos paštas

6. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntinį į Angliją?

Po Brexit situacija pasikeitė – dabar siunčiant siuntinį į Angliją reikia pildyti muitinės deklaraciją. Tai CN22 arba CN23 forma, priklausomai nuo siuntos vertės. Jei siuntos vertė iki 400 eurų, užtenka CN22. Viršijus šią sumą – reikia CN23. Formoje reikia nurodyti, kas yra siuntoje, kiek tai kiekvieno daikto vertė ir pan. Skamba sudėtingiau nei yra iš tiesų – pašto darbuotojai paprastai padeda užpildyti, jei nežinote kaip. Tik būkite atidūs su aprašymais – „dovanos" ar „daiktai" neužtenka, reikia konkrečiau.

7. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją siunčiant asmeninius daiktus?

Taip, net siunčiant asmeninius daiktus reikia deklaracijos. Skirtumas tik tas, kad asmeniniai daiktai paprastai neapmokestinami muitu, jei jie skirti asmeniniam naudojimui, o ne pardavimui. Bet deklaraciją pildyti vis tiek privaloma. Kartais žmonės galvoja, kad jei siunčia senus drabužius mamai, tai nieko pildyti nereikia – bet reikia. Muitinė nežino, kas yra dėžėje, kol nėra dokumento. Ir jei jo nėra, siunta gali užstrigti muitinėje savaitėms. Taip nutiko mano pažįstamam – siuntė vaikams žaislus be deklaracijos, ir siunta įstrigo trijoms savaitėms.

8. Kaip teisingai užpildyti CN22 formą?

Forma nėra labai sudėtinga, bet reikia žinoti keletą dalykų. Pirmiausia, reikia nurodyti siuntos turinį – pavyzdžiui, „drabužiai", „kosmetika", „maisto produktai". Tada kiekvienos kategorijos kiekį ir vertę. Svarbu būti sąžiningam su vertėmis – jei nurodysite, kad viskas verta 5 eurų, o dėžėje pilna naujų daiktų, muitinė gali suabejoti. Dar reikia pažymėti siuntos tipą – dovana, prekė ar dokumentai. Ir pasirašyti. Visa tai užtrunka apie 5 minutes. Pašte paprastai yra šios formos, bet galima atsinešti ir jau užpildytą.

9. Kas nutinka, jei neteisingai užpildai muitinės dokumentus?

Gali nutikti keli dalykai. Blogiausiu atveju – siunta grąžinama siuntėjui. Tai reiškia papildomas išlaidas ir prarastą laiką. Kitas variantas – siunta įstringa muitinėje, kol viskas išsiaiškinama. Tai gali užtrukti savaitę ar net ilgiau. Dar gali būti, kad gavėjui teks sumokėti papildomus mokesčius, jei deklaruota vertė neatitinka tikrovės. Yra buvę atvejų, kai žmonės siuntė vertingus daiktus, bet nurodė simbolinę kainą, norėdami sutaupyti – pabaigoje gavėjas sumokėjo daugiau muitų, nei būtų mokėjęs, jei viskas būtų deklaruota teisingai.

10. Ar reikia sąskaitos faktūros siunčiant prekes į Angliją?

Jei siunčiate prekes pardavimui ar verslo tikslais – taip, sąskaita faktūra būtina. Be jos muitinė nepraleis siuntos. Sąskaitoje turi būti pardavėjo ir pirkėjo duomenys, prekių aprašymas, kiekis, vieneto kaina ir bendra suma. Asmeninėms siuntoms sąskaitos nereikia, bet muitinės deklaracija privaloma. Čia svarbu nepainioti – deklaracija ir sąskaita yra skirtingi dalykai. Vienas dokumentas skirtas muitinei informuoti, kitas – įrodyti prekės vertę ir kilmę.

Pakavimas – siuntiniai į Angliją Lietuvos paštas

11. Kaip tinkamai supakuoti siuntinį, kad jis saugiai pasiektų Angliją?

Pakavimas – vienas svarbiausių dalykų, kuriuo daugelis nepakankamai pasirūpina. Dėžė turi būti tvirta, geriausia dvigubų sienelių. Jei siunčiate trapų daiktą – apvyniokite burbuline plėvele arba laikraščiais. Tarpai dėžėje turi būti užpildyti, kad niekas nejudėtų. Kartą siunčiau puodelį draugui – supakavau ne itin kruopščiai, ir jis atvyko sudužęs. Po to visada skiriu daugiau dėmesio pakavimui. Dar svarbu – lipnią juostą naudokite kokybišką, o ne ploniausią iš prekybos centro. Siunta keliauja per daug rankų, ir prastai užklijuota dėžė gali atsiverti.

12. Ar Lietuvos paštas siūlo pakavimo paslaugas?

Didesniuose pašto skyriuose galima nusipirkti dėžių, vokų ir kitų pakavimo priemonių. Bet kad jie patys supakuotų – to nėra. Tai reiškia, kad atsinešate jau supakuotą siuntinį, arba perkate medžiagas ir pakuojate vietoje. Mažesniuose paštuose kartais net dėžių nebūna, tai geriau pasiruošti iš anksto. Yra ir specializuotų pakavimo parduotuvių, kur galima rasti įvairių dydžių dėžių – nuo mažų vokų iki didelių kartoninių dėžių. Kainos nėra didelės, bet jos tikrai geresnės kokybės nei pašto.

13. Kokius draudžiamus daiktus negalima siųsti į Angliją?

Sąrašas gana ilgas. Negalima siųsti ginklų, sprogstamųjų medžiagų, narkotikų (akivaizdu), gyvų augalų be specialaus leidimo, tam tikrų maisto produktų – ypač mėsos ir pieno gaminių po Brexit. Taip pat draudžiami skysčiai, kurie gali išsilieti, degios medžiagos, stiprūs chemikalai. Apie maistą – daugelis nežino, kad net paprastas lietuviškas sūris ar dešra gali būti konfiskuota muitinėje. Draudžiami ir kai kurie kosmetikos produktai su tam tikromis sudedamosiomis dalimis. Prieš siunčiant bet ką neįprasto, verta pasitikrinti Lietuvos pašto svetainėje draudžiamų siųsti daiktų sąrašą.

14. Kaip siųsti trapius daiktus, kad jie nesudužtų?

Pirmiausia – kiekvienas trapus daiktas turi būti atskirai suvyniotas. Tada dedamas į dėžę taip, kad neliestų sienų. Tarpai užpildomi putplasčiu, susuktais laikraščiais arba specialiomis granulėmis. Dėžė turi būti pakankamai didelė, kad būtų vietos apsaugai, bet ne per didelė, kad daiktas viduje nešokinėtų. Ant dėžės užrašykite „FRAGILE" arba „DĖMES – TRAPU". Tai nėra garantija, kad elgsis atsargiau, bet bent jau atkreips dėmesį. Asmeniškai rekomenduoju trapius daiktus siųsti su draudimu – jei kas nutiktų, bent jau gautumėte kompensaciją.

15. Ar galima siųsti maisto produktus į Angliją?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų. Po Brexit taisyklės sugriežtėjo. Negalima siųsti mėsos, pieno produktų, kiaušinių be specialių leidimų. Galima siųsti tam tikrus ne greitai gendančius produktus – saldainius, sausainius, riešutus, džiovintus vaisius. Bet net ir čia reikia būti atsargiems. Vienas mano klientas bandė siųsti lietuvišką šakotį – muitinė sulaikė siuntą dviem savaitėms, kol patikrino, ar viskas atitinka reikalavimus. Galiausiai praleido, bet nervų kainavo. Jei siunčiate maistą, būtinai nurodykite tai deklaracijoje ir pasitikrinkite, ar tas produktas leidžiamas.

Pristatymas – siuntiniai į Angliją Lietuvos paštas

16. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas į Angliją?

Oficialiai Lietuvos paštas nurodo 5–10 darbo dienų Europos Sąjungos šalims, bet Anglija jau ne ES, tai gali užtrukti ilgiau. Realiai – nuo 7 iki 15 darbo dienų. Yra buvę, kad siunta pasiekė per 5 dienas, bet yra buvę ir taip, kad užtruko tris savaites. Viskas priklauso nuo to, kiek užimta muitinė, ar viskas tvarkoj su dokumentais, ir koks metų laikas. Prieš šventes visada lėčiau. Jei skubu – geriau rinktis kurjerį, bet tai kainuos daugiau.

17. Kaip sekti siuntinio kelią į Angliją?

Jei siuntėte registruotą siuntą, gavote sekimo numerį. Su juo galite stebėti siuntos būseną Lietuvos pašto svetainėje. Tiesa, kartais informacija atnaujinama lėtai – gali būti, kad siunta jau Anglijoje, o sistema vis dar rodo, kad ji Lietuvoje. Tai normalu, nors nervina. Kai siunta pasiekia Angliją, ją perima Royal Mail – ten taip pat galima sekti tuo pačiu numeriu. Tik reikia žinoti, kad Royal Mail sistema kartais rodo kitą informaciją nei Lietuvos pašto. Geriausia tikrinti abiejose sistemose.

18. Kas nutinka, jei gavėjas nerastas pristatymo metu?

Royal Mail palieka pranešimą su nurodymais, kur atsiimti siuntą. Paprastai tai artimiausias pašto skyrius arba siuntų atsiėmimo punktas. Gavėjas turi tam tikrą laiką atsiimti – dažniausiai 18 dienų. Jei per tą laiką neatsiima, siunta grąžinama siuntėjui. Tai reiškia papildomas išlaidas ir laiko gaišimą. Todėl visada patariu gavėjui pranešti, kad laukia siuntos, ir stebėti sekimo informaciją. Ypač jei gavėjas dirba ir nėra namie dieną – galima paprašyti pristatyti į darbovietę arba pasirinkti alternatyvų pristatymo būdą.

19. Ar galima siųsti siuntinį į Angliją su pristatymu „į rankas"?

Taip, Lietuvos paštas siūlo paslaugą „į rankas", kai siunta įteikiama tiesiogiai gavėjui, ir jis turi pasirašyti. Tai papildomas mokestis, bet suteikia daugiau garantijų. Problema ta, kad jei gavėjo nėra namie, siuntos įteikti nepavyksta. Tada paliekamas pranešimas ir gavėjas turi pats atsiimti. Realiai, ši paslauga labiau tinka, kai siunčiate kažką vertingo ir norite būti tikri, kad siunta pasieks konkretų žmogų. Bet jei gavėjas dažnai nebūna namie, geriau rinktis pristatymą į paštomatą arba siuntų punktą.

20. Ką daryti, jei siunta dingo pakeliui į Angliją?

Pirmiausia – patikrinti sekimo informaciją. Kartais atrodo, kad siunta dingo, bet tiesiog ilgai nebuvo atnaujinta informacija. Jei praėjo daugiau nei 3 savaitės ir nieko nesimato – kreipkitės į Lietuvos paštą su skundu. Turėkite kvitą ir sekimo numerį. Tyrimas gali užtrukti iki 60 dienų. Jei siunta buvo apdrausta – galite gauti kompensaciją. Jei ne – deja, pinigų neatgausite. Todėl visada sakau – draudimas yra būtinas, ypač siunčiant brangesnius daiktus. Tai ne prabanga, o paprasčiausias atsargumas.

Apribojimai – siuntiniai į Angliją Lietuvos paštas

21. Koks didžiausias leistinas siuntos svoris?

Lietuvos paštas priima siuntas iki 20 kg standartiniu tarifu. Didesnės siuntos gali būti priimtos, bet taikomas kitas tarifas ir kitokios sąlygos. Jei siunčiate sunkesnį krovinį – daugiau nei 30 kg – greičiausiai jau reikia kreiptis į kurjerių tarnybą arba krovinių vežėjus. Realiai, 20 kg dėžė jau yra gana didelė – pilna drabužių ar knygų. Bet jei siunčiate kažką sunkaus, pavyzdžiui, metalinius daiktus ar įrankius, greitai pasieksite svorio limitą.

22. Kokie yra maksimalūs siuntos matmenų ribojimai?

Siuntos ilgis negali viršyti 1,5 m, o ilgis + plotis + aukštis kartu – 3 m. Tai gana dideli matmenys, bet jei siunčiate kažką ilgo, pavyzdžiui, paveikslą ar lazdas, galite susidurti su problema. Nestandartinės formos siuntoms gali būti taikomas papildomas mokestis. Kartą siunčiau dviračio rėmą – jis tilpo į ilgio limitą, bet dėl savo formos užėmė daug vietos, ir kaina buvo gerokai didesnė nei tikėjausi. Todėl prieš siunčiant neįprasto dydžio daiktą, visada verta pasikonsultuoti pašte.

23. Ar galima siųsti elektroniką į Angliją?

Taip, elektroniką siųsti galima, bet yra niuansų. Baterijos – ypač ličio baterijos – turi specialius apribojimus. Negalima siųsti atskirų ličio baterijų be įrenginio. Jei siunčiate telefoną ar nešiojamą kompiuterį su įmontuota baterija – galima, bet reikia specialaus žymėjimo ant pakuotės. Dar svarbu – elektronika turi būti gerai supakuota, nes ji jautri smūgiams. Ir nepamirškite nurodyti tikrosios vertės deklaracijoje – jei siunčiate telefoną už 500 eurų ir nurodysite 50, muitinė gali sulaikyti siuntą patikrinimui.

24. Ką daryti, jei siunta grąžinama atgal į Lietuvą?

Siunta gali būti grąžinta keliais atvejais: neteisingas adresas, gavėjas neatsiėmė, muitinė nepraleido dėl dokumentų trūkumo arba draudžiamo turinio. Jei siunta grąžinama, Lietuvos paštas jus informuos ir reikės ją atsiimti. Deja, už grąžinimą taip pat reikia mokėti – tai vadinamasis grąžinimo mokestis. Jis paprastai lygus pradinio siuntimo kainai. Taigi, jei siuntėte už 20 eurų, grąžinimas gali kainuoti dar tiek pat. Todėl labai svarbu prieš siunčiant patikrinti adresą, užpildyti visus dokumentus teisingai ir įsitikinti, kad siuntos turinys leidžiamas.

25. Ar yra kokių nors apribojimų siunčiant vaistus į Angliją?

Vaistų siuntimas yra griežtai reglamentuotas. Receptiniai vaistai be gydytojo recepto negali būti siunčiami. Net paprasti vaistai nuo skausmo ar peršalimo gali būti sulaikyti muitinėje, jei jų kiekis atrodo įtartinas. Jei reikia siųsti vaistus artimajam, geriausia pasitarti su vaistininku arba pašto darbuotoju. Kartais paprasčiau yra nusiųsti pinigų, kad žmogus nusipirktų vaistų vietoje. Asmeniškai žinau atvejį, kai mama siuntė vaikui vitaminų – siunta buvo sulaikyta, ir reikėjo pateikti papildomus dokumentus, kad įrodytų, jog tai ne draudžiama medžiaga.

Išvados – siuntiniai į Angliją Lietuvos paštas

26. Ar verta naudotis Lietuvos paštu siunčiant į Angliją?

Lietuvos paštas yra vienas pigiausių variantų siunčiant nedidelius siuntinius. Bet reikia būti pasiruošusiam, kad viskas gali užtrukti ilgiau nei tikėtasi, ir kad gali kilti nesklandumų su muitine. Jei siunčiate ne itin skubų, ne itin brangų siuntinį – puikus pasirinkimas. Bet jei reikia greičio arba siunčiate vertingus daiktus – verta pagalvoti apie kurjerius. Svarbiausia – tinkamai supakuoti, teisingai užpildyti dokumentus ir apdrausti siuntą. Tada didžioji dalis rizikų sumažėja, ir siunta turėtų saugiai pasiekti gavėją.

Siuntimas į Angliją nebūtinai turi būti stresinė patirtis. Tiesiog reikia skirti šiek tiek laiko pasiruošimui – supakuoti, užpildyti formas, patikrinti draudžiamus daiktus. Ir tada belieka tikėtis geriausio. Nes kartais net ir viską padarius teisingai, siunta gali užstrigti dėl priežasčių, kurių niekas negali kontroliuoti. Bet dažniausiai viskas gerai, ir siunta pasiekia savo tikslą. Sėkmės siunčiant!