Londonas siuntos

Kai pirmą kartą reikia siųsti siuntą į Londoną, dažniausiai kyla daugiau klausimų nei atsakymų. Ne todėl, kad tai kažkoks sudėtingas procesas, bet tiesiog – nežinai nuo ko pradėti. Kiek kainuos? Kiek laiko užtruks? Ar daiktai saugiai pasieks gavėją? Šie klausimai sukasi galvoje, ypač kai siunči ne šiaip popieriaus lapą, o kažką vertingo ar trapią močiutės keptą tortą (taip, žmonės bando siųsti ir tokius dalykus). Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie siuntų gabenimą iš Lietuvos į Londoną – remdamasis ne teorija, o realia kasdiene patirtimi.

Pagrindai – siuntų pervežimas iš Lietuvos į Londoną

1. Kiek laiko užtrunka siuntos pristatymas iš Lietuvos į Londoną?

Paprastai siuntos iš Lietuvos į Londoną keliauja 3-5 darbo dienas. Bet čia yra niuansas – tai priklauso nuo to, kada atiduodi siuntą. Jei pirmadienį ryte, gavėjas gali tikėtis jau ketvirtadienį ar penktadienį. Bet jei atveži penktadienį popiet, tada savaitgalis „suvalgo" laiką ir siunta pajuda tik pirmadienį. Esu turėjęs atvejį, kai klientas atvežė siuntą šeštadienį ir labai stebėjosi, kad ji iškeliavo tik antradienį – tiesiog savaitgalį sandėlis nedirba, o pirmadienį buvo šventė. Todėl visada rekomenduoju pasitikslinti išvykimo grafiką konkrečiai tą savaitę.

2. Kaip supakuoti siuntą, kad ji saugiai pasiektų Londoną?

Pakavimas yra vienas tų dalykų, kuriuos žmonės dažnai nuvertina. Geriausia naudoti tvirtą kartoninę dėžę, vidų užpildyti burbuline plėvele arba laikraščiais (senas geras būdas, bet veikia). Trapūs daiktai – atskirai suvynioti, tarp jų palikti tarpus. Vieną kartą gavome siuntą, kur stiklainiai su medumi tiesiog sudėti vienas šalia kito be jokio tarpinio sluoksnio. Rezultatas – du stiklainiai sudužo, medus išbėgo ant kitų daiktų. Klientas labai nusivylė, bet pripažino, kad pakuoti skubėjo. Taigi – neskubėkite su pakavimu, tai pusė sėkmės.

3. Kokie daiktai draudžiami siųsti į Londoną?

Draudžiamų daiktų sąrašas gana aiškus: sprogmenys, degios medžiagos, narkotinės medžiagos, ginklai. Bet yra ir subtilesnių dalykų – pavyzdžiui, kvepalai su dideliu alkoholio kiekiu, ličio baterijos (tam tikrais atvejais), gyvi augalai be specialių leidimų. Maistas – atskira tema. Sūris, dešra, namuose kepti sausainiai – viskas priklauso nuo to, ar tai supakuota hermetiškai ir ar nėra draudžiamų produktų. Kartą klientas norėjo siųsti šviežią lašišą – teko paaiškinti, kad tai ne pats geriausias sprendimas ilgame kelyje.

4. Ar galiu siųsti siuntą be adreso gavėjo telefono numerio?

Techniškai galima, bet praktiškai – labai nerekomenduoju. Kurjeriui reikia susisiekti su gavėju, ypač jei adresas neaiškus arba gavėjo nėra namuose. Be telefono numerio siunta gali grįžti atgal arba „kaboti" sandėlyje kelias dienas. Turėjome situaciją, kai siunta su puikiai parašytu adresu negalėjo būti pristatyta, nes name buvo užrakta laiptinė, o skambinti nebuvo kam. Galiausiai gavėjas pats mus surado per feisbuką – ne pats patogiausias būdas. Taigi telefono numeris yra būtinas, nors kartais ir norisi jo neduoti dėl privatumo.

5. Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuoti. Vėlavimai nutinka dėl įvairių priežasčių: muitinės patikra, eismo spūstys, orai, kartais tiesiog žmogiška klaida. Jei siunta vėluoja daugiau nei dvi dienas nuo numatyto termino, reikia kreiptis į vežėją su siuntos numeriu. Mes paprastai galime pasakyti, kur siunta yra ir kas nutiko. Kartą siunta „dingo" trims dienoms – pasirodo, kurjeris supainiojo gatves ir nuvežė ją į kitą Londono galą. Rado, pristatė, bet klientas tą savaitę nemiegojo. Tokių atvejų retai, bet pasitaiko.

Kainos – siuntų pervežimas iš Lietuvos į Londoną

6. Kiek kainuoja siųsti siuntą į Londoną?

Kainos priklauso nuo svorio, dydžio ir skubumo. Maža siunta iki 5 kg paprastai kainuoja apie 15-25 eurus. Didesnė siunta, tarkime 20-30 kg, gali kainuoti 40-60 eurų. Bet čia yra daug veiksnių – ar siunčiame durys iki durų, ar tik iki sandėlio. Ar reikia papildomo draudimo. Ar siunta nestandartinės formos (pavyzdžiui, dviračio rėmas arba ilga lempa). Vieną kartą klientas norėjo siųsti ilgą paveikslo rėmą – standartinė kaina negaliojo, reikėjo skaičiuoti pagal tūrį. Geriausia visada prašyti individualaus pasiūlymo, nes kainoraščiai internete ne visada atspindi realybę.

7. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visada perspėjama?

Sąžiningai – taip, kartais būna. Dažniausiai tai susiję su muitinės mokesčiais, jei siunčiama ne asmeniniais tikslais arba jei prekės vertė viršija tam tikrą ribą. Taip pat gali būti papildomas mokestis už neįprastą siuntos formą arba už pristatymą sunkiai pasiekiamoje vietoje (centrinis Londonas su savo siauromis gatvėmis ir draudimais – atskira istorija). Būna ir taip, kad klientas nurodo neteisingą svorį, o vietoje 10 kg siunta sveria 18 kg – tada kaina perskaičiuojama. Visada geriau pasverti siuntą prieš skambinant, kad nebūtų staigmenų.

8. Kaip sutaupyti siunčiant siuntas į Londoną?

Yra keletas būdų. Pirma – siųsti ne piko metu. Prieš Kalėdas viskas brangiau ir lėčiau. Antra – jungti siuntas – jei siunči reguliariai, gali sudaryti sutartį su geresnėmis sąlygomis. Trečia – tinkamai supakuoti, kad nereikėtų mokėti už tuščią tūrį. Ketvirta – palyginti kelis vežėjus, bet ne tik pagal kainą – pigiausias variantas kartais reiškia lėčiausią arba mažiau patikimą. Penkta – jei siunta neskubi, rinktis lėtesnį pristatymą, jis visada pigesnis. Aš asmeniškai rekomenduoju ne taupyti ant draudimo – kartą klientas sutaupė 3 eurus ant draudimo, o paskui prarado 200 eurų vertės siuntą.

9. Ar galima derėtis dėl siuntimo kainos?

Priklauso nuo vežėjo ir situacijos. Jei siunti vieną kartą per metus – mažai tikėtina, kad kas nors derėsis. Bet jei esi verslas ir siunči reguliariai, visada galima tartis. Mes patys turime klientų, kurie gauna specialias kainas dėl didelio siuntų kiekio. Tačiau reikia suprasti, kad kainos nėra iš lubų – degalai, darbuotojai, draudimas, transporto priemonės – viskas kainuoja. Todėl jei kas nors siūlo įtartinai mažą kainą, reikėtų paklausti, kas į ją įeina ir kas ne. Kartais pigi kaina reiškia, kad draudimo nėra arba kad siunta keliaus savaitę ilgiau.

10. Kada reikia mokėti – prieš siunčiant ar gavus siuntą?

Dauguma vežėjų prašo mokėti prieš siuntimą, ypač jei tai naujas klientas. Reguliarūs klientai kartais turi sąskaitą su atidėtu mokėjimu – tarkime, mėnesio pabaigoje. Bet tai jau sutartiniai reikalai. Jei siunti pirmą kartą, tikėtina, kad reikės mokėti iš karto. Mokėjimo būdai įvairūs – pavedimu, kortele, grynaisiais (jei atveži siuntą tiesiai į sandėlį). Vienas klientas norėjo mokėti bitkoinais – teko nusivilti, kol kas tokių galimybių neturime. Gal kada nors.

Dokumentai – siuntų pervežimas iš Lietuvos į Londoną

11. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntą į Londoną?

Paprastai reikia užpildyti siuntos deklaraciją – ten nurodai, kas yra siuntoje, kokia vertė, kas siunčia ir kas gauna. Jei siunči prekes verslo tikslais, reikia sąskaitos faktūros. Jei siunči asmeninius daiktus – paprastai užtenka deklaracijos. Bet yra niuansų – pavyzdžiui, jei siunči brangų daiktą (auksą, elektroniką), gali reikėti papildomų dokumentų. Kartą klientas siuntė senovinį laikrodį, kurio vertė buvo apie 2000 eurų – reikėjo ne tik deklaracijos, bet ir vertinimo dokumento, kad muitinėje nebūtų klausimų. Geriau turėti per daug dokumentų nei per mažai.

12. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją siunčiant asmeninius daiktus?

Taip, bet ji supaprastinta. Asmeniniams daiktams nereikia mokėti muito, jei jie nėra skirti pardavimui ir jų vertė neviršija tam tikros sumos. Po „Brexit" situacija pasikeitė – dabar net asmeninėms siuntoms kartais reikia aiškiau deklaruoti turinį. Pavyzdžiui, jei siunči drabužius mamai, užtenka parašyti „drabužiai, asmeniniam naudojimui, vertė 50 EUR". Bet jei siunči 10 vienetų naujų marškinėlių su etiketėmis – muitinė gali pagalvoti, kad tai prekyba, ir paprašyti papildomų dokumentų. Todėl svarbu būti sąžiningam ir tiksliai aprašyti turinį.

13. Kas nutinka, jei neteisingai nurodau siuntos turinį?

Gali nutikti keli dalykai. Blogiausiu atveju – siunta sulaikoma muitinėje, ji grąžinama siuntėjui arba konfiskuojama. Geriausiu atveju – tiesiog vėluoja, kol viskas išsiaiškinama. Bet net ir „geriausias" atvejus reiškia papildomą stresą ir laiko gaišimą. Turėjome klientą, kuris parašė, kad siunčia „dovanas", o viduje buvo komercinės prekės be jokių dokumentų. Muitinė sulaikė siuntą, klientas turėjo važiuoti į muitinę aiškintis – užtruko dvi savaites. Nuo to laiko jis visada teisingai nurodo turinį. Sąžiningumas čia tikrai atsiperka.

14. Ar galiu siųsti dokumentus be deklaracijos?

Paprastus dokumentus – taip. Laiškus, sutartis, nuotraukas – užtenka įdėti į voką su adresu. Bet jei tai svarbūs dokumentai – notaro patvirtinti, su antspaudais – rekomenduoju siųsti registruotu paštu arba kurjeriu su sekimu. Vieną kartą klientė siuntė vestuvių dokumentus paprastu voku ir jie „dingo" – niekas nežino kur. Teko viską tvarkyti iš naujo, užtruko mėnesį. Nuo to laiko visada sakau – jei dokumentas svarbus, mokėk už sekimą ir draudimą. Tai kainuoja kelis eurus, bet ramybė brangesnė.

15. Ką daryti, jei praradau siuntos numerį?

Nieko baisaus, bet reikės šiek tiek paplušėti. Paprastai siuntos numerį galima rasti el. laiške (jei užsakymas buvo internetu) arba kvite (jei siuntą atidavei gyvai). Jei neturi nei vieno, nei kito – reikia kreiptis į vežėją su siuntos data, siuntėjo ir gavėjo duomenimis. Mes paprastai galime rasti siuntą pagal šiuos duomenis, bet tai užtrunka ilgiau. Kartą klientas neturėjo jokio numerio, bet prisiminė, kad siuntą atidavė trečiadienį ir mokėjo kortele – pagal mokėjimą radome siuntą per 10 minučių. Taigi, nors numeris labai palengvina paiešką, jo praradimas nėra pasaulio pabaiga.

Saugumas – siuntų pervežimas iš Lietuvos į Londoną

16. Kaip žinoti, kad mano siunta saugi kelyje?

Nieko nėra šimtu procentų saugu – tai pirmas dalykas, kurį reikia suprasti. Bet yra priemonių, kurios sumažina riziką iki minimumo. Patikimas vežėjas, tinkamas pakavimas, draudimas ir siuntos sekimas – tai keturi pagrindiniai dalykai. Mes dirbame su transporto priemonėmis, kurios turi GPS sekimą, vairuotojai turi patirtį, o siuntos sandėliuojamos užrakintose patalpose. Bet kartais nutinka ir nenumatytų dalykų – eismo įvykis, vagystė (retai, bet pasitaiko), gamtos stichijos. Todėl draudimas yra ne prabanga, o būtinybė, ypač brangioms siuntoms.

17. Ar siuntos yra draudžiamos automatiškai?

Paprastai ne. Dauguma vežėjų siūlo pagrindinį draudimą, kuris dengia nedidelę sumą – tarkime, 50-100 eurų. Jei siuntos vertė didesnė, reikia papildomo draudimo. Tai papildomas mokestis, bet jis nedidelis – paprastai 2-5% nuo deklaruotos vertės. Turėjome klientą, kuris siuntė meno kūrinį už 5000 eurų ir atsisakė draudimo, nes „nieko nenutiks". Nutiko – siunta nukrito sandėlyje, rėmas sulūžo. Be draudimo – jokia kompensacija. Su draudimu – būtų gavęs pilną sumą. Tai vienas tų atvejų, kai „geriau turėti ir nenaudoti, nei neturėti ir gailėtis".

18. Ką daryti, jei siunta atvyko sugadinta?

Pirmiausia – nefotografuoti iškart, o pirmiausia – pranešti vežėjui. Tada nufotografuoti žalą iš skirtingų kampų, išsaugoti pakuotę (jos negalima išmesti, jei nori gauti kompensaciją). Tada pateikti pretenziją raštu su nuotraukomis ir siuntos numeriu. Procesas gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo žalos dydžio ir draudimo sąlygų. Svarbu – pretenziją pateikti kuo greičiau, geriausia tą pačią dieną. Jei praėjus savaitei praneši, kad siunta buvo sugadinta – vežėjas gali sakyti, kad žala galėjo atsirasti vėliau. Laikas čia labai svarbus.

19. Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Dauguma vežėjų siūlo siuntos sekimą, bet „realiu laiku" – tai priklauso. Paprastai matai, kada siunta išvyko iš sandėlio, kada pasiekė tarpinį tašką, kada atvyko į Londoną ir kada pristatyta. Bet tikras realaus laiko sekimas (kaip Uber automobilio) – retas dalykas. Mes naudojame sistemą, kurioje atnaujinimai pasirodo kas kelias valandas arba pasikeitus statusui. Kartą klientas skambino kas 30 minučių klausdamas, kur siunta – teko paaiškinti, kad sistema atnaujinama ne kas minutę. Suprantu nerimą, ypač kai siunči kažką brangaus, bet reikia šiek tiek kantrybės.

20. Kaip apsaugoti siuntą nuo vagystės?

Yra keletas praktinių patarimų. Nenaudoti per daug išvaizdžių pakuočių – jei siunči brangią elektroniką, neklijuoti „Apple" lipdukų ant dėžės. Nurodyti tikslų pristatymo laiką, kad siunta nestovėtų prie durų valandų valandas. Jei gavėjo nėra namuose – sutarti, kad siunta būtų paliekama pas kaimyną arba saugioje vietoje. Na, ir draudimas – jei viskas nepavyksta, bent jau finansiškai būsi apsaugotas. Turėjome atvejį, kai siunta buvo palikta prie durų Londone, o gavėjas grįžo po 6 valandų – siuntos jau nebuvo. Nuo to laiko visada prašome patvirtinimo, kad gavėjas yra namuose prieš paliekant siuntą.

Specifika – siuntų pervežimas iš Lietuvos į Londoną

21. Ar galiu siųsti maisto produktus į Londoną?

Galiu, bet su apribojimais. Po „Brexit" taisyklės pasikeitė – ne visus maisto produktus galima siųsti. Mėsos ir pieno produktai iš ES šalių paprastai draudžiami asmeniniam siuntimui. Bet yra išimčių – pavyzdžiui, kūdikių maistas, tam tikri perdirbti produktai. Sausainiai, šokoladas, kava, arbata – paprastai galima. Problema su šviežiais produktais – jie genda kelyje. Kartą klientas norėjo siųsti šviežią varškę – teko atsisakyti, nes 3-4 dienų kelionėje ji tiesiog sugestų. Džiovinti produktai, konservai, saldainiai – viskas gerai, tik reikia tinkamai supakuoti.

22. Kaip siųsti trapius daiktus į Londoną?

Trapiems daiktams reikia ypatingo dėmesio. Pirma – kiekvienas daiktas atskirai suvyniotas burbuline plėvele. Antra – dėžės vidus užpildytas, kad daiktai nejudėtų. Trečia – ant dėžės aiškiai pažymėti „FRAGILE" arba „DŪŽTA". Ketvirta – apdrausti. Penkta – pasirinkti vežėją, kuris rūpinasi trapiomis siuntomis. Mes turime atskirą žymėjimą tokioms siuntoms ir jas krauname atskirai. Bet net ir tada – stiklas gali sudužti, keramika gali skilti. Todėl visada sakau – jei daiktas yra vienintelis ir nepakeičiamas, geriau ne siųsti, o vežti pačiam. Kartais saugiausias būdas yra pats paprasčiausias.

23. Ar galima siųsti baldus ar didelius daiktus į Londoną?

Galima, bet tai jau ne standartinė siunta, o krovinių gabenimas. Dideli daiktai – baldai, dviračiai, sporto įranga – reikalauja specialaus transporto ir pakrovimo. Kaina žymiai didesnė, terminai ilgesni, o ir logistika sudėtingesnė. Pavyzdžiui, sofą iš Kauno į Londoną – reikia ne tik transporto, bet ir žmonių, kurie išneštų iš buto ir įneštų į naują vietą. Kartą vežėme pianiną – tai buvo visos dienos darbas su keturiais žmonėmis. Bet jei reikia – galima, tik reikia planuoti iš anksto ir būti pasiruošusiam didesnėms išlaidoms. Pigiau kartais būna vietoje nusipirkti naują baldą nei vežti seną.

24. Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai nutinka rečiau, bet nutinka. Priežastys įvairios – gavėjas nežinojo, kad kažkas siunčia, gavėjas išvykęs, gavėjas atsisako mokėti muito mokesčius (jei taikomi). Tokiu atveju siunta grįžta atgal siuntėjui. Grįžimas kainuoja papildomai – kartais net tiek pat, kiek siuntimas pirmyn. Turėjome situaciją, kai močiutė iš Lietuvos siuntė anūkui į Londoną didelį krepšį su maistu, o anūkas tuo metu atostogavo Ispanijoje. Siunta grįžo, močiutė turėjo mokėti už grįžimą, o maistas, žinoma, sugedo. Nuo to laiko visada prašome patvirtinti, kad gavėjas bus vietoje nurodytu laiku.

25. Ar skiriasi siuntimas į Londoną nuo kitų JK miestų?

Taip, nors ne dramatiškai. Londonas turi savo specifiką – didelis miestas, spūstys, ribojimai sunkvežimiams, sudėtingas parkavimas. Dėl to pristatymas į centrinį Londoną gali užtrukti ilgiau ir kainuoti daugiau nei į, tarkime, Mančesterį ar Birmingamą. Be to, Londonas turi daugiau pristatymo punktų ir sandėlių, todėl kartais siunta pirmiau pasiekia Londoną, o paskui dar keliauja į mažesnį miestą. Mes turime sandėlį Londone, todėl siuntos į Londoną paprastai pristatomos greičiau nei į atokesnes vietas. Bet jei kalbame apie Škotiją ar Šiaurės Airiją – tai jau visai kitas reikalas su papildomomis dienomis.

26. Kaip pasirinkti patikimą vežėją siuntoms į Londoną?

Svarbiausia – atsiliepimai. Ne tie, kurie svetainėje (jie visada geri), o realūs atsiliepimai feisbuko grupėse, forume, iš pažįstamų. Antra – kiek laiko vežėjas dirba šioje srityje. Trečia – ar turi draudimą, ar siūlo sekimą, ar turi aiškią pretenzijų tvarką. Ketvirta – kaip bendrauja. Jei skambini ir niekas nekelia, arba atsako po trijų dienų – tai jau raudona vėliava. Penkta – ar gali atvykti į sandėlį gyvai. Mes visada kviečiame klientus atvykti, pamatyti, kaip dirbame. Tas, kas slepiasi už interneto puslapio be adreso – kelia abejonių. Patikimumas matosi iš smulkmenų.

Išvada

Siuntų gabenimas iš Lietuvos į Londoną nėra raketų mokslas, bet reikia žinoti pagrindus. Tinkamas pakavimas, teisingi dokumentai, patikimas vežėjas ir draudimas – tai keturi dalykai, kuriuos prisiminkite. Vėlavimai nutinka, klaidos pasitaiko, bet su tinkamu pasiruošimu galima išvengti daugumos problemų. Jei kyla klausimų – klauskite vežėjo prieš siunčiant, ne po to. Geriau penki papildomi klausimai iš anksto nei penkios dienos streso vėliau. Sėkmės su siuntomis.