Lietuva Anglija siuntinių vežimas

Dirbu siuntų pervežimo srityje jau ne vienerius metus ir galiu pasakyti vieną dalyką: maršrutas Lietuva-Anglija yra vienas populiariausių. Ne be priežasties – tūkstančiai lietuvių gyvena Jungtinėje Karalystėje, ir jiems reikia gauti siuntas iš namų. Drabužiai, maistas, vaistai, dovanos – kiekvieną savaitę vežame viską. Bet daugelis žmonių nežino, kaip tas vežimas vyksta, kiek trunka, kiek kainuoja, kokių dokumentų reikia. Todėl nusprendžiau surašyti visus klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai, ir atsakyti į juos paprastai, be sudėtingų terminų. Jei planuojate siųsti siuntinį iš Lietuvos į Angliją, šis tekstas skirtas jums.

Maršrutai – Lietuva Anglija siuntinių vežimas kasdien

1. Kokiais maršrutais vežamos siuntos iš Lietuvos į Angliją?

Pagrindiniai maršrutai eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Prancūziją, ir tada keltu arba Eurotuneliu į Angliją. Populiariausias maršrutas – per Calais-Dover keltą. Tai greičiausias ir pigiausias variantas. Bet yra ir kitų maršrutų – per Hook of Holland, per Dunkirką. Kiekvienas vežėjas turi savo nusistovėjusį maršrutą, ir jis retai keičiasi. Svarbu žinoti, kad maršrutas gali turėti įtakos pristatymo laikui. Pavyzdžiui, jei vežėjas važiuoja per Vokietiją ir turi sustojimus ten, siuntinys gali vėluoti. Tiesioginis maršrutas – greičiausia.

2. Ar siuntos vežamos tiesiogiai ar per tarpinius sandėlius?

Priklauso nuo vežėjo. Didelės įmonės dažnai turi tarpinius sandėlius – Lenkijoje, Vokietijoje – kur siuntos perskirstomos. Tai reiškia, kad jūsų siuntinys gali praleisti dieną ar dvi sandėlyje, kol susirenka pakankamai siuntų toliau. Mažesni vežėjai dažniau veža tiesiogiai – iš Lietuvos į Angliją be sustojimų. Tiesioginis vežimas greičiau, bet brangiau. Per tarpinį sandėlį – lėčiau, bet pigiau. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų prioritetų. Jei skubu – ieškokite tiesioginio maršruto. Jei ne – tinka ir per sandėlį.

3. Kiek kilometrų nuo Lietuvos iki Anglijos?

Apie 1800-2200 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Vilnius-Londonas – apie 2000 km. Vairuotojas vienas nevažiuoja – jie važiuojasi pamainomis, ir kelionė trunka 24-36 valandas be sustojimų. Bet su sustojimais, poilsio pertraukomis ir keltu – 2-3 dienos. Tai tik transportavimo laikas. Pridėkite siuntos surinkimą Lietuvoje ir pristatymą Anglijoje – gauname 3-7 dienas. Ilgas kelias, bet sistema veikia. Svarbiausia – kad vairuotojai laikytųsi poilsio režimo, nes nuo to priklauso saugumas.

4. Ar vežėjai važiuoja per naktį?

Taip, dauguma vežėjų važiuoja ir dieną, ir naktį. Vairuotojai dirba pamainomis – vienas vairuoja, kitas miega. Bet yra poilsio reikalavimų – pagal ES taisykles, vairuotojas negali vairuoti ilgiau nei 4,5 valandos be pertraukos, ir turi ilsėtis bent 11 valandų per parą. Šios taisyklės taikomos ir Jungtinėje Karalystėje. Todėl net ir skubiausias vežėjas negali važiuoti be sustojimų. Tai gerai – pavargęs vairuotojas yra pavojus kelyje. Saugumas svarbiau nei greitis.

5. Kaip Brexit pakeitė maršrutus?

Po Brexit atsirado muitinės patikrinimai pasienyje, ir tai prailgino kelionę. Anksčiau siuntos laisvai keliavo be jokių patikrinimų, dabar – kiekviena siunta turi būti deklaruota. Tai reiškia, kad keltuose ir pasienyje reikia praleisti daugiau laiko. Kartais – kelias valandas, kartais – pusę dienos, jei eilės didelės. Vežėjai adaptavosi – kai kurie pakeitė maršrutus, kiti pridėjo papildomų valandų grafikuose. Bet faktas lieka faktu: vežimas po Brexit trunka ilgiau nei prieš jį. Tai nauja realybė, su kuria reikia susitaikyti.

6. Ar yra tiesioginiai maršrutai iš mažesnių Lietuvos miestų?

Iš mažesnių miestų – retai. Dauguma vežėjų turi pagrindinius taškus didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Iš mažesnių miestų siuntos surenkamos ir vežamos į pagrindinį sandėlį. Tai gali pridėti 1-2 dienas prie pristatymo laiko. Bet yra vežėjų, kurie turi maršrutus ir per mažesnius miestus – Šiaulius, Panevėžį, Alytų. Jei gyvenate mažame mieste, pasiteiraukite, ar vežėjas turi paėmimo punktą jūsų mieste. Jei ne – galite atvežti siuntą į artimiausią didesnį miestą.

Kainos – siuntinių vežimas Lietuva Anglija

7. Kiek kainuoja vežimas iš Lietuvos į Angliją?

Kaip jau minėjau kituose straipsniuose – priklauso nuo svorio, dydžio ir maršruto. Bet konkrečiai šiam maršrutui: mažas siuntinys iki 5 kg – 15-25 eurai. Standartinė dėžė iki 30 kg – 30-50 eurų. Didelė siunta iki 50 kg – 50-80 eurų. Tai vidutinės kainos, jos gali skirtis priklausomai nuo vežėjo ir sezono. Prieš Kalėdas – brangiau. Vasarą – taip pat. Pigiausia – sausį, vasarį. Bet skirtumas paprastai ne didesnis nei 10-20 procentų. Jei kaina labai skiriasi nuo šių skaičių – klauskite, kodėl.

8. Ar kaina priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos miesto siunčiama?

Taip, bet ne visada. Jei vežėjas turi paėmimo punktą jūsų mieste – kaina tokia pati kaip iš bet kurio kito miesto. Jei reikia papildomai vežti siuntą iš jūsų miesto į pagrindinį sandėlį – gali būti papildomas mokestis. Pavyzdžiui, siuntinys iš Vilniaus – 35 eurai, iš mažo miestelio Žemaitijoje – 40 eurų, nes reikia papildomai vežti 100 kilometrų. Bet tai ne taisyklė – kai kurie vežėjai turi vienodą kainą visoje Lietuvoje. Pasiteiraukite konkrečiai.

9. Ar galima sutaupyti, siunčiant iš tam tikro miesto?

Kartais. Jei gyvenate netoli sienos su Lenkija – pavyzdžiui, Marijampolėje – galite rasti vežėją, kuris veža tiesiai per Lenkiją, ir kaina gali būti mažesnė. Taip pat, jei gyvenate Klaipėdoje, galite rasti vežėją, kuris veža keltu tiesiai iš Klaipėdos į Vokietiją, ir tada į Angliją. Bet tai ne visada pigiau – priklauso nuo konkrečių maršrutų. Geriausias būdas sužinoti – palyginti kelių vežėjų kainas iš jūsų miesto.

10. Ką daryti, jei mano mieste nėra vežėjo?

Kelios galimybės. Pirma – naudotis paštu. Lietuvos paštas siunčia siuntas į Angliją, bet brangiau ir lėčiau. Antra – naudotis kurjerio paslauga. DHL, FedEx – visi veža iš bet kurio miesto, bet kaina didesnė. Trečia – atvežti siuntą į artimiausią didesnį miestą, kur yra vežėjo paėmimo punktas. Ketvirta – ieškoti vežėjo, kuris siūlo paėmimą iš bet kurios vietos Lietuvoje. Tai brangiau, bet patogiau. Pasirinkimas priklauso nuo to, kiek laiko ir pinigų galite skirti.

11. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo to, į kurį Anglijos miestą vežama?

Taip. Londonas ir aplinkiniai miestai – pigiau, nes ten važiuoja daugiau mašinų. Mančesteris, Birmingamas – vidutiniškai. Škotija, Velsas, Šiaurės Airija – brangiau, dėl papildomų kilometrų. Pavyzdžiui, siuntinys į Londoną – 35 eurai, į Edinburgą – 45 eurai, į Belfastą – 55 eurai. Bet tai vidutiniai skaičiai – konkreti kaina priklauso nuo vežėjo. Jei siunčiate į atokesnę vietą, visada paklauskite konkrečios kainos. Ir dar: kai kurie vežėjai neveža į Šiaurės Airiją ar Škotiją – pasiteiraukite iš anksto.

12. Ar yra papildomų mokesčių už vežimą iš Lietuvos į Angliją?

Gali būti. Dažniausi papildomi mokesčiai: už siuntos paėmimą iš namų (jei neįskaičiuota), už nestandartinę pakuotę, už draudimą, už skubų pristatymą. Taip pat gali būti muito mokesčiai Anglijoje, jei siuntos vertė viršija 39 svarus. Bet tai jau ne vežėjo mokestis, o muitinės. Svarbu: prieš siunčiant paklauskite, ar nurodyta kaina yra galutinė, ar dar bus papildomų mokesčių. Geri vežėjai atsako aiškiai. Blogi – slepia informaciją.

Terminai – Lietuva Anglija siuntinių vežimas

13. Kiek trunka siuntos vežimas iš Lietuvos į Angliją?

Įprastai 3-7 darbo dienos. Greičiausi maršrutai – į Londoną – 2-4 dienos. Į kitus didžiuosius miestus – 4-5 dienos. Į mažesnius miestus ar atokesnes vietas – iki 7 dienų. Bet tai tik vidurkis. Konkretus laikas priklauso nuo daugelio dalykų: kada atidavėte siuntą, kada vežėjas išvyksta, ar yra muitinės patikrinimas, koks eismas kelyje. Vienas mano klientas gavo siuntinį per 3 dienas, kitas – per 10. Tas pats vežėjas, tas pats maršrutas. Skirtumas – aplinkybės.

14. Kas lėčiausia vežimo proceso dalis?

Daugeliu atvejų – muitinė. Siuntos surinkimas Lietuvoje trunka 1-2 dienas. Transportavimas – 2-3 dienas. Pristatymas Anglijoje – 1-2 dienas. Bet muitinė – gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Ypač jei deklaracija užpildyta neteisingai arba siuntos turinys įtartinas. Todėl svarbu teisingai užpildyti dokumentus. Tai vienas dalykas, kurį galite kontroliuoti. Kitų – eismo, oro, keltų grafiko – ne. Bet dokumentus – taip.

15. Ar galima pagreitinti vežimą?

Galima, bet ribotai. Pirmas būdas – atiduoti siuntą kuo anksčiau, kad ji patektų į artimiausią išvykimą. Antras – tinkamai užpildyti dokumentus. Trečias – pasirinkti vežėją su tiesioginiu maršrutu. Ketvirtas – rinktis ekspresinę paslaugą, jei yra. Bet net ir ekspresinė paslauga negarantuoja pristatymo per 1-2 dienas – vis tiek reikia laiko transportavimui. Jei jums reikia labai greitai – rinkitės kurjerio paslaugą. Bet tai jau kitas kainų lygis.

16. Ką daryti, jei siuntinys vėluoja?

Pirmiausia – susisiekti su vežėju. Paklauskite, kur siuntinys ir kodėl vėluoja. Dažniausios priežastys: muitinės patikrinimas, eismo spūstys, vairuotojo liga, techniniai nesklandumai. Jei vežėjas atsako ir paaiškina – palaukite. Jei neatsako – rašykite oficialų skundą. Jei siuntinys vėluoja ilgiau nei savaitę – pradėkite pretenzijos procesą. Svarbu turėti visus dokumentus – siuntos kvitą, deklaraciją, bendravimo įrašus. Be dokumentų sunku ką nors įrodyti.

17. Ar vežėjas praneš apie vėlavimą?

Priklauso nuo vežėjo. Geri vežėjai praneša – skambina arba rašo SMS, jei siuntinys vėluos. Blogi – nepraneša, ir jūs sužinote tik tada, kai patys paskambinate. Todėl prieš siunčiant pasiteiraukite, ar vežėjas praneša apie vėlavimus. Tai svarbu, ypač jei siuntinys svarbus. Taip pat galite paprašyti, kad praneštų – dauguma vežėjų sutinka, jei paprašote. Bet geriau rinktis vežėją, kuris tai daro automatiškai.

18.