Lietuva Anglija Lietuva siuntos

Santykiai tarp Lietuvos ir Anglijos, kalbant apie siuntinius, yra dvipusė gatvė. Žmonės siunčia ne tik iš Anglijos į Lietuvą, bet ir atgal – ir tų siuntų srautas tikrai nemažas. Gal siunči močiutės keptus sausainius anūkui į Londoną, gal grąžini atgal nebetikusius drabužius, gal tėvai siunčia vaistus, kurių Anglijoje nėra. Kryptis Lietuva–Anglija–Lietuva reiškia, kad judėjimas vyksta abiem pusėm, ir klausimų kyla tiek pat, kiek vienos krypties siuntose. Šiame tekste eisiu per dažniausiai užduodamus klausimus apie siuntas tarp šių dviejų šalių – nuo kainų iki terminų, nuo pakavimo iki draudžiamų daiktų.

Kryptys – Lietuva Anglija Lietuva siuntos

1. Ar siuntos vežamos abiem kryptimis – iš Lietuvos į Angliją ir atgal?

Taip, dauguma vežėjų dirba abiem kryptimis. Tai reiškia, kad jei vežėjas važiuoja iš Londono į Vilnių, jis grįžta atgal – ir gali paimti siuntinių į Angliją. Paprastai šitos dvi kryptys turi šiek tiek skirtingas kainas, nes logistika skiriasi – degalų kainos, keliai, muitinės formalumai. Bet esmė ta pati – siuntos juda abiem kryptimis reguliariai. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – žmonės iš Lietuvos dažniau siunčia maistą, o iš Anglijos – drabužius ir elektroniką. Taip jau susiklostė.

2. Kiek kainuoja siųsti siuntinį iš Lietuvos į Angliją?

Truputį daugiau nei atvirkščiau. Nežinau tiksliai kodėl, bet dauguma vežėjų taiko kiek aukštesnę kainą krypčiai Lietuva–Anglija. Gal dėl mažesnio srauto, gal dėl kitokių mokesčių. Mažas paketas iki 5 kg paprastai kainuoja 10-18 eurų, sunkesni – atitinkamai daugiau. Bet skirtumas nėra drastiškas. Vienas klientas iš Kauno siuntė savo sūnui į Birmingamą dvi dėžes drabužių – sumokėjo 35 eurus už abu. Jam atrodė normalu.

3. Koks populiariausias maršrutas tarp Lietuvos ir Anglijos?

Dažniausiai veža per Vokietiją, Olandiją arba Prancūziją, priklausomai nuo keltų ar Eurotunelio. Maršrutas per Calais yra populiarus, bet kai kurie važiuoja per Hook of Holland arba Dunkerką. Lietuvos pusėje pagrindiniai taškai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai. Anglijos pusėje – Londonas, Birmingamas, Mančesteris, taip pat mažesni miesteliai, kur gyvena lietuvių bendruomenės. Vienas vežėjas man pasakojo, kad jis važiuoja net į mažus miestelius Šiaurės Airijoje – ten irgi lietuvių, ir jiems reikia siuntų.

4. Ar yra skirtumas tarp kelių vežėjų, kai kalba eina apie tas pačias kryptis?

Didelis skirtumas. Vieni vežėjai specializuojasi tik viena kryptimi, kiti dirba abiem. Vieni turi didelius sunkvežimius, kiti mažesnius mikroautobusus. Kainos skiriasi, terminai skiriasi, požiūris į klientą skiriasi. Aš pats mačiau, kaip vienas vežėjas paėmė siuntinį ir dingo – neatsakė į skambučius, neatsakė į žinutes. Ir mačiau kitą, kuris paskambino pačiam gavėjui ir pasakė „aš už penkių minučių prie durų". Skirtumas – danguj ir žemėj. Todėl visada rekomenduoju pasidomėti atsiliepimais prieš renkantis.

5. Kaip dažnai vyksta siuntų pervežimai tarp Lietuvos ir Anglijos?

Dauguma vežėjų važiuoja kartą arba du kartus per savaitę. Yra tokių, kurie važiuoja kasdien, bet tai jau didesni operatoriai. Mažesni vežėjai gali važiuoti kas antrą savaitę. Svarbu pasitikslinti tvarkaraštį prieš atiduodant siuntinį. Vienas žmogus atvežė siuntinį šeštadienį ir tikėjosi, kad jis išvažiuos pirmadienį. Pasirodo, tas vežėjas važiuoja tik ketvirtadieniais. Siuntinys stovėjo visą savaitę. Nebuvo tragedija, bet žmogus nusivylė, nes tikėjosi greičiau. Klauskit iš anksto.

Dokumentai – Lietuva Anglija Lietuva siuntos

6. Kokių dokumentų reikia siunčiant iš Lietuvos į Angliją po Brexit?

Brexit viską pakeitė – tai tiesa, kurią žmonės vis dar pripranta. Dabar siunčiant į Angliją reikia užpildyti muitinės deklaraciją, nurodyti siuntos vertę, turinį ir paskirtį. Jei siunti kaip dovaną – viena tvarka, jei kaip prekę – kita. Formos nėra sudėtingos, bet reikia jas pildyti atidžiai. Vienas klientas parašė, kad siuntos vertė – 0 svarų. Logiškai – nes tai dovana. Bet muitinėje kilo klausimas – kaip gali būti 0, jei viduje realių daiktų? Tiesiog reikėjo parašyti rinkos vertę, net jei dovana.

7. Ar reikia mokėti muitą siunčiant iš Lietuvos į Angliją?

Priklauso nuo siuntos vertės ir paskirties. Jei siunti asmeninius daiktus ar dovaną iki tam tikros vertės, muitas paprastai netaikomas. Bet jei siunti kažką brangiau – elektroniką, brangius drabužius – gali tekti mokėti. Mokesčių dydis priklauso nuo prekės kategorijos. Tai nėra kažkas, ko reikia bijoti – tiesiog reikia žinoti. Vienas vaikinas siuntė naują kompiuterį seseriai į Angliją – muitinė prašė sumokėti 20 procentų PVM. Jis nustebo, bet taip jau yra. Patarimas – pasitikrink prieš siunčiant, kiek gali tekti mokėti.

8. Kaip teisingai užpildyti muitinės deklaraciją?

Rašyti aiškiai, konkrečiai, be trumpinimų. Vietoj „drab" rašyk „drabužiai", vietoj „el" – „elektronika". Nurodyk tikslų svorį, kiekį ir vertę kiekvienos prekės. Jei yra skirtingų daiktų – išvardyk visus. Viena moteris parašė tiesiog „daiktai" – muitinė grąžino deklaraciją atgal, reikėjo pildyti iš naujo. Užtruko papildomas dvi dienas. Taip kad taip, rašyti reikia daugiau nei vieną žodį, net jei atrodo kvaila. Muitinės pareigūnai nori žinoti, ką tiksliai kontroliuoja.

9. Ar skiriasi dokumentai siunčiant fiziniam asmeniui ir įmonei?

Taip, skiriasi. Siunčiant įmonei reikia nurodyti įmonės kodą, PVM numerį, kartais net sutarties numerį. Fiziniam asmeniui pakanka vardo, pavardės, adreso ir telefono. Bet jei siunti kažką, kas atrodo kaip komercinė siunta – tarkim, dešimt vienodų dėžių – muitinė gali prašyti papildomų dokumentų, net jei siunti fiziniam asmeniui. Tai logiška, nes kitaip būtų lengva apeiti muitus. Sąžiningumas čia yra geriausia politika.

10. Kas nutinka, jei dokumentai užpildyti neteisingai?

Siuntinys gali strigti muitinėje. Ir tada prasideda ilgas procesas – reikia taisyti dokumentus, siųsti papildomus paaiškinimus, kartais net siuntinys grąžinamas atgal. Turėjau atvejį, kai žmogus nurodė neteisingą gavėjo adresą – vietoj Londono parašė Liverpulį. Siuntinys nuvažiavo į Liverpulį, ten niekas jo nelaukė, ir galiausiai grįžo į sandėlį. Užtruko tris savaites, kol viskas išsisprendė. Tai ne pasaulio pabaiga, bet nervų kainuoja. Todėl – patikrink du kartus prieš pateikiant.

Sąlygos – Lietuva Anglija Lietuva siuntos

11. Kokios pagrindinės siuntimo sąlygos tarp Lietuvos ir Anglijos?

Standartinės – siuntinys turi būti tinkamai supakuotas, su aiškiu adresu, telefono numeriu, ir užpildyta deklaracija. Svoris neturi viršyti nustatytų limitų, turinys turi atitikti leidžiamų daiktų sąrašą. Tai skamba biurokratiškai, bet iš tikrųjų – jei naudoji protą ir nesiunči nieko keisto, viskas paprasta. Vienintelis dalykas, kurį noriu pabrėžti – telefono numeris. Be jo kurjeris negali susisiekti su gavėju, ir siuntinys grįžta atgal. Tokių atvejų mačiau daugiau nei norėčiau.

12. Ar galima siųsti skirtingų tipų daiktus vienoje dėžėje?

Galima, bet reikia nurodyti deklaracijoje, kas yra viduje. Jei sumaišai drabužius su knygomis ir kosmetika – viskas ok, tik parašyk, kad ten viskas. Problema atsiranda, kai vienoje dėžėje yra ir leidžiamų, ir draudžiamų daiktų. Tada muitinė gali sulaikyti visą siuntinį dėl vieno draudžiamo daikto. Todėl geriau atskirti – draudžiamus daiktus tiesiog nesiųsti, o visus kitus sudėti kartu ir sąžiningai deklaruoti.

13. Ką daryti, jei siuntinys neatitinka nurodytų sąlygų?

Vežėjas gali atsisakyti priimti siuntinį, arba priimti su priemoka. Pavyzdžiui, jei nurodei, kad siuntinys sveria 10 kilogramų, o iš tikrųjų – 25, gausi papildomą sąskaitą. Arba jei supakavai ne pagal reikalavimus – per plona dėžė, per mažai lipnios juostos – vežėjas gali paprašyti perpakuoti. Tai nutiko vienam žmogui, kuris atvežė siuntinį supakuotą į plastikinį maišelį. Jokios dėžės. Logiška, kad vežėjas atsisakė priimti. Jis nuvažiavo į artimiausią parduotuvę, nusipirko dėžę, perpakavo, ir viskas buvo gerai. Bet užtruko papildomą valandą.

14. Ar yra draudimas automatiškai įtrauktas į siuntimo kainą?

Priklauso nuo vežėjo. Vieni įtraukia bazinį draudimą iki 50 eurų ar svarų, kiti – ne. Visada reikia klausti. Jei siunti kažką vertingesnio, paprašyk papildomo draudimo. Tai kainuoja papildomai 5-15 procentų nuo deklaruotos vertės, bet ramybė brangesnė. Vienas žmogus siuntė meno kūrinį – nedidelį paveikslą – be draudimo. Paveikslas atvažiavo su įlenktu kraštu. Be draudimo – jokių kompensacijų. Su draudimu – būtų gavęs bent dalį pinigų atgal. Sprendimas kiekvieno, bet aš visada patariu apsidrausti, jei vertė viršija 100.

15. Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Atsiliepimai, atsiliepimai, atsiliepimai. Ir dar kartą – atsiliepimai. Socialiniuose tinkluose, lietuvių bendruomenių grupėse, tiesiog paklausus pažįstamų. Vienas blogas atsiliepimas nieko nereiškia – visiems pasitaiko. Bet jei matai dešimt blogų atsiliepimų iš eilės – bėk. Dar svarbu – ar vežėjas turi oficialią svetainę, kontaktus, ar atsako į skambučius. Jei vežėjas pasiekiamas tik per Facebook žinutes – kažkas ne taip. Rimtas vežėjas turi bent jau telefono numerį ir el. paštą.

Trukmė – Lietuva Anglija Lietuva siuntos

16. Kiek laiko trunka siuntos kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Maždaug tiek pat kaip ir atvirkščiai – 3-5 darbo dienos. Bet praktikoje kryptis į Angliją kartais trunka ilgiau, ypač dėl muitinės patikrinimų Doverio pusėje. Per Kalėdas 2023 vienas mano pažįstamas laukė savaitę ilgiau nei planuota, nes keltai buvo perpildyti. Tai ne kasdienybė, bet nutinka. Rekomenduoju visada pridėti vieną-dvi dienas prie planuoto laiko – ypač jei siuntinys turi pasiekti gavėją iki kokios nors datos.

17. Ar galima siųsti skubiai iš Lietuvos į Angliją?

Galima, bet variantų mažiau nei atvirkščiau. Express paslaugos egzistuoja, bet jos brangios. Vienas žmogus siuntė dokumentus iš Kauno į Londoną per 48 valandas – sumokėjo 90 eurų. Daug? Taip. Bet dokumentai pasiekė laiku, ir tai buvo svarbu. Jei skubos nėra, geriau palaukti kelias dienas ir sutaupyti. Bet jei reikia – variantų yra, tik reikia ieškoti.

18. Kaip sekti siuntinį, išsiųstą iš Lietuvos?

Tas pats principas kaip ir kitu atveju – sekimo numeris arba tiesioginis kontaktas su vežėju. Bet pastebėjau, kad mažesni vežėjai Lietuvoje ne visada duoda sekimo numerį. Kartais tiesiog pasako „paskambinsiu, kai atvešiu". Šiek tiek pasenęs požiūris, bet veikia. Vienas vežėjas netgi siunčia SMS žinutę su nuotrauka – „siuntinys pristatytas". Tai jau moderniau. Klientai vertina tokį dėmesį.

19. Ar siuntinys gali strigti tarpinėse šalyse?

Gali. Jei važiuoja per Vokietiją ir Prancūziją, gali atsitikti taip, kad kažkur sustoja dėl techninių problemų arba dėl dokumentų patikrinimo. Vienas vežėjas pasakojo, kad jo sunkvežimis buvo sulaikytas Vokietijoje dvi dienas, nes vairuotojo dokumentai buvo ne visai tvarkingi. Siuntiniai vėlavo, klientai nervinosi, bet niekas nekaltas – tiesiog taip atsitiko. Todėl – jei siuntinys labai skubus, geriau rinktis vežėją su gera reputacija ir patirtimi.

Apribojimai – Lietuva Anglija Lietuva siuntos

20. Kokių daiktų negalima siųsti iš Lietuvos į Angliją?

Sąrašas panašus į kitą pusę – ginklai, narkotikai, gyvūnai, pavojingos medžiagos. Bet yra specifinių dalykų – pvz., kai kurie maisto produktai, kurie leidžiami Lietuvoje, bet ne Anglijoje. Po Brexit taisyklės pasikeitė – pieno produktai, mėsa turi atitikti konkrečius reikalavimus. Vienas žmogus norėjo siųsti šalto rūkyto kumpio – nebuvo leista, nes reikėjo veterinarinio sertifikato. Paprasčiau nusipirkti ten arba siųsti tik tai, kas tikrai leidžiama.

21. Ar galima siųsti vaistus iš Lietuvos į Angliją?

Ribotai. Asmeniniam naudojimui – nedidelis kiekis su receptu arba gydytojo pažyma – dažniausiai leidžiama. Bet didesni kiekiai ar vaistai su kontroliuojamomis medžiagomis – draudžiama. Mama siunčia vaistus sūnui į Londoną – dažnas atvejis. Ir dažniausiai praeina be problemų, jei kiekis nedidelis ir pakuotė originali. Bet jei siųsi dvi dėžes vaistų – klausimų bus. Viskas su saiku.

22. Ką daryti su daiktais, kuriuos nori grąžinti atgal į Angliją?

Grąžinimas yra kaip naujas siuntimas – su visais dokumentais ir mokesčiais. Skirtumas tik tas, kad gali nurodyti „grąžinimas" kaip siuntos paskirtį, ir tai kartais palengvina muitinės procesą. Bet ne visada. Vienas klientas grąžino internetu pirktus batus – pirkėjas iš Anglijos. Reikėjo užpildyti tą pačią deklaraciją, tik su pastaba „prekių grąžinimas". Užtruko tą patį laiką, kainavo tą patį. Nemokamai niekas neveža, net grąžinant.

23. Ar draudžiama siųsti asmeninius dokumentus – pasą, ID kortelę?

Ne draudžiama, bet labai nerekomenduojama. Pasas yra dokumentas, kurio negalima kopijuoti, ir jo praradimas reiškia daug problemų. Jei labai reikia – geriau naudoti specialų voką su sekimu, draudimu, ir aiškiai pažymėti „vertingi dokumentai". Vienas žmogus siuntė pasą paprastu siuntiniu – pasas pasiklydo. Truko du mėnesius, kol gavo naują. Dabar siunčia tik per kurjerius su garantija.

Niūansai – Lietuva Anglija Lietuva siuntos

24. Kaip elgtis, jei gavėjas Anglijoje nekalba lietuviškai?

Įsitikinti, kad adresas parašytas angliškai, aiškiai, ir kad telefono numeris su tarptautiniu kodu. Kurjeris Anglijoje greičiausiai nekalbės lietuviškai, todėl gavėjas turi suprasti, kas skambina. Vienas atvejis – žmogus parašė mamai į Angliją jos lietuvišką telefono numerį. Kurjeris skambino, mama nekėlė, nes nematė angliško numerio. Siuntinys grįžo atgal. Maža smulkmena, bet svarbi. Visada – angliškas numeris su +44 arba +370.

25. Ar verta siųsti senus drabužius iš Lietuvos į Angliją, ar geriau parduoti?

Priklauso nuo to, kam ir kodėl. Jei siunti vaikui, kuris studijuoja Anglijoje, ir tai jo seni drabužiai – gal ir verta. Bet jei siunti dėžę senų rūbų, kurių niekas nenešios – gal geriau padovanoti arba parduoti Lietuvoje. Siuntimo kaina už 20 kilogramų drabužių gali būti 30-40 eurų, o rūbų vertė – gal 10. Aritmetika ne visada apsimoka. Bet jei tai sentimentaliai vertingi daiktai – tada taip, siųsk ir nesuk galvos.

26. Ką daryti, jei siuntinys pasiekė gavėją, bet jis sugadintas?

Pirma – nufotografuoti žalą. Antra – pranešti vežėjui per 24 valandas (dauguma vežėjų turi tokį terminą). Trečia – pateikti pretenziją su nuotraukomis ir kvitu. Jei buvo draudimas – procesas paprastesnis, gausi kompensaciją. Jei nebuvo – sudėtingiau, bet ne beviltiška. Vienas klientas gavo sulaužytą veidrodį – be draudimo. Po ilgų pokalbių vežėjas sutiko kompensuoti pusę vertės. Ne idealu, bet geriau nei nieko. Svarbiausia – reaguoti greitai ir turėti įrodymų.

Išvada: siuntos tarp Lietuvos ir Anglijos – tai ne vienos krypties reikalas. Abi pusės siunčia, abi pusės laukia, ir abi pusės kartais nusivilia. Pagrindiniai patarimai – supakuok gerai, užpildyk dokumentus atidžiai, pasirink patikimą vežėją, ir komunikuok su gavėju. Brexit pakeitė taisykles, bet nepadarė neįmanomo – tiesiog reikia skirti daugiau dėmesio dokumentams. O jei kas nors nutinka – ne panikuok, o skambink vežėjui. Dauguma problemų išsprendžiamos, jei žmonės kalbasi vieni su kitais.