Vežu kačiukus į Velsą ir kitus naminius gyvūnus kiekvieną dieną

Kačiukai – tai ne suaugusios katės. Jie mažesni, jautresni, ir kelionė jiems gali būti didesnis stresas. Aš tai žinau, nes vežu ne tik suaugusius gyvūnus, bet ir visai mažus kačiukus – kartais vos kelių savaičių amžiaus. Velsas yra viena populiariausių krypčių, nes ten gyvena daug žmonių, kurie nori parsivežti kačiuką iš Lietuvos arba pervežti jį pas naujus šeimininkus. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie kačiukų ir kitų naminių gyvūnų pervežimą į Velsą – nuo amžiaus reikalavimų iki specialios priežiūros kelyje.

Amžius – kačiukų vežimas į Velsą

1. Kiek laiko turi būti kačiukui, kad jį būtų galima vežti?

Pagal taisykles, kačiukas turi būti bent 15 savaičių amžiaus. Taip yra todėl, kad pasiutligės skiepas gali būti padarytas ne anksčiau kaip 12 savaičių amžiaus, o po skiepo reikia palaukti 21 dieną. Taigi 12 savaičių plius 21 diena – tai maždaug 15 savaičių. Anksčiau vežti negalima, nebent yra specialios aplinkybės (pavyzdžiui, kačiukas keliauja su mama, kuri yra paskiepyta). Bet tai retas atvejis. Paprastai sakau klientams – palaukite, kol kačiukui sueks bent 4 mėnesiai. Tai saugiau ir teisingiau.

2. Ar galima vežti labai mažus kačiukus be skiepų?

Ne. Be pasiutligės skiepo negalima legaliai įvežti gyvūno į Jungtinę Karalystę. Ir taškas. Suprantu, kad kartais žmonės nori kuo greičiau pervežti kačiuką – pavyzdžiui, jei jis rastas gatvėje arba jei reikia skubiai perduoti naujiems šeimininkams. Bet taisyklės yra taisyklės. Jei kačiukas per mažas skiepui – reikia laukti. Aš neisiu į kompromisus dėl dokumentų. Vieną kartą klientas pasiūlė „susitarti“ – atsisakiau. Ne todėl, kad nenoriu padėti, bet todėl, kad rizika per didelė. Jei pagautų pasienyje – problemos būtų tiek man, tiek klientui.

3. Ką daryti, jei kačiukas dar per mažas skiepui?

Palaukti. Nėra kito būdo. Kol kačiukas sulauks 12 savaičių, galite jį auginti, prižiūrėti, pratinti prie narvo. Tai laikas, kurį galima išnaudoti pasiruošimui. Pavyzdžiui, parodyti kačiukui narvą – kad jis nebijotų. Arba nueiti pas veterinarą ir suženklinti mikroschema (tai galima padaryti bet kuriame amžiuje). Taip pat galite pradėti rinkti informaciją apie kelionę – pasidomėti maršrutu, kainomis, terminais. Laiko turite – išnaudokite jį protingai. Geriau laukti kelias savaites nei skubėti ir daryti klaidas.

4. Ar skiriasi kačiukų ir suaugusių kačių vežimas?

Taip, ir gana reikšmingai. Kačiukai yra jautresni šalčiui, karščiui, stresui. Jiems reikia dažniau gerti vandenį (santykinai pagal svorį). Jie greičiau pavargsta, bet ir greičiau atsigauna. Narvas turi būti tinkamo dydžio – ne per didelis, kad kačiukas nesijaustų nesaugiai, bet ir ne per mažas. Be to, kačiukai dažniau bijo triukšmo – keltai, sunkvežimiai, kelių garsai gali juos išgąsdinti. Aš visada skiriu daugiau dėmesio kačiukams – tikrinu dažniau, kalbu su jais ramiau. Tai ne tik darbas – tai atsakomybė.

5. Kaip paruošti kačiuką pirmajai kelionei?

Palaipsniui. Pirmiausia – leiskite kačiukui susipažinti su narvu. Padėkite jį kambaryje, palikite atvirą, įdėkite skanėstų. Leiskite kačiukui pats įeiti ir išeiti, kada nori. Po kelių dienų pradėkite uždaryti duris trumpam – 5 minutėms, 10 minučių, palaipsniui ilginkite. Jei kačiukas pradeda kaukti – neatidarykite iš karto. Palaukite, kol nutils, tada atidarykite. Taip jis išmoks, kad tylėjimas reiškia išėjimą. Tai užtrunka, bet verta. Kačiukas, kuris pripratęs prie narvo, keliauja daug ramiau nei tas, kuris mato jį pirmą kartą kelionės dieną.

Priežiūra – vežu kačiukus į Velsą

6. Kaip dažnai tikrinate kačiukus kelionės metu?

Dažniau nei suaugusias kates. Kas 2–3 valandas, o jei kelionė ilga – dar dažniau. Tikrinu, ar kačiukas turi vandens, ar narvas sausas, ar gyvūnas ramiai kvėpuoja. Maži kačiukai gali greitai dehidratuoti, todėl vanduo – prioritetas. Be to, stebiu elgesį – jei kačiukas miega, viskas gerai. Jei nuolat kniaukia arba atrodo apatiškas – gali būti problema. Vieną kartą kačiukas pradėjo viduriuoti kelionės metu – teko daryti papildomą sustojimą ir kreiptis į veterinarą. Pasirodė, kad tai stresas. Bet geriau patikrinti nei ignoruoti.

7. Ką dėti į narvą kartu su kačiuku?

Minkštą paklotę – kad būtų patogu gulėti. Vandens buteliuką su laistytuvu – kačiukai dažnai nemoka gerti iš dubenėlio, ypač važiuojant. Galima įdėti mažą žaislą arba kažką su mama kvapu – jei kačiukas neseniai atskirtas nuo mamos, kvapas gali jį raminti. Maisto kelionės metu nerekomenduoju, nebent kelionė labai ilga. Kačiukai gali vemti važiuojant, ir tai papildomas stresas. Geriau pašerti prieš kelionę ir iš karto po jos. Svarbu – neperkrauti narvo. Mažas kačiukas, didelis narvas, daug vietos – tai geriau nei mažas narvas su krūva daiktų.

8. Ar kačiukams reikia specialios temperatūros?

Taip, kačiukai jautresni temperatūros pokyčiams nei suaugusios katės. Ideali temperatūra – apie 20–22 laipsniai. Per šalta – kačiukas gali sušalti, per karšta – gali perkaisti. Mašinoje temperatūrą reguliuoju, bet svarbu, kad narvas nebūtų tiesioginėje saulėje arba prie šalto stiklo. Žiemą naudoju papildomą paklotę, kad kačiukas galėtų įsisupti. Vasarą – užtikrinu, kad būtų pakankamai ventiliacijos. Vieną kartą vežiau trijų savaičių kačiuką žiemą – įdėjau šildymo kilimėlį po paklote. Skamba ekstremaliai, bet kačiukui buvo šilta ir patogu.

9. Ką daryti, jei kačiukas pradeda kaukti kelionės metu?

Pirmiausia – patikrinti, ar viskas gerai. Ar turi vandens? Ar narvas sausas? Ar neatrodo sužeistas? Jei viskas tvarkoje – tai greičiausiai stresas. Kačiukai kniaukia, kai bijo, ir tai normalu. Galima pabandyti uždengti narvą – tamsa dažnai ramina. Arba tiesiog palaukti – dauguma kačiukų po kurio laiko nusiramina ir užmiega. Svarbu neimti kačiuko iš narvo kelionės metu – tai pavojinga tiek jam, tiek vairuotojui. Vieną kartą klientas prašė sustoti ir leisti jam paglostyti kačiuką – suprantu norą, bet atsisakiau. Saugumas svarbiau.

10. Ar galima vežti kelis kačiukus kartu?

Jei jie iš tos pačios vados ir yra pripratę vienas prie kito – galima, bet vis tiek rekomenduoju atskirus narvus. Maži kačiukai kartais susigrūda vienas ant kito ir gali vienas kitą prispausti. Be to, jei vienas susirgtų, kitas būtų veikiamas. Atskiri narvai – saugiau. Bet jei kačiukai labai maži (vos kelių savaičių) ir jiems reikia šilumos vienas nuo kito – tada galima dėti kartu, bet tik su savininko leidimu ir tik tada, kai tai tikrai būtina. Kiekvienas atvejis individualus.

Kiti gyvūnai – vežame naminius gyvūnus į Velsą

11. Ar vežate tik kates ar ir kitus gyvūnus?

Vežu įvairius naminius gyvūnus. Šunis, kates, triušius, šeškus, dekoratyvines žiurkes, jūrų kiaulytes, kartais paukščius. Svarbiausia, kad gyvūnas būtų naminis ir turėtų visus reikiamus dokumentus. Kiekvienam gyvūnui reikia šiek tiek kitokios priežiūros, bet pagrindiniai principai tie patys: saugumas, komfortas, vanduo, tinkama temperatūra. Aš ne specializuojuosi vienoje rūšyje – imu visus, kuriuos galiu saugiai pervežti. Bet pripažįstu, kad katės ir šunys yra mano „kasdienybė“, o egzotiškesni gyvūnai – rečiau.

12. Kaip vežate triušius į Velsą?

Triušiai keliauja panašiai kaip katės – narve, su paklote, vandeniu ir šienu. Svarbu, kad narvas būtų pakankamai didelis, kad triušis galėtų judėti. Triušiai yra labai jautrūs stresui – jie gali net mirti nuo stipraus išgąsčio. Todėl stengiuosi, kad kelionė būtų kuo ramesnė. Mašinoje tyliau, mažiau staigių judesių, stabdymas švelnesnis. Triušiai taip pat jautrūs karščiui – vasarą būtinai turi būti ventiliacija. Vieną kartą vežiau triušį, kuris kelionės metu visiškai nejudėjo – išsigandau, bet pasirodė, kad jis tiesiog miegojo. Triušiai kartais taip daro.

13. Ar vežate šeškus?

Taip, esu vežęs šeškų. Jie keliauja narve, panašiai kaip katės, bet jiems reikia daugiau erdvės judėti. Šeškai yra labai aktyvūs gyvūnai, ir ilgas buvimas mažame narve jiems yra kančia. Todėl šeškams skiriu didesnį narvą ir darau dažnesnius sustojimus, kad galėtų pabėgioti. Be to, šeškai turi specifinį kvapą – ne visi klientai tai žino. Jei vežu kelis gyvūnus vienu metu, šeškas dedu atskirai, kad kiti gyvūnai nebūtų veikiami kvapo. Tai ne diskriminacija – tai praktiškumas.

14. Kaip vežate paukščius?

Paukščiai – sudėtingiausia kategorija. Jie turi būti vežami specialiame narve, kuris neleidžia plunksnoms ir pūkams pasklisti. Be to, paukščiai yra labai jautrūs temperatūros pokyčiams ir skersvėjams. Kelionės metu stengiuosi, kad nebūtų staigių temperatūros pokyčių. Paukščiams taip pat reikia specialių dokumentų – gali reikėti paukščių gripo tyrimų, priklausomai nuo rūšies. Aš nesu paukščių specialistas, todėl prieš veždamas visada pasitariu su veterinaru. Vieną kartą vežiau papūgą – ji visą kelionę praleido ramiai, tik retkarčiais sučirškėdavo. Graži kelionė.

15. Ar vežate žiurkes ar kitus graužikus?

Taip, nors tai reti užsakymai. Dekoratyvinės žiurkės, jūrų kiaulytės, žiurkėnai – visi gali keliauti. Jiems reikia mažo, bet saugaus narvo su pakankamai vėdinimo. Svarbu, kad narvas būtų sandarus – graužikai gali pragraužti plastiką ir pabėgti. Aš naudoju narvus su metalinėmis grotelėmis. Vanduo – privaloma, maistas – pagal poreikį. Graužikai paprastai keliauja ramiai – jie daugiausia miega dieną, o kelionės metu būna tamsu, todėl jiems net patinka. Bet kiekvienas gyvūnas individualus – vienas žiurkėnas, kurį vežiau, visą kelionę praleido bėgdamas ant ratelio. Nežinau, iš kur jis turėjo energijos.

Dokumentai – kačiukų ir gyvūnų vežimas į Velsą

16. Ar visiems gyvūnams reikia paso?

Šunims, katėms ir šeškams – taip, pasas privalomas. Kitiems gyvūnams – priklauso. Triušiams ir graužikams kartais pakanka sveikatos pažymos, bet pasas visada yra saugesnis variantas. Paukščiams reikalavimai kitokie – gali reikėti specialių leidimų. Aš visada rekomenduoju pasitikrinti konkrečius reikalavimus prieš kelionę. Geriau turėti per daug dokumentų nei per mažai. Vienas mano klientas vežė jūrų kiaulytę be jokių dokumentų – pasienyje nebuvo problemų, bet tai buvo sėkmė, ne taisyklė. Nerekomenduoju rizikuoti.

17. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikroschemos?

Reikia ją įdėti. Tai paprasta procedūra – veterinaras suleidžia mažą lustą po oda, trunka kelias sekundes. Mikroschema privaloma visiems šunims, katėms ir šeškams, keliaujantiems į Jungtinę Karalystę. Be mikroschemos negalima gauti paso, o be paso negalima keliauti. Mikroschemos numeris yra pagrindinis gyvūno identifikavimo būdas, ir jis turi būti įrašytas į pasą. Jei gyvūnas jau turi mikroschemą, bet pasas jos neįrašo – reikia atnaujinti pasą. Tai padaro veterinaras. Viskas paprasta, bet reikia laiko.

18. Ar skiepai skiriasi skirtingiems gyvūnams?

Taip. Šunims reikia pasiutligės skiepo ir kitų įprastų skiepų (distemper, parvovirusas ir kt.). Katėms – pasiutligės ir panleukopenijos. Šeškams – pasiutligės. Triušiams – mixomatozės ir VHD (jei reikia). Paukščiams – priklauso nuo rūšies. Kiekvienas gyvūnas turi savo skiepų kalendorių, ir svarbu jį sekti. Aš nesu veterinaras, todėl visada siunčiu klientus pas specialistus. Bet žinau pagrindus – be pasiutligės skiepo į JK neįvažiuosi, ir taškas. Tai vienas dalykas, kuris vienodas visiems gyvūnams.

19. Ką daryti, jei dokumentai išduoti ne Lietuvoje?

Tai priklauso nuo šalies. Jei dokumentai išduoti ES šalyje – paprastai galioja. Bet jei išduoti ne ES šalyje – gali reikėti papildomų patvirtinimų. Pavyzdžiui, jei gyvūnas atvyko iš Ukrainos ar Baltarusijos, reikalavimai gali būti kitokie. Aš visada prašau klientų atsiųsti dokumentų kopijas iš anksto, kad galėčiau pasitikrinti, ar viskas tinka. Kartais reikia kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl patvirtinimo. Geriau tai padaryti prieš kelionę, o ne pasienyje aiškintis.

20. Ar reikia kažkokių specialių leidimų vežant kelis gyvūnus?

Jei vežu daugiau nei 5 gyvūnus vienu metu – taip, gali reikėti komercinio leidimo. Tai susiję su ES reglamentais dėl gyvūnų vežimo. Bet paprastai mano užsakymai yra mažesni – 1–3 gyvūnai, retai daugiau. Jei klientas nori vežti didesnį kiekį – pavyzdžiui, veisėjas, kuris parduoda kačiukus – tada reikia pasidomėti konkrečiais reikalavimais. Aš galiu padėti tai išsiaiškinti, bet pats ne visada žinau visus niuansus. Kartais tenka skambinti į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir klausti. Nėra gėda nežinoti – gėda neklausti.

Praktiniai patarimai – vežame kačiukus ir gyvūnus į Velsą

21. Kada geriausia planuoti kelionę?

Vengčiau labai karštų vasaros dienų ir labai šaltų žiemos naktų. Geriausias laikas – pavasaris arba ruduo, kai temperatūra vidutinė. Bet suprantu, kad ne visada galima rinktis – kartais reikia vežti čia ir dabar. Tokiu atveju stengiuosi prisitaikyti: vasarą važiuoju naktį arba anksti ryte, kai vėsiau; žiemą – dieną, kai šilčiau. Svarbu planuoti iš anksto – kuo anksčiau susisiekiate, tuo daugiau galimybių rasti tinkamą laiką. Paskutinės minutės užsakymai visada yra sudėtingesni.

22. Kaip pasirinkti tinkamą narvą?

Narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Jis turi būti tvirtas, su ventiliacijos angomis ir saugiu užraktu. Negalima naudoti kartoninių dėžių arba atvirų krepšių. Geriausi narvai yra plastikiniai su metalinėmis grotelėmis – jie lengvi, tvirti ir lengvai valomi. Jei nežinote, kokio dydžio reikia – pasitarkite su manimi arba su veterinaru. Per mažas narvas – stresas gyvūnui. Per didelis – gyvūnas gali slidinėti važiuojant. Reikia aukso vidurio.

23. Ką daryti, jei gyvūnas vemja kelionės metu?

Nustoti važiuoti, išvalyti narvą, pakeisti paklotę. Vėmimas kelionės metu nėra retas reiškinys – daug gyvūnų vemia dėl judesio ligos. Jei vėmimas vienkartinis – greičiausiai viskas gerai. Bet jei gyvūnas vemia kelis kartus arba atrodo labai blogai – reikia kreiptis į veterinarą. Aš visada turiu atsarginę paklotę ir valymo priemonių. Be to, stengiuosi važiuoti tolygiai, be staigių stabdymų ar posūkių – tai padeda išvengti pykinimo. Bet kartais tiesiog negalima to išvengti – gyvūno organizmas reaguoja į judesį.

24. Ar galima atšaukti užsakymą?

Galima, bet priklauso nuo to, kada atšaukiate. Jei likus daugiau nei savaitei iki kelionės – jokių problemų, avansas grąžinamas. Jei likus mažiau nei savaitei – avansas negrąžinamas, nes aš jau suplanavau maršrutą ir galbūt atsisakiau kitų užsakymų. Jei paskutinę minutę – gali tekti sumokėti visą sumą. Suprantu, kad gyvenime nutinka visko, ir kartais reikia atšaukti. Bet prašau – kuo anksčiau praneškite. Kuo vėliau pranešate, tuo didesni nuostoliai man, ir tuo mažiau galimybių surasti kitą klientą tą pačią dieną.

25. Ką daryti atvykus į Velsą su kačiuku?

Ramiai. Leiskite kačiukui apsiprasti su nauja aplinka. Neskubėkite iš karto paleisti jo po visus namus – geriau pradėti nuo vieno kambario. Įdėkite vandenį, maistą, dėžutę su kraiku. Leiskite pačiam tyrinėti. Pirmos dienos gali būti įtemptos – kačiukas gali slėptis, nevalgyti arba nuolat kniaukti. Tai normalu. Po kelių dienų jis pripras. Svarbu – neskubėti. Kiekvienas gyvūnas turi savo tempą, ir negalima jo versti. Būkite kantrūs, ir viskas bus gerai.

Išvada

Kačiukų ir kitų naminių gyvūnų vežimas į Velsą – tai darbas, kuris reikalauja ne tik transporto, bet ir supratimo apie gyvūnus. Kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, ir kiekviena kelionė – unikali. Aš stengiuosi atsižvelgti į kiekvieno gyvūno poreikius, kad kelionė būtų kuo mažiau stresinė. Jei planuojate vežti kačiuką ar kitą gyvūną į Velsą – susisiekite kuo anksčiau, kad galėtume viską suplanuoti. Dokumentai, narvas, maršrutas – viską galima sutvarkyti, jei yra laiko. O aš pasirūpinsiu, kad jūsų augintinis saugiai pasiektų tikslą.