Vežame gyvūnus Velsas Lietuva kiekvieną dieną

Kasmet vis daugiau lietuvių persikelia gyventi į Velsą arba grįžta atgal į Lietuvą, ir vienas pirmųjų klausimų, kuris iškyla – kaip pervežti augintinį saugiai. Tai ne tas pats, kas įsidėti šunį į mašiną ir nuvažiuoti pas močiutę. Kalbame apie kelionę per pusę Europos, su dokumentais, su taisyklėmis, su laukimu. Ir kai žmogus pirmą kartą susiduria su tuo, dažnai nežino net nuo ko pradėti. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie gyvūnų pervežimą maršrutu Velsas–Lietuva, remdamasis savo patirtimi ir tais atvejais, kai viskas nebuvo taip paprasta, kaip atrodė iš pradžių.

Paslaugos – gyvūnų vežimas Velsas Lietuva

1. Kaip dažnai vyksta gyvūnų pervežimai iš Velso į Lietuvą?

Šiuo maršrutu dirbame praktiškai kiekvieną dieną. Ne visada tas pats vairuotojas, ne visada tas pats mikroautobusas, bet užsakymus priimame nuolat. Dažniausiai išvykstame iš Velso antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais, bet jei poreikis didesnis – organizuojame papildomus reisus. Kartais būna, kad žmogus skambina ir sako „reikia jau rytoj" – tada žiūrime, ar galime pritaikyti. Ne visada pavyksta, bet stengiamės. Ypač vasarą, kai persikraustymų būna daugiau, grafikas tampa intensyvesnis. Svarbu tik suprasti, kad gyvūnas negali būti paskutinė minutė – reikia laiko pasiruošimui.

2. Kokie gyvūnai gali būti vežami šiuo maršrutu?

Pirmiausia – šunys ir katės. Tai sudaro didžiąją dalį mūsų užsakymų. Tačiau vežame ir triušių, šeškų, kartais net dekoratyvinių paukščių. Su šunimis paprasčiausia – jie pripratę prie kelionių, dažniausiai ramiai sėdi boksuose. Su katėmis kiek sudėtingiau, jos mėgsta nervintis pirmas kelias valandas. Vieną kartą vežėme katiną iš Kardifo, kuris pirmas tris valandas miaukė be sustojimo, o paskui užmigo ir miegojo iki pat Lietuvos. Taip jau būna. Svarbiausia, kad gyvūnas būtų sveikas, turėtų reikiamus dokumentus ir būtų tinkamai paruoštas kelionei.

3. Ar vežate egzotinius gyvūnus, pavyzdžiui, driežus ar gyvates?

Trumpas atsakymas – retai, bet pasitaiko. Egzotiniai gyvūnai reikalauja visai kitokio pasiruošimo. Reikia specialių konteinerių, temperatūros kontrolės, o kartais ir papildomų leidimų. Prieš porą metų turėjome užsakymą vežti iguaną iš Svonžio. Viskas ėjosi gerai, kol pasienyje muitinės pareigūnai nusprendė patikrinti dokumentus detaliau. Užtrukome papildomas dvi valandas. Nuo to karto su egzotiniais gyvūnais dirbame atsargiau – visada prašome, kad klientas iš anksto atsiųstų visus dokumentus, kad galėtume patikrinti, ar nieko netrūksta. Jei turite egzotinį augintinį – susisiekite iš anksto, aptarsime sąlygas individualiai.

4. Kiek laiko trunka kelionė iš Velso į Lietuvą?

Priklauso nuo to, iš kur tiksliai Velso ir kur tiksliai Lietuvoje. Bet orientacinis laikas – nuo 28 iki 36 valandų. Tai ilgas kelias. Važiuojame per Angliją, keltu arba tuneliu į kontinentinę Europą, tada per Vokietiją, Lenkiją ir pagaliau į Lietuvą. Yra buvę, kad dėl eismo spūsčių prie Berlyno kelionė užtruko beveik 40 valandų. Nemalonu, bet taip nutinka. Gyvūnai visą laiką turi vandenį, reguliariai darome sustojimus. Ilgiausia be pertraukos važiuojame 4–5 valandas, tada stojame. Šunims reikia prasibėgti, katėms – patikrinti, ar viskas gerai. Tai ne greitasis autobusas, čia prioritetas – gyvūno komfortas.

5. Ar gyvūnas vežamas atskirai ar kartu su kitais gyvūnais?

Abu variantai įmanomi. Dažniausiai vežame kelis gyvūnus vienu reisu – kiekvienas turi savo atskirą boksą, savo vandenį, savo erdvę. Gyvūnai nemaišomi. Jei turite agresyvų šunį arba labai bailų katę, galime pasiūlyti atskirą pervežimą, bet tai kainuoja daugiau, nes visas mikroautobusas skiriamas vienam gyvūnui. Turėjome atvejį, kai šeimininkė prašė vežti jos šunį atskirai, nes jis „nemėgsta kitų šunų". Pasirodo, jis nemėgsta ir mikroautobusų – pirmas kelias valandas bandė išlįsti iš bokso. Bet galiausiai apsiramino. Kartais tiesiog reikia laiko.

6. Kokius dokumentus reikia paruošti gyvūno pervežimui?

Tai vienas svarbiausių dalykų, ir čia dažniausiai kyla painiavos. Pirmiausia – gyvūno pasas (EU Pet Passport). Be jo niekur. Antra – mikroschema (čipas), kuris turi būti registruotas. Trečia – galiojanti pasiutligės vakcina. Jei gyvūnas skiepytas pirmą kartą, reikia palaukti 21 dieną po skiepo prieš kelionę. Ketvirta – kartais reikia papildomų sveikatos pažymėjimų, ypač jei gyvūnas keliauja pirmą kartą. Vieną kartą klientas atvyko su visais dokumentais, bet paaiškėjo, kad čipas nebuvo tinkamai užregistruotas sistemoje. Teko laukti, kol veterinaras sutvarkė. Todėl visada sakau – patikrinkite dokumentus bent savaitę prieš kelionę, ne paskutinę dieną.

Kainos – gyvūnų vežimas Velsas Lietuva

7. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Velso į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – gyvūno dydžio, ar vežamas atskirai, ar su kitais gyvūnais, ir nuo to, iš kur tiksliai Velso. Vidutiniškai šuns pervežimas kainuoja nuo 350 iki 550 eurų. Katės paprastai kainuoja mažiau – nuo 280 iki 450 eurų. Jei reikia atskiro reiso – kaina gali siekti ir 800 eurų. Tai nėra pigu, suprantu. Bet kai pagalvoji, kad kalbame apie 30 valandų kelyje, degalais, keltu, vairuotojo darbu – kaina tampa logiška. Mes nesiūlome pigiausios kainos rinkoje, bet siūlome patikimą paslaugą. Ir tai, mano galva, svarbiau.

8. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo gyvūno svorio?

Taip, svoris turi reikšmės. Maži gyvūnai iki 10 kilogramų vežami standartiniuose boksuose, jiems užtenka mažiau vietos. Vidutiniai – nuo 10 iki 25 kilogramų – reikia didesnio bokso. Dideli šunys, virš 30 kilogramų, užima beveik trečdalį mikroautobuso. Logiška, kad kaina auga. Bet yra ir kita medalio pusė – dideli šunys dažniausiai būna ramesni kelionėje. Maži šunys kartais nervinasi labiau. Kaip tame posakyje – mažas šuo, didelis balsas. Kainą visada galime aptarti individualiai, ypač jei vežate ne vieną gyvūną – tada darome nuolaidą.

9. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti?

Stengiamės būti skaidrūs, bet yra dalykų, kurie gali padidinti kainą. Pavyzdžiui, jei gyvūnui reikia specialaus bokso, kurio mes neturime – klientas turi jį pateikti arba mes užsakome, bet tai papildomai kainuoja. Taip pat, jei gyvūnas serga ir reikia daryti papildomus sustojimus veterinarui – tai irgi įskaičiuojama. Dar vienas dalykas – jei gyvūnas sugadina boksą ar mikroautobuso vidų (taip, tai nutinka), prašome padengti valymo išlaidas. Bet tai ne bauda, tiesiog normali praktika. Visada informuojame apie galimus papildomus mokesčius prieš kelionę, kad nebūtų staigmenų.

10. Kaip vyksta apmokėjimas – avansu ar po paslaugos?

Paprastai prašome 30 procentų avansą užsakant paslaugą. Likusi suma mokama pristačius gyvūną. Tai standartinė tvarka, kuri abiem pusėms suteikia saugumo. Mums – kad užsakymas rimtas, klientui – kad jis nepraranda visos sumos, jei kas nors nutiktų. Mokėti galima banko pavedimu arba grynaisiais. Turėjome vieną atvejį, kai klientas norėjo mokėti tik po paslaugos, be jokio avanso. Suprantu atsargumą, bet mums reikia padengti kelionės išlaidas iš anksto. Galiausiai susitarėme – jis sumokėjo 20 procentų, o likusią dalį – gavus gyvūną. Lankstumas visada įmanomas, reikia tik kalbėtis.

11. Ar galima gauti sąskaitą faktūrą už paslaugą?

Žinoma. Mes dirbame legaliai, išrašome sąskaitas faktūras. Jei jums reikia dokumento buhalterijai – tiesiog praneškite iš anksto, paruošime. Kai kurie klientai veža gyvūną dėl darbo perkėlimo, ir darbdavys kompensuoja išlaidas – tada sąskaita būtina. Vienas klientas iš Niuporto prašė sąskaitos su visais rekvizitais, nes jo įmonė Lietuvoje turėjo padengti pervežimo kaštus. Jokių problemų. Svarbu tik žinoti iš anksto, kad spėtume viską sutvarkyti dokumentiškai.

Dokumentai – gyvūnų vežimas Velsas Lietuva

12. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs?

Be galiojančio paso gyvūno pervežti negalima. Tai ne mūsų taisyklė – tai ES ir JK reikalavimas. Jei pasas pasibaigęs, reikia kreiptis į veterinarą, kuris išduos naują arba atnaujins esamą. Velso veterinarijos klinikose tai užtrunka nuo kelių dienų iki savaitės. Yra buvę, kad klientas skambina ir sako „pasas baigėsi prieš mėnesį, bet man reikia vežti šunį jau šią savaitę". Deja, niekuo padėti negalime, kol dokumentai nesutvarkyti. Vieną kartą bandėme aiškinti muitinėje, kad pasas „beveik galioja" – nepadėjo. Geriau pasirūpinti dokumentais iš anksto, nei nervintis paskutinę dieną.

13. Ar reikia mikroschemos (čipo) gyvūnui?

Taip, privaloma. Be mikroschemos gyvūnas negali keliauti nei iš Velso, nei į Lietuvą. Čipas turi būti ISO 11784/11785 standarto, 15 skaitmenų. Jei jūsų gyvūnas turi čipą, bet jis senesnio standarto – gali kilti problemų skaitant. Pasitikrinkite pas veterinarą. Be to, čipas turi būti užregistruotas duomenų bazėje su jūsų kontaktiniais duomenimis. Vieną kartą vežėme šunį iš Aberistvito, kurio čipas buvo registruotas ankstesnio savininko vardu. Pasienyje kilo klausimų, kol nepavyko susisiekti su veterinaru, kuris patvirtino nuosavybės perleidimą. Smulkmena, bet sugaišino laiko.

14. Kiek laiko galioja pasiutligės vakcina kelionei?

Pasiutligės vakcina turi būti galiojanti visos kelionės metu. Jei skiepyta pirmą kartą – galioja praėjus 21 dienai po skiepo. Jei revakcinacija atlikta laiku – ji galioja iškart. Čia svarbu nepraleisti datos. Turėjome klientą, kurio šuo buvo paskiepytas, bet praėjus vos 18 dienų po skiepo – trūko trijų dienų iki reikalaujamų 21. Veterinaras pasienyje nepraleido. Teko atidėti kelionę. Nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės. Visada patikrinkite skiepų datą prieš planuojant kelionę. Geriau turėti kelias dienos atsargos, nei rizikuoti.

15. Ar reikia sveikatos pažymėjimo iš veterinaro?

Priklauso nuo situacijos. Jei gyvūnas keliauja su EU Pet Passport, kuriame pažymėti visi skiepai ir sveikatos patikrinimai – papildomo pažymėjimo gali nereikėti. Bet jei gyvūnas keliauja pirmą kartą arba yra specifinių sveikatos problemų – veterinaro pažymėjimas, išduotas ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės, yra rekomenduojamas. Ypač jei kalbame apie JK, kur po Brexit taisyklės pasikeitė. Kartais muitinėje prašo papildomų dokumentų, kurių mes nesitikėjome. Todėl rekomenduoju pasiruošti daugiau dokumentų, nei atrodo reikia. Perteklius nekenkia, trūkumas – kenkia.

Saugumas – gyvūnų vežimas Velsas Lietuva

16. Kaip užtikrinamas gyvūno saugumas kelionės metu?

Mūsų mikroautobusai specialiai pritaikyti gyvūnų pervežimui. Kiekvienas gyvūnas turi atskirą boksą, kuris tvirtinamas prie grindų, kad neslidinėtų. Boksai vėdinami, temperatūra palaikoma 18–22 laipsnių ribose. Turime įmontuotus ventiliatorius ir, jei reikia, šildymą. Vairuotojas reguliariai tikrina gyvūnus – kas 3–4 valandas. Jei pastebi, kad gyvūnas neramus arba atsisako vandens, stojame anksčiau. Vieną kartą šuo iš Lanelio pradėjo dusti dėl streso – sustojome, išvedėme pasivaikščioti, davėme laiko atsipalaiduoti. Po to viskas buvo gerai. Saugumas – ne tušti žodžiai, tai kasdienis darbas.

17. Kas nutinka, jei gyvūnas suserga kelionės metu?

Tai nutinka retai, bet esame tam pasiruošę. Mikroautobuse turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams – vaistus nuo pykinimo, raminamuosius (tik veterinaro rekomenduotus), paprastus tvarsčius. Jei situacija rimtesnė – ieškome artimiausios veterinarijos klinikos maršrute. Turime kontaktus veterinarams Vokietijoje ir Lenkijoje, kurie gali priimti skubiai. Vieną kartą katei iš Bangoro pakilo temperatūra ties Vokietijos-Lenkijos siena. Radome kliniką Poznanėje, veterinaras apžiūrėjo, davė vaistų, ir mes tęsėme kelionę. Šeimininkė buvo informuota iš karto. Svarbiausia – neignoruoti simptomų ir veikti greitai.

18. Ar gyvūnai vežami naktį ar dieną?

Dažniausiai išvykstame ryte arba anksti popiet, kad didžioji kelionės dalis vyktų dieną. Naktį važiuojame, bet stengiamės, kad gyvūnai miegotų – tamsa padeda. Yra buvę, kad dėl vėlavimo keltui išvykome tik vakare, ir gyvūnai pirmąją naktį praleido kelyje. Ne idealu, bet jie prisitaiko. Svarbiausia – kad prieš kelionę gyvūnas būtų pailsėjęs, sočiai pavalgęs (bet ne per daug) ir gėręs vandens. Nakties metu mikroautobuse dega silpna šviesa, kad gyvūnai jaustųsi saugiai, bet tuo pačiu galėtų miegoti.

19. Kaip dažnai daromi sustojimai ilgoje kelionėje?

Kas 4–5 valandas, kartais dažniau, jei matome, kad gyvūnams reikia. Sustojimai trunka 20–40 minučių. Šunys išvedami pasivaikščioti, katėms patikrinami boksai, pakeičiamas vanduo. Renkamės sustojimus toliau nuo pagrindinių kelių, kad gyvūnai patirtų mažiau streso dėl triukšmo. Yra buvę, kad Lenkijos degalinėje šuo iššoko iš mikroautobuso, kai vairuotojas atidarė duris – pagavome po penkių minučių, bet adrenalino buvo. Nuo to karto visada naudojame papildomą pavadėlį. Mažos pamokos, kurios vėliau tampa įpročiais.

Paruošimas – gyvūnų vežimas Velsas Lietuva

20. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Pirmiausia – pratinkite prie bokso. Jei gyvūnas niekada nebuvo uždarytas bokse, kelionė bus stresas. Pradėkite bent savaitę prieš – dėkite skanėstus į boksą, leiskite ten užmigti. Antra – nešerkite sunkiai prieš pat kelionę. Lengvas maistas likus 3–4 valandoms iki išvykimo. Trečia – pasivaikščiokite ilgiau, kad gyvūnas būtų pavargęs ir ramus. Ketvirta – įdėkite į boksą kažką su savo kvapu – marškinėlius, pledą. Kvapas ramina. Penkta – jei gyvūnas labai neramus, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Bet ne duokite vaistų savarankiškai – tai gali būti pavojinga.

21. Ką įdėti į gyvūno boksą kelionės metu?

Mažiau yra daugiau. Vandens buteliukas su antgaliu, kad neišsipiltų. Minkštas pledas arba kilimėlis dugne. Jei gyvūnas turi mėgstamą žaislą – galima įdėti, bet ne per daug. Nerekomenduoju dėti maisto į boksą – kelionės metu gyvūnai dažnai nevalgo, o maistas gali sukelti pykinimą. Vieną kartą šeimininkė įdėjo visą dubenį sauso maisto į boksą – šuo nevalgė, bet maistas išsibarstė ir sukėlė papildomą netvarką. Geriau turėti maistą atskirai ir duoti per sustojimus. Taip pat – nepamirškite vaistų, jei gyvūnas vartoja. Tai dažnai pamirštama.

22. Ar galima gyvūną raminamaisiais prieš kelionę?

Tik pasitarus su veterinaru. Raminamieji gali turėti šalutinį poveikį – pykinimą, mieguistumą, kartais net kvėpavimo sutrikimus. Ypač atsargiai reikia elgtis su brachicefalinių veislių šunimis (buldogai, mopsai) – jiems bet kokie kvėpavimą slopinantys vaistai gali būti pavojingi. Turėjome atvejį, kai šeimininkas davė savo buldogui raminamųjų be veterinaro rekomendacijos – šuo visą kelionę miegojo, bet pabudęs buvo labai apsvaigęs. Veterinaras Lietuvoje sakė, kad pasisekė, jog nebuvo rimčiau. Todėl – visada klauskite specialisto, nevartokite vaistų savavališkai.

23. Ką daryti, jei gyvūnas turi specialių poreikių?

Praneškite mums iš anksto. Jei gyvūnas turi alergijų, vartoja vaistus, turi judėjimo problemų ar bet kokių kitų sveikatos būklių – mes turime tai žinoti. Galime pritaikyti boksą, suplanuoti dažniau sustojimus, pasirūpinti specialiu maistu. Vieną kartą vežėme vyresnio amžiaus šunį su artritu – kas dvi valandas jį išvesdavome, kad pavaikščiotų ir neįtintų sąnariai. Užtruko ilgiau, bet šuo saugiai pasiekė Lietuvą. Specialūs poreikiai nėra problema – problema yra, kai apie juos sužinome kelionės metu, o ne prieš ją.

Procesas – gyvūnų vežimas Velsas Lietuva

24. Kaip vyksta gyvūno paėmimas iš Velso?

Susitariame dėl laiko ir vietos. Dažniausiai atvykstame tiesiai į kliento namus arba į sutartą vietą. Paėmimas trunka apie 20–30 minučių – patikriname dokumentus, apžiūrime gyvūną, įdedame į boksą. Jei gyvūnas labai neramus, duodame laiko apsiprasti. Vieną kartą katė pasislėpo po lova ir neišlindo 40 minučių. Šeimininkė jau galvojo, kad kelionė neįvyks. Bet kantrybė padėjo – galiausiai katė išlindo, mes ją švelniai įdėjome į boksą, ir viskas baigėsi gerai. Svarbu ne skubėti, o leisti gyvūnui jaustis saugiai.

25. Kaip sužinosiu, kad gyvūnas saugiai pasiekė Lietuvą?

Visos kelionės metu palaikome ryšį. Siunčiame nuotraukas, pranešame apie sustojimus, informuojame apie numatomą atvykimo laiką. Kai gyvūnas pasiekia Lietuvą, skambiname ir deriname pristatymo laiką bei vietą. Dažniausiai pristatome tiesiai į namus, bet jei klientas nori atsiimti patys – sutariame susitikimo tašką. Vieną kartą klientas išvyko atostogų ir paprašė pristatyti gyvūną pas jo mamą Kaune – jokių problemų. Svarbu, kad kas nors lauktų ir būtų pasiekiamas telefonu. Ryšys – tai pagrindinis dalykas, kuris ramina ir mus, ir klientą.

26. Ką daryti, jei planai pasikeičia paskutinę minutę?

Gyvenimas nenuspėjamas – suprantame. Jei reikia atidėti kelionę, praneškite kuo anksčiau. Jei liko daugiau nei 48 valandos – avansą grąžiname arba perkeliam į kitą datą. Jei mažiau – avansas negrąžinamas, bet visada stengiamės rasti kompromisą. Turėjome atvejį, kai klientas atšaukė kelionę likus 6 valandoms iki paėmimo – supratome, kad nutiko kažkas rimto. Pasirodė, kad jo mama susirgo. Perplanavome kelionę kitai savaitei, avansą perkėlėme. Žmogiškumas visada pirmoje vietoje. Bet prašome – kai tik sužinote, kad planai keičiasi, skambinkite. Kuo anksčiau, tuo geriau visiems.

Išvada

Gyvūno pervežimas iš Velso į Lietuvą – tai daugiau nei tiesiog transportavimas. Tai atsakomybė už gyvą būtybę, kuri negali pati pasirūpinti savimi ilgoje kelionėje. Mūsų tikslas – kad jūsų augintinis pasiektų tikslą sveikas, ramus ir saugus. Jei turite klausimų, kurių čia neatsakėme – skambinkite arba rašykite. Kiekvienas gyvūnas ir kiekviena situacija yra skirtinga, ir mes tai suprantame. Pasitikėjimas užsitarnaujamas ne žodžiais, o darbais.