Vežame šunis į Velsą kiekvieną dieną

Šuo – tai ne tik augintinis, tai šeimos narys. Todėl, kai reikia jį pervežti į Velsą, norisi, kad viskas būtų padaryta saugiai ir patikimai. Suprantu tai, nes pats turiu šunį ir žinau, ką reiškia atiduoti jį į svetimų rankų. Mes vežame šunis į Velsą kiekvieną dieną – nuo mažų jorkšyrų iki didelių vokiečių aviganių. Turime patirties su visomis veislėmis, visais charakteriais, visomis situacijomis. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie šunų pervežimą į Velsą.

Veislės – šunų vežimas į Velsą

1. Ar vežate visų veislių šunis?

Beveik visų. Yra keletas išimčių – Anglijoje ir Velse galioja Dangerous Dogs Act, kuris draudžia importuoti pitbulterjerus, japoniškus tosu, argentiniečių dogus ir brazilų mastifus. Jei jūsų šuo patenka į šią kategoriją, deja, negalėsime jo vežti. Visoms kitoms veislėms – jokių apribojimų. Vežėm viską – nuo čihuahua iki dogų, nuo kolikų iki buldogų. Kiekviena veislė turi savo specifiką, ir mes tai žinom.

2. Kaip vežate labai didelius šunis?

Dideliems šunims turime specialius didelius narvus – tvirtus, erdvius, su gera ventiliacija. Svarbu, kad šuo galėtų atsistoti, atsisukti ir atsigulti patogiai. Per mažas narvas – tai stresas gyvūnui. Pavyzdžiui, vokiečių aviganiui reikia visai kitokio narvo nei jorkšyrui. Mes turime įvairių dydžių, ir visada parenkame tinkamą. Be to, dideli šunys dažnai reikalauja daugiau dėmesio sustojimų metu – jiems reikia daugiau vietos pasivaikščioti.

3. Ar vežate agresyvius šunis?

Priklauso nuo agresyvumo lygio. Jei šuo tiesiog loja ant nepažįstamų, bet nekanda – tai viena situacija. Jei šuo yra tikrai pavojingas ir linkęs pulti – tai kita. Visada prašome pasakyti iš anksto, jei šuo turi agresijos problemų. Turime specialius storų sienelių narvus ir vairuotojai žino, kaip elgtis. Bet jei rizika per didelė – gali tekti atsisakyti. Saugumas pirmiausia – tiek mūsų, tiek kitų gyvūnų, tiek pačio šuns.

4. Ar vežate šunis su specialiais poreikiais?

Taip, vežame šunis, kurie turi sveikatos problemų ar specialių poreikių. Pavyzdžiui, šunys su diabetu, kurie turi gauti insuliną tam tikru laiku. Arba šunys su judėjimo negalia, kurie naudoja vežimėlį. Svarbu iš anksto pasakyti apie tokius poreikius, kad galėtumėm pasiruošti. Turime patirties su įvairiomis situacijomis, bet kiekvienas atvejis individualus. Geriau per daug informacijos nei per mažai.

5. Kaip vežate šuniukus?

Jauni šuniukai – tai ypatingas atvejis. Jie dažnai būna pirmą kartą toli nuo mamos, ir tai jiems didelis stresas. Vežame ne jaunesnius kaip 12 savaičių šuniukus – tai reikalavimas dėl skiepų. Jauniems šunims reikia dažniau maitinti ir girdyti, todėl sustojimų būna dažniau. Be to, stengiamės, kad kelionė būtų kuo trumpesnė – nors tai ribota dėl atstumo. Šuniukai paprastai adaptuojasi greičiau, nei šeimininkai tikisi.

Sveikata – šunų pervežimas į Velsą

6. Kokių skiepų reikia šuniui vežant į Velsą?

Privalomas pasiutligės skiepas – jis turi galioti mažiausiai 21 dieną prieš kelionę. Be to, rekomenduojame standartinius skiepus – nuo maro, parvovirozės, hepatito. Nors jie ne visada privalomi, geriau, kad šuo būtų apsaugotas. Ypač jei kelionės metu bus sustojimų, kur gali būti kontaktas su kitais gyvūnais. Visada patariame pasitarti su veterinaru, kurie skiepai reikalingi jūsų konkrečiu atveju.

7. Ar reikia gydyti šunį nuo parazitų prieš kelionę?

Taip, tai rekomenduojama ir kartais privaloma. Šuo turi būti gydytas nuo erkių ir blusų – tai įrašoma į gyvūno pasą. Be to, rekomenduojama gydyti nuo kaspinuočių, nors tai ne visada privaloma. Geriau padaryti viską, kad kelionė būtų saugi. Veterinaras žinos, kokius preparatus naudoti ir kada juos duoti. Svarbu tai padaryti ne paskutinę dieną, o bent savaitę prieš kelionę.

8. Ką daryti, jei šuo serga kelionės dieną?

Nevežti. Tai paprasta taisyklė, bet kartais žmonės bando ją apeiti. Suprantu – galbūt bilietas nupirktas, galbūt reikia skubiai. Bet sergantis šuo kelionės metu gali dar labiau susirgti, be to, gali užkrėsti kitus šunis transporte. Mes visada suprantam ir galim atidėti kelionę. Svarbiausia – pasakyti tiesą. Turėjom atvejį, kai šeimininkas nepaminėjo, kad šuo viduriuoja – kelionės metu situacija pablogėjo, teko ieškoti veterinaro. Nenorim tokių dalykų.

9. Ar vežate nėščias kales?

Paprastai ne, ypač paskutiniais nėštumo mėnesiais. Kelionės stresas gali sukelti komplikacijų, o gimdymas transporte būtų labai pavojingas. Jei kalė ankstyvoje nėštumo stadijoje ir veterinaras leidžia – galime svarstyti. Bet tai labai individualus sprendimas. Geriau palaukti, kol kalė atsives ir šuniukai sustiprės. Suprantu, kad kartais situacija verčia vežti – bet saugumas pirmiausia.

10. Kaip elgtis, jei šuo turi alergiją?

Svarbu iš anksto pasakyti apie bet kokias alergijas – maistui, vaistams, medžiagoms. Mes pasižymime ir užtikriname, kad šuo negautų to, kam yra alergiškas. Jei šuo turi specialų maistą – prašome atiduoti mums su aiškiomis instrukcijomis. Taip pat svarbu turėti vaistus nuo alergijos, jei tokių reikia. Vieną kartą turėjom šunį, kuris buvo alergiškas tam tikriems valymo produktams – teko naudoti kitus. Smulkmenos, bet svarbios.

Paruošimas – vežame šunis į Velsą

11. Kaip paruošti šunį ilgai kelionei?

Pirmiausia – pratinkite prie narvo iš anksto. Palikite atidarytą namie, įdėkite skanėstų, kad šuo susietų narvą su kažkuo maloniu. Antra – nešerkite prieš pat kelionę. Lengvas maistas likus 4-6 valandoms – gerai, bet pilnas skrandgis gali sukelti pykinimą. Trečia – pavarginkite šunį prieš kelionę. Ilgas pasivaikščiojimas ryte padės šuniui ramiau keliauti. Ketvirta – įdėkite į narvą mėgstamą žaislą ar pledą su namų kvapu.

12. Ką dėti į šuns narvą kelionės metu?

Minkštą pledą arba kilimėlį – kad būtų patogu gulėti. Mėgstamą žaislą – kad būtų pažįstamas kvapas. Vanduo visada turi būti prieinamas – mes pasirūpinam. Maisto nedėkite į narvą – tai gali sukelti pykinimą. Jokių aštrių daiktų, kurie galėtų sužeisti. Jei šuo turi specialių poreikių – pasakykite, mes pritaikysim. Svarbu, kad narvas būtų patogus, bet ne per daug apkrautas daiktais.

13. Ar duoti šuniui raminamųjų prieš kelionę?

Tik jei veterinaras paskyrė. Savavališkai duoti raminamųjų negalima – tai gali būti pavojinga. Ypač kartu su kelionės stresu – gali būti priešingas efektas. Jei jūsų šuo labai nervinasi – pasitarkite su veterinaru. Jis gali paskirti tinkamus vaistus tinkama doze. Mes turime patirties su nerimaujančiais šunimis ir žinome, kaip padėti – bet vaistai yra veterinaro reikalas.

14. Ką daryti, jei šuo nepratęs būti vienas?

Tai dažna problema – šuo, kuris niekada nebuvo toli nuo šeimininko. Kelionė jam bus didelis stresas. Patariu prieš kelionę palikti šunį vieną palaipsniui – pradėti nuo kelių minučių, paskui ilginti. Taip pat galima pasitarti su kinologu ar veterinaru. Mūsų vairuotojai žino, kaip elgtis su nerimaujančiais šunimis – kalba ramiai, duoda skanėstų, stengiasi nuraminti. Bet pasiruošimas namie labai padeda.

15. Ar galima atsisveikinti su šunimi prieš kelionę?

Žinoma, bet svarbu tai daryti ramiai. Jei šeimininkas verkia ir apkabina šunį dešimt minučių – šuo pajus stresą ir kelionė bus sunkesnė. Geriau ramus, trumpas atsisveikinimas – paglostyti, pasakyti gerus žodžius, ir tiek. Šuo greitai adaptuojasi, kai šeimininko nebėra šalia. O ilgas, emocingas atsisveikinimas tik pablogina situaciją. Žinau, kad tai skamba šaltai, bet tai geriau šuniui.

Kelionė – šunų pervežimas į Velsą

16. Kaip šunys elgiasi kelionės metu?

Kiekvienas šuo skirtingas. Vieni ramiai guli visą kelionę, kiti loja pirmas kelias valandas, o paskui nusiramina. Treti nervinasi visą kelią – tai retai, bet pasitaiko. Mūsų vairuotojai turi patirties su visokiais šunimis ir žino, kaip elgtis. Svarbiausia – ramybė ir kantrybė. Dauguma šunų per pirmas 2-3 valandas adaptuojasi ir tada ramiai keliauja. Blogiausia, kai šuo nepratęs prie transporto – tada pirmos valandos sunkios.

17. Ką daryti, jei šuo vemja kelionės metu?

Tai nutinka, ypač jei šuo linkęs į pykinimą. Vairuotojas iš karto sustoja, išvalo narvą, pakeičia paklotą. Šuniui duodama vandens, kad atsigautų. Jei vėmimas kartojasi – galime duoti vaistų nuo pykinimo, bet tik jei šeimininkas davė leidimą arba veterinaras paskyrė. Svarbu nešerti šuns kelionės metu, jei jis vemė – palaukti, kol nurims. Po kelių valandų galima bandyti duoti truputį vandens.

18. Kaip dažnai šunys maitinami kelionės metu?

Paprastai ne dažniau nei kas 6-8 valandas. Ilgoje kelionėje tai reiškia 2-3 kartus. Bet tai priklauso nuo šuns – jauniems šuniukams reikia dažniau, seniems šunims gali užtekti vieno karto. Svarbu neperšerti – pilnas skrandgis + kelionė = pykinimas. Geriau mažiau, bet dažniau. Vanduo visada prieinamas – tai svarbiau už maistą.

19. Ar šunys bendrauja tarpusavyje kelionės metu?

Ne, kiekvienas šuo yra atskirame narve ir nemato kitų šunų. Tai svarbu, nes nepažįstami šunys gali konfliktuoti. Net jei abu draugiški – transporto aplinka yra stresinė, ir šuo gali elgtis kitaip nei namie. Todėl atskyrimas – tai saugumas. Kartais šunys girdi vienas kitą ir loja – tai normalu, bet fizinio kontakto nėra.

20. Ką daro vairuotojas, jei šuo ištrūksta iš narvo?

Tai labai retai nutinka, nes narvai yra saugūs ir užrakinti. Bet jei taip atsitiktų – vairuotojas sustoja, uždaro transporto duris, kad šuo neišbėgtų į lauką, ir ramiai bando sugauti. Svarbu ne panikuoti – šuo pajus stresą ir gali elgtis nenuspėjamai. Turime antklodžių ir pavadėlių tokiems atvejams. Per visus veiklos metus tai nutiko gal du kartus – abu kartus šuo greitai sugautas, jokių problemų.

Pristatymas – vežame šunis į Velsą

21. Kaip vyksta šuns pristatymas į Velsą?

Kai atvykstame į Velsą, susisiekiame su gavėju. Sutariame dėl susitikimo vietos – dažniausiai tai gavėjo namai. Atvežame šunį, perduodame kartu su dokumentais. Gavėjas apžiūri šunį, pasirašo, kad priėmė sveiką. Stengiamės, kad perėjimas būtų sklandus – kad šuo iš karto jaustųsi saugiai. Kartais šuo iš karto atpažįsta naują šeimininką – tai gražus momentas. Kartais reikia laiko apsiprasti – tai irgi normalu.

22. Ką daryti, jei šuo neatpažįsta naujo šeimininko?

Tai nutinka, ypač jei šuo niekada nesutiko to žmogaus. Svarbu nespausti – leisti šuniui pačiam prieiti, uostyti, tyrinėti. Skanėstai padeda – naujas šeimininkas gali duoti skanėstų, kad šuo susietų jį su kažkuo maloniu. Pirmos dienos visada sunkios, bet dauguma šunų per savaitę adaptuojasi. Jei šuo labai bijo – galima pasitarti su kinologu. Svarbiausia – kantrybė ir ramybė.

23. Ar galima gauti nuotraukų kelionės metu?

Taip, vairuotojai reguliariai siunčia nuotraukas – kad šeimininkas matytų, jog viskas gerai. Paprastai siunčiame kelis kartus per kelionę – prieš išvykimą, sustojimo metu, ir prieš atvykimą. Jei norite dažniau – prašom, galime siųsti dažniau. Bet prašome suprasti, kad vairuotojas turi vairuoti, o ne fotografuoti. Svarbiausia – kad žinotumėt, jog jūsų šuo saugus.

24. Ką daryti, jei šuo pristatymo metu atrodo išsekęs?

Pirma – nesijaudinkite per daug. Ilga kelionė pavargina bet kurį šunį, ir normalu, kad jis atrodo pavargęs. Duokite jam vandens, leiskite pailsėti ramioje vietoje. Per parą ar dvi šuo turėtų atsigauti. Jei nuovargis išlieka ilgiau arba pastebite kitų simptomų – kreipkitės į veterinarą. Bet paprastai tai tiesiog nuovargis po ilgos kelionės – kaip žmogui po ilgo skrydžio.

Specialūs atvejai – šunų vežimas į Velsą

25. Ar vežate šunis iš veislynų Velse?

Taip, tai gana dažna paslauga. Žmonės perka šuniukus iš Velso veislynų ir prašo atvežti. Tokiais atvejais bendraujame tiesiogiai su veislynu – susitariame dėl paėmimo laiko, patikriname dokumentus. Jauni šunys turi turėti pirmus skiepus ir mikroschemą. Svarbu, kad veislynas būtų patikimas – mes galime patikrinti, ar veislynas registruotas, ar turi reikiamus leidimus. Tai apsaugo nuo apgavysčių.

26. Ar galima vežti du šunis iš tos pačios šeimos kartu?

Taip, jei šunys gyvena kartu ir yra pratę vienas prie kito, galime vežti kartu – tame pačiame dideliame narve arba gretimuose narvuose. Tai mažiau streso jiems, nes turi draugiją. Bet jei šunys nepažįstami – ne, kiekvienas atskirai. Svarbu pasakyti iš anksto, kad galėtumėm paruošti tinkamą transportą. Kartais žmonės sako „jie draugai", o paskui paaiškėja, kad susipyksta transporte – tada tenka skirti.

Išvada

Šunų vežimas į Velsą – tai mūsų specializacija. Suprantame, kad jūsų šuo yra šeimos narys, ir elgiamės atitinkamai. Vežame kiekvieną dieną, turime patirties su visomis veislėmis, visais charakteriais. Saugumas, komfortas, komunikacija – tai mūsų prioritetai. Jei reikia pervežti šunį į Velsą – skambinkite. Pasirūpinsime, kad kelionė būtų kuo sklandesnė.