Naminių gyvūnų gabenimas iš Velso

Gyvūnų gabenimas iš Velso atgal į Lietuvą – tai procesas, kuris dažnai užmirštamas, kol neateina laikas kraustytis. Žmonės planuoja, kaip atsivežti augintinį į Velsą, bet pamiršta, kad vieną dieną gali tekti grįžti. O grįžimas turi savų niuansų – dokumentai, kurie galiojo važiuojant į Velsą, nebūtinai tinka grįžtant. Brexit pakeitė daug taisyklių, ir tai, kas veikė prieš porą metų, dabar gali nebegalioti. Dirbu su gyvūnų transportu jau ilgą laiką ir matau, kad grįžimas dažnai būna sudėtingesnis nei išvykimas. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie naminių gyvūnų gabenimą iš Velso – nuo dokumentų iki praktinių patarimų.

Dokumentai – naminių gyvūnų gabenimas iš Velso

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną iš Velso į Lietuvą?

Pirmiausia – Europos gyvūno pasas. Jei gyvūnas jį turėjo prieš atvykstant į Velsą, jis gali būti vis dar galiojantis, bet reikia patikrinti. Dėl Brexit Jungtinė Karalystė nebėra ES dalis, tad UK veterinarai negali išduoti ES paso. Vietoj to, jie išduoda Animal Health Certificate, bet jis galioja tik įvažiuojant į UK, ne išvažiuojant. Grįžtant į Lietuvą reikia ES formato dokumento. Tai reiškia, kad jei gyvūno pasas pasibaigė arba jo nėra – reikės kreiptis į UK veterinarą, kuris išduos sveikatos pažymą, o Lietuvoje ją pripažins. Skamba painiai, ir iš tiesų tai painu.

2. Ar skiepai turi būti atnaujinti prieš grįžtant?

Taip, ir tai svarbu. Pasiutligės skiepas turi būti galiojantis – jei jis pasibaigė, reikia paskiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną prieš kelionę. Be to, Lietuva gali reikalauti papildomų skiepų, priklausomai nuo gyvūno rūšies. Šunims – kartais reikia įrašo apie gydymą nuo echinokokozės. Katėms – mažiau reikalavimų, bet pasiutligė privaloma. Aš mačiau atvejį, kai žmogus atvyko į Lietuvą su pasibaigusiu skiepu – gyvūną laikė karantine 4 mėnesius. Tai kraštutinis atvejis, bet jis parodo, kokie griežti gali būti reikalavimai.

3. Kaip gauti veterinarinę pažymą išvykimui iš Velso?

Kreipkitės į vietinį veterinarą Velsoje – jis išduos Export Health Certificate. Tai dokumentas, patvirtinantis, kad gyvūnas sveikas ir tinkamas transportuoti. Procedūra paprasta: veterinaras apžiūri gyvūną, patikrina dokumentus, užpildo formą. Bet – ir čia svarbu – ne kiekvienas veterinaras turi teisę išduoti tokius dokumentus. Reikia veterinaro, kuris yra autorizuotas APHA (Animal and Plant Health Agency). Jų sąrašą galima rasti GOV.UK svetainėje. Užsiregistruokite iš anksto, nes kartais eilės būna ilgos, ypač prieš šventes.

4. Ką daryti, jei dokumentai prarasti arba sugadinti?

Nutinka. Šuo suėdė pasą, katė apdraskė dokumentus – mačiau visko. Jei dokumentai prarasti, reikia kreiptis į veterinarą, kuris išdavė originalą, ir paprašyti dublikato. Tai užima laiko – kartais kelias savaites. Jei veterinaras nebepasiekiamas – reikia pradėti procesą iš naujo: mikroschemos patikra, skiepų įrašai, naujas pasas arba pažyma. Tai brangu ir varginanti, bet kitaip neįmanoma. Mano patarimas – visada turėkite dokumentų kopijas skaitmeninėje formoje. Nufotografuokite viską ir išsaugokite debesyje. Tai gali išgelbėti situaciją.

Transportas – naminių gyvūnų gabenimas iš Velso

5. Kokie transporto būdai tinkami vežti gyvūnus iš Velso?

Pagrindiniai variantai: automobilis, keltas, lėktuvas. Automobiliu patogiausia, nes galite daryti sustojimus, kontroliuoti temperatūrą, stebėti gyvūną. Keltas – dažniausiai būtinas, nebent naudojate Eurotunelį. Lėktuvu greičiau, bet sudėtingiau dėl reikalavimų ir mažiau pasirinkimų. Yra ir specializuotos gyvūnų transporto įmonės, kurios viską padaro už jus – nuo dokumentų iki pristatymo į duris. Tai brangiau, bet patogiau, ypač jei negalite patys keliauti. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų situacijos, biudžeto ir gyvūno poreikių.

6. Ar galima vežti gyvūną viešuoju transportu?

Velse viešuoju transportu – taip, su sąlygomis. Traukiniuose leidžiama vežti šunis ir kates, bet jie turi būti narve arba ant pavadėlio. Autobusuose – panašiai, bet priklauso nuo konkrečios kompanijos. Bet tai tik vidaus transportas Velse. Tarptautiniam pervežimui viešasis transportas netinka – negalite sėsti į traukinį iš Velso į Lietuvą su gyvūnu. Na, teoriškai galite, bet tai reikštų kelis persėdimus, daugybę valandų kelyje ir nereikalingą stresą gyvūnui. Automobilis arba specializuotas transportas – daug praktiškesnis pasirinkimas.

7. Kiek laiko trunka kelionė iš Velso į Lietuvą?

Panašiai kaip ir į kitą pusę – 2-3 dienos automobiliu, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Iš Velso reikia pirmiausia nuvažiuoti iki keltų uosto – dažniausiai Fishguard arba Holyhead, jei plaukiate į Airiją, arba Dover, jei per Prancūziją. Tada keltas arba tunelis, ir tada kelias per Europą. Išviso apie 1800-2200 kilometrų. Su gyvūnu rekomenduoju daryti nakvynės sustojimą – viešbučiai, kurie priima gyvūnus, yra pakeliui, bet reikia rezervuoti iš anksto. Lėktuvu – kelios valandos, bet pasiruošimas užima savaites.

8. Kaip pasirinkti keltą gyvūnui?

Yra keletas keltų kompanijų, kurios plaukia iš Velso ar netoliese: Stena Line, Irish Ferries, P&O Ferries. Kiekviena turi skirtingas taisykles dėl gyvūnų. Kai kurios leidžia gyvūnus likti automobilyje, kitos reikalauja, kad gyvūnas būtų specialioje gyvūnų zonoje. Patikrinkite, ar keltas turi gyvūnų kajutes – tai patogiausias variantas, nes galite būti su savo augintiniu. Kainos skiriasi, bet paprastai gyvūno mokestis yra 20-50 eurų vienam krypčiai. Rezervuokite anksti – gyvūnų vietų skaičius ribotas.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų gabenimas iš Velso

9. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Pradėkite nuo vizito pas veterinarą – ne tik dėl dokumentų, bet ir dėl bendros sveikatos patikros. Jei gyvūnas turi sveikatos problemų, veterinaras gali patarti, ar kelionė saugi, ir paskirti reikiamus vaistus. Prieš kelionę pratinkite gyvūną prie narvo – tai jau minėjau anksčiau, bet pakartosiu, nes tai svarbu. Paimkite su savimi įprastą maistą – staigus maisto pakeitimas kelionės metu gali sukelti skrandžio problemų. Ir dar – turėkite vandens buteliuką su snapeliu, kad gyvūnas galėtų gerti bet kada. Maži dalykai, bet jie daro skirtumą.

10. Ką dėti į gyvūno kelionės krepšį?

Maistas 3-5 dienoms, vanduo, vaistai, jei reikia. Kraiko dėžutė su kraiku (šunims – maišeliai išmatoms). Pledas arba lova, prie kurios gyvūnas pripratęs. Žaislas arba kramtukas. Pavadėlis ir antkaklis su identifikacine žyma. Dokumentai – originalai ir kopijos. Pirmosios pagalbos rinkinys gyvūnams (jį galima nusipirkti veterinarijos klinikoje). Ir dar – drėgnos servetėlės, nes kelionės metu visko nutinka. Vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – paklodė arba plastikinis užtiesalas po narvu, kad automobilis liktų švarus.

11. Ar reikia specialaus draudimo gyvūnui kelionėje?

Jei turite gyvūno draudimą, patikrinkite, ar jis apima keliones užsienyje. Dauguma standartinių draudimų to neapima – reikia papildomo draudimo. Kelionių draudimas gyvūnams kainuoja nuo 30 iki 100 eurų, priklausomai nuo draudžiamos sumos ir kelionės trukmės. Jis padengia veterinarines išlaidas, vaistus, kartais net praradimą ar vagystę. Ar tai būtina? Ne. Ar protinga? Taip. Ypač jei jūsų gyvūnas yra vyresnis arba turi sveikatos problemų. Vienas apsilankymas pas veterinarą užsienyje gali kainuoti tiek, kiek visas draudimas.

12. Kaip elgtis, jei gyvūnas serga prieš kelionę?

Nekeliaukite. Rimtai – jei gyvūnas serga, kelionė gali pabloginti jo būklę. Palaukite, kol pasveiks, ir tik tada keliaukite. Jei negalite laukti – pasitarkite su veterinaru, ar yra saugu keliauti. Kartais veterinaras gali skirti vaistus, kurie padės gyvūnui išbūti kelionę. Bet jei liga rimta – geriau atidėti kelionę arba ieškoti alternatyvų. Pavyzdžiui, palikti gyvūną pas patikimą žmogų Velsoje, kol pats grįšite ir pasirūpinsite transportu vėliau. Sveikata svarbiau nei grafikas.

Sienos kirtimas – naminių gyvūnų gabenimas iš Velso

13. Kokie reikalavimai sienos kirtimui su gyvūnu?

Gyvūnas turi turėti mikroschemą, galiojantį pasiutligės skiepą ir veterinarinę pažymą. Tai trys pagrindiniai reikalavimai. Be to, gyvūnas turi būti vyresnis nei 12 savaičių (dėl skiepų amžiaus apribojimo). Kai kurios šalys papildomai reikalauja gydymo nuo parazitų – tai priklauso nuo maršruto. Jei keliaujate per Prancūziją, pavyzdžiui, gali reikėti gydymo nuo echinokokozės 24-120 valandų prieš įvažiavimą. Patikrinkite kiekvienos šalies, per kurią važiuosite, reikalavimus – jie gali skirtis.

14. Ar reikia karantino grįžus į Lietuvą?

Įprastai – ne, jei visi dokumentai tvarkingi ir skiepai galioja. Karantinas taikomas tik tais atvejais, kai kažkas trūksta – pasibaigęs skiepas, trūkstama pažyma, neatitikimas dokumentuose. Karantinas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo situacijos. Per tą laiką gyvūnas laikomas specialioje patalpoje, o savininkas moka už išlaikymą. Tai brangu ir stresuojanti tiek gyvūnui, tiek savininkui. Vienintelis būdas to išvengti – pasirūpinti dokumentais iš anksto.

15. Ką daryti, jei pasienyje kyla problemų?

Pirmiausia – išlikti ramiam. Pasienio pareigūnai tiesiog daro savo darbą. Jei kažkas trūksta dokumentuose – klauskite, ką galite padaryti. Kartais pakanka papildomo skambučio veterinarui arba dokumento išsiuntimo el. paštu. Jei problema rimtesnė – gali tekti grįžti ir sutvarkyti dokumentus. Tai erzina, bet geriau nei karantinas. Turėkite su savimi veterinaro kontaktą – jis gali padėti paaiškinti situaciją pareigūnams. Ir dar – būkite mandagūs. Agresyvus elgesys situacijos nepagerins, tik pablogins.

16. Kaip vežti gyvūną per kelias šalis vienu metu?

Kiekviena šalis turi savo reikalavimus, bet ES viduje jie panašūs – mikroschema, skiepas, pasas. Problema kyla, kai kertate ne ES šalis – pavyzdžiui, Jungtinę Karalystę. Tada reikia atskirų dokumentų kiekvienai sienai. Planuokite maršrutą taip, kad kuo mažiau kartų kirstumėte sienas. Jei įmanoma – venkite tranzito per šalis, kurios turi papildomus reikalavimus. Pavyzdžiui, kai kurios šalys reikalauja kraujo tyrimo antikūnams prieš pasiutligę – tai užtrunka kelias savaites. Planavimas yra raktas.

Specialūs atvejai – naminių gyvūnų gabenimas iš Velso

17. Kaip vežti egzotinį gyvūną iš Velso?

Egzotiniai gyvūnai – ropliai, paukščiai, graužikai – turi papildomus reikalavimus. CITES konvencija reglamentuoja tam tikrų rūšių gabenimą – jei jūsų gyvūnas patenka po CITES, reikia specialaus leidimo. Be to, kai kurios rūšys yra draudžiamos importuoti į Lietuvą. Prieš planuodami kelionę – pasitikrinkite Aplinkos ministerijos svetainėje arba pasikonsultuokite su specialistu. Veterinarai, kurie dirba su egzotiniais gyvūnais, taip pat gali patarti. Tai ne ta sritis, kur galima spėlioti – klaidos kainuoja brangiai.

18. Ar galima vežti gyvūną, kuris buvo įvažiavęs į Velsą prieš Brexit?

Taip, bet dokumentai gali būti nebegaliojantys. Jei gyvūnas turėjo ES pasą, išduotą prieš Brexit, jis vis dar galioja kaip dokumentas, bet gali prireikti papildomos pažymos iš UK veterinaro. Procesas yra toks: veterinaras patikrina esamą pasą, išduoda sveikatos pažymą, ir su abiem dokumentais galite keliauti. Tai papildomas žingsnis, bet neišvengiamas. Jei pasas pasibaigęs – reikia naujo dokumento. Kuo anksčiau pradėsite tvarkyti, tuo geriau.

19. Ką daryti su gyvūnu, jei pats negaliu keliauti?

Yra keletas variantų. Pirma – gyvūnų transporto įmonė. Jie paims gyvūną iš jūsų namų Velsoje ir pristatys į nurodytą vietą Lietuvoje. Antra – patikimas žmogus, kuris gali palydėti gyvūną. Trečia – laikinas globėjas Velsoje, kol galėsite pats atvykti. Kiekvienas variantas turi savo pliusus ir minusus. Transporto įmonė patogiausia, bet brangiausia. Patikimas žmogus pigiausia, bet reikia tokį rasti. Laikinas globėjas – kompromisas, bet reikia pasitikėti tuo žmogumi.

20. Kaip vežti seną arba neįgalų gyvūną?

Seni gyvūnai ir gyvūnai su negalia turi specialių poreikių. Jie gali būti jautresni temperatūros pokyčiams, triukšmui, vibracijoms. Pasirinkite minkštesnį narvą su papildomu paminkštinimu. Darykite dažniau sustojimus. Turėkite vaistų, jei gyvūnas jų vartoja. Pasitarkite su veterinaru – jis gali rekomenduoti raminamuosius arba kitus preparatus, kurie padės gyvūnui išbūti kelionę. Ir svarbiausia – būkite pasiruošę, kad kelionė užtruks ilgiau nei įprastai. Geriau važiuoti lėčiau ir saugiau, nei skubėti ir pakenkti.

Atvykimas – naminių gyvūnų gabenimas iš Velso

21. Ką daryti atvykus į Lietuvą su gyvūnu?

Pirmas žingsnis – veterinaras. Net jei gyvūnas atrodo sveikas, rekomenduoju apsilankyti pas veterinarą per pirmas kelias dienas. Jis patikrins bendrą būklę, patvirtins, kad kelionė praėjo be pasekmių, ir atnaujins skiepus, jei reikia. Antras žingsnis – atnaujinti registraciją. Jei persikraustote atgal į Lietuvą, reikia atnaujinti adresą mikroschemos duomenų bazėje. Trečias žingsnis – leisti gyvūnui adaptuotis. Kaip ir atvykus į Velsą, taip ir grįžus į Lietuvą – gyvūnui reikia laiko priprasti.

22. Kaip padėti gyvūnui adaptuotis grįžus?

Grįžimas namo turėtų būti lengvesnis nei persikraustymas į naują vietą – gyvūnas jau pažįsta šią aplinką. Bet jei buvote Velsoje ilgą laiką – gyvūnas gali būti pripratęs prie kitokios aplinkos. Duokite jam laiko. Laikykite įprastą rutiną – tą patį maistą, tą patį miegojimo vietą, tuos pačius žaislus. Jei gyvūnas elgiasi keistai – nesijaudinkite per daug. Adaptacija gali trukti kelias dienas ar savaites. Bet jei simptomai išlieka ilgiau – kreipkitės į veterinarą.

23. Ar reikia registruoti gyvūną iš naujo Lietuvoje?

Jei gyvūnas jau buvo registruotas Lietuvoje prieš išvykstant – registracija vis dar galioja, bet reikia atnaujinti duomenis. Jei gyvūnas buvo įsigytas Velsoje – reikia registruoti iš naujo. Registracija vyksta per PetPass arba kitą nacionalinę sistemą. Tai paprasta procedūra, užtrunkanti kelias minutes. Bet ji svarbi – jei gyvūnas pasiklystų, registracija padeda jį surasti. Be to, kai kurie miestai reikalauja gyvūnų registracijos vietos savivaldybėje – pasitikrinkite savo savivaldybės reikalavimus.

24. Ką daryti, jei gyvūnas pradeda elgtis kitaip po kelionės?

Kelionės stresas gali paveikti gyvūno elgesį. Gali sumažėti apetitas, pasikeisti miego įpročiai, atsirasti agresyvumas arba, atvirkščiai, per didelis prisirišimas. Tai normalu pirmas kelias dienas. Bet jei elgesio pokyčiai išlieka ilgiau nei dvi savaites – kreipkitės į veterinarą arba gyvūnų elgesio specialistą. Kartais stresas gali sukelti sveikatos problemų, kurios nėra iš karto matomos. Svarbu stebėti ir reaguoti laiku. Ir dar – nelyginkite gyvūno elgesio su tuo, koks jis buvo prieš kelionę. Gyvūnai keičiasi, kaip ir mes.

Naminių gyvūnų gabenimas iš Velso – tai procesas, kuris reikalauja tiek pat dėmesio, kiek ir gabenimas į Velsą. Dokumentai, transportas, pasiruošimas – viskas turi būti apgalvota. Bet su tinkamu planavimu ir kantrybe viskas įmanoma. Svarbiausia – pradėti ruoštis laiku, pasitikrinti reikalavimus ir pasirūpinti savo augintinio komfortu. Jūsų gyvūnas pasitiki jumis – nenuvilkite jo.