Vežame į Angliją naminius gyvūnus, Vežame kiekvieną dieną

Dirbu šitą darbą jau trejus metus, ir galiu pasakyti viena – kiekviena diena kitokia. Vieną rytą vežu kalytę pas šeimininkę, kuri išsikraustė į Londoną. Kitą dieną – du katinus, kurių šeima persikelia į Mančesterį. Trečią – seną šunį, kurio šeimininkas mirė, ir dabar jį priima giminaičiai Birmingame. Kiekviena istorija skirtinga, bet visus vienija vienas dalykas – noras, kad gyvūnas saugiai pasiektų tikslą. Todėl nusprendžiau atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus. Galbūt kažkas iš jūsų svarsto galimybę vežti savo augintinį ir nežino, nuo ko pradėti. Štai – viskas, ką reikia žinoti.

Reikalavimai – naminių gyvūnų pervežimas Anglijoje

1. Kokie pagrindiniai reikalavimai vežant gyvūną į Angliją?

Trijų dalykų reikia: mikročipo, pasiutligės skiepo ir gyvūno paso. Be čipo – niekur. Anglija tikrina kiekvieną gyvūną, ir jei čipas neatitinka paso duomenų – lauk problemų. Pasiutligės skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės, bet geriau – anksčiau. Dar reikia echinokokozės gydymo – tai kaspinuočių prevencija, ir ji privaloma. Veterinaras turi sužymėti pase tikslią datą ir laiką. Visa tai – minimumas. Be šių trijų dalykų net nebandykit. Geriau pasiruošti iš anksto nei stovėti pasienyje su problema.

2. Kuo skiriasi vežimas į Angliją nuo vežimo į kitas ES šalis?

Po Brexit Anglija tapo trečiąja šalimi. Tai reiškia, kad ES augintinio paso neužtenka – reikia papildomo sveikatos sertifikato, kurį išduoda valstybinis veterinarijos gydytojas. Sertifikatas galioja tik 10 dienų, todėl negalima jo gauti mėnesį prieš kelionę. Be to, reikia išankstinio pranešimo per TRACES sistemą – tai veterinarinė kontrolė. Kitoms ES šalims – paprasčiau. Užtenka paso, čipo ir skiepų. Anglija – griežčiau. Ir logiškai – jie saugo savo salą nuo ligų. Tai ne biurokratija, tai saugumas.

3. Kiek gyvūnų galiu vežti vienu metu?

Pagal taisykles – iki 5 gyvūnų vienu metu, bet tik jei jie vieno šeimininko. Daugiau nei 5 – jau komercinis vežimas, ir tada reikia licencijos. Mes paprastai vežam vieno šeimininko gyvūnus – vieną, du, kartais tris. Daugiau retai. Bet būna – šeima su trimis šunimis ir dviem katėm. Tada reikia didesnio automobilio ir daugiau laiko. Svarbu – visi gyvūnai turi turėti savo dokumentus. Negalima vežti kaimyno katės su savo šunimi ir sakyti „čia visi mano". Ne, kiekvienas – su savo pasu.

4. Ar galiu vežti gyvūną be šeimininko?

Taip, bet reikia įgaliojimo. Šeimininkas turi pasirašyti dokumentą, kuriame patvirtina, kad jūs turite teisę vežti tą gyvūną. Be to – visi originalūs dokumentai turi būti su jumis. Gyvūno pasas, skiepų įrašai, sveikatos sertifikatas. Mes tai vadinam „gyvūno pervežimu be šeimininko", ir tai gana dažna paslauga. Žmogus išvyksta anksčiau, o gyvūną atsiunčia vėliau. Arba atvirkščiai. Svarbu – viskas turi būti aišku ir dokumentuota. Be įgaliojimo – nevežam. Per daug rizikinga.

5. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikročipo?

Čipuoti. Nėra kitos išeities. Mikročipas – privalomas reikalavimas, be jo Anglija neįsileis. Čipavimas – greita procedūra, trunka kelias minutes. Veterinaras suleidžia mažą čipą po oda, paprastai tarp menčių. Tada reikia registruoti čipo numerį duomenų bazėje. Ir tada – laukti 21 dieną po pasiutligės skiepo. Taigi, jei gyvūnas neskiepytas ir nečipuotas – mažiausiai trys savaitės pasiruošimo. Geriau pradėti dabar, o ne paskutinę minutę. Vienas klientas skambino ir sakė: „reikia rytoj". Ne, rytoj nereikia – reikia po trijų savaičių.

Dokumentacija – vežame kiekvieną dieną

6. Kas yra TRACES sistema ir kaip ja naudotis?

TRACES – tai veterinarinės kontrolės sistema, per kurią pateikiami duomenys apie gyvūnų judėjimą tarp šalių. Paprastam žmogui ja naudotis nereikia – tai veterinaro darbas. Jis sukuria profilį, įveda gyvūno duomenis, ir sistema sugeneruoja numerį, kuris reikalingas pasienyje. Jūs tik turit žinoti tą numerį. Kartais žmonės bando patys registruotis – nereikia. Palikit tai specialistams. Svarbu tik, kad veterinaras padarytų tai laiku – bent 48 valandos iki kelionės. Paskutinės minutės registracija – rizikinga.

7. Kiek laiko galioja sveikatos sertifikatas?

10 dienų nuo išdavimo datos. Tai reiškia, kad per 10 dienų gyvūnas turi kirsti sieną. Jei ne – sertifikatas nebegalioja, ir reikia naujo. Tai dažnai sukelia problemų, ypač kai žmogus gauna sertifikatą per anksti arba kelionė atideda. Vienas mano klientas gavo sertifikatą, tada susirgo, ir kelionė nusikėlė dviem savaitėms. Sertifikatas pasibaigė – teko daryti iš naujo. Todėl laikas – svarbu. Geriausia gauti sertifikatą likus 5-7 dienoms iki kelionės. Tada yra laiko atsargai, bet ne per daug.

8. Ar reikia papildomų dokumentų, jei gyvūnas vežamas į parodą?

Taip, jei tai tarptautinė paroda – reikia papildomų popierių. Pirmiausia – parodos registracijos patvirtinimas. Tada – veislės dokumentai, jei tai grynaveislis gyvūnas. Kartais prašo kilmės dokumentų – FCI arba vietinės kinologų federacijos. Be to, jei gyvūnas grįžta po parodos – reikia grįžimo sveikatos sertifikato. Anglijoje veterinaras turi patikrinti gyvūną prieš išvykimą. Visa tai papildomai prie standartinių dokumentų. Parodos – atskira istorija, ir ten reikalavimai griežtesni. Bet jei planuojat – pasiruoškit iš anksto.

9. Kaip teisingai užpildyti gyvūno pasą?

Pasą pildo veterinaras, ne jūs. Jūs tik turit pateikti teisingus duomenis – savininko vardą, pavardę, adresą. Veterinaras užpildo visą kitą – čipo numerį, skiepų datas, gydymus. Svarbu – pasitikrinti, ar viskas teisingai parašyta. Viena raidė klaidinga – ir pasienyje gali būti problemų. Ypač čipo numeris – jis turi tiksliai sutapti su tuo, kas nuskaityta iš gyvūno. Kartais būna, kad veterinaras padaro klaidą – įveda ne tą skaičių. Todėl visada patikrinkit patys prieš išeidami iš klinikos.

10. Ką daryti, jei dokumentuose yra klaida?

Priklauso nuo klaidos. Jei maža – rašybos klaida varde – kartais praleidžia. Bet jei klaida čipo numeryje ar skiepo datos – taisyti reikia. Veterinaras gali ištaisyti pasą – padaryti įrašą, patvirtinti parašu ir antspaudu. Bet geriau – naujas pasas. Taip, tai kainuoja, bet mažiau rizikinga. Anglijoje pasienio veterinarai yra labai dėmesingi detalėms. Vienas mano klientas turėjo pasą, kur skiepo data buvo parašyta su klaida – viena diena skirtumo. Nepraleido. Teko grįžti ir taisyti. Todėl – tikslumas svarbus.

Transportas – naminių gyvūnų transportavimas Anglija

11. Kokiu transportu vežate gyvūnus?

Specialiai pritaikytu mikroautobusu. Ne paprastu automobiliu su narvu bagažinėje – o transportu, kuris įrengtas gyvūnams. Ventiliacija, kondicionierius, minkšti pagrindai dėžėms, tvirtinimo diržai. Viskas pagal taisykles. Kiekviena dėžė turi savo vietą, ir jos nejuda net staigiai stabdant. Be to – vaizdo kameros, kad galėčiau stebėti gyvūnus važiuodamas. Ir termometras – temperatūra visada kontroliuojama. Vasarą – vėsiau, žiemą – šilčiau. Gyvūnai ne daiktai, jie jaučia karštį ir šaltį.

12. Kokia temperatūra palaikoma transporto priemonėje?

18-22 laipsniai – tai optimali temperatūra daugumai gyvūnų. Vasarą, kai lauke 30+, viduje – ne daugiau 22. Žiemą, kai lauke minusas – viduje apie 20. Turim galingą kondicionierių ir šildymą. Bet svarbu ne tik temperatūra – svarbu ir oro cirkuliacija. Uždara erdvė be ventiliacijos – pavojinga. Todėl ventiliacija veikia nuolat, net kai automobilis stovi. Ir dar – drėgmės kontrolė. Per sausas oras erzina kvėpavimo takus, per drėgnas – sukelia pelėsį. Viskas subalansuota.

13. Ar gyvūnai gali būti kartu, jei jie nepažįsta vienas kito?

Ne. Bent jau mes taip nedarom. Nepažįstami gyvūnai – stresas vienas kitam. Net jei abu ramūs, naujas kvapas, naujas balsas – pakanka, kad kažkas pradėtų nervintis. O nervų sistema užkrečiama – vienas pradeda, kitas prisijungia. Todėl kiekvienas gyvūnas arba gyvūnų grupė iš tos pačios šeimos – atskiroje erdvėje. Jei reikia vežti du skirtingų šeimininkų gyvūnus – atskiri reisai. Taip, tai brangiau, bet ramiau. Ir saugiau. Gyvūnų gerovė – prioritetas.

14. Ką daryti, jei automobilis sugenda pakeliui?

Nutinka, nors retai. Turim pagalbos kelyje numerį kiekvienoje šalyje, kuria važiuojam. Ir turim atsarginį planą – partnerius, kurie gali atvažiuoti ir paimti gyvūnus. Bet svarbiausia – gyvūnų saugumas. Jei gedimas rimtas – nejudinam gyvūnų, kol neatvyksta pagalba. Vėdinimas turi veikti, net jei variklis ne. Todėl turim papildomą bateriją ventiliacijai. Vieną kartą sugedo kondicionierius Vokietijoje – per pusvalandį suradom servisą, pataisėm, važiavom toliau. Gyvūnai net nepastebėjo.

15. Ar galima stebėti gyvūną kelionės metu?

Taip. Turim kameras, ir jei norit – galit gauti nuotraukas ar video kas kelias valandas. Kai kurie šeimininkai prašo kas valandą – suprantu, jaudinasi. Bet stengiamės ne per daug – vairuoti reikia, o ne telefonu rašinėti. Paprastai siunčiam atnaujinimus: „išvykom", „sustojom", „pravažiavom sieną", „artėjam". Ir nuotrauka iš sustojimo – gyvūnas geria vandenį arba vaikšto. Šeimininkas ramus, mes ramūs. Komunikacija – pusė darbo.

Specialūs atvejai – vežame į Angliją naminius gyvūnus

16. Kaip vežti agresyvų arba labai bailų gyvūną?

Atsargiai. Ir su pasiruošimu. Agresyvus gyvūnas – dėžė su papildomais užraktais. Nėra jokių „jis niekada nieko nedaro" – stresas keičia elgesį. Bailus gyvūnas – uždengta dėžė, kad nematytų aplinkos. Feromonų purškiklis dėžėje. Galbūt raminamieji, bet tik veterinaro rekomenduoti. Mes patys neskiriame vaistų – tai ne mūsų kompetencija. Bet galim rekomenduoti pasikonsultuoti su veterinaru. Vienas mano klientas turėjo šunį, kuris kandžiojasi – perspėjo iš anksto, ir mes pasiruošėm. Viskas praėjo gerai. Svarbu – ne meluoti apie gyvūno charakterį.

17. Ar vežate senus gyvūnus?

Vežam, bet su papildomu dėmesiu. Seni gyvūnai – dažniau serga, greičiau pavargsta, jiems reikia dažnesnių sustojimų. Be to, kelionės stresas gali pabloginti lėtines ligas. Todėl prieš vežant seną gyvūną – veterinaro patikra privaloma. Jei veterinaras sako „galima" – vežam. Jei sako „nerekomenduoju" – tada tariamės su šeimininku. Kartais geriau palaukti, kol gyvūnas pasijus geriau. Vienas mano klientas norėjo vežti 16 metų katiną – veterinaras pasakė, kad rizika didelė. Palaukė mėnesį, katinas pasveiko, ir tada vežėm. Kantrybė – geriausias vaistas.

18. Ką daryti su gyvūnu, kuris vemja kelionėje?

Pykinimas kelionėje – dažna problema, ypač katėms. Pirmiausia – sustoti. Leisti gyvūnui atsigauti. Švarus paklotas dėžėje. Vanduo – mažais gurkšniais. Jei vėmimas kartojasi – veterinaras. Bet dažniausiai pakanka pirmo sustojimo. Gyvūnas išlipa, apsipranta, ir toliau važiuojam. Prevencija – nešerti likus 4-6 valandoms iki kelionės. Ir – ramybė. Jei šeimininkas nervinasi, gyvūnas nervinasi dar labiau. Ramus balsas, lėti judesiai. Ir ventiliacija – grynas oras padeda nuo pykinimo. Viskas paprasta, bet reikia žinoti.

19. Ar vežate nėščias gyvūnus?

Paprastai ne. Nėščia gyvūnė – didelė rizika. Kelionės stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą, ir tada – komplikacijos. Be to, veterinarai nerekomenduoja vežti nėščių gyvūnų paskutinį trečdalį nėštumo. Jei ankstyvas nėštumas ir veterinaras duoda leidimą – galima, bet mes vis tiek esam atsargūs. Vieną kartą vežėm katę, kuri, pasirodo, buvo nėščia – šeimininkė nežinojo. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet tai buvo pamoka. Dabar visada klausiame ir prašome veterinaro patvirtinimo.

20. Kaip vežti egzotinius gyvūnus – roplius, paukščius, žuvytes?

Egzotiniai gyvūnai – kitos taisyklės. Ropliams reikia specialios temperatūros – šaltakraujai, jiems reikia šilumos. Paukščiams – paukščių gripo tyrimas, karantinas. Žuvytėms – vanduo, aeracija, temperatūros kontrolė. Kiekvienas atvejis – individualus. Mes vežam ir egzotinius gyvūnus, bet reikia pasiruošimo. Prieš kelionę – konsultacija su specialistu. Ne veterinaru, kuris gydo šunis, o tuo, kuris specializuojasi egzotiniuose gyvūnuose. Vienas mano klientas vežė driežą – teko mokytis, kokios temperaturos reikia. Bet išmokom, ir viskas pavyko.

Adaptacija – naminių gyvūnų pervežimas

21. Kiek laiko užtrunka gyvūno adaptacija po kelionės?

Priklauso nuo gyvūno. Vieni prisitaiko per dieną, kitiems reikia savaitės ar net dviejų. Katės paprastai ilgiau adaptuojasi nei šunys – jos labiau prisirišusios prie vietos. Svarbiausia – ramybė pirmomis dienomis. Neperkrauti gyvūno naujais įspūdžiais. Viena patalpa, pažįstami daiktai, tas pats maistas. Po truputį – nauji kambariai, nauji kvapai. Šuniui – reguliarūs pasivaikščiojimai tuo pačiu maršrutu, kad susipažintų su aplinka. Ir kantrybė. Negalima tikėtis, kad gyvūnas iš karto jausis kaip namie. Tai procesas.

22. Ar gyvūnas gali patirti postkelioninį stresą?

Taip, ir tai normalu. Simptomai – apetito nebuvimas, pasislėpimas, agresyvumas arba, atvirkščiai, per didelis prisirišimas. Gyvūnas gali miegoti daugiau nei įprastai arba, priešingai, negalėti užmigti. Visa tai – streso požymiai. Paprastai praeina per kelias dienas. Bet jei simptomai išlieka ilgiau nei savaitę – veterinaras. Galbūt reikia papildomos pagalbos. Kartais padeda feromonų difuzoriai – jie ramina. Arba natūralūs papildai. Svarbu – nestumti gyvūno, leisti jam pačiam nuspręsti, kada jis pasiruošęs bendrauti.

23. Kaip padėti gyvūnui susirasti veterinarą Anglijoje?

Paprasta – užregistruoti pas vietinį veterinarą iš karto po atvykimo. Anglijoje veterinarijos klinikų daug, bet ne visos priima naujus pacientus. Geriausia – paklausti kaimynų arba ieškoti atsiliepimų internete. RCVS – tai Karališkoji veterinarijos chirurgų kolegija, jų svetainėje galima rasti sertifikuotus veterinarus. Pirmas vizitas – pažintinis. Veterinaras patikrina gyvūną, užregistruoja duomenis, ir tada – viskas. Jei kas nutiktų, žinot, kur kreiptis. Be to, Anglijoje yra 24 valandų skubios pagalbos klinikos – ir tai labai patogu.

24. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako vaikščioti po kelionės?

Stresas. Gyvūnas gali būti tiesiog išsekęs arba išsigandęs. Leiskite jam pailsėti. Niekur neskubėkit. Jei po dienos-dviejų vis dar nevaikšto – veterinaras. Galbūt skauda kojas arba nugarą – ilgas sėdėjimas dėžėje gali sukelti diskomfortą. Bet dažniausiai – tiesiog stresas. Vienas mano klientas skambino panikavęs – šuo neina. Po pusdienio – jau lakstė po sodą. Reikia laiko. Ir ramybės. Ir šiek tiek skanėstų – motyvacija stebuklus daro.

25. Ar galiu grąžinti gyvūną atgal, jei jis nesusitvarko naujoje vietoje?

Taip, galite. Bet reikia vėl visų dokumentų – sveikatos sertifikato, patikrinimo pas veterinarą. Anglijoje veterinaras turi patvirtinti, kad gyvūnas tinkamas kelionei. Tada – ta pati procedūra, tik atvirkščia kryptimi. Mes vežam atgal. Bet prieš tai – pagalvokit. Kartais gyvūnui reikia daugiau laiko. Pirmos dvi savaitės – sunkiausios. Po mėnesio – viskas kitaip. Todėl neskubėkit su sprendimais. Bet jei tikrai nesusitvarko – mes čia. Vežam į abi puses.

26. Kaip dažnai žmonės veža gyvūnus į Angliją?

Daugiau, nei galėtumėt pagalvoti. Kiekvieną dieną bent vienas užsakymas. Vasarą – trys-keturi. Žmonės kraustosi, grįžta iš atostogų, veža augintinius pas gimines. Yra ir nuolatinių klientų – tie, kurie dirba tarp Lietuvos ir Anglijos ir reguliariai veža gyvūnus pirmyn-atgal. Mes jau pažįstam jų augintinius vardais. Tai malonu – jautiesi ne kaip vežėjas, o kaip draugas. Ir tai yra geriausia darbo dalis. Ne pinigai, ne kilometrai – o tas ryšys su žmonėmis ir jų gyvūnais.

Išvada – vežti naminius gyvūnus į Angliją nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Reikia dokumentų, pasiruošimo ir patikimo žmogaus, kuris žino, ką daro. Mes vežam kiekvieną dieną, ir kiekviena kelionė – tai maža istorija. Jei svarstote galimybę vežti savo augintinį – skambinkit, klauskit, pasitarkit. Geriau vienas klausimas daugiau nei viena problema kelyje. Saugios kelionės jūsų keturkojams.