Vežame gyvūnus Londonas Lietuva kiekvieną dieną

Kai žmogus pirmą kartą ieško, kaip pervežti savo augintinį iš Londono į Lietuvą ar atgal, dažniausiai nežino nuo ko pradėti. O pradėti reikia nuo paprasto dalyko – supratimo, kad gyvūnas nėra siunta. Jis bijo, jis nori vandens, kartais jis vemti pradeda mašinoje. Mes vežame gyvūnus tarp Londono ir Lietuvos reguliariai, beveik kasdien. Ne dėl to, kad taip gražiai skamba pavadinime, bet todėl, kad užklausų tiek daug, jog kitaip tiesiog nespėtume. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus – tokius, kuriuos žmonės klausia telefonu, el. laiškuose ar net per Facebook žinutes vidury nakties.

Kainos – gyvūnų pervežimas Londonas Lietuva

1. Kiek kainuoja gyvūno vežimas iš Londono į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų. Pirmiausia – nuo gyvūno dydžio. Mažas šuo narvelyje kainuos mažiau nei didelis retriveris, kuris užima pusę bagažinės. Antra – nuo maršruto. Jei vežame tiesiai iš Londono į Vilnių, kaina kitokia nei jei reikia papildomai sustoti Klaipėdoje ar Kaune. Trečia – nuo to, ar gyvūnas vienas vežamas, ar dalinamasi transportu su kitais augintiniais. Apytiksliai kalbant, kainos svyruoja nuo maždaug 150 iki 400 eurų. Bet čia labai apytiksliai – kartais būna akcijų, kartais reikia skubėti ir mokėti daugiau. Geriausia tiesiog parašyti ir paklausti konkrečiai.

2. Ar kaina skiriasi, jei vežu katę ir šunį?

Skiriasi, bet ne visada dėl to, kad vienas gyvūnas „brangesnis" už kitą. Katės paprastai keliauja narvelyje ir neužima tiek vietos, tai logiškai transportavimo kaštai mažesni. Šunys, ypač didesnių veislių, reikalauja daugiau erdvės, kartais specialaus bokso. Bet būna ir taip, kad katė nervinasi taip stipriai, kad reikia daryti papildomus sustojimus, o tai kainą gali pakelti. Tiesa pasakius, kiekvienas atvejis šiek tiek individualus, todėl standartinio kainoraščio nėra – yra orientyras, o paskui žiūrim pagal situaciją.

3. Kada reikia mokėti – iš anksto ar pristačius gyvūną?

Dauguma klientų moka avansu – tai normali praktika, nes degalai, keltas, laikas – viskas kainuoja iš anksto. Paprastai prašome 30–50 procentų pervedimo iš anksto, likusi dalis – pristatymo dieną. Bet yra buvę, kad žmogus prašo atidėti mokėjimą, nes algą gauna vėliau. Suprantam. Nebūna taip, kad gyvūną vežtumėm ir lauktumėm savaitę kol sumokės – tai nesąmonė būtų. Bet kelias dienas dėl rimtos priežasties galima palaukti, jei susitarimas aiškus.

4. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos iš pradžių nepasakote?

Ne. Nemėgstu tų situacijų, kai žmogui pasakai vieną kainą, o paskui pridedi dar už tai, už aną. Pagrindiniai dalykai – transportas, dokumentai, pagrindinė priežiūra kelyje – viskas įskaičiuota. Papildomai gali kainuoti, jei prašote labai konkretaus laiko (pvz., tik penktadienį vakare), jei reikia veterinarijos paslaugų pakeliui arba jei gyvūnas turi specialių poreikių, dėl kurių reikia papildomos įrangos. Bet visa tai aptariama prieš vežimą, jokių staigmenų.

Dokumentai – gyvūnų vežimas Londonas Lietuva

5. Kokie dokumentai reikalingi vežant šunį iš Londono į Lietuvą?

Po Brexit situacija pasikeitė, ir ne visi tai žino. Dabar reikia gyvūno paso – tai toks geltonas arba mėlynas dokumentas su skiepų įrašais. Be to, gyvūnas turi būti paženklintas mikroschemą (čipą), ir šis čipas turi būti registruotas. Skiepas nuo pasiutligės būtinas – jis turi būti galiojantis. Karta pasitaikė situacija, kai žmogus atsiuntė šunį su pasu, kur skiepas pasibaigęs prieš dvi savaites. Teko viską stabdyti, aiškintis. Nemalonu visiems. Taigi – patikrinkite datas prieš vežimą.

6. Ar reikia veterinaro pažymos prieš vežimą?

Taip, reikia sveikatos pažymos, kurią išduoda veterinaras. Ši pažyma turi būti ne senesnė nei 10 dienų iki vežimo datos. Tai reiškia, kad negalite nueiti pas veterinarą mėnesį prieš ir tikėtis, kad pažyma dar galios. Beje, kai kurie veterinarai Jungtinėje Karalystėje ne visada žino konkrečius reikalavimus vežimui į ES, tai kartais tenka pačiam pasiaiškinti ir jiems papasakoti, ko reikia. Juokinga, bet tiesa.

7. Kas atsitinka, jei dokumentai netvarkingi?

Tada gyvūnas nevežamas. Paprasta. Galiu suprasti, kad kartais žmogus nežino, jog kažkas pasibaigė ar trūksta. Bet pasienyje ar keltu niekas neklausinės, ar jūs nežinojote – tiesiog nepraleis. Yra buvę atvejų, kai žmogus susitvarkė dokumentus per parą, nes veterinaras dirbo ir viską padarė skubiai. Bet jei nėra galimybės – tenka atidėti vežimą. Nemalonu, bet saugumas visada svarbiau už terminus.

8. Ar reikia kažkokių papildomų dokumentų vežant egzotinį gyvūną?

Egzotiniai gyvūnai – tai atskira istorija. Šunys ir katės turi gana aiškias procedūras, o štai iguanos, papūgos ar vėžliai – jau sudėčiau. CITES leidimai, specialios importo licencijos, veterinariniai sertifikatai, kurių paprastam veterinarui gal net nėra tekę pildyti. Vieną kartą teko vežti žmogui dvi jūrų kiaulytes – paprasčiau nei su papūga, bet vis tiek reikėjo daugiau dokumentų negu įprastai. Jei turite neįprastą augintinį, praneškite iš anksto – taip sutaupysime laiko ir nervų abiem pusėms.

Maršrutas – gyvūnų transportavimas Londonas Lietuva

9. Kokiu maršrutu vežate gyvūnus?

Paprastai važiuojame per Prancūziją arba Olandiją, priklausomai nuo to, kuris kelto reisas tuo metu patogesnis. Iš Londono išvažiuojame, važiuojame link Doverio arba Folkestonio, tada keltas arba Eurotunelis į Prancūziją. Iš ten – per Belgiją, Olandiją, Vokietiją, Lenkiją iki Lietuvos. Visas maršrutas trunka apie 24–30 valandų, priklausomai nuo sustojimų. Stengiamės nevažiuoti be sustojimų, nes gyvūnams reikia išeiti, atsigerti, kartais tiesiog pabūti ramiai ne mašinoje. Tas kelias ilgas, bet geriau lėčiau, bet patogiau.

10. Ar galite sustoti mano mieste, jei jis ne pagrindiniame maršrute?

Tai priklauso nuo to, kur tas miestas. Jei tai Kaunas ar Klaipėda – taip, dažnai ten ir taip važiuojame. Jei tai mažesnis miestelis, bet pakeliui – tikrai galima tartis. Jei visiškai nuošalėje, gali tekti paprašyti papildomo mokesčio už degalus ir laiką. Bet stengiamės padėti. Kartais tiesiog susitariame patogioje vietoje – degalinėje, prekybos centro aikštelėje. Svarbu, kad būtų patogu ir saugu gyvūnui išlipti.

11. Kiek laiko trunka kelias nuo Londono iki Lietuvos?

Apie 24–30 valandų, bet čia teorinis skaičius. Realybėje būna visko. Vieną kartą užstrigome prie kelto dviem valandom, nes buvo audra. Kitą kartą Lenkijoje spūstis. Trečią kartą viskas sklandžiai, bet gyvūnas taip nervinosi, kad teko dažniau sustoti. Taigi – planuokite maždaug parą laiko, bet nesistebėkite, jei truputį ilgiau. Geriau, kad gyvūnas pasiektų tikslą ramus, o ne išsekęs nuo skubėjimo.

12. Ar vežate ir iš Lietuvos į Londoną, ar tik viena kryptimi?

Vežame abiem kryptimis. Dažniausiai važiuojame į Lietuvą, paskui atgal į Londoną su kitais gyvūnais arba siuntomis. Tai logiška – viena kryptimi tuščia nevažiuojame, kai tiek užklausų. Tiesa, kartais būna, kad viena kryptimi pilna, o kita – tuščia, bet išeitį randame visada. Jei reikia vežti iš Lietuvos į Londoną, parašykite – suderinsime laiką.

Gyvūno paruošimas – gyvūnų gabenimas į Londoną

13. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Pirmiausia – nešerti prieš pat kelionę. Bent 4–6 valandas prieš išvykimą. Skrandis tuščias – mažiau tikimybės, kad vemti pradės. Vanduo – taip, bet ne litras iš karto. Antra – jei gyvūnas niekada nebuvo narvelyje ar automobilyje ilgiau nei valandą, reikėtų pradėti pratinti prieš porą savaičių. Trečia – įdėti kažką su savo kvapu. Skamba keistai, bet veikia. Megztinis, antklodė – kažkas, kas kvepia namais. Gyvūnui tai svarbiau nei mes manome.

14. Ar duodate gyvūnams raminamųjų?

Ne, mes patys neskiriame jokių vaistų. Jei veterinaras paskyrė raminamųjų, tai kita – tada duodame pagal instrukciją. Bet iš savo pusės nieko neduodame. Priežastis paprasta: mes ne veterinarai, ir nežinome, kaip gyvūnas reaguos. Yra buvę, kad žmogus davė tabletę pats, gyvūnas buvo per daug apsvaigęs, teko ieškoti veterinaro pakeliui. Todėl geriau pasitarti su specialistu iš anksto, o ne eksperimentuoti paskutinę naktį.

15. Ką daryti, jei gyvūnas labai bijo mašinos?

Tai nėra retas atvejis. Ypač šunys, kurie anksčiau buvo vežami tik pas veterinarą – jie mašiną sieja su nemaloniais dalykais. Ką darom? Pirmiausia – kantrybė. Negalime priversti gyvūno nesibaiminti. Bet galime padaryti kelionę kuo patogesnę: minkštas pagrindas narvelyje, tylu, be staigių stabdymų. Jei labai baisu – galima sustoti, leisti gyvūnui išeiti, apsiprasti. Ilgai užtrunka, bet kitaip neišeina. Vienas šuo, kurį vežėme iš Londono, pirmas tris valandas cypė be sustojimo, o paskui užmigo ir miegojo iki pat Lietuvos. Kiekvienas skirtingas.

16. Ar galima vežti gyvūną, jei jis serga?

Ne. Tai vienas iš tų dalykų, dėl kurių nesiderima. Sergantis gyvūnas – rizika jam pačiam, kitiems gyvūnams, ir net mums. Kelionė yra stresas, o stresas ligoniniam gyvūnui gali būti pavojingas. Jei gyvūnas kosčioja, viduriuoja ar karščiuoja – kreipkitės į veterinarą, išgydykite, o tada vežkime. Kartą žmogus bandė „prasisukti" ir pranešė, kad katinas sveikas, o paaiškėjo, kad serga. Teko grąžinti. Nemalonu visiems, bet saugumas – pirmoje vietoje.

Saugumas – gyvūnų pervežimas Londonas Lietuva

17. Kaip užtikrinate gyvūno saugumą kelionės metu?

Gyvūnai vežami specialiai tam pritaikytose transporto priemonėse. Narveliai tvirtinami, kad nejudėtų staigiai stabdant. Temperatūra salone reguliuojama – nei per karšta, nei per šalta. Mes patys važiuojame su gyvūnais, tai matome, kas vyksta. Jei kas negerai – sustojame. Be to, kiekvienas gyvūnas turi savo vandens indą, o ilgesnėse atkarpose darom papildomus sustojimus. Ne mes pirmieji vežam gyvūnus, bet stengiamės daryti tai kruopščiai.

18. Ar gyvūnas gali pabėgti kelionės metu?

Teoriškai – visko gali būti. Praktiškai – dar nėra taip nutikę, kad gyvūnas pabėgtų iš transporto priemonės. Narveliai užrakinami, durys uždarytos, o sustojimuose gyvūnai išvedami tik su pavadėliu arba į aptvertą teritoriją. Bet atsimenu vieną atvejį, kai katė per sustojimą nusprendė parodyti savo charakterį ir iššoko iš narvelio per tą sekundę, kai atidarėme duris. Pagavome po penkių minučių, bet adrenalino buvo visai dienai. Taigi – atsargumo per daug nebūna.

19. Kas nutinka, jei gyvūnui pasidaro bloga pakeliui?

Turime su savimi pirmosios pagalbos priemones ir kontaktus veterinarų keliuose miestuose. Jei situacija rimta – ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Yra buvę, kad šuniui pakeliui prasidėjo viduriavimas – sustojome, nuvalėme, pakeitėme paklotą, davėme vandens. Niekas rimto, bet nemalonu. Blogiau, kai kas nors rimčiau – tada ieškom pagalbos čia ir dabar. Svarbiausia – neignoruoti problemos ir nesitikėti, kad „praeis savaime".

20. Ar vežate gyvūnus žiemą, kai šalta?

Taip, vežame ištisus metus. Žiemą tiesiog užtikriname, kad salone būtų šilta. Šildytuvai veikia, o gyvūnai papildomai apklojami, jei reikia. Žinoma, yra ribos – jei lauke minus 25 ir pūga, tada gal ir neverta rizikuoti. Bet tokie šalčiai Anglijoje ar Vakarų Europoje reti, tai dažniausiai problemų nekyla. Šiaip žieminės kelionės net geresnės – gyvūnams ne taip karšta, ramiau.

Gyvūnų tipai – vežame gyvūnus Londonas Lietuva

21. Ar vežate tik šunis ir kates?

Dažniausiai taip – šunys ir katės sudaro 90 procentų mūsų „keleivių". Bet kartais vežame triušių, jūrų kiaulyčių, kartais – šešką ar dekoratyvinę žiurkę. Viskas priklauso nuo to, ar gyvūną galima saugiai transportuoti ir ar yra reikiami dokumentai. Didelių gyvūnų – arklių, karvių – nevežame, tam reikia specializuoto transporto, kurio mes neturime.

22. Ar galima vežti du gyvūnus vienu metu?

Taip, ir tai dažnai pigiau negu vežti po vieną. Ypač jei gyvūnai pažįstami – du šunys iš tos pačios šeimos keliaus ramiau kartu. Bet jei gyvūnai svetimi vienas kitam, geriau laikyti atskirai. Ne kartą buvo, kad du katinai, kurie namie gyvena kartu puikiai, mašinoje pradėjo urzgti vienas ant kito. Nežinau, kodėl – gal stresas, gal nauja aplinka. Bet atskyrus nurimo, tai problema išspręsta.

23. Ką dar vežate kartu su gyvūnais?

Kartais žmonės prašo paimti gyvūno daiktus – maistą, žaislus, guolį. Tai įprasta, ir paprastai problemų nekyla. Taip pat vežame siuntas, dokumentus, kartais – asmeninius daiktus, jei žmogus persikrausto. Bet pagrindinis dalykas – gyvūnai. Nenorim, kad mašina virstų sunkvežimiu su viskuo, kas telpa. Gyvūnams reikia erdvės, tai prioritetas.

Laikas – gyvūnų vežimas Londonas Lietuva kiekvieną dieną

24. Ar tikrai vežate kiekvieną dieną?

Beveik kiekvieną dieną. Būna, kad dvi dienas iš eilės niekas neužsako – tada nevažiuojame. Bet paprastai būna bent keletas užklausų per savaitę, tai maršrutas sukasi nuolat. Žodis „kiekvieną dieną" reiškia, kad mes esame pasiekiami ir pasiruošę važiuoti, o ne kad mes važiuojame kiekvieną dieną nesvarbu kas. Tiesiog lankstumas – jei poreikis yra, mes važiuojame.

25. Kiek iš anksto reikia rezervuoti vietą?

Kuo anksčiau, tuo geriau – taip paprastai atsakome. Bet realybėje kartais žmonės skambina prieš dieną ar net tą pačią dieną. Jei tuo metu yra laisva vieta – paimame. Jei ne – tenka laukti kito reiso. Ypač vasarą arba prieš šventes – tada užklausų daug, tai rekomenduoju rezervuoti bent savaitę iš anksto. Bet jei skubu – skambinkite, žiūrėsim.

26. Kada tiksliai išvykstate iš Londono?

Išvykimo laikas priklauso nuo kelto ar Eurotunelio rezervacijos. Paprastai tai būna anksti ryte arba vakare. Tikslus laikas derinamas su kiekvienu klientu atskirai – pranešame dieną prieš. Bet nesitikėkite, kad išvyksime lygiai 8:00. Gyvūnus reikia surinkti iš skirtingų vietų, tai kartais valanda ar dvi nukrypsta nuo plano. Svarbu, kad visi būtų informuoti, o ne stovėtų prie durų nuo 7:30 ir nervintųsi.

Išvada

Gyvūnų vežimas tarp Londono ir Lietuvos – tai ne logistikos užduotis, o atsakomybė prieš gyvą būtybę, kuri negali pati pasirūpinti savimi kelionėje. Mes tai suprantame ir elgiamės atitinkamai. Jei turite klausimų, kurių čia neatsakėme – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai. Laukiame jūsų užklausų.