Veža gyvūnus į Angliją, Vežame kiekvieną dieną

Gyvūnų pervežimas į Angliją – tai paslauga, kurios prireikia daugeliui žmonių, persikeliantiems gyventi į Jungtinę Karalystę arba tiesiog norintiems pasiimti savo augintinį atostogoms. Mes vežame kiekvieną dieną, nes gyvūnai negali laukti savaitėmis ar mėnesiais. Kiekvienas augintinis – tai šeimos narys, ir mes tai suprantame. Dirbame šioje srityje jau ne vienerius metus, todėl žinome, kokie klausimai kyla dažniausiai. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus jūsų klausimus apie gyvūnų transportavimą iš Lietuvos į Angliją, remdamasis savo patirtimi.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas į Angliją

1. Kokie dokumentai reikalingi gyvūno pervežimui į Angliją?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Be jo neišvažiuosite. Pase turi būti pažymėti visi skiepai, mikroschemos numeris, savininko duomenys. Antras svarbus dalykas – mikroschema. Ji turi būti įdiegta prieš pirmąjį skiepą, kitaip skiepas negalioja. Tai dažna klaida – žmonės pirmiau paskiepija, paskui ženklina, ir tada tenka viską kartoti. Trečias dokumentas – sveikatos pažymėjimas, kurį išduoda veterinaras prieš kelionę. Jis galioja tik 10 dienų, todėl negalima jo pasidaryti per anksti. Rekomenduoju susitvarkyti visus dokumentus bent mėnesį prieš kelionę – taip turėsite laiko, jei kas nors nepavyktų iš pirmo karto.

2. Ar reikia papildomų leidimų vežant gyvūną į Angliją?

Po Brexit situacija pasikeitė. Dabar reikia daugiau dokumentų nei anksčiau. Be paso ir mikroschemos, reikia gyvūno sveikatos sertifikato, kurį išduoda valstybinis veterinarijos gydytojas. Šis sertifikatas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Be to, gyvūnas turi būti paskiepytas nuo pasiutligės, o jei skiepas pirmas – reikia laukti 21 dieną. Kartais žmonės nežino apie šiuos pasikeitimus ir būna nemaloniai nustebinti. Mes visada patariame pasitikrinti informaciją pas veterinarą arba tiesiogiai susisiekti su mumis – mes žinome naujausius reikalavimus.

3. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs arba sugadintas?

Reikia gauti naują. Senas pasas negalioja, net jei visi įrašai teisingi. Naują pasą išduoda veterinaras – jis perkelia visus duomenis iš seno paso, patikrina mikroschemą, išduoda naują dokumentą. Tai trunka kelias dienas, kartais savaitę, priklausomai nuo klinikos užimtumo. Jei skubate – pasakykite veterinarui, jie dažniausiai supranta ir stengiasi padėti. Bet geriau neskubėti – klaidos dokumentuose gali sukelti rimtų problemų pasienyje arba keltų terminale. Kartą vežėme katiną su pasu, kuriame buvo neteisingas mikroschemos numeris – teko grįžti ir viską taisyti. Tai kainavo laiko ir nervų.

4. Ar skiepai turi būti atlikti konkrečioje klinikoje?

Ne, bet klinika turi turėti licenciją. Lietuvoje dauguma veterinarijos klinikų turi teisę išduoti gyvūnų pasus ir atlikti skiepus. Svarbu, kad veterinaras būtų įgaliotas – tai reiškia, kad jis gali išduoti dokumentus tarptautiniam gyvūnų pervežimui. Jei abejojate – paklauskite klinikoje arba patikrinkite Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos svetainėje. Mes bendradarbiaujame su keliomis klinikomis, kurios specializuojasi gyvūnų paruošime kelionėms – galime rekomenduoti, bet galite rinktis bet kurią kitą. Svarbiausia, kad dokumentai būtų tvarkingi.

5. Kiek laiko užtrunka dokumentų paruošimas?

Viskas priklauso nuo situacijos. Jei gyvūnas jau turi mikroschemą ir visus skiepus – dokumentus galima paruošti per savaitę. Jei reikia pirmo pasiutligės skiepo – reikia laukti 21 dieną po skiepo, tada dar kelias dienas dokumentams. Jei gyvūnas visai neturi dokumentų – gali prireikti mėnesio ar net daugiau. Geriausia pradėti ruoštis kuo anksčiau. Mes patariame bent 6 savaites prieš planuojamą kelionę pradėti tvarkyti dokumentus. Tai suteikia laiko nenumatytiems atvejams – pavyzdžiui, jei veterinaras randa sveikatos problemą, kurią reikia išgydyti prieš kelionę.

Gyvūnų tipai – vežame į Angliją

6. Kokius gyvūnus vežate į Angliją?

Daugiausia šunis ir kates. Tai mūsų pagrindinė specializacija. Šunys sudaro apie 70 procentų mūsų užsakymų, katės – likusius 30. Kitų gyvūnų paprastai nevežame – ne todėl, kad nenorime, bet todėl, kad tam reikia specialių leidimų ir sąlygų. Paukščiai, ropliai, graužikai – tai kitos taisyklės, kitos transportavimo dėžės, kartais net kitas transportas. Mes koncentruojamės į tai, ką mokame geriausiai. Bet jei turite klausimų apie kitų gyvūnų pervežimą – galime nukreipti pas kolegas, kurie tuo užsiima.

7. Ar vežate veislinius gyvūnus su kilmės dokumentais?

Taip, vežame. Veisliniams gyvūnams galioja tos pačios taisyklės kaip ir paprastiems – pasas, mikroschema, skiepai. Papildomai reikia kilmės dokumentų, bet tai jau šeimininko reikalas – mes tik patikriname, kad dokumentai būtų tvarkingi. Kartais veislinių gyvūnų savininkai labiau rūpinasi detalėmis – nori specialių transportavimo dėžių, prašo dažniau pranešti apie būklę. Mes suprantame – veislinis gyvūnas dažnai yra ne tik augintinis, bet ir investicija. Stengiamės atitikti lūkesčius, bet ne visada galime padaryti viską, ko prašoma. Pavyzdžiui, negalime garantuoti, kad gyvūnas kelionės metu visiškai nestresuos – tai tiesiog neįmanoma.

8. Kaip vežate kates – jos juk labiau stresuoja?

Katės – tai atskira istorija. Jos iš tiesų labiau stresuoja nei šunys. Todėl kates vežame atskirai, niekada nemaišome su šunimis. Transportavimo dėžė katėms turi būti uždara – katės mėgsta tamsias, ankštas erdves, kur jaučiasi saugiai. Stengiamės mažinti triukšmą, vengti staigių judesių. Kartais katės verkia visą kelionę – tai nemalonu, bet normalu. Mes nebandome jos nutildyti – tiesiog leidžiame išreikšti emocijas. Po kelių valandų dažniausiai nurimsta. Turime ir tokių atvejų, kai katė pradeda slėptis dėžės kampe ir nejuda – tada stebime, ar ji kvėpuoja, ar viskas gerai. Kol kas viskas visada baigėsi gerai.

9. Ar vežate šuniukus ir kačiukus?

Taip, bet su sąlygomis. Gyvūnas turi būti bent 15 savaičių amžiaus – tai reiškia, kad turi turėti pasiutligės skiepą ir laukti 21 dieną po jo. Jaunesnių gyvūnų vežti negalima. Tai dažnai tampa problema, kai žmogus nori parsivežti mažą šuniuką iš veislyno – tenka laukti, kol jis paaugs. Mes suprantame, kad norisi kuo greičiau, bet taisyklės yra taisyklės. Be to, labai jauni gyvūnai labiau stresuoja, jų imunitetas silpnesnė. Geriau palaukti kelias savaites, nei rizikuoti sveikata.

10. Ką darote su gyvūnais, kurie serga lėtinėmis ligomis?

Jei gyvūnas turi lėtinę ligą – diabetą, širdies problemą, alergiją – mes apie tai turime žinoti. Šeimininkas privalo informuoti iš anksto ir pateikti veterinaro pažymą, kad gyvūnas gali keliauti. Taip pat reikia pridėti vaistus su aiškiomis instrukcijomis – kada, kiek, kaip duoti. Mes nesame veterinarai, bet galime duoti vaistus pagal instrukciją. Jei kelionės metu gyvūno būklė pablogėja – sustojame, skambiname veterinarijos gydytojui, vežame į artimiausią kliniką. Tai nutiko kartą – šuo su širdies liga pradėjo sunkiai kvėpuoti Vokietijoje. Sustojome, veterinaras davė vaistų, ir mes tęsėme kelionę. Šuo saugiai atvyko.

Maršrutas – vežame gyvūnus kasdien

11. Kokiu maršrutu vežate gyvūnus į Angliją?

Pagrindinis maršrutas – per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada keltu arba Eurotuneliu iki Anglijos. Konkretus maršrutas priklauso nuo to, kur reikia pristatyti gyvūną. Jei Londonas – patogiau per Olandiją ir keltą iki Harwich. Jei šiaurinė Anglija – galbūt per Vokietiją ir Daniją, tada keltu iki Newcastle. Mes nuolat optimizuojame maršrutus – ieškome greitesnių, saugesnių kelių. Bet svarbiausia ne greitis, o gyvūno komfortas. Kartais važiuojame ilgesniu keliu, bet su geresniais keliais ir mažiau spūsčių.

12. Ar važiuojate per naktį?

Kartais taip. Naktinis važiavimas turi privalumų – mažiau eismo, vėsiau (vasarą), gyvūnai dažniausiai miega. Bet yra ir minusų – vairuotojas pavargsta, matomumas blogesnis. Mes turime du vairuotojus ilgoms kelionėms – vienas vairuoja, kitas ilsisi. Tai leidžia saugiai važiuoti per naktį. Gyvūnai paprastai miega naktį – tamsa ir ramybė juos ramina. Bet jei šuo ar katė nemiega ir nervinasi – sustojame, leidžiame atsipūsti. Niekada nevažiuojame per prievartą, tik tam, kad spėtume į grafiką. Saugumas svarbiau.

13. Kiek kartų sustojate kelionės metu?

Mažiausiai 4–5 kartus per kelionę. Kas 3–4 valandas darome ilgesnį sustojimą – 15–20 minučių, kad gyvūnai galėtų išeiti, atsigerti, atlikti reikalus. Tarp jų – trumpesni sustojimai, kai tiesiog patikriname, ar viskas gerai. Sustojame saugiose vietose – degalinėse su aptvertomis teritorijomis, specialiose poilsio aikštelėse. Vengiame triukšmingų vietų – prekybos centrų, autobusų stočių. Gyvūnams reikia ramybės. Kartą sustojome netinkamoje vietoje – šalia autostrados, be aptvaro. Šuo išsigando pravažiuojančių mašinų ir pradėjo trauktis. Nuo tada atidžiau renkamės sustojimų vietas.

14. Ar naudojate keltą arba Eurotunelį?

Abu variantus, priklausomai nuo situacijos. Keltas pigesnis, bet lėtesnis – kelionė trunka apie 6–8 valandas, priklausomai nuo maršruto. Eurotunelis greitesnis – tik 35 minutės, bet brangesnis ir ne visada patogus didesnėms transporto priemonėms. Mes dažniausiai naudojamės keltu – tai leidžia gyvūnams pailsėti, o mums – atsipūsti. Keltuose yra specialios zonos gyvūnams – jose galima palikti transportavimo dėžes, patikrinti vandenį, nuraminti gyvūną. Bet negalima būti su gyvūnu visą kelionę – tai keltų taisyklės. Eurotuneliu važiuojame, kai skubame arba kai keltų tvarkaraštis netinka.

15. Ką darote, jei kelte arba pasienyje atsisako priimti gyvūną?

Tai nutinka retai, bet nutinka. Dažniausiai dėl dokumentų – kažkas trūksta, kažkas neteisingai užpildyta. Mes visada patikriname dokumentus prieš kelionę, bet kartais pasienyje randa dalykų, kurių mes nepastebėjome. Tada tenka ieškoti sprendimų – skambiname veterinarui, prašome pagalbos, kartais tenka grįžti. Tai labai nemalonu, bet mes nekaltiname kliento – kartais tiesiog taip nutinka. Svarbiausia – neprarasti ramybės ir ieškoti išeities. Kartą teko laukti pasienyje 6 valandas, kol veterinaras atsiuntė patvirtinimą – bet galiausiai praleido. Kantrybė ir komunikacija išsprendžia daugumą problemų.

Gyvūnų komfortas – vežame kiekvieną dieną

16. Kaip užtikrinate gyvūnų komfortą ilgoje kelionėje?

Mūsų transporto priemonės yra specialiai pritaikytos. Oro kondicionierius palaiko tinkamą temperatūrą – ne per karšta, ne per šalta. Minkšti paklotai ant grindų, kad gyvūnams būtų patogiau. Vanduo visada prieinamas – turime automatinio girdymo sistemas, kurios neprateka. Be to, stengiamės mažinti triukšmą – muzikos neklausome, kalbame tyliai, vengiame staigių stabdymų. Vairuotojai yra apmokyti – žino, kaip elgtis su gyvūnais, kaip atpažinti streso požymius. Mes ne tik vežame – mes rūpinamės. Kiekvienas gyvūnas mums svarbus, net jei tai tik vienas šuo iš daugelio.

17. Ką darote, jei gyvūnas atsisako vandens arba maisto?

Neišgyvename iš karto. Gyvūnai kelionės metu dažnai atsisako vandens arba maisto – tai normalu. Stresas, svetima aplinka, judėjimas – visa tai veikia apetitą. Mes siūlome vandenį kas kelias valandas, bet neverčiame gerti. Jei po 8–10 valandų gyvūnas vis dar negeria – tai jau nerimą keliantis ženklas. Tada bandome kitą gertuvę, kitą vandenį, kartais tiesiog palaikome prie burnos. Su maistu panašiai – siūlome, bet nereikalaujame. Svarbiausia, kad gyvūnas nebūtų dehidratuotas. Jei matome, kad situacija blogėja – skambiname veterinarui.

18. Ar leidžiate gyvūnams bendrauti tarpusavyje?

Ne. Kiekvienas gyvūnas keliauja atskirai, savo transportavimo dėžėje. Net jei tai du šunys iš tos pačios šeimos – jie gali elgtis netikėtai svetimoje aplinkoje. Vienas gali užpulti kitą iš baimės. Mes nemaišome gyvūnų, nebent šeimininkas aiškiai prašo ir mes matome, kad gyvūnai tikrai draugiški. Bet net tada – atsargiai. Kartą vežėme du šunis, kurie namuose buvo geriausi draugai, bet kelionės metu vienas pradėjo urzgti ant kito. Nuo tada griežtai laikomės taisyklės – atskirai.

19. Kaip elgiatės su gyvūnais, kurie turi judėjimo problemų?

Seni gyvūnai, gyvūnai su negalia, gyvūnai po operacijos – mes juos vežame, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Transportavimo dėžė turi būti platesnė, kad gyvūnas galėtų patogiai gulėti. Dedame papildomų paklotų, kad būtų minkščiau. Vaistus duodame pagal grafiką. Stengiamės vengti duobėtų kelių, staigių posūkių. Kartais važiuojame lėčiau nei įprastai – bet tai ne problema. Svarbiausia, kad gyvūnas nenukentėtų. Turime ir neštuvus – jei gyvūnas negali pats įlipti arba išlipti. Tai ne gėda, tai pagalba.

20. Ar turite specialias sąlygas vasarą ir žiemą?

Taip. Vasarą – oro kondicionierius veikia visą laiką, stengiamės važiuoti anksti ryte arba vakare, kai vėsiau. Transportavimo dėžes dedame toliau nuo saulės. Vandens duodame dažniau. Žiemą – šildymas, papildomi pledai, stengiamės, kad gyvūnai nesušaltų. Ypač jautrūs maži šunys ir trumpaplaukės veislės. Kartą žiemą vežėme čihuahua – ji drebėjo visą kelionę, nors mašinoje buvo šilta. Dedome ją arčiau šildytuvo, apvyniojome pledu. Galiausiai ji užmigo. Kiekvienas gyvūnas skirtingas – reikia stebėti ir reaguoti.

Atvykimas – gyvūnų pristatymas į Angliją

21. Kas atsitinka po atvykimo į Angliją?

Pirmiausia – pasienio kontrolė. Patikrina dokumentus, mikroschemą, gyvūno būklę. Jei viskas gerai – praleidžia. Tada važiuojame iki galutinio tikslo – namų, viešbučio, sutartos vietos. Ten perduodame gyvūną šeimininkui su visais dokumentais. Parodome nuotraukas arba vaizdo įrašus iš kelionės, papasakojame, kaip sekėsi. Šeimininkas gali apžiūrėti gyvūną, patikrinti, ar viskas gerai. Mes visada liekame, kol įsitikiname, kad gyvūnas saugus ir šeimininkas patenkintas. Tai ne skubotas procesas – kiekvienas gyvūnas nusipelno dėmesio.

22. Ar padedate, jei gyvūnas atvykęs atsisako išeiti iš dėžės?

Žinoma. Tai nutinka dažnai – gyvūnas po ilgos kelionės jaučiasi saugiai dėžėje ir nenori išeiti. Mes neverčiame. Atidarome duris, atsisėdame šalia, kalbamės ramiai. Kartais padeda skanukas arba mėgstamas žaislas. Kartais tiesiog reikia laiko – 10 minučių, pusvalandį, kartais ilgiau. Šeimininko buvimas padeda – gyvūnas jaučia pažįstamą kvapą, balsą. Svarbiausia – neskubinti. Gyvūnas pats nuspręs, kada pasiruošęs. Mes turime kantrybės – tai mūsų darbas.

23. Ką daryti, jei atvykęs gyvūnas elgiasi keistai?

Po ilgos kelionės gyvūnas gali būti dezorientuotas, išsigandęs, pavargęs. Tai normalu. Bet jei elgesys labai keistas – pavyzdžiui, gyvūnas nejuda, nevalgo, neina į tualetą – reikia kreiptis į veterinarą. Mes galime rekomenduoti klinikas Londone arba kituose Anglijos miestuose. Svarbu nesitikėti, kad viskas bus normalu iš karto – adaptacija trunka kelias dienas, kartais savaitę. Stebėkite gyvūną, duokite laiko, būkite kantrūs. Jei nerimaujate – skambinkite mums, mes patarsime.

24. Ar galite pristatyti gyvūną į bet kurią Anglijos vietą?

Taip, vežame į bet kurią Anglijos vietą – Londoną, Mančesterį, Birmingamą, Liverpulį, Lidsą, bet kur. Kaina priklauso nuo atstumo – kuo toliau nuo atvykimo punkto, tuo brangiau. Bet mes neatsisakome net jei tai mažas kaimelis kažkur Kornvalyje. Kartą vežėme šunį į Škotijos aukštikalnes – kelias buvo sudėtingas, bet pasiekėme. Mums svarbu, kad gyvūnas pasiektų galutinį tikslą, o ne tik artimiausią didelį miestą.

25. Ką daryti, jei gyvūnas susižeidžia kelionės metu?

Tai mūsų didžiausias košmaras. Bet esame pasiruošę. Turime pirmosios pagalbos rinkinį, specialiai pritaikytą gyvūnams. Jei sužeidimas rimtas – vežame į artimiausią veterinarijos kliniką. Mes žinome kelių klinikų adresus visame maršrute – nuo Lietuvos iki Anglijos. Svarbiausia – reaguoti greitai ir nebandyti gydyti patiems, jei nežinome, ką darome. Kartą šuo susižeidė nagą – kraujavo, bet nebuvo pavojinga. Sustojome, sutvarstėme, tęsėme kelionę. Veterinaras Londone patikrino – viskas gerai. Bet jei tai būtų lūžis arba gilus pjūvis – būtume vežę į kliniką iš karto.

Išvada

Gyvūnų pervežimas į Angliją – tai ne tik logistika, bet ir atsakomybė. Mes vežame kiekvieną dieną, nes žinome, kad gyvūnai yra šeimos nariai, o ne krovinys. Kiekvienas augintinis gauna mūsų dėmesį, rūpestį ir profesionalumą. Jei planuojate pervežti savo gyvūną – susisiekite su mumis iš anksto. Mes patarsime, padėsime su dokumentais, pasirūpinsime, kad kelionė būtų kuo sklandesnė. Jūsų augintinis nusipelno geriausio – ir mes stengiamės tai suteikti.