Naminių gyvūnų pervežimas į Velsą – vežame kiekvieną dieną

Pervežti naminį gyvūną į Velsą – tai ne tas pats, kas išsiųsti siuntą paštu. Gyvūnas jaučia, bijo, kartais serga kelyje. Aš tai suprantu, nes pats vežu gyvūnus jau daug metų. Šunis, kates, kartais triušius ar net šeškus – visokių yra buvę. Velsas yra populiari kryptis, nes ten gyvena nemažai lietuvių, ir dažnai reikia pervežti augintinius pas šeimininkus arba atgal į Lietuvą. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie naminių gyvūnų pervežimą į Velsą – nuo dokumentų iki paties kelionės proceso. Be gražių žodžių, tiesiog taip, kaip yra.

Paslaugos – naminių gyvūnų pervežimas į Velsą

1. Kokius gyvūnus vežate į Velsą?

Dažniausiai vežu kates ir šunis – tai sudaro didžiąją dalį užsakymų. Bet esu vežęs ir triušių, šeškų, dekoratyvinių žiurkų, net papūgą vieną kartą. Svarbiausia, kad gyvūnas būtų naminis ir turėtų visus reikiamus dokumentus. Laukinių gyvūnų nevežu – tai visai kita sritis, reikalingi specialūs leidimai. Jei nežinote, ar jūsų gyvūnas tinka pervežimui – parašykite, pasakysiu. Kartais žmonės klausia, ar galima vežti vėžlį. Galima, bet reikia pasidomėti konkrečiais reikalavimais, nes kai kurios rūšys yra saugomos.

2. Ar vežate gyvūnus tik į Velsą ar ir kitur?

Į Velsą vežu dažniausiai, bet tai ne vienintelė kryptis. Važinėju ir į Angliją, Škotiją, kartais į Airiją. Pagrindinis maršrutas – Lietuva per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Prancūziją, tada keltas arba Eurotunelis į Jungtinę Karalystę. Velsas paprastai būna galutinis taškas arba vienas iš sustojimų. Bet jei reikia vežti kur nors kitur – galima tartis. Tiesiog Velsas yra mano pagrindinė kryptis, ir ten geriausiai pažįstu kelius, veterinarus ir kitus reikalingus dalykus.

3. Kaip dažnai vežate gyvūnus į Velsą?

Praktiškai kiekvieną savaitę. Kartais kelis kartus per savaitę, priklausomai nuo užsakymų. Vasarą – dažniau, nes žmonės daugiau kraustosi, atostogauja, perka ar parduoda gyvūnus. Žiemą – rečiau, bet vis tiek yra užsakymų. Aš nevažiuoju tuščias – stengiuosi sujungti kelis užsakymus vienu maršrutu, kad būtų efektyviau. Tai reiškia, kad kartais reikia palaukti kelias dienas, kol susidarys maršrutas. Bet jei skubu – galiu važiuoti ir vienam gyvūnui. Tiesiog kaina tada būna kitokia.

4. Ar galima užsisakyti skubų pervežimą?

Galima, bet tai kainuoja daugiau. Skubus pervežimas reiškia, kad aš turiu pakeisti savo planus, kartais atšaukti kitus užsakymus arba važiuoti vien dėl vieno gyvūno. Tai nėra pigu, bet suprantu, kad kartais būna situacijų, kai reikia čia ir dabar. Pavyzdžiui, vienas klientas skambino penktadienio vakarą – jam reikėjo pervežti šunį iki sekmadienio, nes pats skrido atgal į Lietuvą ir negalėjo palikti gyvūno vieno. Sutvarkėm, bet kaina buvo beveik dviguba. Skubumas kainuoja, tai faktas.

5. Kokiu transportu vežate gyvūnus?

Specialiai pritaikytu mikroautobusu. Jame yra vieta narvams, ventiliacija, temperatūros kontrolė. Mašina nėra naujausia, bet tvarkinga ir saugi. Svarbiausia – kad gyvūnams būtų patogu. Nenaudoju paprasto lengvojo automobilio, nes ten nėra pakankamai vietos ir nėra galimybės tinkamai pritvirtinti narvų. Mikroautobuse viskas savo vietoje – narvai stovi tvirtai, temperatūra reguliuojama, yra vietos vandeniui ir maistui. Be to, turiu atsarginį ratą, pirmosios pagalbos rinkinį ir įrankius – viską, ko gali prireikti kelyje.

Dokumentai – vežame naminį gyvūną į Velsą

6. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Velsą?

Pagrindinis dokumentas – gyvūno pasas. Jame turi būti mikroschemos numeris, skiepų įrašai (ypač pasiutligės skiepas) ir veterinarijos gydytojo antspaudai. Be to, reikia sveikatos patikrinimo pažymos – ji turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Tai reiškia, kad veterinaras turi apžiūrėti gyvūną prieš pat kelionę ir patvirtinti, kad jis sveikas. Jei vežate šunį, gali reikėti papildomų dokumentų dėl tam tikrų veislių – apie tai reikia pasidomėti atskirai. Aš visada prašau klientų atsiųsti dokumentų kopijas iš anksto, kad galėčiau patikrinti, ar viskas tvarkoje.

7. Ką daryti, jei gyvūno pasas paseno?

Pasas negali „pasenti“ – jis galioja visą gyvūno gyvenimą. Bet skiepai gali pasenti. Jei pasiutligės skiepas pasibaigė, reikia pakartoti skiepą ir palaukti 21 dieną prieš kelionę. Tai svarbu – negalima skiepyti ir iš karto vežti. Be to, jei pasikeitė savininko duomenys (pavyzdžiui, adresas), reikia atnaujinti informaciją pase. Tai padaro veterinaras. Kartais žmonės nežino, kad jų gyvūno skiepas pasibaigė – patikrinkite prieš planuodami kelionę. Vienas mano klientas sužinojo apie pasibaigusį skiepą tik tada, kai jau buvo suplanavęs kelionę. Teko atidėti mėnesiui.

8. Ar reikia karantino atvykus į Velsą?

Ne, karantinas nereikalingas, jei visi dokumentai tvarkoje. Jungtinė Karalystė panaikino privalomą karantiną gyvūnams prieš daug metų, bet tik tiems, kurie atitinka visus reikalavimus – mikroschema, skiepas, pasas, sveikatos patikrinimas. Jei kažkas trūksta – tada gali būti problemų. Kartais pasienyje patikrina dokumentus, kartais ne. Bet geriau būti pasiruošusiam bet kokiam scenarijui. Aš pats visada turiu dokumentų kopijas, kad galėčiau parodyti, jei reikia. Geriau per daug dokumentų nei per mažai.

9. Ką daryti, jei pasienyje kyla problemų su dokumentais?

Tai nutinka retai, bet nutinka. Dažniausia problema – trūksta kažkokio įrašo pase arba skiepo data neaiški. Tokiais atvejais pasieniečiai gali paprašyti papildomų dokumentų arba susisiekti su veterinaru, kuris išdavė pasą. Aš visada turiu savo klientų veterinarų kontaktus, kad galėčiau greitai susisiekti. Vieną kartą teko laukti tris valandas pasienyje, kol veterinaras Lietuvoje atsiuntė patvirtinimą apie skiepą. Nemalonu, bet išsprendėm. Svarbiausia – ne panikuoti. Pasieniečiai daro savo darbą, ir jei viskas iš tiesų tvarkoje, galiausiai praleis.

10. Ar skirtingiems gyvūnams reikia skirtingų dokumentų?

Taip, nors pagrindiniai reikalavimai panašūs. Šunims ir katėms reikia paso, mikroschemos ir pasiutligės skiepo. Triušiams ir šeškams – taip pat, bet pasiutligės skiepas ne visada privalomas, priklauso nuo rūšies. Paukščiams reikalavimai kitokie – gali reikėti paukščių gripo tyrimų. Graužikams paprastai nereikia skiepų, bet mikroschema ir pasas vis tiek reikalingi. Kiekvienam gyvūnui reikia individualiai pasidomėti. Aš pats nesu veterinaras, bet žinau pagrindus. Jei nežinote – kreipkitės į veterinarą, jis pasakys konkrečiau.

Kelionė – pervežimas gyvūnų į Velsą

11. Kiek laiko trunka kelionė į Velsą?

Nuo Lietuvos iki Velso – maždaug 24–30 valandų. Tai priklauso nuo maršruto, eismo, keltų ir kitų dalykų. Važiuojame per Lenkiją, tada per Vokietiją arba Čekiją, tada per Belgiją arba Prancūziją iki keltų terminalo. Keltas plaukia apie 2–3 valandas, priklausomai nuo maršruto. Po to dar reikia važiuoti per Angliją iki Velso. Visa tai užima laiko. Bet stengiamės keliauti be nereikalingų sustojimų – tik būtiniausi dalykai: degalai, maistas, gyvūnų patikrinimas. Ilgiausia kelionė, kurią esu turėjęs – 34 valandos dėl keltų vėlavimo. Bet tai buvo išimtis.

12. Ar gyvūnai maitinami kelionės metu?

Taip, bet saikingai. Prieš kelionę rekomenduoju nešerti gyvūno pilnu skrandžiu – tai gali sukelti pykinimą. Kelionės metu duodame vandens – tai privaloma. Maisto – priklauso nuo kelionės trukmės. Jei kelionė trunka ilgiau nei 12 valandų, duodame nedidelį kiekį įprasto maisto. Bet ne per daug – geriau mažiau ir dažniau nei vienas didelis patiekalas. Kiekvienas gyvūnas turi savo poreikius, todėl prašau klientų pasakyti, ką jų augintinis įpratęs valgyti ir kiek. Vienas šuo, kurį vežiau, atsisakė bet kokio maisto kelionės metu – tiesiog miegojo. Ir tai normalu.

13. Kaip dažnai darote sustojimus kelionės metu?

Kas 4–6 valandas. Per sustojimus patikrinu gyvūnus – ar turi vandens, ar narvas tvarkingas, ar gyvūnas ramiai kvėpuoja. Jei reikia – pakeičiu vandenį arba pakloju švarią paklotą. Sustojimai trunka apie 15–30 minučių. Ilgesnių sustojimų stengiuosi vengti, bet kartais reikia – ypač jei gyvūnas turi sveikatos problemų arba labai nerimauja. Vienas šuo, kurį vežiau, pradėjo taip loti, kad teko sustoti ir leisti jam išeiti iš narvo pasivaikščioti. Po 10 minučių jis nurimo ir likusią kelionę praleido ramiai. Kartais tiesiog reikia suprasti, ko gyvūnui reikia.

14. Ar gyvūnai keliauja atskirai ar kartu?

Kiekvienas gyvūnas – atskirame narve. Net jei tai du geriausi draugai namuose, kelionės metu jie gali elgtis kitaip. Stresas keičia elgesį, ir net ramiausias šuo gali tapti agresyvus, jei šalia yra kitas gyvūnas. Be to, atskiri narvai – saugiau dėl ligų. Jei vienas gyvūnas turi kokią nors infekciją, kitas nebus tiesiogiai veikiamas. Aš niekada nededu dviejų gyvūnų į vieną narvą, nebent tai yra labai maži kačiukai ar šuniukai iš tos pačios vados, ir net tada – tik su savininko leidimu.

15. Ką daryti, jei gyvūnas labai stresuoja kelionės metu?

Stresas – normali reakcija, bet yra būdų jį sumažinti. Pirmiausia – tamsa padeda. Uždenkite narvą antklode arba audiniu, kad gyvūnas nematytų aplinkos. Antra – ramus balsas. Aš kartais kalbu su gyvūnais – skamba keistai, bet tai veikia. Trečia – feromonų purškalai. Jie skirti nuraminti gyvūnus, ir kai kuriais atvejais tikrai padeda. Jei gyvūnas labai stipriai stresuoja – galima sustoti ir leisti jam pailsėti. Bet dažniausiai po pirmų kelių valandų gyvūnai nurimsta ir pradeda miegoti. Tiesiog reikia laiko.

Saugumas – vežame gyvūnus į Velsą saugiai

16. Kaip užtikrinamas gyvūnų saugumas kelionės metu?

Narvai yra tvirtinami specialiais diržais, kad nejudėtų važiuojant. Temperatūra mašinoje palaikoma tarp 18–22 laipsnių. Yra ventiliacija, kad oras cirkuliuotų. Reguliariai tikrinu gyvūnus – vizualiai ir klausydamasis. Jei kas nors atrodo ne taip – stabdome ir sprendžiame problemą. Be to, mašina turi draudimą, kuris apima ir gyvūnus. Aš pats turiu patirties su gyvūnais – žinau, kaip elgtis įvairiose situacijose. Bet svarbiausia – prevencija. Geriau užkirsti kelią problemai, nei ją spręsti. Todėl prieš kiekvieną kelionę kruopščiai patikrinu mašiną, narvus ir visą įrangą.

17. Ar turite draudimą gyvūnams?

Taip, turiu. Tai ne privalomas dalykas, bet aš manau, kad tai būtina. Draudimas apima gyvūnų sveikatą ir saugumą kelionės metu. Jei kas nors nutiktų – pavyzdžiui, gyvūnas susižeistų dėl avarijos – draudimas padengtų veterinarines išlaidas. Niekada neteko jo naudoti, ir tikiuosi, kad niekada nereikės. Bet geriau turėti ir nenaudoti, nei neturėti ir gailėtis. Kai kurie vežėjai taupo ant draudimo – tai jų reikalas. Aš taip nedaryčiau. Per daug atsakomybės.

18. Ką daryti, jei kelionės metu įvyksta avarija?

Pirmiausia – rūpinuosi gyvūnais. Jei avarija nedidelė ir visi sveiki – vertiname situaciją ir sprendžiame, ar galima tęsti kelionę. Jei avarija rimtesnė – kviečiu pagalbą ir informuoju klientus. Turiu avarinį planą – žinau, ką daryti, kur kreiptis, ką pranešti. Laimei, per visus darbo metus neturėjau rimtos avarijos. Bet pasiruošimas yra svarbus. Be to, visada turiu atsarginį planą – jei mašina sugenda, turiu kontaktus, kurie gali padėti. Svarbiausia – kad gyvūnai būtų saugūs. Visa kita – antraeilis dalykas.

19. Ar gyvūnai yra drausti nuo vagystės?

Tai neįprastas klausimas, bet suprantu, kodėl jis kyla. Tiesa yra ta, kad vagystės atveju situacija būtų sudėtinga. Draudimas paprastai neapima vagystės, nebent tai specialiai numatyta. Bet aš imu visus įmanomus saugumo priemones – mašina visada užrakinta, niekada nepalieku gyvūnų be priežiūros ilgiau nei kelioms minutėms. Be to, mano maršrutai yra planuojami taip, kad būtų kuo mažiau rizikingų sustojimų. Vagystės gyvūnų transportavimo srityje yra labai retos – tai ne tas dalykas, dėl kurio reikėtų labai jaudintis. Bet atsargumas niekada nepamaišo.

20. Kaip elgtis, jei gyvūnas pabėga kelionės metu?

Tai vienas blogiausių scenarijų, ir aš imu visus įmanomus saugumo priemones, kad taip nenutiktų. Narvai turi saugius užraktus, kurių gyvūnai negali atidaryti. Bet jei taip nutiktų – pirmiausia stengčiausi sugauti gyvūną ramiai, be panikos. Šunys paprastai grįžta, jei kviečiami. Katės – sudėtingiau, jos gali pasislėpti. Tokiu atveju reikėtų naudoti skanėstus ir kantrybę. Laimei, man taip niekada nenutiko. Bet turiu tinklą ir kitus įrankius, jei reikėtų. Geriau būti pasiruošusiam blogiausiam scenarijui, nei būti nustebintam.

Specialūs atvejai – gyvūnų pervežimas į Velsą

21. Ar vežate agresyvius gyvūnus?

Priklauso nuo situacijos. Jei gyvūnas yra agresyvus dėl baimės – tai vienas dalykas. Jei agresyvus dėl prigimties – kitas. Prieš vežant agresyvų gyvūną, visada prašau informuoti iš anksto. Tada galiu pasiruošti – naudoti specialius narvus, imtis papildomų saugumo priemonių. Bet yra riba – jei gyvūnas yra pavojingas ir gali sužeisti mane ar kitus gyvūnus – galiu atsisakyti vežti. Saugumas pirmiausia. Vieną kartą vežiau šunį, kuris bandė įkąsti per narvą – naudojau pirštines ir buvau labai atsargus. Viskas praėjo gerai, bet tai buvo įtempta kelionė.

22. Ar vežate sergančius gyvūnus?

Ne. Jei gyvūnas serga, kelionė gali pabloginti jo būklę. Be to, sergantis gyvūnas gali užkrėsti kitus gyvūnus, jei vežu kelis vienu metu. Veterinaras turi patvirtinti, kad gyvūnas yra sveikas ir tinkamas keliauti. Jei gyvūnas turi lėtinę ligą, kuri yra kontroliuojama – tai kitas reikalas. Pavyzdžiui, diabetu sergantis šuo gali keliauti, jei gauna vaistus. Bet ūmi liga – ne. Kartą klientas bandė nuslėpti, kad jo katė serga – paaiškėjo tik kelionės metu. Tai buvo labai nemalonu visiems. Prašau – būkite sąžiningi apie savo gyvūno sveikatą.

23. Kaip vežate labai didelius šunis?

Dideliems šunims reikia didelių narvų – tai logiška. Turiu keletą skirtingų dydžių narvų, įskaitant ir labai didelius, skirtus vokiečių aviganiams, labradorams ar net dogams. Svarbu, kad narvas būtų pakankamai didelis, kad šuo galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Jei šuo yra labai didelis – gali tekti skirti jam du narvų vietas, o tai reiškia didesnę kainą. Bet tai geriau nei grūsti didelį šunį į per mažą narvą. Patogumas ir saugumas – prioritetas.

24. Ar vežate gyvūnus su negalia?

Taip, bet reikia specialaus pasiruošimo. Gyvūnai su negalia – pavyzdžiui, be kojos arba su regėjimo problemomis – gali keliauti, bet reikia atsižvelgti į jų poreikius. Gali prireikti specialaus narvo, papildomos paklotės arba dažnesnių sustojimų. Svarbu, kad veterinaras patvirtintų, kad gyvūnas gali ištverti kelionę. Aš visada prašau išsamesnės informacijos apie gyvūno būklę, kad galėčiau tinkamai pasiruošti. Kiekvienas atvejis individualus, ir nėra universalaus sprendimo. Bet jei įmanoma – vežu.

25. Ką daryti, jei gyvūnas turi specialių mitybos poreikių?

Prašau klientų atsiųsti maistą kartu su gyvūnu. Aš nežinau kiekvieno gyvūno mitybos poreikių, ir nenoriu eksperimentuoti su nauju maistu kelionės metu. Jei šuo turi alergiją tam tikriems ingredientams – geriau, kad jis valgytų savo įprastą maistą. Paprastai prašau atsiųsti pakankamai maisto visai kelionei plius dienai ar dviem atsargai. Kartais nutinka, kad kelionė pailgėja dėl nenumatytų aplinkybių, ir geriau turėti daugiau maisto nei per mažai. Vanduo – mano rūpestis, jo visada yra pakankamai.

Išvada

Naminių gyvūnų pervežimas į Velsą – tai atsakingas darbas, kurio ne kiekvienas imasi. Reikia ne tik transporto, bet ir žinių, patirties bei kantrybės. Aš tai darau jau ne vienerius metus ir žinau, kad kiekvienas gyvūnas yra skirtingas. Vienas keliauja ramiai, kitas stresuoja, trečias nori dėmesio. Svarbiausia – pasitikėjimas tarp manęs ir kliento. Jei turite klausimų – klauskite. Jei abejojate – pasitarkime. Geriau išsiaiškinti viską iš anksto, nei turėti problemų kelyje. Jūsų augintinis – jūsų atsakomybė, bet kelionės metu – mano.